f64e27d3-ff23-4e1e-bd0f-955cec24baa7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-14-381/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00823-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.8.1; 3.1.14.8.2; 3.1.14.8.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo L. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2347-221/2018, kuria dalį ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakyta priimti, o dėl kitos ieÅ¡kinio dalies nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas L. G. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, įvardydamas jį pareiÅ¡kimu, kuriame prašė:

1) atlikti juridinio fakto, kad jo tėvui A. G. (toliau – palikėjas) mirus planuojamos santuokos sudarymo dienÄ (2016 m. kovo 4 d.), palikėjo teisinė turtinė padėtis atitinka įstatyme apraÅ¡ytÄ juridinę faktinę turtinę padėtį iki sudarant santuokÄ , kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnyje, konstatavimÄ ;

2) panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones – paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo sustabdymÄ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį; 3) anuliuoti palikėjo buvusio turto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nuosavybės pasikeitimo sandorius palikėjo vardu, kaip laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimus, nes kol galiojo laikinosios apsaugos priemonės, Å¡iuo turtu negalėjo bÅ«ti disponuojama, taip pat perduoti (duomenys neskelbtini), Kaune, buvusius daiktus ieÅ¡kovui, kaip paveldėtojui (jie užfiksuoti ieÅ¡kovo iÅ¡kviesto antstolio 2016 m. gegužės 29 d.), perimti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, iÅ¡ UADBB „Investicijų brokeris“ ir atiduoti ten buvusius daiktus ieÅ¡kovui, kaip paveldėtojui; 4) panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo sustabdymÄ ir leisti notarei D.

S. (Vilniaus r. 1-asis notarų biuras) iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ visam palikėjo vardu buvusiam turtui, kurio negalėjo iÅ¡duoti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

5) pripažinti neteisėtu teisminį procesÄ Nr. 2-56-3-00667-2016-4 dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe tarp palikėjo A. G. ir sugyventinės D. A.; 6) pripažinti juridinį faktÄ , kad ieÅ¡kovas vykdė jungtinę veiklÄ su A. G. draudimo srityje UADBB „Investicijų brokeris“, įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ pateikti visÄ ataskaitÄ už ieÅ¡kovo vardu sudarytas sutartis, pagal kurias komisas buvo priskiriamas pagal klientų nukreipimo sutartį A. G.;

7) įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ vadovę atsakyti į laiÅ¡kÄ , nes iki Å¡iol įmonės vadovė neatsako, nepateikia klientų nukreipimo sutarties raÅ¡tu;

8) įpareigoti akcinę bendrovę (toliau – AB) SEB bankÄ pervesti 8 000 Eur, esančius palikėjo sÄ skaitoje, R. G. už neįvykusį sandorį;

9) pripažinti antstolio S. U. atliekamÄ vykdymÄ pagal 2017 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ neteisėtu, kaip civilinėje byloje Nr. e2-1490-178/2016 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimÄ ; 10) įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ pateikti palikėjo klientų nukreipimo sutartį, visas finansines ataskaitas už paskutinius 5 metus iki palikėjo mirties pagal Å¡iÄ sutartį, atsiskaityti pagal nuomos sutartį, perduoti patalpas, pasiaiÅ¡kinti dėl palikėjo turto, turtinių teisių perdavimo sugyventinei aplinkybių;

11) jei nebus pripažinta ieÅ¡kovo ir jo tėvo (palikėjo) jungtinė veikla, įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti už visas ieÅ¡kovo vardu sudarytas sutartis iki palikėjo mirties pagal sutartÄ 90 proc. komisÄ , kuris buvo mokamas iki 2016 m. birželio 15 d.; 12) įpareigoti notarę D. S. iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimÄ visam palikėjo vardu buvusiam turtui, kurio negalėjo iÅ¡duoti dėl laikinųjų apsaugos priemonių;

13) visus veiksmus su turtu (disponavimÄ ), kuriam buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pripažinti neteisėtais;

14) iÅ¡duoti antstoliui vykdomÄ jį raÅ¡tÄ sudaryti palikimo apyraÅ¡Ä palikėjo turtui, turtinėms teisėms, jį iÅ¡ieÅ¡koti ir perduoti palikimÄ ieÅ¡kovui, kaip vieninteliam teisėtam paveldėtojui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo L. G. ieÅ¡kinio reikalavimus, nutartyje įvardytus kaip Nr. 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 14 ir dalį Nr. 10 reikalavimo, nustatė ieÅ¡kovui L. G. 14 dienų terminÄ , skaičiuotinÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, joje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti ir nutarė nepaÅ¡alinus nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktÄ bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, o pagal CPK 446 straipsnį bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo pareiÅ¡kimai paduodami apylinkės teismui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, nutartyje įvardytus kaip Nr. 1 ir 6, nes jie teismingi apylinkės, o ne apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

4. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Dėl to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas su praÅ¡ymu panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 ir paliktas iÅ¡ esmės nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi, turėtų kreiptis į Kauno apygardos teismÄ konkrečioje civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016, kaip į teismÄ , kuris nagrinėjo ginÄÄ iÅ¡ esmės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nutartyje įvardytus kaip Nr. 2 ir 4 (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti neteisėtu teisminį procesÄ Nr. 2-56-3-00667-2016-4 teismas atkreipė dėmesį, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka ir galiojantys įstatymai nenustato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnyje įtvirtintÄ teismų nepriklausomumo principÄ .

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00667-2016-4) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-597-516/2017 Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ pakeitė iÅ¡ dalies. Tai reiÅ¡kia, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo teisėtumas patikrintas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi, kuri nebuvo peržiÅ«rėta kasacine tvarka.

