f64f9e4f-0ad5-414b-ae3a-d5d86642f2ff · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-380/2018 Teisminio proceso Nr.1-01-39314-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.6.1.2.1; 1.2.22.1.1; 1.2.22.9.2; 1.2.28.5.2; 1.1.6.6; 1.1.6.3; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorams Erikai Laukineitienei, Vitalijui Gulenkovui, nuteistajam T.

S. ir jo gynėjui advokatui Irmantui BalčiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du paskirtas laisvės atėmimas 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį areÅ¡tu 25 paroms; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir bausmių apėmimo bÅ«du su bausme, paskirta pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė T.

S. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant T. S. tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuosprendžiu nuteistas V. V., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. S. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė Å¡audmenis, neteisėtai disponavo neÅ¡aunamuoju ginklu, ir veikdamas bendrininkų grupe su V. V. savavaldžiavo, panaudodami psichinę bei fizinę prievartÄ , atėmė žmogui laisvę. 1.2. Tai yra kaltinamasis T. S. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. 22.05 val., tikslus laikas ir data tyrimo nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iÅ¡ asmens, vardu V., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo vienÄ fabrikinės gamybos 12-o kalibro medžioklinį Å¡ovinį, kuris yra Å¡audmuo, skirtas Å¡audyti A, B, C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams, 13 vnt. fabrikinės gamybos 16-o kalibro medžioklinių Å¡ovinių, kurie yra Å¡audmenys, skirti B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams, kuriuos atsigabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir juos neteisėtai laikė kambaryje esančiame krėsle iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 22.05 val., kol juos rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. 1.3.

Be to, kaltinamasis T. S. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. 22.05 val., tikslus laikas ir data tyrimo nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo bei parsigabenęs į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), laikė kambaryje ant sienos pakabintÄ C kategorijos neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ -pneumatinį Å¡autuvÄ ,,KRAL“, ,,Magnum“ modelio, numeris S-15639, skirtÄ Å¡audyti 5,5 mm kalibro kulkomis, kol šį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 22.05 val., surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. 1.4.

Be to, kaltinamieji T. S. ir V. V., veikdami bendrinkų grupe, 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto susitarę kokiu nors bÅ«du pagÄ sdinti, kad K. S. prisipažintų, jog pavogė T. S. priklausančiÄ piniginę, kuri buvo dingusi, panaudodami psichinę ir fizinę prievartÄ , neteisėtai atėmė laisvę K. S. ir įvykdė savavaldžiavimÄ . Tai yra V. V., paėmęs T. S. priklausantį revolverį „ME 38 Compakt-G“, priėjo prie K. S., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), kur gyvena T.

S., jį nutaikęs į K. S., tuo pat metu Å¡alia stovint T. S., liepė lipti į ten stovėjusio bei T. S. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, paaiÅ¡kindami, kad patys aiÅ¡kinsis, kur dingo piniginė su pinigais, kurios vagyste įtarė jį. Tokiu bÅ«du įbauginę K. S., nes jam nebuvo žinomi tikri jų nusikalstami tikslai, Å¡is pakluso jų reikalavimui ir nesiprieÅ¡indamas į bagažinę įlipo. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , V.

V. ir T. S. K. S., uždarytÄ automobilio bagažinėje, nusivežė į netoliese esantį (duomenys neskelbtini) kaime grÅ«dų malÅ«nÄ , bei liepė K. S. iÅ¡lipti iÅ¡ bagažinės. K. S. nuėjus į malÅ«nÄ , V. V. iÅ¡kart nukreipė į jį ginklÄ , o T. S. pareikalavo sudėti rankas už nugaros bei jas suriÅ¡o lipnia juosta. Po to, surišę jo rankas virve, pakabino per sijÄ , esančiÄ pagal malÅ«no lubas, vertė prisipažinti, kad Å¡is pavogė piniginę su 2000 eurų, grasino susidoroti su jo artimaisiais, sakydami, kad „visiems jo artimiesiems iÅ¡ eilės, pradedant motina, broliu ir patėviu sulaužys kaulus“.

