2018-04-19 Nr. AB-8057-3-62-3-00114-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-259-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00114-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 050 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2018 m. vasario 8 d. Šia teismo nutartimi pareiškėjui pasiūlyta pateikti reikiamą skundo egzempliorių skaičių, nurodyti, kuo pasireiškė žala, kokių konkrečių teisės aktuose nurodytų veiksmų pareigūnai neatliko arba kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, pateikti teismui duomenis, patvirtinančius jo kreipimąsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją dėl konkrečių įrodymų pateikimo bei šios institucijos atsakymus.

Pareiškėjas 2018 m. vasario 5 d. (paštu išsiųstas 2018 m. vasario 2 d.) pateikė teismui papildomą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė konkrečių atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo), kuriais galbūt buvo pažeistos konkrečių teisės aktų nuostatos, o tuo pačiu ir pareiškėjo teisės bei teisėti interesai, atsakovo atstovui nevykdant ar netinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus, nenurodė teisės aktų normų, kurias savo veiksmais (neveikimu) galbūt pažeidė atsakovo atstovas, nepateikė duomenų, ar pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą dėl konkrečių įrodymų pateikimo bei šios institucijos atsakymų, nepateikė reikiamo skaičiaus skundo egzempliorių. Nors pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog neturi galimybės padaryti skundo kopijų, kadangi areštuota jo sąskaita, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, jog skundas būtinai turi būti kopijuotas, todėl pareiškėjas, neturėdamas galimybių padaryti skundo kopijų, tai galėjo padaryti skundą perrašydamas ranka (juolab, kad pats pareiškėjo skundas ir rašytas ranka). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Taip pat pažymėjo, jog tai neužkerta pareiškėjui kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

II. Pareiškėjas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, jog skunde buvo nurodęs, kokiomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (kokį čiužinį, pagalvę, patalynę, pižamą buvo išdavę, kur ir kaip pateikdavo maistą, ką buvo galima pirkti vietos parduotuvėje, kad atimdavo savo atsivežtą maistą, televizorių ir radiją) bei kokioje kameroje-palatoje buvo laikomas. Kitokiu būdu savo teiginių pareiškėjas užfiksuoti ir pateikti įrodymus dėl to negali, neturi su kuo, nes telefonų, foto, įrašinėjimo aparatai uždrausti. Pareiškėjas buvo teismo prašęs visa tai išreikalauti iš atsakovo atstovo.

Dėl skundo egzempliorių pareiškėjas pažymi, jog pataisos namuose skundo kopijos specialiai nedaromos, o rašyti ranka pareiškėjas ilgai negali, nes pradeda skaudėti stuburą ir rankas. Todėl pareiškėjas teismo taip pat prašė, kad padarytų reikiamą kiekį skundo kopijų.

Kitą atskirojo skundo dalį pareiškėjas grindžia argumentais, jo nuomone, pagrindžiančiais reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį, kuria jo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. vasario 8 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, pateikti atitinkamą skundo su priedais egzempliorių skaičių, pateikti įrodymus dėl pareiškėjo kildinamos žalos, nurodyti kaip pasireiškė žala, aiškiai ir konkrečiai išdėstyti aplinkybes, sudarančias skundo reikalavimą, taip pat pateikti įrodymus, kad jis buvo aktyvus rinkdamas įrodymus, t. y. kreipėsi į atsakovą dėl konkrečių įrodymų pateikimo ir buvo atsisakyta juos pateikti arba vilkinamas šio klausimo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog pareiškėjas iki nustatyto termino skundo trūkumų nepašalino, 2018 m. vasario 14 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad skundo trūkumų šalinimo institutu, skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas, turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Pareiškėjas skunde teigia, kad gulėdamas keletą dienų LAVL patyrė labai didelius nepatogumus, asmeninį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, didelį šoką ir stresą bei grįžęs iš LAVL lankėsi pas šeimos gydytoją, pas psichiatrą, nes negalėjo miegoti, kankino nerimas, depresija, prasidėjo skrandžio, galvos skausmai. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas privalo nurodyti, kokių konkrečių teisės aktuose nustatytų veiksmų pareigūnai neatliko arba kokius atliko, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas skunde išdėstė aplinkybes, kodėl jis atsisakė vėliau važiuoti į LAVL, tačiau šio ginčo kontekste jos nėra reikšmingos. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių veiksmų aiškiai neįvardijo, taip pat nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į atsakovą dėl konkrečių įrodymų pateikimo. Pabrėžtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog skundo trūkumai nebuvo pašalinti dėl to (nepateikė reikalingą skaičių skundo egzempliorių), kad negali ilgai rašyti ranka, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl nepripažįstami svarbia priežastimi. Nors pareiškėjas atskirajame skunde ir nurodo, kad į atsakovą atitinkamais klausimais yra kreipęsis raštu, tačiau vėlgi jokių dokumentų neprideda ir labiau nedetalizuoja. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo argumentai su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, ištyrusi prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjo skundo trūkumų (neatitikimai ABTĮ reikalavimams) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 14 d. nutartimi pagrįstai laikė skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi tiksliai nurodė pareiškėjo skundo trūkumus, nuosekliai ir suprantamai išaiškino, kaip jie turėtų būti ištaisyti, tačiau pareiškėjas nurodytų trūkumų nepašalino. Atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, vadovaudamasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. vasario 14 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, bei išaiškino, kad skundžiama teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai, pašalinus trūkumus, kreiptis gynybos į teismą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė