f64cf8cd-b71d-4d84-b06e-2961dc611269 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2597-961/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09809-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.1; 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Solveigai Pervenei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Survilai, kaltinamajam V. S. (V. S.), nukentėjusiajai J. A., vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualiÄ veiklÄ , teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams, jos vykdymÄ atidedant 2 metams bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę 80 val. nemokamų darbų. 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 40 parų areÅ¡to bei skiriant baudžiamojo poveikio priemones: turto konfiskavimÄ ir draudimÄ vairuoti transporto priemones 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, iÅ¡ dalies jas sudedant, paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams 1 mėnesiui.

Laisvės atėmimo bausmę atliko 2020 m. rugpjūčio 11 d., 2021 m. kovo 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; 3. 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį, galutine bausme – areštu 52 paroms su baudžiamojo poveikio priemonėmis – turto vertės konfiskavimu bei draudimu vairuoti transporto priemones 4 metams, arešto bausmė atlikta; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281 straipsnio 2 dalyje, 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: V. S. vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę Å¡iomis aplinkybėmis: jis 2022 m. kovo 22 d., apie 23.43 val. Vilniuje, Oslo gatvėje, ties Laisvės prospekto pastatu Nr. 10, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po to, kai 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Be to, V. S. vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, Å¡iomis aplinkybėmis: jis 2022 m. kovo 22 d., apie 23.43 val. Vilniuje, Oslo gatvėje, ties Laisvės prospekto pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemones neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir bÅ«damas neblaivus (alkoholio matuokliu nustatytas 2,11 promilės girtumas), be to, važiuodamas gatvės pirma tos krypties eismo juosta link Erfurto gatvės pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, ties Laisvės prospekto pastatu Nr. 10 priartėjęs prie priekyje jo automobilio jo važiavimo krypties eismo juosta ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio kito automobilio, kurį buvo galimybė iÅ¡ anksto pastebėti, laiku nesulėtino vairuojamo automobilio važiavimo greičio ir nesustabdė jo prieÅ¡ kliÅ«tį, o bandydamas jį apvažiuoti pasirinktu greičiu, prarado automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir atsitrenkė į apsauginius atitvarus.

Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivei J. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, V. S. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, Å¡iomis aplinkybėmis: jis 2022 m. kovo 22 d., apie 23.43 val. Vilniuje, Oslo gatvėje, ties Laisvės prospekto pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai tikrinimo metu alkoholio matuokliu nustatytas 2,11 promilės neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu V. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad iÅ¡ namų (duomenys neskelbtini) gatvėje važiavo girtas. Gėrė namuose su drauge. Dar buvo S. ir M., jų pavardžių nežino. Kur važiavo, jau neatsimena. Jis vairavo savo automobilį, o jo draugė J. A. buvo keleivė. Oslo gatvėje atsitrenkė į tvorÄ . Žinojo, kad jam yra draudžiama vairuoti. PrieÅ¡ eismo įvykį automobilio deÅ¡inėje pusėje kažkas sprogo (nors ekspertizė tai paneigė), jį pradėjo neÅ¡ti į Å¡onÄ ir jis trenkėsi į tvorÄ , kad nesudaužytų kitų automobilių.

Pripažįsta, kad pažeidė kaltinime iÅ¡vardintas Kelių eismo taisyklių nuostatas. Jo stabdžiai tÄ dienÄ blogai dirbo. Bandė iÅ¡sukti nuo kliÅ«ties, kad neatsitrenktų, suko į kairę. Jis pats sužalojimų nepatyrė, o A. sėdėjo gale, deÅ¡inėje pusėje. Jai buvo sužaloti Å¡onkauliai. Kitiems keleiviams nieko blogo nenutiko. Blogai vertina savo elgesį, gailisi, kad sėdo už vairo. Buvo girtas, galva blogai dirbo. Dabar jau kokius tris mėnesius negeria ir nevairuoja. Pradėjo dirbti.

J. A. atsiprašė. Su ja liko draugiÅ¡ki santykiai. Gyvena su sugyventine, vaikų neturi. Sugyventinė dirba, gauna apie 600 Eur atlyginimÄ . Jam skauda kojÄ , todėl iki Å¡iol nedirbo. Turto neturi, paÅ¡alpų negauna. Labai gailisi, kad bÅ«damas neblaivus sėdo už vairo. Daugiau tikrai nebevairuos neblaivus. Nukentėjusioji J. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, gailėjosi. Neturi jam jokių pretenzijų. Kaltinamojo V. S. padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, įrodytos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka iÅ¡tirtais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. S. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad yra nusipirkęs automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, tai negalėjo šio automobilio užregistruoti VĮ Regitra savo vardu. Automobilį kaip nuosavybę jo prašymu užregistravo jo draugė V. Ž., tačiau faktiškai automobilis priklauso jam, jis jį duoda važinėtis savo draugui, turinčiam teises.

Automobilis įvykio dienÄ buvo techniÅ¡kai tvarkingas, apdraustas, su galiojančia technine apžiÅ«ra. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, be to, 2021 m. gruodžio mėnesį vairavo šį automobilį neblaivus ir buvo sulaikytas policijos, todėl teismas jam uždraudė vairuoti transporto priemones 4 metus. 2022 m. kovo 22 d. vakare jis buvo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur kartu su savo draugais M. B., J. A. gėrė alkoholinius gėrimus, paskui dar kieme sutiko tame pačiame name gyvenantį S. S. Jis iÅ¡gėrė maždaug 0,5 l degtinės, 40 laipsnių stiprumo.

Nuo alkoholio apsvaigo ir prarado savikontrolę, todėl, kai M. B. susiruošė namo, jis nusprendė jÄ pavežti iki namų, nes jos koja sugipsuota ir jai sunku judėti. S. S. ir J. A. sėdo važiuoti kartu, nusprendė, kad liks visi nakvoti pas M. B. Sėdo vairuoti automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). M. sėdo Å¡alia į priekį, už jo atsisėdo S., o J. ant galinės sėdynės iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės Oslo gatve link Pilaitės mikrorajono.

Neprivažiavęs Erfurto gatvės, pasivijo priekyje važiavusį lengvÄ jį automobilį, važiavusį lėčiau, nei jis, tik per vėlai šį automobilį pastebėjo. Bandė šį automobilį apvažiuoti, tačiau persirikiuodamas nesuvaldė automobilio, maÅ¡inÄ pradėjo mėtyti, buvo garsas, kad automobilio ratas sprogo, tada nesuvaldęs maÅ¡inos atsitrenkė į atitvarus. PrieÅ¡ tai važiavo maždaug 80 km/h greičiu. Po įvykio matė nuleistÄ jo automobilio vienÄ ratÄ . PrieÅ¡ įvykį padangos buvo tvarkingos, jokių guzų, rodančių, kad padanga susidėvėjo, nematė ir nejautė.

Labai gailisi dėl to, kad neblaivus vairavo automobilį ir nesugebėjo jo suvaldyti, dėl to kilo tokios pasekmės – nukentėjo jo draugė J. A. (2 t., b. l. 56-58, 62-65). Nukentėjusioji J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. vakare ji su savo draugais M. B. ir S. S. buvo namuose pas V. S. (duomenys neskelbtini), kur gėrė degtinę. Paskui atsimena, kad ruošėsi važiuoti su taksi pas M. B. į (duomenys neskelbtini) mikrorajonÄ . Nuo alkoholio stipriai apsvaigo ir neprisimena, kas vyko toliau.

Atsipeikėjo ligoninėje. Eismo įvykio aplinkybių neatsimena, Å¡iandien jai skambino V. S. ir papasakojo, kad jis su savo maÅ¡ina vežė jas į (duomenys neskelbtini) mikrorajonÄ ir prieÅ¡ nusukant į Vakarinį aplinkkelį, netoli Lazdynų ligoninės, atsitrenkė į kelio atitvarus, vengdamas susidÅ«rimo su kitu automobiliu, daugiau nieko tiksliau neaiÅ¡kino. Ji eismo įvykio metu buvo sužalota, tuo jai padaryta žala. Jai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį arba dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę, tačiau Å¡iuo metu ji dar gydosi ligoninėje, nežino sužalojimo sunkumo, todėl dėl žalos dydžio negali pasisakyti.

Å iuo metu mano, kad nereikalaus atlyginti žalÄ , nes vairuotojas V. S. yra jos draugas. Jai praneÅ¡ta, kad dėl Å¡io eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 56-57). Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiÄ ja patrule. 2022 m. kovo 22 d. tarnybÄ pradėjo 18 val. Dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu O. A. (O. A.). 2022 m. kovo 22 d., apie 23.43 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad važiuojant link GariÅ«nų, neprivažiavus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, automobilis „Opel“ įvažiavo į atitvarÄ , galimai neblaivus vairuotojas.

Sužeisti 3 vyrai ir moteris. Prispaustų nėra. Pranešė pravažiuojantis. Atvykus į įvykio vietÄ paaiÅ¡kėjo, kad eismo įvykį sukėlė automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jai priėjus prie minėto automobilio, viduje buvo keturi piliečiai, už vairo sėdėjo pilietis V. S., keleivio pusėje, prie vairuotojo, sėdėjo pilietė M. B. Automobilio galinėje sėdynėje sėdėjo pilietis S. S. ir pilietė J. A. V. S., kuris sėdėjo vairuotojo pusėje, pradėjo aiÅ¡kinti, kad jis nevairavo transporto priemonės, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, neriÅ¡liai kalbėjo, iÅ¡ jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis aiÅ¡kino, kad nesitikrins girtumo, kadangi nevairavo automobilio.

Akivaizdžiai neblaivi pilietė M. B., kuri sėdėjo šalia vairuotojo, pradėjo aiškinti, kad ji vairavo automobilį, kad jie pasikeitė vietomis po eismo įvykio, nors jos pusės durys buvo deformuotos ir neatsidarinėjo, kokiu būdu pasikeitė vietomis, paaiškinti nesugebėjo. Atvykusi GMP 0801 pilietę J. A. išsivežė į RVUL apžiūrai dėl pilvo skausmų. Paklausus S. S., kas vairavo transporto priemonę, jis nieko neatsakė. Pilietei M. B. su alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0442, 00.00 val. nustatytas 2,99 promilės girtumas, o 00.20 val. jai nustatytas 2,96 promilės girtumas.

Piliečiui V. S. sutikus pasitikrinti girtumÄ , 00.10 val. nustatytas 2,32 promilės girtumas, 00.30 val. jam nustatytas 2,11 promilės girtumas. Ä®vykio vietoje buvo liudininkai A. B. ir A. G., kurie paaiÅ¡kino, kad matė, kaip įvyko eismo įvykis, taip pat paaiÅ¡kino, kad eismo įvykio metu už automobilio „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo sėdėjo pilietis V. S. Pagal CDB „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso pilietei V. Ž. Automobilis buvo priverstinai iÅ¡gabentas į saugomÄ aikÅ¡telę adresu Minsko pl. 21 (1 t., b. l. 82-85).

Analogiškos faktinės aplinkybės nurodytos policijos pareigūnės E. K. 2022 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (1 t., b. l. 28). Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 22 d., apie 23.40 val. jis vairavo automobilį Volvo S60 ir važiavo Vilniuje, Tūkstantmečio gatve, iš kurios toliau įvažiavo į Oslo gatvę ir jos pirma eismo juosta važiavo link Erfurto gatvės, apie 80 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, be kritulių, gatvė apšviesta.

Ä®važiavęs į Oslo gatvę, netrukus per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo iÅ¡ paskos artėjantį automobilį, tai yra jo Å¡viečiančius priekinius žibintus. Å io automobilio važiavimo greitis galėjo bÅ«ti apie 160 km/h, todėl jis pagalvojo, jog kažkas nori pajuokauti ir iÅ¡gÄ sdinti, o paskutiniu momentu, kai Å¡is automobilis priartėjo pavojingai arti prie jo automobilio, jau galvojo, kad Å¡is atsitrenks į jo automobilio galÄ , tačiau paskutiniu momentu priartėjusio automobilio vairuotojas pasuko į kairę, į gretimÄ eismo juostÄ , bet dėl didelio greičio nesugebėjo iÅ¡laikyti automobilio kelyje, automobilio galÄ užnešė į kairę, tada Å¡io automobilio vairuotojas bandė iÅ¡vairuoti ir „iÅ¡silyginti“, po ko vis tiek trenkėsi, galimai priekine kaire dalimi, į kairį kelio atitvarÄ , po to automobilis pradėjo suktis per visÄ keliÄ , atsidurdamas priekyje jo automobilio, pakilo tokie dÅ«mai ir dulkės, kad paties slystančio automobilio nematė, tik mažino savo automobilio važiavimo greitį.

Sustabdęs savo automobilį, nuėjo prie avarijÄ patyrusio automobilio, kuris sustojo pasisukęs prieÅ¡inga eismui kryptimi, kiek įstrižai, jo važiavimo eismo juostoje. Eidamas skambino pagalbos telefonu, nes galvojo, kad automobilyje „Opel“ (tada pamatė jo markę) vis tiek kas nors turėjo nukentėti. Kol jis ėjo prie automobilio „Opel“, iÅ¡ jo iÅ¡lipo vairuotojas ir pro tos pačios pusės galines dureles iÅ¡lipo keleivis. Vairuotojas buvo stambaus kÅ«no sudėjimo, o keleivis liesas, žemesnis už vairuotojÄ , su praskeltu virÅ¡ugalviu.

Abu vyrai pradėjo klausinėti, ar jam ir jo keleiviui A. G. nieko neatsitiko, tikriausiai galvojo, kad su jo automobiliu susidÅ«rė. Abiejų vyrų kalba buvo neriÅ¡li, nuo jų abiejų sklido stiprus alkoholio kvapas. Paskui iÅ¡lipo dar vienas vyras iÅ¡ galinės sėdynės, dar buvo moteris iÅ¡ priekinės keleivio sėdynės. Moteris ir vairuotojas pradėjo jam pasakoti, kad tai ne vairuotojas eismo įvykį padarė, vairavo moteris, tačiau jis jiems pasakė, jog matė, kuris iÅ¡ jų vairavo. Trečiasis vyras paskui į įvykio vietÄ atvažiavusiems policininkams pasakė, kad jis tiesiog pro Å¡alį ėjo ir paskui išėjo.

Jis atvykusiems pareigÅ«nams nurodė vairuotojÄ , pats negirdėjo, kÄ Å¡is aiÅ¡kino policininkams. Jis matė, kad atvažiavo greitoji pagalba, tačiau tuo metu rašė paaiÅ¡kinimÄ , tai nematė, kÄ iÅ¡ automobiliu „Opel“ važiavusių asmenų medikai apžiÅ«rinėjo, paskui pareigÅ«nai leido jam važiuoti ir jis iÅ¡važiavo. Nori pažymėti, jog mano, kad eismo įvykis kilo dėl „Opel“ vairuotojo girtumo, pasirinkto labai didelio greičio ir manevravimo, nes prieÅ¡ atsivydamas jį, automobilis „Opel“ važiavo tolygiai, nevingiavo po keliÄ , o kai pasivijo jo automobilį ir manevravo bandydamas į jį neatsitrenkti, tada ir nesuvaldė automobilio važiuodamas pasirinktu greičiu.

Eismo įvykio metu Å¡iame kelio ruože buvo tik du automobiliai – jo ir įvykyje dalyvavęs automobilis „Opel“, daugiau arti jokių kitų automobilių nebuvo. Jo automobilis nebuvo kliudytas ir nebuvo apgadintas. Paskui A. G. jam sakė, kad matė automobilyje „Opel“ dar vienÄ moterį, tačiau ji jo akivaizdoje iÅ¡lipusi nebuvo, nieko apie jÄ pasakyti negali (1 t., b. l. 64-66). Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 22 d., apie 23.40 val. jis, kaip keleivis, priekinėje sėdynėje važiavo draugo A.

B. vairuojamu automobiliu Volvo S60. Važiavo Vilniuje, iÅ¡ TÅ«kstantmečio gatvės pervažiavo į besitęsiančiÄ Oslo gatvę, jos pirma eismo juosta, apie 70-80 km/h greičiu, važiavo link Erfurto gatvės. Buvo tamsus paros metas, gatvė apÅ¡viesta, be kritulių, kelias sausas. Arti tuo metu nevažiavo nei vienas automobilis. Artėjant prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ Laisvės prospekto pastato Nr. 10, netikėtai pamatė pro jų automobilio kairį Å¡onÄ didesniu greičiu judantį ir vingiuojantį automobilį „Opel“, kuris iÅ¡kart po to nuvažiavo už kairio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir kairiuoju Å¡onu kliudė atitvarÄ , dėl ko jį nubloÅ¡kė į deÅ¡inę pusę, prieÅ¡ais jų automobilį, po to pakilo didelis dÅ«mų ir dulkių debesis, pro kurį nieko nesimatė, tik girdėjo dar vieno smÅ«gio garsÄ â€“ tikriausiai automobilis „Opel“ tuo metu trenkėsi į deÅ¡inėje kelio pusėje esantį atitvarÄ .

Paskui A. B. savo automobilį sustabdė ir pamatė, kad priekyje jų, jų eismo juostoje, stovi skersas automobilis Opel, pasisukęs priekiu ir kairiuoju Å¡onu į juos. Su A. B. iÅ¡lipo ir ėjo prie Å¡io automobilio, A. B. skambino pagalbos telefonu, o tuo metu iÅ¡ automobilio „Opel“ iÅ¡lipo vairuotojas ir vienas keleivis iÅ¡ galinės sėdynės, kurie klausinėjo jų, ar jie nenukentėjo. Kaip suprato, vairuotojas galvojo, kad atsitrenkė į juos. Jis pats automobilio „Opel“ iki to momento, kai jis atsidÅ«rė greta jų, nematė ir apie jo greitį ar manevravimÄ nieko negali pasakyti.

Pagal tai, kad jis besimėtydamas kelyje vis tiek aplenkė juos ir po to atsidÅ«rė prieÅ¡ais juos jų eismo juostoje, gali daryti iÅ¡vadÄ , kad jo greitis buvo žymiai didesnis nei jų. Paskui atsipeikėjo ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo moteris, sėdėjusi priekinėje keleivio sėdynėje, ir dar vienas vyras iÅ¡ galinės sėdynės. Po kurio laiko, kol laukė greitosios pagalbos ir policijos, matė, kad automobilyje ant galinės sėdynės buvo dar viena moteris ir kažkas iÅ¡ tuo automobiliu važiavusių vyrų bandė jÄ gaivinti, tikriausiai ji buvo be sÄ monės. Dar po kurio laiko moteris iÅ¡ priekinės keleivio sėdynės bandė juos įtikinti, kad tai ji vairavo automobilį, tačiau A.

B. jai pasakė, jog jis matė, kuris iÅ¡ jų vairavo. Tada automobilio „Opel“ vairuotojas pagalvojęs bandė pateikti versijÄ apie tai, kad jo automobilio ratas nuleistas dėl to, kad prieÅ¡ eismo įvykį jam sprogo padanga, tačiau A. B. ir čia jį nuginčijo, pasakęs, jog jis matė prieÅ¡ tai važiuojantį ir kad jį „mėtyti“ pradėjo tik po to, kai jis manevravo vengdamas atsitrenkimo į A. B. automobilio galÄ . Taip pat ant kelio matėsi stiprÅ«s padangų trynimosi pėdsakai, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog automobilis „Opel“ slydo Å¡onu, tuo metu galėjo ir nusiorinti padangos.