Å iam neprisipažinus kaltės, V. V., paėmęs iÅ¡ anksto paruoÅ¡tus savadarbius elektros laidus, turėdamas tikslÄ jais įbauginti bei sužaloti T. S., juos įjungęs į elektros srovę, jais lietė K. S. įvairias kÅ«no vietas bei vertė prisipažinti, kad jis pavogė piniginę su pinigais. Po Å¡io sukelto fizinio skausmo, K. S. neprisipažinus kaltės, T. S. vienÄ kartÄ kumščiu smogė K. S. į veidÄ , tokiais bendrais veiksmais padarė K. S. muÅ¡tinę žaizdÄ ir pogleivinę kraujosruvÄ apatinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimÄ ant kairio peties, poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu bÅ«du T. S. ir V. V., pavartodami fizinį smurtÄ , atėmė žmogui laisvę bei, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ T. S. savo, o V. V. T. S. tariamÄ teisę pavartodami psichinę ir fizinę prievartÄ nukentėjusiajam.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2018-05-10 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, taikyti BK 38 straipsnį ir T. S. už veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, už veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismui nenustačius įstatymų numatytų pagrindų ir atsisakius taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ , praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. 2.1.

Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl paskirtos per griežtos bausmės, nes teismas, skirdamas bausmes už Å¡ias veikas, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, be to, teismas, tikrindamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminį BPK pažeidimÄ , nes juos vertino neiÅ¡samiai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus. 2.2. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Tinkamu teisiniu argumentavimu gali bÅ«ti laikomas tik toks argumentavimas, kai iÅ¡ teismo baigiamojo akto turinio yra aiÅ¡ku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieÅ¡ padarydamas iÅ¡vadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2013). 2.3. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ . 2.4. Teismo iÅ¡vada, kad T. S. stengėsi suÅ¡velninti savo nusikalstamų veikų mastÄ , yra nepagrįsta. T. S. parodė, kad K. S. lipant į automobilį ginklu nebuvo grasinama, Å¡is į automobilio bagažinę įlipo pats.

Jis smÅ«gio K. S. į veidÄ nesudavė, nukentėjusiojo rankos nebuvo stipriai suveržtos ir virvės, permestos per sijÄ ir pririÅ¡tos prie K. S. kÅ«no, nebuvo stipriai tempiamos, Å¡is galėjo iÅ¡silaisvinti ir pabėgti. T. S. nematė, kaip V. V. elektros laidus kiÅ¡o prie nukentėjusiojo kÅ«no. Nuteistasis faktines aplinkybes apie įvykį ir atliktų veiksmų eigÄ iÅ¡dėstė taip, kaip jas suvokė, ir visiÅ¡kai neneigė inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog siekė K.

S. pagÄ sdinti, kad prisipažintų pagrobęs piniginę su joje buvusiais pinigais bei dokumentais. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neveikiantis dujinis pistoletas, kurį davė V. V. ir kuris pistoletÄ buvo nukreipęs į K. S., nebuvo pridėtas prie smilkinio, kaip teigė K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, be to, duodamas parodymus teisme, jis jau neigė ir tai, kad matė, jog dujinio pistoleto bÅ«gne yra Å¡ovinių, nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis, nurodė prieÅ¡ingai.

T. S. nurodydamas, kad K. S. nebuvo grasinama, pripažino, kad tokiais veiksmais siekė pagÄ sdinti K. S., kad Å¡is pats įlipo į automobilio bagažinę. 2.5. Teismas darydamas iÅ¡vadÄ , jog K. S. buvo suduotas vienas smÅ«gis į veidÄ , o ne du smÅ«giai, buvo padaryta muÅ¡tinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva apatinėje lÅ«poje, rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-08-03 specialisto iÅ¡vada Nr. G 1386/2017(03) bei nukentėjusiojo K. S. teisme duotais parodymais.

Nukentėjusysis parodė, jog jam buvo suduotas vienas smÅ«gis į veidÄ ir nuo to paties smÅ«gio sudavimo buvo pamėlusi ir ausis. Todėl teismas netikėti nukentėjusiojo parodymais neturėjo pagrindo, nukentėjusysis parodymus davė prisiekęs ir bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , be to, Å¡iuos parodymus patvirtina kiti įrodymai, kuriuos teismas iÅ¡tyrė bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas atkreipia dėmesys, jog teismo posėdžio metu apklausus nukentėjusįjį K.

S., jo parodymai skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis teigė, kad pridėjus prie smilkinio dujinį pistoletÄ , matė, jog pistoleto bÅ«gne yra Å¡ovinių. Be to, aiÅ¡kino, kad buvo suduoti du smÅ«giai, vienas į apatinę lÅ«pÄ ir kitas į kairę ausį. Bylos nagrinėjimo metu K. S. aiÅ¡kindamas aplinkybes dėl patirto smÅ«gio į lÅ«pÄ patikslino, kad T. S. sudavė vienÄ smÅ«gį į kairiÄ veido pusę, kliudė kairę ausį ir lÅ«pÄ . Tačiau specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad iÅ¡orinių mechaninių ausies sužalojimų nėra, apatinės lÅ«pos žaizda po blyÅ¡kiai pogleivine kraujosruva yra deÅ¡inėje.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, todėl esant aplinkybėms, jog nukentėjusiojo K. S. parodymai susiję su patirtu smÅ«giu į lÅ«pÄ , nuo ko buvo pamėlusi ausis, neatitinka bylos objektyvių duomenų, duoda pagrindÄ parodymus laikyti nepatikimais ir jais remtis, teismui vertinant T. S. veiksmus, nebuvo jokio pagrindo. 2.6. K. S. duodamas parodymus teisme nurodė, jog rankos buvo suriÅ¡tos už nugaros, apvyniojant lipnia juosta, per rankas permetus virvę, kuri buvo permesta per sijÄ , tempiant už virvės, buvo keliamos rankos.

Po to, kai T. S. ir V. V. išvažiavo, jis išsilaisvino ir pabėgo. Nurodytų aplinkybių neneigė T. S., tvirtindamas, jog rankos lipnia juosta buvo surištos taip, kad K. S. turėtų galimybę išsilaisvinti ir pabėgti, nes patalpoje buvo durys, kurios buvo neužrakintos, tai patvirtino ir K. S. Nors T. S. duodamas parodymus neigė matęs, kaip V. V. elektros laidus lietė prie K. S. kūno, tačiau tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog buvo naudoti laidai prijungti prie elektros, kuria V.

V. purtė K. S. T. S. pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tai iÅ¡ esmės patvirtina ir jo elgesys tiek tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, jog nukentėjusiajam savanoriÅ¡kai atlygino žalÄ , jo atsiprašė, su nukentėjusiuoju susitaikė, K. S. pretenzijų T. S. neturėjo, sutiko, kad esant įstatyme numatytam pagrindui, nuteistasis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 594/2005).

Teisingumas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo pozicijÄ bei visuomenės intereso reikÅ¡mę vykdant teisingumÄ â€œ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2005;

Nr. 2K-7-45/2007; 2K-128/2008; 2K-428/2009). 2.8. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, susijusiÄ su laisvės atėmimu už vienais veiksmais padarytus du tyčinius apysunkius nusikaltimus, vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ bei areÅ¡to bausmę už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, dėl to netinkami taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir skyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.