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas naujÄ reikalavimÄ pripažinti neteisėtu teisminį procesÄ Nr. 2-56-3-00667-2016-4, o ne teikdamas kasacinį skundÄ ar praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, siekia, kad žemesnės instancijos teismas pripažintų neteisėtu ir nepagrįstu Lietuvos apeliacinio teismo priimtÄ nutartį, tačiau toks reikalavimas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6. Teismas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka taip pat pripažino ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ vadovę atsakyti į laiÅ¡kÄ , nutartyje įvardytÄ kaip Nr. 7 (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes tokio reikalavimo patenkinimas nesukurtų teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas savarankiÅ¡ku materialiuoju reikalavimu, t. y. ieÅ¡kinio dalyku (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

7. IeÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti AB SEB bankÄ pervesti R. G. 8 000 Eur, esančius palikėjo sÄ skaitoje, už neįvykusį sandorį, nutartyje įvardytÄ kaip Nr. 8, teismas pripažino neteismingu apygardos teismui, nes praÅ¡oma priteisti suma yra mažesnė nei 40 000 Eur (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, Å¡is reikalavimas yra savarankiÅ¡kas ir galimas nagrinėti atskirai pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles, o kai kiekvienas iÅ¡ reikalavimų gali bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvienÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir ji lemia rÅ«Å¡inį bylos teismingumÄ .

8. Kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka teismas atsisakė priimti ir ieÅ¡kinio reikalavimo, nutartyje įvardyto kaip Nr. 10, dalį, kuria praÅ¡oma įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ pateikti palikėjo klientų nukreipimo sutartį, visas finansines ataskaitas už paskutinius 5 metus iki palikėjo mirties pagal Å¡iÄ sutartį, pasiaiÅ¡kinti dėl palikėjo turto, turtinių teisių perdavimo sugyventinei aplinkybių, nes materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantys reikalavimai negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9. Teismas nurodė, kad CPK V dalies XXXI skyrius nustato skundų dėl notarų ir antstolių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarkÄ . CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso įstatyme nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti paduodamas antstoliui. Nors ieÅ¡kovas skundžia antstolio S. U. vykdymo veiksmus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taikytomis Kauno apygardos teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016, tačiau ieÅ¡kovas pačiam antstoliui neteikė skundo dėl antstolio veiksmų. Be to, ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti antstolio S. U. vykdymo veiksmus neteisėtais, nutartyje įvardyto kaip Nr. 9, atsisakytinas priimti ir tuo pagrindu, kad jis pareikÅ¡tas apygardos, o ne apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 510 straipsnio 2, 4 dalys).

10. CPK 511 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso įstatyme nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas jį atlikti, o Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skundas dėl notaro veiksmų pateikiamas notaro, kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. IeÅ¡kovas reikalavimu, nutartyje įvardytu kaip Nr. 12, praÅ¡o įpareigoti notarę D. S. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ visam palikėjo vardu buvusiam turtui, tačiau jis turi teisę skųsti notarės D. S. veiksmus ar atsisakymÄ juos atlikti apylinkės teismui (CPK 512 straipsnis), o ne praÅ¡yti apygardos teismo įpareigoti notarę atlikti nurodytus veiksmus. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11. Ä®vertinęs CK 5.53 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ dėl palikimo priėmimo pagal turto apyraÅ¡Ä , teismas konstatavo, kad nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡duoti antstoliui vykdomÄ jį raÅ¡tÄ sudaryti palikimo apyraÅ¡Ä palikėjo turtui, turtinėms teisėms, jį iÅ¡ieÅ¡koti ir perduoti palikimÄ ieÅ¡kovui, kaip vieninteliam teisėtam paveldėtojui, nutartyje įvardytas kaip Nr. 14 (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Spręsdamas dėl likusių ieÅ¡kinio reikalavimų, nutartyje įvardytų kaip Nr. 3, 11, 13 ir reikalavimo Nr. 10 dalies, kuria praÅ¡oma įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti pagal nuomos sutartį, perduoti patalpas, teismas nurodė, kad pagal ieÅ¡kinyje formuluojamÄ pagrindÄ Å¡iais aspektais nėra galimybės tinkamai nustatyti bylos teismingumo klausimÄ . Nustatęs, kad ieÅ¡kovo teismui paduoto ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas suformuluoti netinkamai, kad ieÅ¡kinys neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnio 2 dalis), ir CPK 135 straipsnio 1 dalyje ieÅ¡kiniui keliamų reikalavimų, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovui nustatytinas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

13. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nenurodė dalyvaujančių byloje asmenų, jų procesinių padėčių, vardų, pavardžių, asmens kodų (jeigu jie žinomi), gyvenamųjų vietų adresų ir pan., ieÅ¡kinio sumos, aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, iÅ¡dėstytos painiai ir chaotiÅ¡kai, dalis aplinkybių nurodytos pagrindžiant reikalavimus, kurie pripažinti neteismingais apygardos teismui ar nenagrinėtinais teisme civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinyje nenurodyta ieÅ¡kovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas, informacija, ar byla bus vedama per advokatÄ , ieÅ¡kovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieÅ¡kovas pageidauja jÄ pateikti, nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimÄ , netinkamai suformuluoti ieÅ¡kovo reikalavimai (ieÅ¡kinio dalykas).

14. Nors ieÅ¡kovas praÅ¡o anuliuoti palikėjo buvusio turto nuosavybės pasikeitimo sandorius palikėjo vardu, perduoti daiktus ieÅ¡kovui, tačiau nenurodo, kokius konkrečius sandorius ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiais, kokios teisinės pasekmės taikytinos konkrečius sandorius pripažinus negaliojančiais, nepateikia konkrečių sandorių sudarymÄ pagrindžiančių įrodymų, taip pat ieÅ¡kovas nenurodo, kokius konkrečius daiktus ir iÅ¡ ko ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti, nenurodo jų vertės. IeÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti pagal nuomos sutartį, perduoti patalpas, tačiau nenurodo konkrečios sumos, kuriÄ praÅ¡o priteisti, neįvardina nuomos sutarties, pagal kuriÄ praÅ¡o priteisti nuomos mokestį, neprideda Å¡ios nuomos sutarties kopijos, neįvardina praÅ¡omas perduoti patalpas identifikuojančių požymių, nepateikia ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į patalpas pagrindžiančių įrodymų.

IeÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti už visas ieÅ¡kovo vardu sudarytas sutartis iki palikėjo mirties pagal sutartÄ 90 proc. komisÄ , kuris buvo mokamas iki 2016 m. birželio 15 d., tačiau nenurodo konkrečios priteistinos sumos, neprideda konkretaus susitarimo dėl mokėtinos sumos kopijos, ieÅ¡kovo vardu sudarytų sutarčių, kurių pagrindu jam skaičiuotinas atlyginimas. IeÅ¡kovas reikalavimu, nutartyje įvardytu kaip Nr. 13, praÅ¡o visus veiksmus su turtu (disponavimÄ ), kuriam buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pripažinti neteisėtais, tačiau ginti pažeistÄ teisę teisme galima tik tinkamai suformulavus ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nes teismai ieÅ¡kinius nagrinėja tik pareikÅ¡tų reikalavimų ribose.

Atsižvelgęs į tai, teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui įvardyti konkrečius jo teisių pažeidimus ir pasirinkti gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis), pažymėdamas, kad patikslinus ieÅ¡kinio dalykÄ , atitinkamai tikslintinas ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstant konkrečias aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, pridedant įrodymus, patvirtinančius iÅ¡dėstytas aplinkybes. III. Atskirojo skundo argumentai 15. IeÅ¡kovas L. G., nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi, padavė atskirÄ jį skundÄ , kurį grindžia Å¡iais argumentais: 15.1.

Dėl reikalavimų, nutartyje įvardytų kaip Nr. 3 ir 13, nutartyje apskritai nepasisakyta. 15.2. Beveik identiÅ¡kas praÅ¡ymas anksčiau buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris civilinėje byloje Nr. e2YT-29460-734/2018 pripažino, kad Å¡ie klausimai neteismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui ir yra teismingi Kauno apygardos teismui. Å i teismo nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris atskirÄ jį skundÄ atmetė, civilinėje byloje Nr. e2S-2660-803/2018 patvirtindamas, kad Å¡ie klausimai nėra teismingi nei Vilniaus miesto apylinkės teismui, nei Vilniaus apygardos teismui, ir nukreipdamas į Kauno apygardos teismÄ .

Tačiau Kauno apygardos teismas priimtu procesiniu sprendimu prieÅ¡tarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo procesiniams sprendimams, kurie atsisakė nagrinėti juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ ypatingosios teisenos tvarka, nes jie nėra teismingi Vilniaus teismams. Todėl praÅ¡oma iÅ¡nagrinėti tiek Kauno apygardos teismo procesinį sprendimÄ , tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartis, nes priimti prieÅ¡ingi sprendimai, ir atitinkamai iÅ¡spręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimus. 15.3.

Kauno apygardos teismas pasisakė apie ieÅ¡kiniams bÅ«dingÄ formÄ ir turinį, tačiau pareiÅ¡kimas nėra ieÅ¡kinys, pareiÅ¡kimo turinio reikalavimai aiÅ¡kiai įvardyti CPK 447 straipsnyje. PareiÅ¡kimo turinys dėl juridinių faktų konstatavimo bÅ«tent ir buvo parengtas pagal Å¡iuos reikalavimus, o ne ieÅ¡kiniams keliamus reikalavimus. Todėl teismo vadovavimasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi yra nesuprantamas. 15.4. TrÅ«kumų Å¡alinimas, kai Kauno apygardos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nesutaria, kuriam teismui reiÅ¡kiami reikalavimai teismingi, ginčo dėl teismingumo neiÅ¡spręs. Be to, visi reikalavimai susiję bÅ«tent su Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais (dėl ieÅ¡kinio nagrinėjimo ir įstatyme nenumatytų laikinųjų apsaugos priemonių (paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo sustabdymas daiktinės teisės reikalavimo pagrindu) taikymo).

Teismui nesiėmus veiksmų, kad turtas bÅ«tų apraÅ¡ytas, nepaskyrus nei palikimo administratoriaus, nei turto administratoriaus, nenustačius daiktų naudojimo tvarkos, iki dabar neaiÅ¡ku, kas atsakingas už turto valdymÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ir kas turėjo užtikrinti, kad turtas iÅ¡liktų, t. y. buvo sudarytos sÄ lygos asmenims, kurie nėra įpėdiniai, savintis palikimÄ . Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, pasikeitė nekilnojamojo turto savininkas: antstolis, klastodamas dokumentus ir nepaisydamas laikinųjų apsaugos priemonių, pardavė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune.

Kol paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas sustabdytas, ieÅ¡kovas negali reikalauti teisių, kylančių iÅ¡ paveldėjimo, nes neįgijo daiktinių teisių į turtÄ , t. y. ieÅ¡kovas negali iÅ¡ UADBB „Investicijų brokeris“ priimti patalpų ir perduoti jų naujajam savininkui. Nuomos sutartis buvo nutraukta atgaline data, nes įmonė po nurodomos nuomos sutarties pasibaigimo datos dar vykdė veiklÄ patalpose ir iÅ¡neÅ¡inėjo daiktus iÅ¡ patalpų, kai kuriuos iÅ¡ jų atiduodama palikėjo sugyventinei.

Taip pat neaiÅ¡ku, kÄ naujasis savininkas įsigijo iÅ¡ neteisėtų varžytynių: ar palikimo dalį, ar ir palikėjo sugyventinei priteistÄ pastato dalį. 15.5. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo perraÅ¡ytas neatlikus privalomo mokumo įvertinimo, nesumokėjus už jį priteistos dalies, kita vertus, sumokėti asmeniui, kuris neturi teisių į butÄ (esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms) irgi nelaikytina sandoriu, nes butÄ galima įsigyti iÅ¡ asmens, kuris turi į tÄ turtÄ daiktines teises.