Visų automobiliu „Opel“ važiavusių asmenų kalba buvo neriÅ¡li, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis ir A. B. atvykusiems pareigÅ«nams nurodė automobilio „Opel“ vairuotojÄ . Paskui atvažiavo greitoji pagalba, tačiau tuo metu rašė paaiÅ¡kinimÄ ir nematė, kÄ iÅ¡ automobiliu „Opel“ važiavusių asmenų medikai apžiÅ«rinėjo, paskui pareigÅ«nai leido jam ir A. B. iÅ¡važiuoti (1 t., b. l. 69-71). Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. vėlai vakare jis išėjo parÅ«kyti į laukÄ prie namų (duomenys neskelbtini), kur sutiko savo sugyventinės dėdę V.

S. ir M. B. bei J. A. V. pasiÅ«lė pasivažinėti kartu su jais. Jis nesuprato, kad V. buvo neblaivus, jo girtumo požymių nepastebėjo, nors jam automobilyje J. pasiÅ«lė iÅ¡gerti degtinės ir jis iÅ¡gėrė kelis kartus. V. sėdo į savo automobilį „Opel Vectra“, kurį laiko kieme, į priekinę keleivio sėdynę sėdo M. B., jos kairė koja buvo sugipsuota. Jis sėdo į galÄ už vairuotojo vietos, J. sėdėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės. Važiavo Vilniuje link (duomenys neskelbtini) prospekto, nuo Savanorių prospekto pasuko į Oslo gatvę, neprisimena, kuria eismo juosta važiavo, taip pat neįsidėmėjo V.

S. važiavimo greičio. Netikėtai jam iÅ¡ kairės pusės pasigirdo kažkoks garsas, automobilis staigiai pasisuko priekiu į kairę pusę, dėl ko jis trenkėsi galva į kairės pusės galinių durelių stiklÄ ir automobilis iÅ¡kart trenkėsi į kairėje pusėje esančius atitvarus, paskui pradėjo suktis, paskui sustojo ant kelio apsisukęs. Kadangi įvykio vietoje paskui matė nuleistÄ galinį kairės pusės ratÄ , tai pagalvojo, kad avarija įvyko dėl sprogusio prieÅ¡ įvykį rato.

Eismo įvykio metu jis nenukentėjo ir V. jokių pretenzijų neturi. Eismo įvykio metu buvo sužalota J. A., kuri buvo iÅ¡vežta į ligoninę (1 t., b. l. 77-79). Liudytoja M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. vakare ji buvo pas savo draugÄ V. S., kuris gyvena jos kambaryje (duomenys neskelbtini), kur buvo ir J. A., visi trise gėrė degtinę. Jau visai vėlai J. A. pareiÅ¡kė norÄ važiuoti namo ir reikalavo, kad V. jÄ nuvežtų. Ji jai pasakė, kad po kurio laiko ji pati važiuos taksi automobiliu namo į (duomenys neskelbtini) ir jÄ pakeliui paveÅ¡.

Tačiau J. A. vis tiek kalbino V. S., kol Å¡is sutiko, ir jie visi išėjo į laukÄ . Ten sutiko dar vienÄ draugÄ S. S., jis sutiko važiuoti kartu su jais. V. S. sėdo vairuoti savo automobilio „Opel Vectra“, ji sėdo į priekinę keleivio sėdynę, nes jos kairė koja buvo dėl gipso iÅ¡tiesta. Ä® galÄ už V. S. sėdo S. S., o jam iÅ¡ deÅ¡inio Å¡ono sėdėjo J. A. Važiavo per Naujamiestį link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Buvo tamsus paros metas, gatvė apÅ¡viesta, kelias galimai sausas, tiksliai oro sÄ lygų neprisimena.

Važiavo maždaug 60-80 km/h greičiu. Nuo Savanorių prospekto važiuodami į Oslo gatvę, važiavo antra eismo juosta, kai netikėtai pasigirdo kažkoks sprogimas ir ji iš inercijos pasviro į priekį, paskui jų automobilis pradėjo suktis aplink savo ašį. Sustojo jų automobilis Oslo gatvėje, pasisukęs priekiu priešinga savo judėjimui kryptimi. Prie jų tuo metu sustojo automobilis, iš kurio išlipo du jaunuoliai, kurie elgėsi keistai, kaip apsvaigę, rėkė, kad jie juos užkabino, tačiau kai atvažiavo pareigūnai, šitie jaunuoliai kažkur pradingo.

Ar prieÅ¡ eismo įvykį Å¡alia jų važiavo kokie nors automobiliai, ji neįsidėmėjo. Kadangi įvykio vietoje paskui matė nuleistÄ galinį kairės pusės ratÄ , tai pagalvojo, kad avarija įvyko dėl sprogusio prieÅ¡ įvykį rato. Eismo įvykio metu ji nenukentėjo ir V. jokių pretenzijų neturi. Eismo įvykio metu buvo sužalota J. A., kuri buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Ä®vykio vietoje ji buvo labai pikta ant J., kad per jos norus V. sėdo už vairo, tai iÅ¡ pradžių net pasakė, jog tai ji vairavo V. automobilį „Opel Vectra“, tačiau iÅ¡ tiesų taip nebuvo, automobilį eismo įvykio vairavo V.

Kadangi įvykio vietoje visi aptarinėjo padangos sprogimo versijÄ , tai ji negalvojo, jog už avarijÄ bus atsakingas V., bet pati įvardinti avarijos priežasties negali, nežino (1 t., b. l. 73-75). Liudytoja V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad praeitais metais, tiksliai datos neprisimena, jos draugas V. S. paprašė jos vardu užregistruoti jo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes paaiÅ¡kėjo, kad jis šį automobilį nusipirko, bet užregistruoti VÄ® Regitra negali, nes neturi deklaruotos gyvenamosios vietos.

Ji sutiko ir su juo kartu nuvažiavo į VÄ® Regitra, kur pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su V. S., užregistravo automobilį savo vardu, po to registracijos liudijimÄ atidavė V. S. V. S. jai automobilio nepardavė, pinigų nemokėjo, tiesiog su jos pagalba automobilį įregistravo nustatyta tvarka VÄ® Regitra, faktiÅ¡kai automobilis priklauso V. S., ji juo niekada nesinaudojo (1 t., b. l. 87-88). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-848(22) nurodyta, kad automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinis deÅ¡inys, užpakalinis deÅ¡inys ir užpakalinis kairys ratai buvo dehermetizuoti eismo įvykio metu.

