f65174f4-bcf4-4fad-bb82-4ec4a29c6fd2 · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-811-397/2020 Teisminio proceso Nr. 1-58-1-00275-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, nerengdama teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. G. (G. G.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimÄ Nr. 95-493 taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. G., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 13 d., pabaiga – 2022 m. rugsėjo 13 d. Anksčiau teistas.

2. Komisijos priimtu 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 95-493, nutarta taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. rugpjūčio 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog nors nuteistasis G. G. ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. 3.1. Skunde nuteistasis G. G. praÅ¡o, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020m. spalio 7 d. nutartį.

Atsižvelgiant į iÅ¡skirtinai teigiamÄ Komisijos ir pataisos įstaigos darbuotojų G. G. charakterizavimÄ bausmės atlikimo metu ir tai, kad G. G. bausmės atlikimo metu padarė ženkliÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikos balÄ , kas sudaro nenuginčijamÄ pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat į tai, kad G. G. jau yra atlikęs daugiau nei du trečdalius jam paskirtos bausmės, o tai yra ženkliai daugiau nei reikalauja įstatymas, nuteistasis praÅ¡o tinkamai individualizuoti argumentus jo atžvilgiu, laikytis visų konstitucinių ir kitų teisės principų ir priimti naujÄ nutartį pritariančiÄ Komisijos nutarčiai taikyti G.

G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.2. Skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai akivaizdžiai netinkamai ir net prieÅ¡taraudami įstatymams ir kitoms galiojančioms Lietuvos Respublikos teisės normoms ir suformuotai teismų praktikai, atsisakė tenkinti G. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog G. G. nuo bausmės atlikimo pradžios iki praÅ¡ymo pateikimo dėl lygtinio paleidimo Komisijai dienos yra sumažinęs savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balÄ nuo 41 balo iki 32 balų, t.y. 9 balais.

Nekintamas rizikos balas G. G. yra nustatytas 19 balų. IÅ¡ esmės, tiek vertinant dinaminio rizikos balo pokyti (rizikos balas sumažintas 9 balų iÅ¡ įmanomų 22 balų), tiek bendro rizikos balo pokytį (pasikeitimas 9 balai iÅ¡ buvusių 41 balo), padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir tai yra daugiau nei pakankamai svarus pagrindas teigiamai vertinant G. G. galimybę likusiÄ bausmės dalį atlikti ne izoliuotam nuo visuomenės - lygtinai, juolab, jog pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas turi bÅ«ti padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamos elgesio rizikos balÄ , bet nenumatyta, jog tas balas bÅ«tinai turi bÅ«ti sumažintas iki nekintamo balo ribos, kaip argumentuoja teismas, tad toks teismo argumentas netenkinti lygtinio paleidimo G.

G. yra ne logiÅ¡kas, prieÅ¡taraujantis įstatymui, todėl turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai, kaip nepagrįstas. 3.3. Skunde taip pat pažymima, jog remiantis galiojančia BVK redakcija, G. G. jau seniai suėjęs minimalus terminas, kada jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ teismo paskirtos 12 metų bausmės G. G. yra atlikęs daugiau nei du trečdalius jam paskirtos bausmės t.y. daugiau kaip 10 metų. Vilniaus apygardos teismas skirdamas bausmę G. G. atsižvelgė tiek į jo asmenybę, tiek į padarytos nusikalstamos veikos rūšį ir pavojingumÄ ir skyrė atitinkamÄ galutinę bausmę.

Per atliktÄ bausmės laikÄ G. G. savo elgesiu bausmės atlikimo metu, daugiau nei įtikinamai įrodė, kad yra vertas ne tik Komisijos, bet ir teismo pasitikėjimo, jam leisti atlikti likusiÄ bausmės dalį lygtinai. TÄ Ä¯rodo jau praėjęs pakankamai didelis bausmės atlikimo laiko tarpas, t. y. daugiau nei du trečdaliai bausmės, todėl Kauno apylinkės teismo vertinimas, kad G. G. yra atlikęs per mažai bausmės laiko, kad bÅ«tų paleistas atlikti likusios bausmės dalies lygtinai, yra formalus, o ne individualizuojantis nuteistÄ jį, todėl Å¡is teismo argumentas turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai. 3.4.

Skunde nurodoma, jog nuteistojo elgesį iki bausmės skyrimo momento įvertino bausmę skyręs teismas, todėl teismas spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo G. G. paleidimo atlikti likusiÄ bausmės dalį lygtinai, negali vertinti tokio aspekto, kaip nuteistojo elgesys iki bausmės atlikimo pradžios ir kitų asmenų įtaka tokiam elgesiui t.y. teismas negali ir neturi vertinti to, kad G. G. yra anksčiau teistas ir dėl to, teismas mano, jog ir toliau nuteistasis nusižengs įstatymui ir negali vertinti to, kaip nusikalstamÄ elgesį didinančio kriminogeninio veiksnio.

Skundo autoriaus teigimu, taip pat niekur nenustatyta, jog G. G. praeityje darė įtakÄ kiti asmenys, ir teismas neturi įgaliojimo daryti medicininių psichologinių iÅ¡vadų vertinant G. G. elgesį ateityje, ir kitų asmenų įtakÄ jo elgesiui. PrieÅ¡ingai, Å¡iuo metu nuteistajam įtakÄ daro, tik jo artimieji asmenys, ir Å¡ie asmenys įtakoja G. G. elgesį iÅ¡skirtinai pozityviai. 3.5. Skunde pabrėžiama, jog kaip numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, teismas turi daugiau nei pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali suformuoti tik atsižvelgdamas į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimÄ bausmės atlikimo metu, t.y. kaip keitėsi nuteistojo G.

G. pakartotinio nusikalstamo elgesio balas pagal „OASys“ metodikÄ bausmės atlikimo metu, taip pat pataisos įstaigos atitinkamų tarnybų darbuotojų sudarytÄ nuteistojo charakteristikÄ pagal jo elgesį bausmės atlikimo metu, kur iÅ¡ esmės nurodyta, kad G. G. elgesys ir pastangos yra iÅ¡skirtinai teigiamai charakterizuotos minimoje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, teismas klaidinamai teigia, faktÄ neatitinkantį tikrovės, jog G. G. bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Atkreipiamas dėmesys, kad G.

G. nuo 2020 m. liepos mėn. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, kas tik dar labiau charakterizuoja nuteistÄ jį iÅ¡skirtinai teigiamai.

4. Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimÄ pakankamai iÅ¡samiai argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam G. G. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas iÅ¡vadas apie tai, kad nėra pagrindo G. G. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ buvo 2 metai ir 16 dienų. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti G. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , bÅ«tina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindÄ - nuteistojo pažangÄ mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Å i pažanga turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. O skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai iÅ¡vadai nesuteikia.

8. Ä®vertinus skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais G. G. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose dirba, dengia finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, Å¡eÅ¡iolika kartų buvo skatintas.

Å ios aplinkybės neabejotinai turi bÅ«ti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ . Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangÄ , mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , apibÅ«dinančių duomenų visuma.

9. Apie nuteistojo pažangÄ , mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, Å¡iÄ pažangÄ atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodikÄ , Å¡io rezultato pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G.

G. priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – 32 balai, iÅ¡ kurių 19 vertintini kaip statiniai, 13 balų atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė Å¡iuos balus žymiai sumažinti. Sutiktina, jog nuo pirminio Å¡ios rizikos vertinimo (41 balo), atlikto 2015 m. balandžio 13 d., nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau nežymiai, vos 9 balais. Ir nors nuteistojo teigimu, po atlikto vertinimo jis yra padaręs ženkliÄ pažangÄ koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu G. G. taikomas lygtinis paleidimas bÅ«tų efektyvus ir neprieÅ¡taraujantis visuomeniniam interesui, betarpiÅ¡kai patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis ne visuomet geba paaiÅ¡kinti savo veiksmų priežastis, o taip pat pripažįsta, jog gana neretai pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. Nuteistasis, siekdamas kitų paklusimo, yra naudojęs smurtÄ . Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ ir to, kaip supranta prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra prieÅ¡taravimų.

Nuteistasis nesprendžia savo problemų tiesiogiai, stengiasi nuo jų atsiriboti ar jų vengti, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Jis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu bei gali tam tikras situacijas vertinti stereotipiÅ¡kai, pernelyg greitai daryti iÅ¡vadas. Nuteistajam praeityje įtakÄ darė asocialios grupės, labai sunkų nusikaltimÄ jis padarė bendrininkų grupėje. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir teismo konstatuota, jog iÅ¡lieka svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ : gyvenimo stilius ir draugai; mÄ stymas ir elgesys.

Å ie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimÄ dėl G. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad Å¡iuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro 13 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek, juo labiau, pastaruoju metu, G.

G. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nededa. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

10. Ä®vertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu net 7 kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytus vidaus tvarkos ir elgesio reikalavimus už kÄ buvo baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors Å¡iuo metu nuobaudos nebegalioja, tai rodo, jog iÅ¡imtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimu metu G. G. nepasižymėjo. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neiÅ¡vengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui.

Sutiktina, jog vien tai, kad praeityje nuteistais pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ , savaime nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jis ir Å¡iuo metu nededa pastangų koreguoti savo elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, Å¡io elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mÄ stysenos adekvatumÄ , dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , padedančiÄ Ä¯vertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laikÄ bei nuteistojo elgesį, jo mÄ stymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymÄ buvo paskirtos drausminės nuobaudos.

11. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis G. G. Å¡iuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimo padarymÄ , kas sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu. Ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , be to, Å¡i aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog padarytos nusikalstamos veikos sunkumas negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinami.

Sutiktina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mÄ stymo, socialinių įgÅ«džių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.).

Be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, padarytų nusikaltimų sunkumas, jo pobÅ«dis ar kiekis, kaip ir neatlikta bausmės dalis bei duomenys apie pataisos įstaigoje G. G. padarytus pažeidimus, ir nebuvo vieninteliais motyvais, lėmusiais apylinkės teismo sprendimÄ netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Å ios aplinkybės tik įvertintos kartu su kitomis lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingomis aplinkybėmis (tokiomis kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatu, kriminogeninių veiksnių egzistavimu, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomomis aplinkybėmis, kurios atskleidžia nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesio nuostatas), kas nei BVK nuostatoms, nei nagrinėjamu klausimu formuojamai teismų praktikai neprieÅ¡tarauja.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus G. G. skundo argumentus, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl teigiamos darbinės motyvacijos, socialinių ryÅ¡ių su savo artimaisiais palaikymo, tinkamų gyvenimo sÄ lygų laisvėje turėjimo. Neabejotina, jog Å¡ie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad Å¡ios aplinkybės egzistavo ir iki nuteistajam G.

G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistajam bÅ«nant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir Å¡iuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji, teigiama darbinė motyvacija ir gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad Å¡iuo metu lygtinai paleidus G. G., Å¡is laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ , kadangi teismas sprendimÄ priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sÄ mone. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų ignoruotas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

13. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis G. G. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. spalio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo G.

G. skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo G. G. (G. G.) skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas