f6589c20-43de-41c8-97dc-dbca30dff9ae · Å iaulių apygardos teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. T-37-332/2018Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 2.5.17.; 2.5.19. (S)  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant nuteistojo A.

N. gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. N. praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti Å iaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-17/2002 skirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Å iaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-17/2002 A. N. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Å iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su 200 Lt vertės turto konfiskacija, bausmę atliekant kalėjime. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2001 m. rugpjūčio 14 d. iki 2002 m. gruodžio 13 d., taip pat pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį atlikta bausmė nuo 2001 m. gegužės 16 d. iki 2001 m. gegužės 17 d. (4 t., b. l. 40–45).Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. birželio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49/2004 atmetė nuteistojo A.

N. apeliacinį skundÄ . Pakeitė Å iaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendį – nuteistojo A. N. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punkto perkvalifikavo į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir paskyrė laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Nuteistojo A. N. nusikalstamÄ veikÄ , Å iaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotÄ pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį perkvalifikavo pagal 2000 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir skyrė laisvės atėmimÄ vieneriems metams. Paskirtas bausmes subendrino apėmimo bÅ«du ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos (4 t., b. l. 147–151).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-729/2004 atmetė nuteistojo A. N. kasacinį skundÄ (4 t., b. l. 194–196).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-473-716/2013 tenkino LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus teikimÄ ir A.

N. perkėlė iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui (4 t., b. l. 211). Nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 7 d., kai apeliacinės instancijos teismas atmėtė apeliacinį skundÄ .Nuteistasis A. N. praÅ¡o palengvinti jo teisinę padėtį ir suÅ¡velninti jam Å iaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-17/2002 skirtÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį (terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kitÄ bausmės rūšį).PraÅ¡yme nurodoma, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas plačiau nei tik Seimo iÅ¡leistas ir Prezidento patvirtintas teisės aktas.

Å is terminas turėtų apimti ir Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartis, nes ratifikuotos tarptautinės sutartys yra mÅ«sų teisinės sistemos dalis, įgyja įstatymo galiÄ . Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija), kurios nuostatas aiÅ¡kina Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimo 20 paragrafe iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. jie jas gali paÅ¡alinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje.

EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13) iÅ¡aiÅ¡kino, kad iki gyvos galvos nuteisti asmenys turi turėti viltį, kad jiems paskirta bausmė bus suÅ¡velninta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabų 22–27 pastraipose nurodoma, kad po EŽTT sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ galima teigti apie teisinę spragÄ , kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos pareiÅ¡kėjai.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo minėto EŽTT sprendimo priėmimo praėjo jau metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, kad Å¡is atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija) ir EŽTT praktikÄ , todėl, nuteistojo nuomone, teismas turėtų užpildyti Å¡iÄ teisės spragÄ ir palengvinant jo teisinę padėtį BPK 3621 straipsnio pagrindais ir tvarka, kadangi minėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ laikytinas Å¡velninančiu bausmę teisiniu reguliavimu.Teismo posėdyje nuteistojo A.

N. gynėja prašė jos ginamojo praÅ¡ymÄ tenkinti. Nuteistojo A. N. praÅ¡ymas atmetamas. Kaip teisingai nurodoma nuteistojo praÅ¡yme, BPK 3621 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija. Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės suÅ¡velninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo iÅ¡nykimo (BPK 3621 straipsnio 4 dalis), o nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį praÅ¡ymÄ ar teikimÄ atmesti (BPK 3621 straipsnio 5 dalis).Nagrinėjamu atveju nuteistasis A.

N. praÅ¡o remiantis EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialia pozicija, suformuota 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , palengvinti jo teisinę padėtį ir suÅ¡velninant jam Å iaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį. Teigiama, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pateikė nuteistojo padėtį Å¡velninančius iÅ¡aiÅ¡kinimus, kuriais praÅ¡ymÄ nagrinėjantis teismas turėtų tiesiogiai vadovautis.

Sutiktina, kad Konvencija yra tiesiogiai galiojantis teisės aktas, kad kolizijos atveju tarptautinės sutartys turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus, iÅ¡skyrus KonstitucijÄ (Lietuvos Respublikos tautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-198-1076/2018, 10 punktas).Pažymėtina, jog pagal esamÄ Ä¯statymo leidėjo valiÄ , įtvirtintÄ baudžiamajame įstatyme, asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos, yra tik dvi galimybės palengvinti jo teisinę padėtį:

Seimui priėmus amnestijos aktÄ (BK 78 straipsnis) arba Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės praÅ¡ymÄ (BK 79 straipsnis). Nors tokios galimybės EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pripažintos neveiksmingomis, tačiau tai savaime nesuponuoja pareigos teismui suÅ¡velninti nuteistajam paskirtos bausmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-69-495/2018, 12 punktas). Pastebėtina ir tai, kad EŽTT sprendime MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ nebuvo konstatuota, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iÅ¡vis negali bÅ«ti paskirta.

Konvencijos pažeidimu buvo pripažinta tai, kad Lietuvos Respublika nėra numačiusi aiÅ¡kaus ir efektyvaus reguliavimo, kaip ir kada tokia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteisti asmenys galėtų bÅ«ti paleisti į laisvę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-206-307/2018, 11 punktas). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieÅ¡ LietuvÄ pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų bÅ«ti Å¡alinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡aiÅ¡kinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-212-483/2018, 5.2 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-209-307/2018, 4.2 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i spraga turėtų bÅ«ti Å¡alinama tik EŽTT sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimÄ . Tokiu bÅ«du įstatymais ar kitais teisės aktais bÅ«tų nustatyta aiÅ¡ki tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rÅ«Å¡ies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį praÅ¡ymÄ ir kad Å¡is praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas ir pan. Teismas neturi teisėkÅ«ros subjektams suteiktų įgalinimų ir kompetencijos savarankiÅ¡kai nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rÅ«Å¡ies bausme tvarkÄ .

Teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, taip prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Teismai gali atsižvelgti į EŽTT išaiškinimus skirdami bausmę, tačiau nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtosios bausmės keisti kitaip, nei numatyta galiojančiuose įstatymuose, teismai negali. Nesant aiškios, realiai taikomos tvarkos kaip kitos rūšies bausme turi būti pakeičiama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teismui pakeitus nuteistajam A.

N. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, toks bausmės pakeitimas neatitiktų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rÅ«Å¡ies bausme instituto, kurio trÅ«kumÄ nacionalinėje teisėje EŽTT įvardijo kaip Konvencijos pažeidimÄ , esmės, bÅ«tų pakeista nuteistojo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjai, vykdydami teisingumÄ , veikia neÅ¡aliÅ¡kai ir klauso tik įstatymų.

Tik tada, kai nacionalinėje teisėje (įstatymuose) bus įtvirtinti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«rėjimo kriterijai, bus galima spręsti klausimÄ dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«rėjimo ir jos pakeitimo kitos rÅ«Å¡ies bausme. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo A. N. praÅ¡ymÄ palengvinti jo teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam Å iaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1 Nr. 1-80-17/2002 skirtÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį, nėra teisinio pagrindo, todėl praÅ¡ymas atmestinas.Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621, 364 straipsniais, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A.

N. praÅ¡ymÄ . Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Å iaulių apygardos teismÄ . TeisėjaiRaimundas Jurgaitis Vidmantas Mylė Gražvydas PoÅ¡kus