Šių ratų dehermetizacija neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Automobilio priekinis kairys ratas buvo dehermetizuotas dėl padangos protektorinėje dalyje įstrigusio pašalinio objekto. Tikėtina, slėgis priekiniame kairiame rate nukrito jau po eismo įvykio (1 t., b. l. 92-99). 2022 m. kovo 23 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose užfiksuota, jog V. S. 00.10 val. nustatytas 2,32 promilės girtumas, 00.30 val. – 2,11 promilės girtumas. (1 t., b.l. 44-46). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjęs J.

A. RVUL 22-KRUT-78 ligos istorijÄ , teismo medicinos specialistas J. M. P. davė iÅ¡vadÄ , kad J. A. nustatyti daugybiniai kairės pusės Å¡onkaulių (VIII, IX, X, XI) lūžiai ir oras kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡onkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 metų dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę sumuÅ¡ant kietu buku daiktu, kuriuo galėjo bÅ«ti automobilio salono vidaus dalis, aptariamo eismo įvykio metu (1 t., b. l. 51-53).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros atlikimo vieta Oslo gatvė. Apžiūrima kelių eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Oslo gatvėje, ties išvažiavimu iš Laisvės pr. 10 numeriu pažymėto pastato teritorijos. Tiesus horizontalus kelio ruožas žiūrint nuo Tūkstantmečio gatvės pusės link Gariūnų gatvės, nežymi įkalnė. Leistinas greitis kelio ruože 70 km/h. Eismo įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Važiuojamosios kelio dalies plotis 12 metrų.

Automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamojoje kelio dalyje, priekine dalimi nukreiptas link Tūkstantmečio gatvės pusės. Nuo automobilio priekinės kairės ašies iki dešinio Oslo gatvės važiuojamosios dalies krašto, žiūrint nuo Tūkstantmečio gatvės link Gariūnų gatvės, yra 8,5 metro, nuo galinės kairės ašies – 6 metrai. Nuo automobilio galinės dalies iki išvažiavimo iš Laisvės pr. 10 teritorijos dešinio važiuojamosios dalies krašto yra 64 metrai.

Ant važiuojamosios dalies stebimos padangų žymės, kurių ilgis 76 metrai. Oslo gatvės dešinėje, žiūrint nuo Tūkstantmečio gatvės pusės link Gariūnų gatvės stebimas sulenktas metalinis atitvaras, kurio sulenkta 12 metrų. Šalia protokolo pateiktas eismo įvykio vietos planas (1 t. b. l. 29-31). VĮ Regitra duomenimis, automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ankstesnis jo savininkas V. S., gim. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 41).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, jog buvo apžiūrėta transporto priemonė – lengvasis automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkė V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti šie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, dešinės pusės priekinės durys, galinės durys, kairės pusės sparnas, priekiniai ratai, apibrėžimai.

Po apžiÅ«ros automobilis uždarytas į saugojimo aikÅ¡telę Minsko pl. 21, Vilnius. Pateiktos apžiÅ«rimo automobilio fotonuotraukos (1 t. b. l. 32-43).  VÅ Ä® Emprekis duomenimis, automobilio „Opel Vectra“ 1.9 CDTI, kategorija M1-AA, sedano, mechaninė pavarų dėžė, 2004 m., vertė be PVM 1406,20 Eur, su PVM 1780 Eur (1 t., b. l. 42). IÅ¡ 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, jog V. S. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jam paskirta 52 parų areÅ¡to bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės: automobilio „Opel Vectra“ vertę atitinkančios pinigų sumos (1810 Eur) konfiskavimas bei draudimas 4 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant termino pradžiÄ nuo 2021 m. lapkričio 29 d. (2 t. b.l. 91-94).

Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 29 d. ir pateiktas vykdyti (2 t., b. l. 16). Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, probuojamasis V. S. 2022 m. sausio 17 d. pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (2 t., b. l. 21-22). Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo BK 281 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Už Å¡iÄ veikÄ baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal aptariamÄ BK specialios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamÄ kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymÄ arba didelę turtinę žalÄ ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

IÅ¡vada apie priežastinį ryšį tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar Å¡ie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta, jog V. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliÅ«tis, ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, ties Laisvės prospekto pastatu Nr. 10 priartėjęs prie priekyje jo automobilio jo važiavimo krypties eismo juosta ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio kito automobilio, kurį buvo galimybė iÅ¡ anksto pastebėti, laiku nesulėtino vairuojamo automobilio važiavimo greičio ir nesustabdė jo prieÅ¡ kliÅ«tį, o bandydamas jį apvažiuoti pasirinktu greičiu, prarado automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir atsitrenkė į apsauginius atitvarus.

Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivei J. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis V. S. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog bÅ«damas neblaivus 2022 m. kovo 22 d. nuo namų iki Oslo gatvės vairavo automobilį, kuomet Oslo gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis trenkėsi į atitvarus. Nurodė, kad nusprendė vairuoti, norėdamas namo parvežti savo pažįstamÄ M.

B., kuriai buvo sugipsuota koja. Tačiau mano, kad eismo įvykio priežastis buvo ne jo vairavimo ypatumai, o sprogusi deÅ¡inė automobilio padanga, dėl ko jis prarado maÅ¡inos kontrolę, jÄ Ä—mė neÅ¡ti į Å¡onÄ , bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo kita transporto priemone, suko į kairę, dėl ko kol maÅ¡ina trenkėsi į atitvarus. Pažymėtina, kad eismo įvykio eigÄ ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pasakojo kitaip, pagal jo pirminius parodymus byloje, jis važiuodamas pasivijo priekyje jo lėčiau važiuojantį automobilį, per vėlai tai pastebėjo, mėgino staigiai jį aplenkti persirikiuodamas, tačiau manevro metu nesuvaldė automobilio, šį ėmė mėtyti, tuomet pasigirdo sprogimo garsas ir jis nesuvaldęs maÅ¡inos trenkėsi į atitvarus.

BÅ«tent Å¡iÄ kaltinamojo įvykių versijÄ patvirtina liudytojai A. B. bei A. G. A. B. nurodė, kad vairuodamas automobilį Volvo S60 ir važiuodamas Oslo gatve maždaug 80 km/h greičiu, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo iÅ¡ paskos artėjantį automobilį, važiuojantį didžiuliu greičiu (liudytojo manymu, apie 160 km/h). Matė, kad minėtas automobilis labai pavojingai priartėjo prie jo vairuojamos transporto priemonės galo, net galvojo, kad jis neabejotinai trenksis į jo maÅ¡inos galÄ , tačiau paskutiniu momentu priartėjusio automobilio vairuotojas pasuko į kairę, į gretimÄ eismo juostÄ , tačiau nesugebėjo suvaldyti vairuojamo automobilio, jo galÄ Ä—mė neÅ¡ti į kairę, iÅ¡lyginti automobilio nebesugebėjo, Å¡is trenkėsi į kelio atitvarus, po ko pradėjo suktis po keliÄ , kol sustojo apsisukęs prieÅ¡inga eismui kryptimi.

IÅ¡lipęs iÅ¡ savo sustojusios transporto priemonės ir eidamas prie eismo įvykį patyrusio automobilio, matė, kaip iÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipo stambaus sudėjimo vyras. Automobilio Volvo keleivis A. G. patvirtino, kad jiems važiuojant Oslo gatvės pirma juosta, matė, kaip pro jų transporto priemonės Å¡onÄ dideliu greičiu vingiuodamas per keliÄ pravažiavo automobilis Opel, kuris iÅ¡ karto nuvažiavo link kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kairiu Å¡onu kliudė kelio atitvarÄ , dėl ko maÅ¡inÄ bloÅ¡kė į deÅ¡inę kelio pusę, prieÅ¡ais jų automobilį, po ko iÅ¡girdo dar vieno smÅ«gio garsÄ .

Abu liudytojai nurodė, kad eismo įvykį patyrusios transporto priemonės greitis buvo didelis, žymiai didesnis nei Volvo automobilio, ir nei vienas nepatvirtino, kad iki automobilio Opel vairuotojui prarandant maÅ¡inos kontrolę bÅ«tų iÅ¡girdę sprogimo garsÄ . Liudytojas A. B. nurodė, kad Opel vairuotojas akivaizdžiai automobilio kontrolę prarado dėl didelio greičio ir staigaus manevro, kai paskutiniu momentu iki galimo susidÅ«rimo su jo paties vairuojamu automobiliu Volvo, staigiai pamėgino persirikiuoti į kairiau esančiÄ eismo juostÄ .

Specialisto išvada taip pat patvirtino, kad abu dešinieji ir užpakalinis kairysis automobilio Opel ratai buvo dehermetizuoti eismo įvykio metu, ir jų dehermetizacija įtakos eismo įvykio sukėlimui neturėjo. Priekinis kairysis buvo dehermetizuotas dėl padangos protektorinėje dalyje įstigusio pašalinio objekto ir tikėtina, kad slėgis jame nukrito jau po eismo įvykio. Šios specialisto išvados, vertinamos kartu su liudytojų A. B. bei A. G. parodymais, leidžia teismui manyti, kad ne sprogusios Opel padangos, o pasirinktas nesaugus greitis, kaltinamojo girtumo nulemtas nedėmesingumas kelyje bei pernelyg staigus manevras bandant apvažiuoti automobilį Volvo lėmė eismo įvykį ir jo pasekmę – automobilio keleivės J.

A. sužalojimÄ , kuris teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad automobilio Opel keleiviai M. B. bei S. S. palaikė kaltinamojo versijÄ , kad kaltinamajam prarandant maÅ¡inos kontrolę jie girdėjo padangos sprogimo garsÄ ir, kaip suprato, eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl to, tačiau jie kaip kaltinamojo draugai yra suinteresuoti lengvinti jo padėtį, be to visi įvykio metu buvo neblaivÅ«s, kas neabejotinai turėjo įtakos jų aplinkos suvokimui, tuo tarpu liudytojai A.

G. ir A. B. nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nei jei patys, nei jų turtas įvykio metu nenukentėjo, jie neturi pagrindo pykti ant kaltinamojo, duoti neobjektyvius, Å¡aliÅ¡kus parodymus jo atžvilgiu, jie buvo blaivÅ«s ir galėjo objektyviai įvertinti situacijÄ kelyje, todėl teismas Å¡ių liudytojų parodymus vertina kaip patikimus, juolab, kad juos patvirtina ir specialisto iÅ¡vada. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Kelių eismo taisyklių 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliÅ«tis, ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Å ios nuostatos vienareikÅ¡miÅ¡kai nustato pareigÄ vairuotojui vairuoti atsargiai, pasirenkant saugų, nurodytiems manevrams tinkamÄ greitį, ko nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nebuvo padaryta. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykį lėmė laiku iki iÅ¡ anksto matomos kliÅ«ties – automobilio Volvo, važiuojančio priekyje, nesulėtintas kaltinamojo greitis, jo apsisprendimas atlikti staigų manevrÄ , siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo, dėl ko automobilis tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į kelio atitvarus.

Taigi, nagrinėjamu atveju eismo įvykio priežastis buvo ne nelaimingas atsitikimas (sprogusi automobilio Opel padanga), o bÅ«tent kaltinamojo nevykdymas KET 9, 127, 128 punktuose nustatytų vairuotojo pareigų. Apibendrinant konstatuotina, jog yra įrodyta, kad bÅ«tent dėl vairuotojo V. S. kaltų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai J. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. transporto priemonę vairavo ir eismo įvykį sukėlė neblaivus – po eismo įvykio jam nustatytas 2,11 promilės girtumas, tuo pažeidžiant KET 14 punkte numatytÄ draudimÄ transporto priemonę vairuoti neblaiviems asmenims.

Šį nusikalstamos veikos požymį (vairavimÄ neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas) atitinka tiek BK 281 straipsnio 2 dalis, tiek 281 1 straipsnio 1 dalis, kurios yra vertinamos kaip norma-visuma ir norma-dalis ir sudaro teisės normų konkurencijÄ . Nors BK 281 straipsnio 2 dalies sankcija yra griežtesnė nei BK 281 1 straipsnio 1 dalies sankcija, bÅ«tent BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra laikoma pavojingesne, nustačius tyčinę Å¡ios veikos kaltės formÄ . Nustačius tyčinę vairuojant neblaiviam kaltės formÄ , susiklosto situacija, kai norma-visuma neatsargi nusikalstama veika (BK 281 straipsnio 2 dalis) neapima normos-dalies tyčinės nusikalstamos veikos (BK 2811 straipsnio 1 dalies) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

Nagrinėjamu atveju BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ V. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. pagal jo paties parodymus bÅ«damas iÅ¡gėręs ne mažiau kaip 0,5 l degtinės, jis neabejotinai suvokė, jog vairuoja transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, suprato pavojingÄ Å¡ių veiksmų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Tuo tarpu BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė bÅ«damas nusikalstamai nerÅ«pestingas, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad, bÅ«damas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atsižvelgiant į abiejų nusikalstamų veikų kaltės formÄ , V. S. prieÅ¡ingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio automobilio keleivei J. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai nustatytas 2,11 promilės neblaivumas, kvalifikuojami kaip BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ).

Å i baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi iÅ¡vengti kaltininkas. Å i nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viskÄ suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimÄ , bÅ«tina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobÅ«dį ir pavojingumÄ atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumÄ pagal BK 243 straipsnį, iÅ¡skiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), ir tokios veikos piktybiÅ¡kumas (piktavaliÅ¡kumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbÄ teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Teismo vertinimu, V. S. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę dėl transporto priemonės ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavimo 2022 m. kovo 22 d. apie 23.43 val. Vilniuje, Oslo g. Automobilio vairavimo faktÄ patvirtino liudytojai A.

B., A. G., kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad į jų automobilį vos neatsitrenkusį „Opel Vectra“ vairavo ir iÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipo vyras, kurį jie nurodė atvykusiems policijos pareigÅ«nams (kaip vėliau nustatyta – V. S.), tÄ patį patvirtino ir kartu su kaltinamuoju viename automobilyje važiavę asmenys – liudytojai S. S., M. B. Kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma apie paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau jÄ jis sÄ moningai ignoravo. Kaltinamasis neneigė, jog transporto priemonę vairavo po to, kai buvo nuteistas už vairavimÄ neblaiviam, ir jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 4 metams.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. S. atžvilgiu 2021 m. gruodžio 7 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas jam buvo įteiktas 2021 m. gruodžio 14 d. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateiktų duomenų, 2022 m. sausio 17 d. V. S. pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sÄ lygomis, taip pat jam iÅ¡aiÅ¡kinta atsakomybė užvengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (t. 2, b. l. 21-22). Kad V.

S. veiksmai nebuvo atsitiktiniai ir vienkartinio pobÅ«džio, rodo tai, jog praeityje jis ne kartÄ nuosekliai ignoravo faktÄ , jog teisės vairuoti transporto priemonės apskritai neturi. IÅ¡ vairuotojų registro matyti, kad V. S. niekada nebuvo iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas. Kad teisės vairuoti jis niekada nebuvo įgijęs, pripažino ir pats kaltinamasis. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog transporto priemonių vairavimo, neturint teisės to daryti, faktas užfiksuotas 2021 m. gegužės 12 d.

– jis 2021 m. birželio 9 d. administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2021 m. gegužės 12 d. 8.30 val. vairavo transporto priemonę, nors tokios teisės neturi (ANK 424 straipsnio 2 dalis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2009 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį, numačiusį atsakomybę už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam ir neturint teisės vairuoti tos rÅ«Å¡ies transporto priemonių. Baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonių vairavimÄ neblaiviam V.

S. traukiamas jau trečiÄ kartÄ . 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metams. 2018 m. sausio 18 d. nutartimi bendrinant 2017 m. lapkričio 9 d. ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir skiriant 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, tuo pačiu nustatyta, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia bus skaičiuojama nuo tos dienos, kai V. S. atliks paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Iš laisvės atėmimo vietos V. S. buvo paleistas tik 2020 m. rugpjūčio 11 d., tokiu būdu 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018 m. sausio 18 d. nutartimi nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metams) galiojo mažiausiai iki 2022 m. liepos (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuteistojo įkalinimo buvo praėjęs maždaug mėnuo). Lygiagrečiai 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto teismo baudžiamuoju įsakymu V.

S. vėl skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones jau 4 metams. Tokiu bÅ«du 2022 m. kovo 22 d. jis vairavo transporto priemones iÅ¡ esmės ignoruodamas net dviem teismų sprendimais jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. IÅ¡ aukščiau iÅ¡vardintų teisės pažeidimų akivaizdu, jog kaltinamasis nuosekliai nepaiso fakto, kad jis apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemonių, todėl teismui nėra pagrindo manyti, jog kaltinamojo pozicija baudžiamojo poveikio priemonės atžvilgiu yra kitokia.

Ta aplinkybė, kad jis fiktyviai įformino automobilio pardavimÄ trečiajam asmeniui – V. Ž., nors ir toliau jį faktiÅ¡kai valdė bei juo naudojosi, taip pat ganėtinai aiÅ¡kiai rodo nuteistojo nuostatÄ ir toliau neteisėtai vairuoti transporto priemones, tačiau iÅ¡vengti jos konfiskavimo dėl daromų pažeidimų. Automobilio vairavimui 2022 m. kovo 22 d. kaltinamasis įvardino visiÅ¡kai menkavertę priežastį – norėjęs į namus parvežti neblaiviÄ pažįstamÄ . Å i aplinkybė rodo visiÅ¡kÄ kaltinamojo abejingumÄ jam paskirtos baudžiamosios priemonės atžvilgiu.

Faktas, jog transporto priemonę vairuoti ėmė praėjus nei trims mėnesiams po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir dviem mėnesiams nuo įspėjimo apie galimÄ atsakomybę dėl juo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, be to vairavo dar ir bÅ«damas neblaivus, rodo ganėtinai ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui. Aptarti faktai rodo nuosekliÄ ir sistemingÄ kaltinamojo nuostatÄ apskritai ignoruoti aplinkybę, jog teisės vairuoti transporto priemonių jis neturi, o įgyti tokiÄ teisę ir vairuoti transporto priemones jam yra uždrausta.

Visa tai formuoja teismo įsitikinimÄ , jog kaltinamojo veika nebuvo vienkartinis, atsitiktinio pobÅ«džio poelgis, o nuosekliai demonstruojamo abejingumo teisės aktų reikalavimams iÅ¡raiÅ¡ka. Remdamasis iÅ¡dėstytu, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis tyčia vengė atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ 4 metams naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones).

Å ie kaltinamojo veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius. Pagal kasacinio teismo praktikÄ idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015).

BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas taip pat buvo padarytas viena ir ta pačia V. S. veika, todėl ji taip pat kvalifikuojama kaip padaryta idealiÄ ja sutaptimi su BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje numatytais nusikaltimais. Dėl bausmių skyrimo Skiriant kaltinamajam bausmes, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis V. S. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), viena – neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), o trečia – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis).

Visos trys veikos yra baigtos. V. S. praeityje baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiamas 6 kartus (2 t., b. l. 81-90), nors visos paskirtos bausmės atliktos, teistumas pagal tris pastaruosius teismų sprendimus neiÅ¡nykęs, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis). Administracine tvarka per paskutinius 5 metus ne mažiau 10 kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus: Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , informacijos apie baudų sumokėjimÄ nėra (t. 2, b. l. 95-105).

Ikiteisminio tyrimo metu nedirbo (t. 2, b. l. 106). VSDFV duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio 8 d. pradėjo verstis individualia veikla. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų ir gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkina jo atsakomybę tai, kad naujÄ tyčinį nusikaltimÄ (BK 2811 straipsnio 1 dalis) padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Girtumas yra kaltinamojo veikÄ kvalifikuojantis požymis ir jo atsakomybės nesunkina.