Priteisiant palikėjo butÄ natÅ«ra, buvo peržengti ieÅ¡kinio reikalavimai. Ä®vykdžius teismo sprendimÄ (priverstinai iÅ¡pirkus turtÄ ), ieÅ¡kovas jokios turto dalies neįgys, nes jo savininkas jau pasikeitęs. Todėl akivaizdu, kad patenkama į teisinę aklavietę. Å is procesas tapo akivaizdžiu aukščiausio teisinio nihilizmo pavyzdžiu, kai teismai, nesilaikydami Konstitucijos, įstatymų, verčia dalintis palikimu ir leidžia savintis palikimÄ Å¾mogui, kuris neturi pagal įstatymus teisių į palikimÄ , o teisėtiems įpėdiniams užkertamas kelias pradėti valdyti palikimÄ , gauti palikėjo asmeninius dokumentus, daiktus, disponuoti palikėjo nekilnojamuoju turtu bei juose esančiais palikėjo daiktais ir rinkti laisvai įrodymus bei panaudoti juos ginant palikėjÄ .

Pasirodo, kad po mirties palikėjas iÅ¡lieka teisnus, nes laikoma, jog palikėjo žodinė jungtinė sugyventinio veikla galioja, palikėjo turtas laikomas ne palikimo objektu, o palikimo savinimasis nelaikomas nusikalstama veika, taip pat nelaikoma nusikalstama veika R. G. grÄ Å¾intinų pinigų dėl neįvykusio automobilio pirkimo pasisavinimas iÅ¡ palikėjo sÄ skaitos po palikėjo mirties. 15.6. Kreipiamasi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , kad bÅ«tų iÅ¡spręstas reikalavimų teismingumo klausimas ir / arba iÅ¡nagrinėti reikalavimai, kurie susiję su prieÅ¡ tai priimtais sprendimais, įskaitant anksčiau priimtų Lietuos apeliacinio teismo sprendimų panaikinimÄ , visų neteisėtų sandorių atstatymÄ , kurie galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ir nesibaigus paveldėjimo procedÅ«roms negalėjo bÅ«ti sudaryti.

Kadangi pats Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad R. G. 8 000 Eur už neįvykusį sandorį yra grÄ Å¾intini, todėl teismas gali užtikrinti tvarkÄ , kaip šį grÄ Å¾inimÄ atlikti (Å¡ie pinigai po palikėjo mirties buvo pasisavinti, vėliau grÄ Å¾inti ne R. G., o į palikėjo sÄ skaitÄ ). Dabar teismui tereikia atlikti užskaitÄ ir leisti AB SEB bankui pervesti 8 000 Eur į R. G. sÄ skaitÄ . 15.7. Teismas iÅ¡dėliojo reikalavimus pagal savo logikÄ , nors pareiÅ¡kimo esmė yra bÅ«tent juridinių faktų pripažinimas, kuriuos pripažinus arba ne, savaime kyla atitinkamos teisinės pasekmės. 15.8.

Kadangi visi palikėjo dokumentai buvo neteisėtai užvaldyti palikėjo sugyventinės, visi įrodymai ir paaiÅ¡kinimai, reikalingi patvirtinti ar paneigti juridinį faktÄ , kad ieÅ¡kovas su palikėju vykdė jungtinę veiklÄ , turi bÅ«ti iÅ¡reikalauti iÅ¡ UADBB „Investicijų brokeris“. Tai bÅ«tų trÅ«kstami įrodymai, kurių pritrÅ«ko Lietuvos apeliaciniam teismui pripažįstant šį faktÄ . Nors buvo pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas pirmenybę teikė žodiniams palikėjo sugyventinės teiginiams.

Dėl palikimo pasisavinimo buvo kreiptasi ir baudžiamojo proceso tvarka, tačiau visas palikimas įvertintas pagal jungtinės veiklos institutÄ , kuris neva suteikia teises savintis palikimÄ , palikėjo asmeninius dokumentus, palikėjo asmeninius daiktus, gauti neteisėtai informacijÄ iÅ¡ įvairių įstaigų, savintis korespondencijÄ , adresuotÄ palikėjui, ar gauti elektroninės bankininkystės duomenis, kurie buvo panaudoti teikiant ieÅ¡kinį, disponuoti palikėjo ginklu ir t. t. 15.9. Juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas, paveldėjimo klausimai / procedÅ«ros bei pareiÅ¡kimai dėl antstolio, notaro veiksmų, turto administravimo yra pagal CPK 442 straipsnį priskiriami prie bylų, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos bÅ«du. 15.10.

Paveldėjimo procedÅ«ros dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios Å¡iuo metu yra galiojančios, taikymo yra sustabdytos, todėl reikalingas teismo sprendimas dėl jų panaikinimo. PaaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kinys, kuriam užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, buvo ne paveldėjimo byla ir pirmosios instancijos teismas klaidingai ieÅ¡kovę laikė faktine palikėjo žmona, atitinkamai visas pirminis procesas tapo neteisėtu. 15.11. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kol nesibaigusios paveldėjimo procedÅ«ros, įpėdiniai / paveldėtojai negali atstovauti turtui, kuriam neiÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, prieÅ¡ trečiuosius asmenis, nes laikoma, kad iki tol jie neturi daiktinių teisių.

Kadangi niekas negalėjo atstovauti turto, kuriam neiÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, daiktinėms teisėms, turto savininkai negalėjo pasikeisti. IeÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti verčiamas atstovauti daiktinėms teisėms, kurių jis nebuvo įgijęs. Kadangi palikėjas turėjo asmeninių daiktų ir turto, tačiau palikimo apyraÅ¡as nebuvo sudarytas tuo metu, kai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis turi bÅ«ti sudarytas bent dabar. Nesuprantami teismo siÅ«lymai kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä , kai palikimas priimtas kitu bÅ«du, ir versti daryti notarÄ Ä¯statymų pažeidimus, o vėliau jį apskųsti.

Paveldėto turto apyraÅ¡o bÅ«tinybė atsirado tik po to, kai teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones visam paveldimam turtui, žinodamas, kad jis nėra įpėdinių žinioje. 15.12. IeÅ¡kovas yra verčiamas iÅ¡sipirkti savo paveldėjimo teises iÅ¡ asmenų, kurie nėra įpėdiniai. Atitinkamai ieÅ¡kovas tol, kol taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali paduoti ieÅ¡kinio daiktinės ir paveldėjimo teisės pagrindu į turtÄ . Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo didėja, nes iki Å¡iol ieÅ¡kovas negali disponuoti turtu, t. y. automobiliu, kurio vertė kiekvienÄ dienÄ mažėja, o likęs palikimas, įskaitant ir pajamas, gaunamas iÅ¡ palikėjo atvestų klientų, yra visiÅ¡kai užvaldytas palikėjo sugyventinės. Norint ginti pažeistÄ teisę, reikia jÄ Ä¯gyti.

Tik įgijęs paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ turtÄ , kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ieÅ¡kovas įgys daiktines teises į turtÄ ir tik tada galės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. 15.13. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima apskųsti kasacine tvarka. BÅ«tent ieÅ¡kinys tapo laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimu, nes ieÅ¡kovas verčiamas bÅ«ti atsakovu net ir neturėdamas daiktinių teisių. 15.14. Paveldėjimo procedÅ«ros nebuvo baigtos ir tapo neįmanoma jas baigti dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo sustabdymo, o tai buvo padaryta asmens, neturinčio teisių į palikimÄ , praÅ¡ymu.

Tretieji asmenys galėjo praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik daiktinėms teisėms į ginčo objektus, o ne į paveldėjimÄ . Didžioji dalis palikimo su teismų pagalba užvaldyta asmens, kuris nėra įpėdinis, pasikeitė dalies turto ir juose buvusių daiktų savininkai, turtas prarado vertę. Teismas verčia pateikti įrodymus, žinodamas, kad jie neteisėtai laikomi palikėjo sugyventinės. Taigi teismas bendrininkauja ir iÅ¡ neteisės formuoja teisę, taip pažeisdamas esminį teisės sistemos principÄ .

Už neteisėtÄ svetimų dokumentų laikymÄ ir disponavimÄ jais turi bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė tiek palikėjo sugyventinei, tiek teisėjams, kurie žinodami apie neteisėtai laikomus palikėjo dokumentus (kaip ir neteisėtai užvaldytÄ palikimÄ ), ne tik nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka į prokurorus, bet ir patys, remdamiesi neteisėtai disponuojamais įrodymais, priėmė sprendimÄ . Nesant ieÅ¡kinio dalyko, priteista palikimo dalis taip pat laikytina teisėjų nusikalstama veika. 15.15.

Prie atskirojo skundo pridedamas klientų sÄ raÅ¡as, kuris apima tik negyvybės draudimo sutarčių ataskaitÄ , atspausdintas iÅ¡ MINTAK apskaitos sistemos. Nuo 2011 m. kovo mėnesio, kai ieÅ¡kovas pradėjo dirbti, ir iki 2016 m. birželio 15 d., kol jis dirbo kaip vienintelis draudimo brokeris įmonės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, draudimo sutartys buvo sudarinėjamos ieÅ¡kovo vardu. IeÅ¡kovas iÅ¡ įmonės negali gauti gyvybės sutarčių ataskaitos ir apskritai finansinių ataskaitų.

Po 2016 m. birželio 15 d. Å¡i duomenų bazė buvo perduota palikėjo sugyventinei ir asistentėms, kurios neturi teisės vykdyti tarpininkavimo funkcijų, bet atnaujina sutartis ir už tai gauna pajamas. Akivaizdu, kad naujų klientų paieÅ¡kai palikėjo atvestų klientų duomenys nereikalingi, jie buvo reikalingi jiems perimti. Akivaizdu, kad turi bÅ«ti sudarytos galimybės gauti iÅ¡ UADBB „Investicijų brokeris“ visus su palikėju sudarytus susitarimus, o už atvestus klientus įmonė privalo mokėti komisÄ paveldėtojams, o ne palikėjo sugyventinei.

Tuo atveju, jeigu nepripažįstama ieÅ¡kovo ir palikėjo jungtinė veikla, tai už ieÅ¡kovo vardu sudarytas sutartis įmonė neturėjo pagrindo priskirti komisÄ palikėjui. Ä®monėje apskritai tiesioginis darbas (tarpininkavimas sudarant draudimo sutartis) neapmokamas, laikoma, kad mokamas atlygis tik už klientų nukreipimÄ . 15.16. Lietuvos apeliacinis teismas turėtų iÅ¡spręsti visus klausimus, įskaitant klausimus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ar bent suteikti galimybę naudotis palikimo dalimi, kuri nebuvo pripažinta jungtinės veiklos objektu, o dėl likusio paveldimo turto nurodys bÅ«dus, kaip ieÅ¡kovas gali pasisavintÄ palikimÄ susigrÄ Å¾inti, arba leidus sudaryti palikimo apyraÅ¡Ä , tai galės atlikti antstolis. 15.17.

Kadangi vyrauja ydinga ir neteisėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktika, siÅ«lytina apeliacinės instancijos teismui keisti nusistovėjusiÄ tvarkÄ , kad esant ginčams tarp trečiųjų asmenų ir paveldėtojų, privalomai bÅ«tų iÅ¡duodami paveldėjimo teisės liudijimai ir sudaromi paveldimo turto apyraÅ¡ai, nes tik nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo atsiranda daiktinės teisės į paveldimÄ turtÄ , ir tik tada paveldėtojai gali jam teisėtai atstovauti. Jeigu bÅ«tų taikomos įstatymuose nustatytos laikinosios apsaugos priemonės daiktinėms teisėms (o ne paveldėjimui), apskritai nebÅ«tų susiklosčiusiu tokia teisinė aklavietė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

17. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, o dėl kitos ieÅ¡kinio dalies nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje proceso stadijoje negali spręsti ir nespręs jokių ieÅ¡kinio reikalavimų, kaip to praÅ¡o apeliantas, nes, pirma, apeliacijos paskirtis Å¡iuo atveju yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieÅ¡kinio atitiktį proceso teisės normoms ir ieÅ¡kinio reikalavimus, dalį jų atsisakydamas priimti, o dėl kitos ieÅ¡kinio dalies nustatydamas terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 301 straipsnio 1 dalis), antra, ieÅ¡kinio reikalavimai gali bÅ«ti nagrinėjami iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme tik tuomet, kai priimamas įstatymo reikalavimus atitinkantis ieÅ¡kinys ir iÅ¡keliama civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

18. Pagal CPK apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Å¡iuos naujus įrodymus: ataskaitÄ iÅ¡ MINTAK apskaitos programos, 2014 m. gruodžio 30 d. patalpų su įrengtomis darbo vietomis nuomos sutartį ir prie Å¡ios sutarties 2014 m. gruodžio 30 d. sudarytÄ patalpų perdavimo–priėmimo aktÄ bei UADBB „Investicijų brokeris“ nuomotojo A. G. teisių perėmėjams adresuotÄ 2016 m. kovo 7 d. raÅ¡tÄ â€žDėl patalpų su įrengtomis darbo vietomis sutarties Nr. PNS2014/12-01 nutraukimo“.

20. Pažymėtina, kad, viena vertus, Å¡ie įrodymai jau egzistavo pateikiant ieÅ¡kinį, todėl jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, kita vertus, Å¡ie nauji įrodymai nėra susiję su priežastimis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, o skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, neužkerta kelio apeliantui teikti patikslintÄ ieÅ¡kinį, kartu pateikiant ir naujus įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimus.

Taigi apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti kaip negalinčius patvirtinti / paneigti turinčių reikÅ¡mės bylai aplinkybių jÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Dėl dalies reikalavimų nepriėmimo 21. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

22. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. materialųjį teisinį reikalavimÄ , ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

23. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ .

Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismÄ prielaidų, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas.

24. Nors apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡dėliojo pagal savo logikÄ , tačiau taip nutiko bÅ«tent dėl to, jog pats apeliantas ieÅ¡kinyje neiÅ¡skyrė ieÅ¡kinio dalyko kaip atskiros ieÅ¡kinio dalies, kurioje bÅ«tų aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimai. Kita vertus, apeliantas neteigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio bÅ«tų iÅ¡skyręs ne visus ieÅ¡kinio reikalavimus. IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieÅ¡kinio reikalavimus, nutartyje įvardytus kaip Nr. 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 14 ir dalį Nr. 10 reikalavimo.

IeÅ¡kinio reikalavimus, nutartyje įvardytus kaip Nr. 5, 7, 14 ir dalį Nr. 10 reikalavimo, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dėl to, kad jie nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ieÅ¡kinio reikalavimus, nutartyje įvardytus kaip Nr. 1, 2, 4, 6, 8 ir 12, – dėl to, kad jie neteismingi Kauno apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nutartyje įvardytÄ kaip Nr. 9, – dėl to, kad apeliantas, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), be to, Å¡is reikalavimas neteismingas apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

25. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti neteisėtu teisminį procesÄ Nr. 2-56-3-00667-2016-4, nutartyje įvardyto kaip Nr. 5, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jau anksčiau tarp D. A. ir L. G. buvo kilęs ginčas dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir laidojimo iÅ¡laidų priteisimo, kuris buvo nagrinėtas civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-56-3-00667-2016-4. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00667-2016-4) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-597-516/2017 Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ pakeitė iÅ¡ dalies.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka ir galiojantys įstatymai nenustato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo teisėtumas buvo patikrintas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi, kuri nebuvo peržiūrėta kasacine tvarka, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas du kartus atsisakė priimti L.

G. teiktus kasacinius skundus, reiÅ¡kia, jog L. G. yra iÅ¡naudojęs galimybes instancine tvarka ginčyti civilinės bylos, kurios teisminio proceso Nr. 2-56-3-00667-2016-4, rezultatÄ . Apeliantas, ieÅ¡kinyje reikÅ¡damas reikalavimÄ pripažinti neteisėtu teisminį procesÄ Nr. 2-56-3-00667-2016-4, savo teisę kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendina netinkamai, nes toks ieÅ¡kinio reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nutartyje įvardytÄ kaip Nr. 5.

26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka pripažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ vadovę atsakyti į laiÅ¡kÄ , nutartyje įvardytÄ kaip Nr. 7, ir ieÅ¡kinio reikalavimo, nutartyje įvardyto kaip Nr. 10, dalį, kuria praÅ¡oma įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ pateikti palikėjo klientų nukreipimo sutartį, visas finansines ataskaitas už paskutinius 5 metus iki palikėjo mirties pagal Å¡iÄ sutartį, pasiaiÅ¡kinti dėl palikėjo turto, turtinių teisių perdavimo sugyventinei aplinkybių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes tokio pobÅ«džio reikalavimų patenkinimas nesukurtų teisinių pasekmių.

Tai, kad reikalavimai, kurių patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, nelaikytini savarankiÅ¡kais materialiaisiais reikalavimai, todėl jie nėra ieÅ¡kinio dalykas, yra pripažinęs ir kasacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡duoti antstoliui vykdomÄ jį raÅ¡tÄ sudaryti palikimo apyraÅ¡Ä palikėjo turtui, turtinėms teisėms, jį iÅ¡ieÅ¡koti ir perduoti palikimÄ ieÅ¡kovui, kaip vieninteliam teisėtam paveldėtojui, nutartyje įvardytas kaip Nr. 14 (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisės normų pažeidimo nepadarė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Palikimo priėmimas pagal turto apyraÅ¡Ä yra detalizuotas CK 5.53 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyraÅ¡Ä Ä¯pėdinis pareiÅ¡kimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ . Gavęs šį pareiÅ¡kimÄ , notaras nedelsdamas iÅ¡duoda įpėdiniui vykdomÄ jį pavedimÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo. Å is pavedimas vykdomas CPK nustatyta tvarka. Notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį pavedimÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.

IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo aiÅ¡ku, kad bÅ«tent palikimo atsiradimo vietos notaras, į kurį buvo kreiptasi dėl palikimo priėmimo pagal turto apyraÅ¡Ä , o ne teismas yra kompetentingas spręsti dėl vykdomojo pavedimo dėl turto apyraÅ¡o sudarymo iÅ¡davimo įpėdiniui, kuris jį pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Taigi apeliantas turi laikytis įstatymuose nustatytos palikimo priėmimo, įskaitant palikimo priėmimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä , tvarkos ir į teismÄ dėl su tuo susijusių savo teisių gynimo galėtų kreiptis tik tokiu atveju, jeigu skųstų antstolių procesinius / notarinius veiksmus ar atsisakymÄ procesinius / notarinius veiksmus atlikti (CPK 510–511 straipsniai).

28. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, nutartyje įvardytus kaip Nr. 1 ir 6, dėl jų teismingumo apylinkės, o ne apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) atitinka CPK įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas), o bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo pareiÅ¡kimai paduodami apylinkės teismui (CPK 446 straipsnis). Pats apeliantas pripažįsta, kad jo kreipimosi į teismÄ esmė yra bÅ«tent juridinių faktų pripažinimas. Be to, apeliantas nurodo, kad:

1) pareiškimo turinys dėl juridinių faktų konstatavimo būtent ir buvo parengtas pagal tokiems pareiškimams, o ne ieškiniams keliamus reikalavimus;

2) beveik identiškas prašymas anksčiau buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris pripažino, kad klausimai neteismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui ir yra teismingi Kauno apygardos teismui.

29. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad L. G. jau anksčiau yra kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kuris 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-29460-734/2018 atsisakė priimti reikalavimÄ leisti paveldimÄ turtÄ priimti pagal apyraÅ¡Ä , kaip nenagrinėtinÄ teisme, o kitus reikalavimus, įskaitant reikalavimÄ pripažinti L. G. vykdžiusį jungtinę veiklÄ su A. G. draudimo srityje, atsisakė priimti, kaip neteismingus Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes, Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, Å¡ie reikalavimai yra susiję su Kauno apygardos teisme iÅ¡nagrinėta civiline byla Nr. e2-2034-413-2016. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2660-803/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

30. IÅ¡ Å¡ių teismų procesinių sprendimų matyti, kad L. G. nurodytoje byloje nereiÅ¡kė reikalavimo atlikti juridinio fakto, kad jo tėvui A. G. mirus planuojamos santuokos sudarymo dienÄ (2016 m. kovo 4 d.), palikėjo teisinė turtinė padėtis atitinka įstatyme apraÅ¡ytÄ juridinę faktinę turtinę padėtį iki sudarant santuokÄ , kaip tai nustatyta CK 3.89 straipsnyje, konstatavimÄ . Taigi Kauno apygardos teismo atsisakymas priimti tokį reikalavimÄ neprieÅ¡tarauja anksčiau priimtiems teismų procesiniams sprendimams.

Reikalavimo pripažinti L. G. vykdžiusį jungtinę veiklÄ su A. G. draudimo srityje Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-29460-734/2018 nepriėmė, susiedamas jį su Kauno apygardos teisme iÅ¡nagrinėta civiline byla Nr. e2-2034-413-2016, kuri buvo nagrinėjama ir apeliacine tvarka. Pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad visi reikalavimai susiję bÅ«tent su Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo atsisakymas priimti reikalavimÄ pripažinti L.

G. vykdžiusį jungtinę veiklÄ su A. G. draudimo srityje, kuriam pritarė ir Vilniaus apygardos teismas, savaime nereiÅ¡kia, kad L. G. gali reikÅ¡ti Kauno apygardos teismui naujÄ pagal teisinį reglamentavimÄ ypatingosios teisenos tvarka apylinkės teisme nagrinėtinÄ reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto konstatavimo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nepriėmė ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtino reikalavimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kaip jam neteismingo (CPK 442 straipsnio 1 punktas ir 446 straipsnis).

31. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nutartyje įvardytus kaip Nr. 2 ir 4, pagrįstai pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Dėl tam tikroje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas ne atskiras reikalavimas naujoje byloje, o toje byloje, kurioje jos buvo taikytos, teikiamas praÅ¡ymas panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Dėl to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas su praÅ¡ymu panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 ir paliktas iÅ¡ esmės nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi, turėtų kreiptis į Kauno apygardos teismÄ konkrečioje civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016, kaip į teismÄ , kuris nagrinėjo ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne teikti naujÄ ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nutartyje įvardytus kaip Nr. 2 ir 4 (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

32. IeÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti AB SEB bankÄ pervesti R. G. 8 000 Eur, esančius palikėjo sÄ skaitoje, už neįvykusį sandorį, nutartyje įvardytÄ kaip Nr. 8, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teismingu ne apygardos, o apylinkės teismui, nes apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o Å¡iuo atveju ginčijama suma – tik 8 000 Eur (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi toks ginčas teismingas apylinkės teismui, nes nepatenka į iÅ¡imčių, kai apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, ratÄ (CPK 26 straipsnis).

33. Pagal CPK 511 straipsnio 1 dalį nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas jį atlikti, o Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skundas dėl notaro veiksmų pateikiamas notaro, kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. Taigi apeliantas pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ turi teisę apylinkės teismui skųsti notarės D. S. veiksmus ar atsisakymÄ juos atlikti, o ne praÅ¡yti apygardos teismo įpareigoti notarę atlikti nurodytus veiksmus – iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ visam palikėjo vardu buvusiam turtui (reikalavimas, nutartyje įvardytas kaip Nr. 12). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kaip jam neteismingÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), proceso teisės normų nepažeidė.

34. CPK V dalies XXXI skyrius nustato bylų dėl antstolių ir notarinių veiksmų nagrinėjimo tvarkÄ . CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nurodytame skyriuje nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ skundÄ antstolis iÅ¡nagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymÄ .

Jeigu antstolis atsisako visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti skundÄ , skundas, iÅ¡skyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomÄ ja byla ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neiÅ¡nagrinėjo skundo per Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatytÄ terminÄ arba patvarkymo, kuriuo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsisakė patenkinti skundÄ , su vykdomÄ ja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundÄ dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (510 straipsnio 4 dalis).

35. Apeliantas ieÅ¡kinį su reikalavimu pripažinti antstolio S. U. atliekamÄ vykdymÄ pagal 2017 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ neteisėtu, kaip civilinėje byloje Nr. e2-1490-178/2016 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimÄ , nutartyje įvardytÄ kaip Nr. 9, padavė tiesiogiai apygardos teismui, taip nesilaikydamas CPK 510 straipsnyje nustatytos tvarkos dėl tokio pobÅ«džio skundo padavimo antstoliui, kuris, atsisakęs visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti skundÄ , jį turi persiųsti nagrinėti ne apygardos, o apylinkės teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ kaip paduotÄ nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir neteismingÄ apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).

36. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo atsisakyti priimti dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, kurie apskritai negali bÅ«ti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka arba negali bÅ«ti nagrinėjami bÅ«tent Kauno apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Dėl termino ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti nustatymo 37. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad dėl reikalavimų, nutartyje įvardytų kaip Nr. 3 ir 13, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje apskritai nepasisakyta.

IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas neatsisakė priimti ieÅ¡kinio reikalavimų, nutartyje įvardytų kaip Nr. 3, 11, 13 ir reikalavimo Nr. 10 dalies, kuria praÅ¡oma įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti pagal nuomos sutartį, perduoti patalpas, dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies nustatydamas terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

38. Ä®statyme įtvirtinti reikalavimai ieÅ¡kinio turiniui ir formai yra imperatyvÅ«s. Jų nesilaikymas ieÅ¡kovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiÅ¡keliama, kol nepaÅ¡alinamos visos kliÅ«tys kreiptis į teismÄ . Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas sudaro galimybę ieÅ¡kovui iÅ¡taisyti trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieÅ¡kinio.

39. Nors apeliantas nurodo, kad jam nesuprantamas teismo vadovavimasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, nes jis teikė ne reikalavimų neatitinkantį ieÅ¡kinį, o reikalavimus atitinkantį pareiÅ¡kimÄ , akcentuotina, jog ieÅ¡kinio teisenos bylose paduodami ieÅ¡kiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiÅ¡kimai ar praÅ¡ymai (CPK 5 straipsnio 4 dalis). Tik dalis apelianto suformuluotų reikalavimų nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka, dėl kurių turėtų bÅ«ti paduodamas CPK 447 straipsnio reikalavimus atitinkantis pareiÅ¡kimas, tačiau juos buvo atsisakyta priimti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesiniams dokumentams ir 135 straipsnyje ieÅ¡kiniui keliamais reikalavimais bei, pripažinęs, kad apelianto ieÅ¡kinys jų neatitinka, nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria apeliantui nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir, nustatydamas terminÄ jiems paÅ¡alinti, sudarė sÄ lygas apeliantui tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ . Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad trÅ«kumų Å¡alinimas nepadės iÅ¡spręsti ginčo dėl teismingumo.

Pažymėtina, kad dalį ieÅ¡kinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas iÅ¡ karto atsisakė priimti kaip neteismingus Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, tačiau kita dalis ieÅ¡kinio reikalavimų, nutartyje įvardytų kaip Nr. 3, 11, 13 ir reikalavimo Nr. 10 dalis, kuria praÅ¡oma įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti pagal nuomos sutartį, perduoti patalpas, suformuluoti nepakankamai aiÅ¡kiai tam, jog bÅ«tų galima tiksliai nustatyti jų teismingumÄ (pavyzdžiui, nenurodytos reikalavimų sumos, ginčijami sandoriai).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė apeliantui patikslinti Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus taip, kad jie atitiktų galimus taikyti civilinių teisių gynimo bÅ«dus, bÅ«tų aiÅ¡kiai apibrėžtas ginčo objektas ir bylos nagrinėjimo ribos. Taip pat pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nurodė ir kitus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, kurie turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti tam, kad ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti priimtas nagrinėti teisme: turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykÄ atitinkantis ieÅ¡kinio pagrindas, kuris pradiniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas painiai ir chaotiÅ¡kai, nurodyti byloje dalyvaujantys asmenys, pridėti apelianto turimi įrodymai, sumokėtas žyminis mokestis (pateiktas praÅ¡ymas nuo jo atleisti, atidėti jo mokėjimÄ ), priklausantis nuo suformuluotų reikalavimų.

IÅ¡ atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad kai kurių įrodymų apeliantas neturi ir negali pats gauti, tačiau tokiu atveju jis turėtų naudotis savo teise reikÅ¡ti procesinį praÅ¡ymÄ teismui iÅ¡reikalauti įrodymus (CPK 199 straipsnis).

41. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto paduotÄ ieÅ¡kinį, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dalis ieÅ¡kinio neatitinka turinio ir formos reikalavimų, todėl nustatė terminÄ Å¡iems trÅ«kumams paÅ¡alinti.

42. Dėl šioje nutartyje išdėstytų priežasčių, susijusių su teismo pagrįstu atsisakymu priimti dalį ieškinio reikalavimų ir taip pat pagrįstu trūkumų nustatymu kitai ieškinio reikalavimų daliai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Jau Vilniaus miesto apylinkės teismas Å¡ioje nutartyje minėtoje 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje siÅ«lė L. G. dėl tinkamo teisės kreiptis į teismÄ realizavimo, paruoÅ¡iant įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentÄ , kreiptis teisinės pagalbos. Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje pateikto ieÅ¡kinio ir atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai iÅ¡aiÅ¡kina apeliantui teisę Å¡alinant ieÅ¡kinio trÅ«kumus naudotis profesionalių teisininkų pagalba.

44. Apeliantui padavus atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties, joje nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti pasibaigė, todėl nustatomas naujas terminas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, nepaÅ¡alinus nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovui L. G. naujÄ 14 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teisėjas ArtÅ«ras Driukas