Minėta, kad T. S. savanoriÅ¡kai atlygino žalÄ nukentėjusiajam, jo atsiprašė, su nukentėjusiuoju susitaikė, K. S. pretenzijų T. S. neturėjo, jam atleido, sutiko, kad esant įstatymų numatytam pagrindui jis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Buvo pateiktas nukentėjusiojo ir kaltinamųjų raÅ¡ytinis susitarimas dėl susitaikymo, kuriuo K. S. patvirtino, kad jo kaltinamieji atsiprašė, pripažino savo kaltę, atlygino žalÄ , praÅ¡o atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais. 2.9.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos Å¡io straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, t. y. jeigu asmuo:

1) prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įstatyme įtvirtintoms sÄ lygoms, T. S. dėl padarytų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalį ir BK 294 straipsnio 2 dalį, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, yra galimybė taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ . Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nors T. S. pateikė praÅ¡ymÄ atlesti jį nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau nesant BK 40 straipsnyje numatytų pagrindų, nes jis visiÅ¡kai nepripažino savo kaltės, Å¡is institutas jam netaikytinas.

Tačiau pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų visumÄ , bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sÄ lygas.

T. S. inkriminuotas veikas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį taip pat pripažino, nurodė visas jam žinomas aplinkybes apie medžioklinių Å¡ovinių bei C kategorijos neÅ¡aunamojo ginklo-pneumatinio Å¡autuvo „KRAL“, „Magnum“ modelio įgijimo bei laikymo aplinkybes. Be to, byloje pateiktas laiduotojos V. S. praÅ¡ymas atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ pagal BK 40 straipsnį už nurodytas veikas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo T. S. kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir praÅ¡oma jÄ Å¡velninti arba taikyti BK 38 straipsnį ir T. S. už veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje 294 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, už veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje 258 straipsnio 2 dalyje, atleisti T. S. pagal laidavimÄ . BÅ«tent dėl bausmės individualizavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė T. S. paskirta teisingai. 6.1. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį nuteistajam T. S., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, įvertino jo asmenybę.

Apeliantas padarė tris apysunkius nusikaltimus ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, T. S. padarė veikdamas bendrininkų grupe, nors Å¡ios aplinkybės teismas nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo vaidmuo Å¡ių nusikaltimų padaryme buvo pagrindinis. BÅ«tent T. S. buvo Å¡ių veikų iniciatorius, turėjo revolverį, kuris buvo panaudotas darant nusikaltimÄ , parÅ«pino kitas reikalingas priemones.

Teismas taip pat atsižvelgė ir į panaudotÄ smurtÄ , fizinę ir psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Paskirdamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistajam T. S. mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino T. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ä® Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę teismas atsižvelgė ir skirdamas T.

S. areÅ¡to bausmę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Skirdamas T. S. bausmes pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį teismas įvertino atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir T. S. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėjo 1 metams 6 mėnesiams. 6.2. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus motyvus dėl bausmės skyrimo, darytina iÅ¡vada, kad T.

S. paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas, bausmės skyrimas tinkamai motyvuotas, įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, todėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę laikyti aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ keisti.

7. Apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad teismas, skirdamas bausmes pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis susideda iÅ¡ dviejų bÅ«tinųjų elementų:

1) kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ;

2) kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ siejamas su faktinių aplinkybių pripažinimu, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad vien kaltininko pareiÅ¡kimo, kad jis yra kaltas, nepakanka tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog kaltininkas visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kitaip tariant, kaltininkas turi ne tik visiÅ¡kai prisipažinti padaręs nusikalstamÄ veikÄ pareikÅ¡damas, kad jis yra kaltas, bet jis turi pripažinti faktines aplinkybes, kai jis ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Taip pat kaip kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis negali bÅ«ti suprantamas formalaus pobÅ«džio pareiÅ¡kimas apie nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos ar formalaus pobÅ«džio pareiÅ¡kimas dėl kaltės pripažinimo. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi pasireikÅ¡ti kaltininko elgesyje, objektyvioje tikrovėje taip, kad sudarytų pagrindÄ teismui manyti, jog kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimÄ si tik deklaruoja. Nagrinėjamoje situacijoje atsakomybę lengvinančios aplinkybės bÅ«tinųjų elementų nėra, t. y. tai, kÄ nurodo apeliantas, negali bÅ«ti traktuojama ir pripažįstama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. 7.1.

Nors apeliantas teigia, jog jis kaltę pripažino, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai įvertino T. S. duotus parodymus, gretindamas su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog jis pirmosios instancijos teisme neprisipažino sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam, nors nukentėjusysis nuosekliai aiÅ¡kino, kad T. S. vartojo prieÅ¡ jį smurtÄ , be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir specialisto iÅ¡vada. Nepripažino nuteistasis ir kitų teismo nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių, teigė, kad nukentėjusiajam ginklu negrasino, tik juokais pasakė lipti į automobilio bagažinę, kad nematė, kaip nukentėjusysis buvo žalojamas liečiant prie kÅ«no elektros laidus.

Tai negali bÅ«ti vertinama kaip kaltės pripažinimas, nes apeliantas nepripažino faktinių aplinkybių duodant teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. 7.2. Apeliantas teigia, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau su tuo negalima sutikti. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas nedavė teisingų parodymų pirmosios instancijos teisme, leidžia teigti, jog apeliantas nesigailėjo dėl padarytų veikų. Be to, iÅ¡ nuteistojo parodymų ir jo apeliacinio skundo matyti, kad jis bando pateisinti savo elgesį, sumenkinti nukentėjusiojo parodymus, ginčija teismo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas tikrai nuoÅ¡irdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimÄ si deklaruoja turėdamas vienÄ tikslÄ â€“ kad teismas pripažintų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsižvelgtų skirdamas bausmę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai pagrįstai neatsižvelgė, skirdamas bausmę.

8. Apeliantas teigia, kad jis nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl yra visos sÄ lygos taikyti BK 38 straipsnį ir dėl nusikaltimų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra Å¡io straipsnio 1–4 punktuose nurodytos sÄ lygos.

Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad ir tais atvejais, kai yra iÅ¡vardytos sÄ lygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininkÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta BK 38 straipsnio 1 punkte nurodyta sÄ lyga, kad T. S. prisipažino padaręs BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika žala padaroma ne tik konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir teisės saugomam interesui, todėl vien kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas negali nulemti BK 38 straipsnio taikymo galimybės. Tai reiÅ¡kia, kad nėra jokio pagrindo taikyti BK 38 straipsnį ir T.

S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

9. Apeliantas praÅ¡o taikyti BK 40 straipsnį už veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 9.1. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. S. parodė, kad nuteistasis yra jos sÅ«nus ir ji sutinka už jį laiduoti. Ji gyvena kartu su sÅ«numi ir gali jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , nes pati nėra teista ar bausta. SÅ«nus jos klauso, jie kartu dirba, niekada nebuvo nusižengęs. 9.2. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimÄ teismo pasitikėjimo vertam asmeniui ir nustatant bandomÄ jį laikotarpį.

Asmuo, padaręs BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų, apibÅ«dinančių nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ , visumai. Kartu pažymima, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikymas yra teismo diskrecija. Net ir esant visoms bÅ«tinosioms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygoms, teismas neturi privalomos pareigos priimti sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Apeliantas pažymi, jog T. S. nebuvo teistas, nuteistas už apysunkio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymÄ esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Jis anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo. Å ie duomenys turėtų leisti pagrįstai manyti, jog T. S. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje teismas negali Å¡ių aplinkybių vertinti ir į jas atsižvelgti priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes T.

S., be Å¡ių veikų, padarė ir kitus du BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas Å¡ioje byloje. Todėl nesant vienos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kad jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra jokio pagrindo.

10. Esant Å¡ioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Zigmas Pocius Aurelija Sadauskaitė    Â