Už abu kaltinamajam inkriminuojamus nusikaltimus įstatymų leidėjas numato alternatyvias baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo bausmes. Už BK 243 straipsnyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ numatytos tik dvi alternatyvios bausmės – bauda arba areÅ¡tas. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad kaltinamasis įsidarbino (pradėjo vykdyti individualiÄ veiklÄ ) tik pradėjus bylos nagrinėjimÄ teisme, anksčiau jam paskirtų baudų (nuobaudų) nėra sumokėjęs, nuolatinių pajamų neturi, teismas nenustatė pagrindo skirti jam Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ .

Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamajam jau ne vienÄ kartÄ buvo paskirtos ir areÅ¡to bausmės, ir nors jis bausmes atliko, vis tik tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl darytina iÅ¡vada, kad vėl paskyrus jam areÅ¡to bausmes už naujus nusikaltimus, asmuo gali pasijusti nebaudžiamas, todėl jam už nusikalstamas veikas skirtinos griežčiausios bausmės, t. y. už nusikaltimus – laisvės atėmimas, už baudžiamÄ jį nusižengimÄ â€“ areÅ¡tas, bausmių dydžius nustatant mažesnius už straipsnių sankcijose numatytus vidurkius.

Kadangi visos trys nusikalstamos veikos padarytos idealiÄ ja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalies 1 punktu dalimi už kiekvienÄ iÅ¡ jų paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų, o byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, V.

S. iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 23 d. 00.10 val. iki 2022 m. kovo 23 d. 15.45 val. (t. 2, b. l. 37-38, 40-41), t. y. viena diena. Atsižvelgus į tai, kad V. S. bausmes yra atlikęs, nukentėjusioji rimtesnių sužalojimų nepatyrė, pretenzijų jam neturi, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtinas, suteikiant jam galimybę socializuotis liekant laisvėje. Aukščiau aptarta kaltinamojo asmenybė nesudaro pagrindo laikyti jį tokiu pavojingu, kad bÅ«tų bÅ«tina jam skirti ir intensyviÄ priežiÅ«rÄ , todėl V.

S. nustatytini įpareigojimai nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas), tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas (t. 2, b. l. 66-71) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo, kadangi Å¡iuo metu tokia kardomoji priemonė prevencinės paskirties nebeatlieka.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iÅ¡ jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Ä®vertinus nusikalstamų veikų pobÅ«dį, V. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų padarymui bei paÅ¡alinti sÄ lygas padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Viena iÅ¡ tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Ä®vertinus tai, kad V. S. jau trečiÄ kartÄ teisiamas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ (vairavimÄ esant neblaiviam), be to Å¡i jo veika turėjo pasekmių, buvo sužalotas žmogus, vos iÅ¡vengta kitos transporto priemonės, ja važiavusių asmenų ar jų turto sužalojimo, praeityje buvo baustas už vairavimÄ neblaiviam administracine tvarka, taip pat yra ne kartÄ baustas už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, praeityje atliktos bausmės, taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, skirtos administracinės nuobaudos teigiamo poveikio kaltinamajam nepadarė, savo požiÅ«rio į eismo saugumÄ ir elgesio jis reikiama linkme nepakoregavo, specialiosios teisės sustabdymo terminas nustatytinas maksimalus, numatytas įstatymų leidėjo.

Teismui nėra pagrindo manyti, kad maksimalaus termino baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Tačiau įvertinus tai, kad nusikaltimo padarymo metu jam jau galiojo teismo sprendimu nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kas savo esme atitinka neturėjimÄ teisės vairuoti transporto priemones, darytina iÅ¡vada, jog tokio pobÅ«džio kardomoji priemonė paskirta nepagrįstai, t. y. kaip perteklinė priemonė, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat V. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu bÅ«du Å¡ios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktikÄ tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nustatyta, kad V. S., bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VÄ® Regitra duomenimis, priklausantį trečiajam asmeniui – V. Ž. Tačiau pastaroji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtÄ automobilį savo vardu registravo iÅ¡imtinai V. S. praÅ¡ymu, tuo tikslu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jokio automobilio sandorio neįvyko, ji jokių pinigų V. S. neperdavė, automobiliu niekada nesinaudojo, po automobilio perregistravimo gautÄ registracijos liudijimÄ atidavė kaltinamajam, nes maÅ¡ina faktiÅ¡kai tebepriklausė V.

S. Kaltinamasis V. S. taip pat patvirtino, jog po transporto priemonės įregistravimo jis faktiškai liko automobilio savininku ir juo disponavo. Liudytojas S. S. taip pat nurodė, kad automobilis „Opel Vectra“, kuriuo jie važiavo, buvo laikomas V. S. kieme. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo parduotas V. Ž. (už jį nebuvo sumokėti pinigai, jis nebuvo faktiškai perduotas V. Ž., ši juo jokia forma nedisponavo), sandoris buvo apsimestinis, siekiant išvengti galimo turto konfiskavimo, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktu, transporto priemonė konfiskuotina.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiÅ¡kos transporto priemonės „Opel Vectra“ vidutinė vertė su PVM yra 1780 eurų. Reali eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vertė dėl patirtų sugadinimų neabejotinai yra dar mažesnė. Ä®vertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ , automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Dėl kitų procesinių klausimų 2022 m. birželio 22 d. prokuroro nutarimu nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V.

S. turtui – automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (automobilio savininke registruota V. Ž.), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimÄ , uždraudžiant šį turtu valdyti ir disponuoti, tačiau paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant V. S. (2 t., b. l. 74-79). 2022 m. liepos 1 d. minėtÄ automobilį saugojimui iki procesinio sprendimo priėmimo byloje leista atsiimti V. S. (2 t., b. l. 80). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkiems) mėnesiams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – areÅ¡tÄ 20 (dvideÅ¡imt) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti V. S. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V.

S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2022 m. kovo 23 d. 00.10 val. iki 2022 m. kovo 23 d. 15.45 val., t. y. vienÄ dienÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba bÅ«ti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti V. S. (registruotas V. Ž. vardu) priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ V. S. į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (registruotas V. Ž. vardu), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. KardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ Ä¯siteisėjus nuosprendžiui panaikinti. Dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

IÅ¡aiÅ¡kinti V. S., kad: Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (ar baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo Å¡aukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sÄ lygas ir individualiame probuojamojo priežiÅ«ros plane nustatytas probuojamojo priežiÅ«ros priemones, informuoti probuotojÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Mateikienė