f64cb200-d0c6-4498-a946-eef54ef1329a · Kauno apygardos teismas

?ICivilinė byla Nr. e2A-1264-587/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01263-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.2; 3.3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus TamaÅ¡ausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1381-1043/2021 pagal ieÅ¡kovės L. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms J. T., I. V. dėl naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. B. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: 1.1. nustatyti 0,2804 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarkÄ pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M.

G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ Nr. 1 tokiu bÅ«du: 1.1.1.ieÅ¡kovei L. B., paskirti naudotis 1218 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtÄ plane indeksu B (1135 kv.

m) ir bendrai ieÅ¡kovei L. B. naudotis su atsakovėms: J. T. bei I. V. dalimi A (83 kv. m.). 1.1.2. atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskirti naudotis 1586 kv. m. ploto žemės sklypo dalimis, pažymėtomis projekte indeksais D (1318 kv. m.) ir C (184 kv. m.) bei bendrai J. T. bei I. V. su L. B. – dalimi A (84 kv. m.). 1.1.3. ieÅ¡kovei L. B. iÅ¡ atsakovių I. V. ir J. T. priteisti 12 335,36 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovių naudojimui tenkančiÄ ir ieÅ¡kovei priklausančiÄ 184 kv. m. didesnę dalį žemės sklypo. arba 1.2.

Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarkÄ pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ Nr. 2 tokiu bÅ«du: 1.2.1. ieÅ¡kovei L. B. paskirti naudotis 1402 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta projekte indeksu B (1135 kv. m.) ir bendrai L. B. su atsakovėmis: J. T. bei I. V. naudotis A (267 kv. m. ploto) dalimi. 1.2.2. Atsakovėms I. V. ir J.

T. bendrai paskiriant naudotis 1402 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu D (1117 kv. m.) bei žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu C (17 kv. m.), ir bendrai J. T., I. V. su L. B. naudotis A (268 kv. m. ploto) dalimi. 1.3. Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ tokiu bÅ«du: 1.3.1. ieÅ¡kovei L. B. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksu: 2-1/18,17 kv. m; 2-2/6,78 kv. m; 2-3/6,21 kv. m; 2-4/4,48 kv. m; 2-5/9,97 kv. m., bei 5,94 kv. m patalpos 1-1/10,53 kv. m, viso 52,05 kv. m.; taip pat Å«kinio pastato, pažymėto plane 2I1ž (39 kv. m.) 1/2 dalį, patenkančiÄ Ä¯ ieÅ¡kovei priskirtinÄ naudotis žemės sklypo dalį. 1.3.2. atsakovėms I.

V. ir J. T. bendrai naudotis – gyvenamojo namo patalpas: 1-2/16,97 kv. m.; 1-3/8,72 kv. m.; 1-4/5,95 kv. m.; 1-5/10,14 kv. m.; 1-6/5,31 kv. m., 1-7/0,38 kv. m. bei 4,59 kv. m. patalpos 1- 1/10,53 kv. m., viso 52,06 kv. m.; taip pat Å«kinio pastato, pažymėto plane 2Ilž (39 kv. m.) 1/2 dalį, patenkančiÄ Ä¯ atsakovėms priskirtinÄ naudotis žemės sklypo dalį; arba 1.4. Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarkÄ tokiu bÅ«du: 1.4.1. ieÅ¡kovei L.

B. paskirti naudotis: gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksu 2-1/18,17 kv. m.; 2-2/6,78 kv. m.; 2-3/6,21 kv. m.; 2-4/4,48 kv. m.; 2-5/9,97 kv. m., viso 46,11 kv. m.; taip pat Å«kinio pastato, pažymėto plane 2I1ž (39 kv. m.) 1/2 dalį, patenkančiÄ Ä¯ ieÅ¡kovei priskirtinÄ naudotis žemės sklypo dalį. 1.4.2. Atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskiriant naudotis: gyvenamojo namo patalpas 1-2/16,97 kv. m.; 1- 3/8,72 kv. m.; 1-4/5,95 kv. m.; 1-5/10,14 kv. m.; 1-6/5,31 kv. m., 1-7/0,38 kv. m.; 1-1/10,53 kv. m., viso 58 kv. m.; taip pat Å«kinio pastato, pažymėto plane 2I1ž (39 kv. m.) 1/2 dalį, patenkančiÄ Ä¯ atsakovėms priskirtinÄ naudotis žemės sklypo dalį. 1.4.3.

IeÅ¡kovei L. B. iÅ¡ atsakovių I. V. ir J. T. priteisti 1129,67 Eur kompensacijÄ už jų naudojimui tenkančiÄ ir ieÅ¡kovei priklausančiÄ 5,94 kv. m. dydžio didesnę dalį gyvenamojo namo patalpų. 1.5. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad: 2.1. ieškovė L. B. ir atsakovės I. V. bei J. T. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas bendraturtės. Ieškovei L. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto, o likusi 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto po 1/4 dalį šiuo metu priklauso atsakovėms I.

V. bei J. T.. 1972 m. rugsėjo 28 d. ir 1975 m. liepos 10 d. sutartimis buvo aptarta naudojimosi tvarka 70,31 kv. m. bendro naudingojo ploto, 46,72 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamuoju namu. Å ioje byloje yra praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarkÄ 104,11 kv. m. bendro ploto, 93,20 kv. m. naudingo ploto ir 70,75 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamuoju namu. 1990 m. balandžio 13 d. žemės sklypo planu buvo pažymėta naudojimosi kažkada egzistavusiu 3362 kv. m. ploto žemės sklypu tvarka. Å iuo metu tokio ploto žemės sklypo nėra, dėl ko minėtame plane pažymėta naudojimosi tvarka netaikytina kitokio ploto ir ribų žemės sklypui.

Tarp bendraturčių naudojimosi 2804 kv. m. dydžio žemės sklypu tvarka nebuvo ir nėra nustatyta. 2.2. Atsakovės yra mama ir dukra, tarp kurių ginčo dėl nekilnojamojo turto naudojimo ir valdymo nėra. Pagal ieškiniu prašomas nustatyti naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turto tvarkas abiem atsakovėms bendrai priklausanti l/2 dalis ginčo nekilnojamojo turto yra paskiriama jų bendram naudojimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovėms J. T. bei I. V. po 1/2 dalį nuosavybės teise priklauso žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, esantys statiniai – pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra žemės sklypo dalyje C, yra tikslinga abiejų atsakovių bendram naudojimui paskirti 184 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį C.

Atsakovių ir ieÅ¡kovės naudojimui turi bÅ«ti paskirta tokios žemės sklypo dalys, jog pro jas bÅ«tų galima patekti prie Å¡alims nuosavybės teise priklausančių kitų statinių, todėl ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ Nr.

1. IeÅ¡kovei pagal šį projektÄ paskyrus mažesnę, t. y. 1218 kv. m. ploto, žemės sklypo dalį, atsakovės ieÅ¡kovei už jai nuosavybės teise priklausantį ir jų naudojimui tenkantį didesnį (184 kv. m.) žemės plotÄ turėtų iÅ¡mokėti 12 335,36 Eur kompensacijÄ . 2.3. Jei atsakovės nesutiks iÅ¡mokėti kompensacijos už jų naudojimui tenkantį didesnį žemės sklypo plotÄ ar sutiks iÅ¡mokėti tik mažesnę kompensacijÄ , ieÅ¡kovė reiÅ¡kia alternatyvų reikalavimÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkÄ pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ Nr.

2. Atsakovių išimtiniam naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis D, kurioje yra tik joms nuosavybės teise priklausantys statiniai. Atsakovių naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis C, kuri yra po atsakovėms nuosavybės teise priklausančios dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visų bendraturčių bendram naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis A, kurioje yra L. B. (1/2 dalis), bei atsakovėms I. V. (1/4 dalis) ir J. T. (1/4 dalis) priklausantis gyvenamasis namas bei inžinerinis statinys-kiemo aikštelė, kuri nuosavybės teise priklauso visoms bendraturtėms analogiškomis proporcijomis kaip ir gyvenamasis namas ir kuria šalys turėtų galimybę naudotis.

L. B. naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis B, kurioje yra jai priklausanti 1/2 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kuri ribojasi su visų bendraturčių naudojimui paskirta žemės sklypo dalimi A. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektas Nr. 2 parengtas atsižvelgiant į statinių iÅ¡sidėstymÄ Å¾emės sklype ir jų priklausomybę bendraturčiams. 2.4. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarkÄ .

Atsakovėms pageidaujant vienoms naudotis gyvenamojo namo patalpa 1-1, ieÅ¡kovė sutiktų dėl gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu 1- 1/10,53 kv. m., t. y. vietoje siÅ«lomo Å¡ios patalpos bendro naudojimo, Å¡iÄ patalpÄ priskiriant atsakovių iÅ¡imtiniam naudojimui, o iÅ¡ atsakovių priteisiant vienkartinę 1 129,67 Eur kompensacijÄ už jų naudojimui priskirtinÄ 5,94 kv. m. didesnę gyvenamojo namo patalpų dalį. 2.5. Atsakovių byloje siÅ«lyta nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal 2019 m. rugsėjo 16 d.

UAB „Geidala“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, interesus. IeÅ¡kovės naudojimui bÅ«tų paskirta 1135 kv. m. ploto žemės sklypo dalis B ir kitame žemės sklypo gale esanti 184 kv. m. ploto žemės sklypo dalis C, kurios dėl itin mažo dydžio negalima naudoti pagal paskirtį, negalima suformuoti atskiro turtinio vieneto. Tarp ieÅ¡kovės naudojimui paskirtų žemės sklypo dalių yra įsiterpusi 1318 kv. m. ploto iÅ¡imtiniam atsakovių naudojimui paskirta žemės sklypo dalis D, ieÅ¡kovė net neturėtų jokios objektyvios galimybės patekti iÅ¡ jos naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies B į jos naudojimui paskirtÄ Å¾emės sklypo dalį C.

Atsakovėms minėtu planu jų išimtiniam naudojimui būtų paskiriamas vientisas žemės sklypo plotas D.

2. Atsakovės J. T. ir I. V. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad: 3.1. 1975 m. liepos 10 d. sutartimi A. V. brolis R. V. pardavė A. J. jam priklausiusias pastatų dalis, esančias (duomenys neskelbtini) (tuo metu duomenys neskelbtini g.), Kaune. 1975 m. A. J. pastatė vielos tinklo tvorÄ tl, kuria atskyrė savo naudojamÄ sklypo dalį nuo A. V. naudojamos sklypo dalies.

Tvora t1 yra pažymėta 1990 m. gegužės 23 d. pastatų iÅ¡dėstymo sklype plane. A. J. ir jo sutuoktinei E. J. mirus, jiems priklausęs nekilnojamasis turtas atiteko ieÅ¡kovei. 3.2. Ä® bylÄ pateiktas 1990 m. balandžio 13 d. Žemės sklypo pasidalijimo naudojimuisi projektas, sudarytas pagal E. J. pageidavimÄ . Å iame projekte numatyta bendraturčių naudojimuisi skirtus plotus apibrėžianti riba, tiksliai sutampanti su tvoros tl buvimo vieta. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi nuo 1975 m. ir yra nepakitusi jau 44 metus.

A. V. visada sutiko su ieškovės užsakymu parengtame 1990 m. balandžio 13 d. žemės sklypo pasidalijimo naudojimuisi projekte numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, šis projektas vertintinas kaip bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nei ieškovė, nei buvę turto savininkai Jablonskiai niekada nesinaudojo jokia žemės sklypo dalimi, esančia kitoje tvoros pusėje. Ieškovės argumentai, susiję su sklypo ploto ir ribų pasikeitimu, neturi jokios teisinės reikšmės. 2014 m. gegužės 20 d.

Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi ieÅ¡kovė nupirko iÅ¡ valstybės 1/2 dalį žemės sklypo. IeÅ¡kovė turėjo laisvę pasirinkti, kokiÄ valstybės žemės dalį nupirkti. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nupirko iÅ¡ valstybės didesnę žemės sklypo idealinę dalį, negu jos naudojama dalis, nesudaro pagrindo nei keisti ilgametę faktinę naudojimosi tvarkÄ , nei reikalauti kompensacijos. 3.3. Antruoju alternatyviu reikalavimu ieÅ¡kovė siekia įgyti teisę naudotis žemės plotu aplink visÄ gyvenamÄ jį namÄ , įskaitant ir tÄ namo dalį, kuria naudojasi atsakovės ir kuria ieÅ¡kovė niekada nesinaudojo.

Tai sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms kilti. Be to, į Å¡alių bendram naudojimui numatytÄ plotÄ patenka A. V. iÅ¡klotos trinkelės tik toje žemės sklypo dalyje, kuria naudojosi A. V.. Žemės sklype neegzistuoja jokia aikÅ¡telė, kuri nuosavybės teise priklausytų visoms bendraturtėms. Jokia aikÅ¡telė nėra pažymėta 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte. 3.4. Matininko M. G. 2019 m. rugsėjo 23 d. parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas visiÅ¡kai atitinka nuo 1975 m. egzistuojančiÄ faktinę naudojimosi tvarkÄ .

Sutinka nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal matininko M. G. parengtÄ 2019 m. rugsėjo 23 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ nepriteisiant kompensacijos. 3.5. Atsakovės nesutinka, kad ieÅ¡kovės naudojimuisi bÅ«tų priskirta ½ dalis gyvenamojo namo patalpos 1-1 ir nesutinka su alternatyviu reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo, teigia, kad ieÅ¡kovė neturi jokių teisų į Å¡iÄ patalpÄ . Vadovaujantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) 127 straipsniu ir 2000 m.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.81 straipsniu, pagal 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartį, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. naudojimui atiteko visa patalpa 1-1 ir priestatas lal/m, kuriame yra Å¡i patalpa. Palyginus byloje esančius senÄ statinių iÅ¡dėstymo planÄ ir vėlesnį 2015 m. gegužės 26 d. sudarytÄ pastatų iÅ¡dėstymo planÄ , matyti, kad priestatas 1a1m ir 1a1ž, kurį visÄ užima patalpa 1-1 yra vienas ir tas pats pastatas, tik pakeistas jo žymėjimas.

Å ia patalpa nei ieÅ¡kovė nei ankstesni bendraturčiai niekada nesinaudojo. Dėl naudojimosi kitomis patalpomis ginčo nėra, dėl jų galioja 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartyje, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovės nesutinka mokėti kompensacijÄ už naudojimÄ si patalpa. 3.6. Trinkelės kieme iÅ¡klotos 2007 m., jokios aikÅ¡telės neatsimena. Buvo padidinta veranda, prie namo priestatai įteisinti 2014 m. Atsakovės nepageidauja nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir pagal jų pačių pateiktÄ projektÄ .

Projektas buvo pateiktas tik teismui pasiÅ«lius. Prašė vadovautis Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1276-324/2014 suformuota praktika, jog didesnės žemės sklypo dalies įsigijimas nesuteikia teisės keisti realiai įgyvendintÄ naudojimosi tvarkÄ . Yra parengtas projektas, kad žemės sklypo dalis skirs tvora ir Å¡i tvora yra iÅ¡likusi iki Å¡iol, niekada ieÅ¡kovė nesinaudojo žemės sklypo dalimi, kuri yra kitoje tvoros pusėje. IeÅ¡kovės naudojimuisi praÅ¡omoje priskirti žemės sklypo dalyje yra laiko tualetai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir atsakovėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2021 m. kovo 31 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: 4.1. nustatė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarkÄ tokiu bÅ«du: 4.1.1. ieÅ¡kovei L. B. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 2-1; 2-2; 2-3; 2-4; 2-5. 4.1.2. atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2; 1-3; 1-4; 1-5; 1-6;1-7. 4.2.

Likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė. 4.3. Priteisė iÅ¡ kiekvienos iÅ¡ atsakovių I. V. ir J. T. ieÅ¡kovei L. B. po 285 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 56,50 sumokėto žyminio mokesčio. 4.4. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L. B. atsakovei I. V. 60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovei J. T. – 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad: 5.1. ieškovė L. B. ir atsakovės I. V. bei J. T. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių-kiemo statinių (šulinių, kiemo aikštelės, tvoros, laiko tualetų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune bendraturtės. L. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, likusi 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto po 1/4 dalį priklauso atsakovėms I.

V. bei J. T.. 5.2. Žemės sklype yra įregistruoti inžineriniai-kiemo statiniai (šulinys – 2 vnt., kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). L. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto, likusi 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto po 1/4 dalį priklauso atsakovėms I. V. bei J. T.. Nei viename iš teismui pateiktų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektų inžinerinių statinių vietos nėra pažymėtos. 5.3.

IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktuose penkiuose projektuose – 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 1, 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2, 2018 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte (el. b. 1 t., b. l.

15) bei 2019 m. rugsėjo 23 d. matininko M. G. parengtuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektuose Nr. 1 ir Nr. 2 – neatsižvelgta į tai, kad šalims (ieškovei ir atsakovėms) bendrosios dalinės nuosavybes teise priklauso sklype esantys inžineriniai įrenginiai (lauko tualetai, šuliniai), nenustatyta šiems įrenginiams reikalinga žemės sklypo dalis, t. y. įrenginiams eksploatuoti nepriskirta žemės sklypo dalis, nenumatyta, kaip prie šių įrenginių bus patenkama.

Tik 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti aikÅ¡telė patenka į bendram naudojimui praÅ¡omÄ priskirti žemės sklypo dalį, tačiau lauko tualetai, kanalizacijos Å¡ulinys ir du Å¡uliniai patenka arba į ieÅ¡kovės naudojimuisi arba atsakovių naudojimuisi praÅ¡omÄ priskirti žemės sklypo dalį, nepaisant to, kad minėti inžineriniai įrenginiai priklauso ginčo Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Teismas konstatavo, kad dėl Å¡ios aplinkybės naudojimosi tvarka negali bÅ«ti nustatyta nei pagal vienÄ Ä¯ bylÄ pateiktÄ projektÄ . 5.4. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustačius naudojimosi tvarkÄ , atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nepasibaigia, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau bendraturčių naudojamos bendrai. Negalima situacija, kuomet bendraturčiams priklausantis statinys ar įrenginys atsiranda vienam iÅ¡ bendraturčių priskiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje.

Å iuo atveju nustačius, kad nei vienas iÅ¡ į bylÄ pateiktų projektų nėra tinkamas, nes nenumatyti reikalingi žemės sklypo plotai kiemo statiniams eksploatuoti bei prie jų patekti, byloje nėra reiÅ¡kiami reikalavimai dėl Å¡ių statinių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismas atmetė. 5.5. 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. ir R. V. susitarė dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis.

Ši sutartis buvo įregistruota Kauno m. Inventorizacijos techninio biuro rejestrų knygoje, įrašo Nr. 5449. 1975 m. liepos 10 d. sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. pardavė A. J. jam priklausiusias pastato dalis. Šios pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkte numatyta, kad pirkėjas A. J. naudosis gyvenamojo namo patalpomis II-I/I0, 05 kv. m., II-2/I3, 92 kv. m., II-3/8, 15 kv. m., 1/2 dalimi priestato 2aI/m. Pagrindu patalpų naudojimuisi nurodyta 1972 m. rugsėjo 28 d. naudojimosi sutartis notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatavo, kad naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu yra nustatyta. Tačiau 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, kurio bendras naudingas plotas buvo 70,31 kv. m., gyvenamasis plotas – 46,72 kv. m. 2015 m. birželio 26 d. nustatytais kadastro duomenimis, gyvenamojo namo bendras plotas 104,11 kv. m., gyvenamasis plotas – 70,75 kv. m. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po 1972 m. rugsėjo 28 d. sutarties dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sudarymo gyvenamasis namas buvo rekonstruotas ir jo plotas padidėjo.

Nekilnojamojo turto objektas, toks, koks jis buvo 1972 m. nebeegzistuoja, VÄ® Registrų centre 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartis nėra įregistruota, pasikeitus patalpų žymėjimui ir pastato plotui, nebėra galimybės sutartį įregistruoti, todėl yra pagrindas nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ , kuri atitiktų faktinę situacijÄ . 5.6. Ä®vertinus, kad poreikis nustatyti naudojimosi tvarkÄ sÄ lygotas įteisintos atliktos rekonstrukcijos, buvus nustatytai naudojimosi tvarkai ir Å¡alims iÅ¡ esmės faktiÅ¡kai naudojantis gyvenamojo namo patalpomis pagal nusistovėjusiÄ ir sutartÄ tvarkÄ , nėra teisinio pagrindo nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri paneigtų anksčiau buvusiÄ .

Byloje tarp šalių kilęs ginčas tik dėl naudojimosi patalpa, pažymėta indeksu 1-1, 10,53 kv. m. (el. b. l. 1 t., b .l. 31). Iš statinių išdėstymo plano (el. b. 1 t., b. l.

30) ir 1972 m. rugsėjo 28 d. sutarties matyti, kad priestatas 1a1/m atiteko naudoti A. V.. Iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esančio statinių išdėstymo plano (el. b. 1 t., b. l. 151) matyti, kad buvo pakeistas patalpos žymėjimas, priestato žymėjime išbraukta raidė „m“ ir užrašyta raidė „ž“. Iš patalpų plano (el. b. 1 t., b. l.

31) ir statinių išdėstymo plano (el. b. 1 t., b. l.

47) matyti, kad priestate 1a1ž yra vienintelė patalpa 1-1. Byloje neginčijama aplinkybė, kad A. V. ir jo sutuoktinė (Å¡ioje byloje atsakovė) visada naudojosi patalpa 1-1. Atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi tvarka Å¡ia patalpa buvo nustatyta dar 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi, Å¡ioje byloje nebuvo įrodinėjamas poreikis keisti nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ , teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo patalpÄ 1-1 priskirti bendram ieÅ¡kovės ir atsakovių naudojimui. Teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ieÅ¡kovei L.

B. paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksais: 2-1/18,17 kv. m.; 2-2/6,78 kv. m.; 2-3/6,21 kv. m.; 2-4/4,48 kv. m.; 2-5/9,97 kv. m., viso 46,11 kv. m.; atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas: 1-2/16,97 kv. m.; 1- 3/8,72 kv. m.; 1-4/5,95 kv. m.; 1-5/10,14 kv. m.; 1-6/5,31 kv. m.; 1-7/0,38 kv. m. 1-1/10,53 kv. m., viso 58 kv. m. 5.7. Teismui nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ pagal vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ytų alternatyvių reikalavimų, ieÅ¡kovei naudotis priskirta 5,94 kv. m. mažesnė patalpų dalis.

IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti kompensacijÄ grindžiamas aplinkybe, jog atsakovėms atiteko didesnė gyvenamojo namo dalis. Teismas esmine aplinkybe pripažino tai, kad naudojimosi tvarka pagal kuriÄ , Å¡i patalpa naudotis atiteko A. V., buvo nustatyta 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi. Å ios sutarties nuostatos buvo perkeltos į 1975 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria R. V. pardavė A. J. jam priklausiusias pastato dalis. Mirus A. J. turtÄ paveldėjo jo sutuoktinė, o po jos mirties – ieÅ¡kovė.

Pirkimo-pardavimo sutartimi Å¡alys susitarė dėl patalpų kainos ir perėmė nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ . IeÅ¡kovei, o prieÅ¡ tai ieÅ¡kovės motinai, paveldėjus turtÄ Ä¯vyko universalus teisių ir pareigų perėjimas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad esant sumokėtai kainai už nekilnojamÄ jį turtÄ kartu nustatant ir naudojimosi tvarkÄ , kuri keičiama tik dėl atliktos statinio rekonstrukcijos, ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo reikalauti kompensacijos sumokėjimo už patalpos 1-1 dalį.

ReikalavimÄ priteisti kompensacijÄ teismas atmetė. 5.8. Reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos Å«kiniu pastatu, pažymėtu plane 2I1ž, nustatymo siejamas iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovės byloje reikÅ¡tais reikalavimais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, t. y. praÅ¡oma nustatyti, kad Å¡alys naudosis tomis dalimis Å«kinio pastato, kurios patenka į joms priskiriamas naudotis žemės sklypo dalis. IeÅ¡kinio reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo atmesti, todėl teismas atmetė ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl naudojimosi Å«kiniu pastatu tvarkos nustatymo. 5.9.

Sprendimu tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, kiti reikalavimai atmesti. Teismas vertino, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo aspektu, buvo patenkinta 25 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovė įgijo teisę į 25 procentų jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kas sudaro 570 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (2280 x 25 / 100) ir 113 Eur žyminio mokesčio (453 x 25 / 100). Å i suma ieÅ¡kovei lygiomis dalimis priteista iÅ¡ kiekvienos iÅ¡ atsakovių po 285 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 56,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovės įgijo teisę į 75 procentus bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisiama 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovei I. V. – 60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. IeÅ¡kovė L. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l381- 1043/2021 dalį, kuria atmestas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi: 6.1. nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarkÄ pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M.

G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ Nr. 2 tokiu bÅ«du: 6.1.1. ieÅ¡kovei L. B. paskirti naudotis 1402 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta projekte indeksu B (1135 kv.m.), ir bendrai ieÅ¡kovei L. B. su atsakovėmis J. T. bei I. V. naudotis A (267 kv. m. ploto) dalimi. 6.1.2. atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskiriant naudotis 1402 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu D (1117 kv. m.) bei žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu C (17 kv. m.), ir bendrai J.

T., I. V. su ieÅ¡kove L. B. naudotis A (268 kv. m. ploto) dalimi. Arba 6.2. Nustatyti 0,2804 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarkÄ pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ Nr. 1 tokiu bÅ«du: 6.2.1. ieÅ¡kovei L. B. paskirti naudotis 1218 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtÄ plane indeksu B (1135 kv. m.) ir bendrai ieÅ¡kovei L. B. naudotis su atsakovėms J.

T. bei I. V. dalimi A (83 kv.m.). 6.2.2. atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskirti naudotis 1586 kv. m. ploto žemės sklypo dalimis, pažymėtomis projekte indeksais D (1318 kv. m.) ir C (184 kv. m.) bei bendrai J. T. bei I. V. su ieÅ¡kove L. B. dalimi A (84 kv. m.). 6.2.3. ieÅ¡kovei L. B. iÅ¡ atsakovių I. V. ir J. T. priteisti 12 335,36 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovių I. V. ir J. T. naudojimui tenkančiÄ ir ieÅ¡kovei priklausančiÄ 184 kv. m. didesnę dalį žemės sklypo. 6.3. Priteisti ieÅ¡kovei naudai iÅ¡ atsakovių visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal patektus dokumentus bei 680 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ .

6. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. teismas be jokio teisinio pagrindo atmetė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tokiu bÅ«du neiÅ¡sprendžiant tarp Å¡alių kilusio ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo. 7.2. Pirmos instancijos teismas sprendime netinkamai aiÅ¡kino 2019 m. balandžio 11 d. kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-3-127-403/2019 iÅ¡dėstytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, nepagrįstai konstatavo, jog nenustačius kiekvieno bendraturčio patekimo prie kiemo statinių, t. y. tvoros, menkaverčių kiemo tualetų, kurių vienas net faktiÅ¡kai neegzistuoja, Å¡ulinių bei kanalizacijos Å¡ulinio bei nenustačius jų naudojimui reikalingo ploto, neva nėra galimybės nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Byloje tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl kiemo statinių ir Å¡ios aplinkybės byloje net nebuvo tirtos. Teismas nesiaiÅ¡kino, kurioje žemės sklypo vietoje yra Å¡uliniai, lauko tualetai ar tvoros. Vienintelė aplinkybė, kuri buvo aiÅ¡kintasi byloje dėl kiemo statinių, tai buvo kiemo aikÅ¡telė. Tačiau bÅ«tent atsižvelgiant į kiemo aikÅ¡telės buvimo vietÄ ir buvo pateiktas 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektas Nr. 2, pagal kurį į bendrai praÅ¡omÄ paskirti žemės plotÄ ir įėjo bendro naudojimo kiemo aikÅ¡telė. 7.3.

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 buvo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai visiÅ¡kai kitokių faktinių aplinkybių kontekste, dėl ko teismas netinkamai aiÅ¡kino CK normas, reglamentuojančias žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymÄ . Minėtoje kasacinio teismo nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta bendraturčių naudojimui priskirtinos žemės sklypo dalies dydžio nustatymo principas, kuomet ant žemės sklypo stovi tiems patiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausantys ir jų naudojami statiniai, tokie kaip gyvenamasis namas ar Å«kinis pastatas.

Tačiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog naudojimosi tvarkos žemės sklypu tarp bendraturčių nustatymas yra negalimas, jei nėra nustatoma kiekvieno bendraturčio naudojimui paskirta žemės sklypo dalis po inžineriniais statiniais, tokiais kaip tvora, Å¡uliniais ir pan. 7.4. Apeliantės pateikti žemės sklypo planai buvo parengti atsižvelgiant tiek į pagrindinių statinių, tiek į kiemo statinių buvimo vietÄ . Rengiant žemės sklypo planus buvo atsižvelgta į 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Pirmos instancijos teismas atmesdamas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tik todėl, kad nenustatyta kiekvieno bendraturčio žemės sklypo dalis iÅ¡imtinai po kiemo statiniais, bet ne po gyvenamuoju namu ar Å«kiniu pastatu, neteisingai interpretavo 2019 m. balandžio 11 d. kasacinio teismo byloje iÅ¡dėstytus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 7.5. Vadovaujantis nuoseklia teismine praktika, inžinerinių statinių ar kitų menkaverčių statinių egzistavimas žemės sklype neužkerta kelio nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių, nenumatant po tokiais statiniais kiekvienam bendraturčiui tenkančio žemės sklypo ploto (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2009; 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ net ir paskyrus vieno bendraturčio naudojimui žemės sklypo dalį, užimtÄ kito bendraturčio naudojamu statiniu, tai nėra pagrindas nenustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o tik spręstinas klausimas dėl kito bendraturčio patekimo į statinius. 7.6. Pirmos instancijos teismas sprendime tik formaliai konstatavo, jog nėra nustatytas bendro naudojimo plotas po inžineriniais statiniais ir visų bendraturčių patekimas prie jų, byloje netiriant ne tik kiekvieno bendraturčio faktinio poreikio naudotis minėtais statiniais, bet netiriant netgi jų (ne)egzistavimo fakto.

Iš VĮ Registrų centre registruotų žemės sklype esančių 2 vnt. tualetų, vienas medinis tualetas faktiškai nugriautas, o kitas medinis tualetas yra visiškai bevertis ir apeliantė sutinka, kad jis atitektų atsakovėms. Žemės sklype yra 2 šuliniai, kurių vienu naudojosi apeliantei priklausančios namo dalies buvusi savininkė, o kitu naudojasi atsakovės, kuris yra būtent atsakovėms paskirtoje žemės sklypo dalyje D. Apeliantės naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje B taip pat yra šulinys, dėl ko dėl žemės sklype esančių šulinių naudojimo, kaip ir kanalizacijos šulinio, tarp šalių byloje ginčas nekilo.

Aplinkybė, kad apeliantės siÅ«lomuose žemės sklypų planuose nėra numatyta bendro naudojimo žemė po tvoromis ar prie tvorų, negali bÅ«ti laikomas netinkamu planu. Tvora yra labi sena ir bevertė. Tvora apjuosia visÄ Å¾emės sklypÄ , kiekvieno bendraturčio poreikis naudotis tvora ir ja rÅ«pintis sietinas ne su visa žemės sklypo tvora, bet su tvoros dalimi, kuri patenka į bendraturčio naudojimui paskirtÄ Å¾emės sklypo plotÄ , kas taip pat nelaikytina naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ydingumu. 7.7.

Vienintelis kiemo statinys – aikÅ¡telė b, skirta privažiuoti prie bendros nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, yra reikalinga abiem bendraturčiams, todėl 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 ir buvo į bendro naudojimo plotÄ Ä¯traukta teritorija, kurioje yra aikÅ¡telė b, todėl Å¡is planas visiÅ¡kai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl bendro naudojimo objektų. Pagal kitÄ siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ Nr. 1 apeliantė sutiko atsisakyti Å¡ios aukÅ¡telės, jeigu atsakovės jai sumokėtų praÅ¡omÄ 12 335,30 Eur kompensacijÄ .

Apeliantė nesutinka su atsakovių siūloma kompensacija, teisme atliktas žemės sklypo vertinimas yra akivaizdžiai neteisingas. 7.8. 2020 m. spalio 15 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių plane Nr. 2 VĮ Registrų centre registruotos ir žemės sklype esančios kiemo aikštelės bei visiems bendraturčiams priklausantis gyvenamasis namas yra bendro naudojimo žemės sklypo plote A, kurio atsakovių naudojimui yra paskiriama 268 kv. m., apeliantės naudojimui paskiriant 267 kv. m., t. y. projekte yra numatytas minėtų statinių naudojimui reikalingas žemės sklypo plotas bei užtikrinamas visų bendraturčių patekimas į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius.

Kaip matyti iš analizuojamo žemės sklypo projekto, ½ dalis ūkinio pastato randasi apeliantės naudojimui paskiriamoje žemės sklypo dalyje B, o kita ½ dalis ūkinio pastato randasi atsakovių naudojimui paskiriamoje žemės sklypo dalyje C, bei kiti atsakovėms priklausantys ūkiniai pastatai randasi taip pat atsakovių naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje. Yra užtikrinamas visų bendraturčių patekimas prie žemės sklype esančių naudojamų statinių, kiekvieno bendraturčio naudojimui yra paskiriamas žemės sklypo plotas po bendraturčiui nuosavybės teise priklausančia pastatų dalimi.

Akivaizdu, jog 2020 m. spalio 15 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektas Nr. 2 atitinka 2019 m. balandžio 11 d. kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-127-403/2019 išdėstytus išaiškinimus. 7.9. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje visiškai nevertino aplinkybės, kad šioje byloje buvo išnaudotos visos galimybės valios dėl bendro turo naudojimo suderinimui su atsakovėmis, tačiau atsakovės nesutiko su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo faktu.

Apeliantė pateikė netgi 5 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus. Atsakovės byloje pateikė tik vienÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , kurio taip pat atsisakė, nurodydamos, kad jos nesutinka nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal savo pačių pateiktÄ projektÄ . Apeliantė sutiko ir su atsakovių projektu, tik prašė, jog jai bÅ«tų sklypo gale paskiri 4, o ne 2 arai. Atsakovės nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka neva jau yra nustatyta, dėl ko atsakovės byloje nepagrįstai reikalavo naudotis didesne žemės sklypo dalimi negu joms priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje. 1990 m. balandžio 13 d.

žemės sklypo plane buvo pažymėta naudojimosi kažkada egzistavusiu 3362 kv. m. ploto žemės sklypu tvarka, kuri niekada nebuvo nustatyta nei sutartimi, nei teismo sprendimu. Tokio sklypo šiai dienai nėra, dėl ko minėtame plane pažymėta naudojimosi tvarka negali būti taikytina kitokio ploto ir ribų žemės sklypui. Byloje esantys VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, jog tarp bendraturčiu naudojimosi 2804 kv. m. dydžio žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarka nebuvo ir nėra nustatyta. 7.10.

Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantė minėtoje namų valdoje negyveno, todėl atsakovės naudojosi visu nekilnojamuoju turtu, įskaitant visÄ Å¾emės sklypÄ , dėl ko laikytina, kad nėra tarp bendraturčių nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. 7.11. Pagal 2020 m. spalio 15 d. projektÄ Nr. 2 atsakovių iÅ¡imtiniam naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis D, kurioje yra tik joms nuosavybės teise priklausantys statiniai: pastatas-Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovių naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis C, kuri randasi po atsakovėms nuosavybės teise priklausančios dalies Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visų bendraturčių bendram naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis A, kurioje randasi apeliantei (1/2 dalis), bei atsakovėms I.

V. (1/4 dalis) ir J. T. (1/4 dalis) priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei inžinerinis statinys-kiemo aikÅ¡telė, kuri nuosavybės teise priklauso visoms bendraturtėms analogiÅ¡komis proporcijomis kaip ir gyvenamasis namas ir kurioje tiek apeliantė, tiek atsakovės turėtų galimybę naudoti, tokiu bÅ«du nepaneigiant nei vieno bendraturčio nuosavybės teisės į aikÅ¡telę. 7.12. Pagal 2020 m. spalio 15 d. projektÄ Nr. 2 apeliantės naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis B, kurioje yra jai priklausanti ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kuri ribojasi su visų bendraturčių naudojimui paskirta žemės sklypo dalimi A, tokiu bÅ«du apeliantei užtikrinant patekimÄ iÅ¡ bendro naudojimo žemės dalies A į jos iÅ¡imtiniam naudojimui paskirtinÄ Å¾emės sklypo dalį B. 2020 m. spalio 15 d.

žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektu Nr. 2 numatoma nustatyti naudojimo žemės sklypu tvarka buvo parengta atsižvelgiant į statinių iÅ¡sidėstymÄ Å¾emės sklype ir jų priklausomybę bendraturčiams; minėta naudojimosi tvarka yra racionali, kadangi bendraturčių iÅ¡imtiniam naudojimui yra paskiriamos atskiros izoliuotos žemės sklypo dalys, kurias galima naudoti pagal paskirtį, bendro naudojimo žemės sklypo dalis A yra paliekama tik tokia, kuri yra bÅ«tina bendrų statinių, t. y. gyvenamojo namo bei aikÅ¡telės, eksploatacijai. 7.13.

Pirmos instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl kurių buvo skundžiamoje dalyje iÅ¡ esmės neteisingai iÅ¡spręsta civilinė byla. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai neiÅ¡analizavo pateikto 2020 m. spalio 15 d. žemės sklypo naudojimosi nustatymo tarp bendraturčių projekto Nr. 2 pagal kasacinio teismo praktikoje nustatytus kriterijus ir nevertino jokių kitų aukščiau nurodytų Å¡iam teisiniam ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių, neiÅ¡sprendžiant tarp Å¡alių kilusio ginčo ir paliekant teisiniu požiÅ«riu ydingÄ situacijÄ , t. y. suteikiant galimybę atsakovėms ir toliau naudotis visu žemės sklypu, nors apeliantei nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo.

7. Atsakovės I. V. ir J. T. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PraÅ¡o priteisti atsakovei J. T. iÅ¡ apeliantės 700 Eur procesinio dokumento rengimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. apeliantė apeliaciniame skunde pakartojo dalį patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų faktų, atskiras detales iÅ¡ bylos konteksto pateikdama taip, jog esmingai iÅ¡kreipiama pačių faktų prasmė. 8.2.

Apeliantė, teigdama, kad pagal jos pateiktÄ 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ Nr. 2 atsižvelgta į kiemo aikÅ¡telės buvimo vietÄ , nepaminėjo fakto, kad pagal šį projektÄ apeliantės naudojimui siÅ«lomoje 1135 kv. m. ploto žemės sklypo dalyje „B“ yra net trys objektai, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atsakovių ir apeliantės vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise:

1) šulinys k l (jis egzistuoja natūroje ir šiuo metu);

2) v raide pažymėtas tualetas;

3) tvora t3 (t5). Visi Å¡ie objektai yra pažymėti byloje esančiuose 1990 m. gegužės 23 d. ir 2019 m. balandžio 29 d. žemės sklypo planuose. VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka teigti, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta tik į bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotÄ objektÄ (aikÅ¡telę), pažymėtÄ atsakovių faktiÅ¡kai naudojamame plote, tačiau neturi bÅ«ti atsižvelgta į bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotus objektus, kurie pažymėti apeliantės faktiÅ¡kai naudojamame plote ir kurį apeliantė siÅ«lo palikti jos asmeniniam naudojimui. 8.3.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad kiemo statinys – aikÅ¡telė b tariamai skirta privažiuoti prie bendros nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, neva yra reikalinga abiem bendraturčiams, todėl, apeliantės teigimu, buvo įtraukta 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 į bendro naudojimo plotÄ . Å ias teiginiais apeliantė siekia suklaidinti teismÄ . Apeliantės nurodyta aikÅ¡telė b faktiÅ¡kai neegzistuoja.

Žemės sklypo dalimi, kurioje pažymėta faktiÅ¡kai neegzistuojanti aikÅ¡telė, apeliantė niekada nesinaudojo, nes visada iÅ¡ Veiverių gatvės turėjo į žemės sklypÄ atskirÄ Ä¯važiavimÄ . 1990 m. gegužės 7 d. Raudonų linijų planas patvirtina, jog žemės sklypas turėjo įvažiavimÄ iÅ¡ Veiverių gatvės toje gyvenamojo namo ir žemės sklypo pusėje, kuriÄ apeliantė praÅ¡o paskirti jos asmeniniam naudojimui; tai buvo vienintelis įvažiavimas į žemės sklypÄ .

Å is įvažiavimas egzistuoja iki Å¡iol. Kadangi apeliantė visada turėjo ir turi atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ iÅ¡ Veiverių gatvės toje gyvenamojo namo ir žemės sklypo pusėje, kuria ji naudojasi, jai nėra poreikio turėti dar vienÄ Ä¯važiavimÄ , kurį vėliau asmeniniam naudojimui įsirengė pradinis atsakovas A. V. iÅ¡ tos gyvenamojo namo ir žemės sklypo pusės, kuria jis naudojosi ir naudojasi atsakovės I. V. ir J. T.. 8.4. Tarp bendraturčių yra daugiametė nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Pati apeliantė kartu su ankstesniu 2019 m. rugsėjo 24 d. patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė 2019 m. rugsėjo 23 d. matininko M. G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ , atitinkantį daugiametę nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Pagal šį projektÄ numatyta, kad apeliantė naudosis 1218 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu B (1135 kv. m.), bendraturčiai bendrai naudotis dalimi A (83 kv. m.), pradinis atsakovas A.

V. naudosis 1586 kv. m. ploto žemės sklypo dalimis, pažymėtomis projekte indeksais D (1318 kv. m.) ir C (184 kv. m.) bei bendrai naudosis su apeliante dalimi A (84 kv. m.). 8.5. Apeliantės teiginys apeliaciniame skunde, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini) ji negyvena ir atsakovės naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, įskaitant visÄ Å¾emės sklypÄ , pateiktas pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalį. Apeliantė pirmosios instancijos teisme niekada nenurodė Å¡ios aplinkybės. Å is apeliacinio skundo teiginys neatitinka tikrovės. A.

J. mirus, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu jo turtÄ paveldėjo sutuoktinė E. J.. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu E. J. priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, atiteko apeliantei. Po E. J. mirties gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalimi naudojosi E. J. dukra (apeliantės motina), o po apeliantės motinos mirties į jos namų valdos dalį apeliantė įleido gyventi keturių asmenų Å¡eimÄ . Nei pradinis atsakovas A. V., nei atsakovės I.

V. bei I. T., niekada nebuvo užėmę nei viso namo, nei viso žemės sklypo. 8.6. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi nuo 1975 m., yra nepakitusi jau 46 metus. Todėl darytina išvada, kad žemės sklypu buvo naudojamasi bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nei apeliantė nei E. J., nei A. J. niekada nesinaudojo neužstatyta žemės sklypo dalimi A, kuri 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 priskirta bendram naudojimui.

Žemės sklypo vidinė riba, skirianti bendraturčių naudojamus plotus, niekada nekito, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su žemės sklypo ploto ir ribų pasikeitimu, neturi jokios reikšmės. 8.7. Apeliantė remiasi aplinkybe, jog ji nupirko iš valstybės didesnę žemės sklypo dalį negu faktiniam naudojimuisi tenkanti dalis. Šioje byloje turėtų būti remiamasi teisminiu precedentu, suformuotu Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 8 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1276-324/2017.

Pastarojoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl asmens teisės padidinti asmeniniam naudojimui tenkantį žemės sklypo plotÄ , bendraturčiams nupirkus iÅ¡ valstybės žemės sklypo dalis, neatitinkančias dalims pagal faktiÅ¡kai esančiÄ naudojimosi tvarkÄ . Apeliacinės instancijos teismo nutartyje (jos 15 pastraipa) suformuota praktika, jog didesnės žemės dalies įgijimas nesuteikia teisės reikalauti keisti realiai įgyvendintÄ naudojimosi tvarkÄ . Apeliantė iÅ¡ valstybės ½ dalį žemės sklypo nupirko 2014 m. gegužės 20 d.

Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Apeliantė, žinodama apie ilgametę nusistovėjusiÄ faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turėjo pasirinkimo laisvę, kokiÄ valstybinės žemės dalį nupirkti. Ta aplinkybė, jog apeliantė nupirko iÅ¡ valstybės didesnę žemės sklypo idealinę dalį, negu jos naudojama dalis, nesudaro pagrindo nei keisti ilgametę 46 metus trunkančiÄ faktinę naudojimosi tvarkÄ , nei reikalauti iÅ¡ atsakovių piniginės kompensacijos. 8.8. 2020 m. spalio 15 d. matininko M.

G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 į Å¡alių bendram naudojimui numatytÄ plotÄ patenka A. V. trinkelės, kurios iÅ¡klotos 2007 m. Apeliantė klaidina teismÄ , teigdama, jog apeliantei turi bÅ«ti sudaryta galimybė naudotis inžineriniu statiniu – aikÅ¡tele, kuri tariamai nuosavybės teise priklauso visoms bendraturtėms analogiÅ¡komis proporcijomis kaip ir gyvenamasis namas. Žemės sklype Å¡iuo metu neegzistuoja jokia aikÅ¡telė, kuri nuosavybės teise priklausytų visoms bendraturtėms.

Jokia aikštelė nėra pažymėta ir 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr.

2. Apeliantė pirmosios instancijos teisme net neįrodinėjo aplinkybės, jog aikÅ¡telė faktiÅ¡kai egzistuoja, apeliaciniame skunde nenurodė, kÄ konkrečiai ji laiko aikÅ¡tele. Nei apeliantė, nei ankstesni bendraturčiai, kurių teisių perėmėja ji yra, Å¡iuo žemės sklypo plotu niekada nesinaudojo. VisiÅ¡kai nelogiÅ¡kas apeliantės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar faktiÅ¡kai egzistuoja lauko tualetai ir Å¡uliniai, kai pati apeliantė neįrodinėjo, ar faktiÅ¡kai egzistuoja aikÅ¡telė.

Apeliantė, siÅ«lydama jai ir atsakovėmis J. T. bei I. V. paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi A (535 kv. m ploto), turi tikslÄ atsakovių naudojamo ploto sÄ skaita Å¡alių bendram naudojimui tenkantį plotÄ padidinti 368 kv. m. (nuo 167 kv. m iki 535 kv. m). Apeliantė siekia įgyti teisę naudotis žemės plotu, aplink visÄ gyvenamÄ jį namÄ , įskaitant ir tÄ namo dalį, kuria naudojasi atsakovės I. V. ir J. T.. Å iuo žemės plotu nei apeliantė, nei ankstesni bendraturčiai niekada nesinaudojo.

SiÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka net tik kad prieÅ¡tarauja civilinių teisinių santykių kriterijui, bet ir sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms kilti. 8.9. Atsakovės nesiÅ«lė apeliantei sumokėti kompensacijÄ , tačiau pirmosios instancijos teisme teigė (tai teigia ir dabar), jog kompensacijos priteisimas iÅ¡ atsakovių apeliantei bÅ«tų atsakovėms mažiau nepalankus, negu žemės sklypo ploto aplink visÄ gyvenamÄ jį namÄ paskyrimas bendram visų bendraturčių naudojimui.

Atsakovės teismo ekspertizės aktu ir kitais įrodymais įrodė, kad apeliantės į bylÄ pateikti įrodymai apie žemės sklypo ir jo atitinkamos dalies rinkos kainÄ yra aiÅ¡kiai nepagrįsti. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje Nr. 19-09-EXP-17 viso 2804 kv. m. žemės sklypo vertė 2019 m. rugsėjo 17 d. tariamai yra 189 000 Eur, 1 kv. m. rinko vertė yra 67,40 Eur. Å i ataskaita negali turėti jokios įrodomosios reikÅ¡mės. Teismo ekspertas V. L. 2020 m. balandžio 8 d. ekspertizės akte davė iÅ¡vadÄ , kad viso 28,04 ha žemės sklypo vertė yra 100 200 Eur.

Teismo paskirtos ekspertizės aktas yra iÅ¡samiai motyvuotas, jis turi didesnę galiÄ už bet kokį apeliantės pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ . Apeliantė 2014 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko iÅ¡ valstybės ½ dalį žemės sklypo (atitinkančiÄ 0,1402 ha plotÄ ) už 25 201 Lt (7 298,71 Eur), kas pagal apeliantės patikslintame ieÅ¡kinyje pateikiamÄ skaičiavimo principÄ sudarytų 5,21 Eur už 1 kv. m. Pati apeliantė 2015 m. rugsėjo mėnesį atsakovei J.

T. ir pradiniam atsakovui A. V. siÅ«lė pirkti apeliantei priklausančiÄ Â½ dalį žemės sklypo už 7 200 Eur. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e yra duomenys, jog vidutinė viso 28,04 arų ploto žemės sklypo rinkos kaina 2015 m. rugsėjo 2 d. yra 58 000 Eur. Pats apeliantės suformuluotas klausimas turto vertintojui yra iÅ¡ esmės ydingas, jis neatitinka apeliantės patikslintų ieÅ¡kinių reikalavimo turinio, apeliantė pateikė ekspertui klausimÄ , kokia yra viso sklypo, o ne ginčo dalies, vertė.

Nuo 2018 m. spalio 22 d. interneto portaluose aruodas.lt ir skelbiu.lt yra patalpinti skelbimai apie tai, jog parduodamas (duomenys neskelbtini) esantis 1402 kv. m. sklypas už 98 000 Eur (tai yra 6900 Eur už vienÄ arÄ ). Skelbimuose apgaulingai nurodyta sklypo paskirtis – daugiaaukščiams statiniams. Sutikimo žemės sklypo paskirties pakeitimui pradinis atsakovas A. V. nėra davęs, atsakovės taip pat tokio sutikimo niekada neduos. Å is faktas papildomai patvirtina, jog apeliantės praÅ¡oma priteisti suma neatitinka rinkos kainos. 2016 m. interneto portale aruodas.lt buvo pardavinėjamas greta ((duomenys neskelbtini)) esantis 25 arų ploto žemės sklypas už 100 000 Eur (tai yra 4000 Eur už vienÄ arÄ ).

Nurodytos aplinkybės rodo, kad apeliantė Å¡iuo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu siekia pasipelnyti atsakovių sÄ skaita. 8.10. Å ioje byloje gali bÅ«ti įrodinėjama ginčo objektu esančio konkretaus žemės ploto vertė, atsižvelgiant į bÅ«tent sklypo ypatumus (žemės paskirtį, ginčo ploto vietÄ , pastatų iÅ¡sidėstymÄ , bendraturčių skaičių ir kitus reikÅ¡mingus duomenis), o ne vieno kvadratinio metro vertė neapibrėžtame plote, kaip to siekia apeliantė. Teismo ekspertas V.

L. 2020 m. balandžio 8 d. ekspertizės akte pagal ankstesnio apeliantės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ davė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo 184 kv. m. dalies, matininko M. G. 2019 m. rugsėjo 23 d. plane, apibrėžtos taÅ¡kais 16, 17, 18 bei 19-20 taÅ¡kų viduriu, dabartinė rinkos vertė yra 4670 Eur. Tokia rinkos verte įvertintas asmeniniam naudojimui galėjęs atitekti 184 kv. m. plotas. 2020 m. spalio 15 d. patikslintame ieÅ¡kinyje apeliantė nepageidavo 184 kv. m. ploto asmeniniam naudojimui, bet praÅ¡o paskirti 368 kv. m.

žemės sklypo plotÄ bendram bylos Å¡alių naudojimui. Akivaizdu, kad ginčo ploto, skirto bendram naudojimui, vertė yra mažesnė, negu skirto asmeniniam naudojimui, nes bendram naudojimui skirtame plote be kito bendraturčio sutikimo neleistina jokia veikla. Atsakovių įsitikinimu, pagal 2020 m. spalio 15 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį ginčo objektu esančio konkretaus žemės ploto vertė yra netgi mažesnė už teismo eksperto nustatytÄ 4670 Eur vertę. 8.11. Apeliantės 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu pateikta į bylÄ su K.

K. sudarytÄ preliminari sutartis, kuria K. K. tariamai įsipareigojo nupirkti A dalį žemės sklypo už 96000 Eur ir ½ dalį pastatų už 2000 Eur, negali turėti jokios įrodomosios reikÅ¡mės. Sutartis negali paneigti teismo eksperto V. L. 2020 m. balandžio 8 d. ekspertizės akto iÅ¡vados, kad viso 28,04 ha žemės sklypo vertė yra 100 200 Eur. Du fiziniai asmenys gali tarpusavyje pasiraÅ¡yti bet kokiÄ nieko neįpareigojančių sutartį. Joks protingas asmuo tokioje situacijoje apskritai negalėtų turėti realų ketinimÄ pirkti žemės sklypo dalį už konkrečiÄ pinigų sumÄ , nežinodamas Å¡ios bylos baigties.

Preliminarios sutarties fiktyvumÄ patvirtina ir tas faktas, kad sutartis yra be datos. Apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ parodo ir tai, kad pradinis atsakovas A. V. iÅ¡ apeliantės yra gavęs minėtÄ 2015 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡ytinį pasiÅ«lymÄ nupirkti jai priklausančių pastatų ir statinių dalį už 54 489 Eur, o apeliantei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį nupirkti už 7 200 Eur. Teismas k o n s t a t u o j a : V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

25. IeÅ¡kovė praÅ¡o prijungti prie bylos naujus įrodymus – planÄ su pažymėtais statiniais. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ planÄ - turėjo visas galimybes pateikti pirmosios instancijos teismui.

Å io plano pirmos instancijos teismas netyrė, dėl jo neturėjo galimybės pasisakyti kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Be to, statinių pažymėjimas plane, akivaizdu, kelia naujus ginčus, tai matyti iÅ¡ apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų (ieÅ¡kovė teigia, kad gali dalies nuosavybės atsisakyti, kelti bylas dėl naudojimosi statiniais vėliau). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Taigi, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsisako planÄ priimti.

26. Dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo apeliacine tvarka sprendimas neskundžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

27. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovės I. V. bei J. T., yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių – kiemo statinių (šulinių, kiemo aikštelės, tvoros, laiko tualetų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtės. L. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėto nekilnojamojo turto, o likusi ½ dalis minėto nekilnojamojo turto po ¼ dalį šiuo metu priklauso atsakovėms I. V. bei J. T. (el. b. 3 t., b. l. 28-33).

28. IeÅ¡kovė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ prašė nustatyti dviem alternatyviais bÅ«dais, pagal jos pateiktus projektus – 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ Nr. 1 (el. b. 3 t., b. l. 26), kuriame praÅ¡o už didesnę dalį siÅ«lomo naudoti sklypo iÅ¡ atsakovių priteisti kompensacijÄ bei pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ Nr. 2 (el. b. 3 t., b. l. 24). Pirmos instancijos teismas abu Å¡iuos ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė.

29. Byloje nustatyta, kad žemės sklype, kurio naudojimosi tvarkÄ praÅ¡oma nustatyti, yra įregistruoti inžineriniai – kiemo statiniai (Å¡ulinys – 2 vnt., kanalizacijos Å¡ulinys, kiemo aikÅ¡telė, tvora, lauko tualetas – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). L. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėto nekilnojamojo turto, o likusi ½ dalis minėto nekilnojamojo turto po ¼ dalį Å¡iuo metu priklauso atsakovėms I. V. bei J. T. (el. b. 3 t., b. l. 28-33), ieÅ¡kovė ir atsakovės yra kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių bendraturtės. Kiemo aikÅ¡telė nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pažymėta indeksu b (el. b. 1 t., b. l. 37), Å¡i aikÅ¡telė yra gyvenamojo namo kairėje pusėje nuo Veiverių gatvės (el. b. 1 t., b. l. 30).

Du lauko tualetai nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pažymėti indeksu v (el. b. 1 t., b. l. 37, 30), du Å¡uliniai pažymėti indeksais k1 ir k2 bei kanalizacijos Å¡ulinys pažymėtas indeksu k3 (el. b. 1 t., b. l. 37, 30). Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ Nr. 1 visa kiemo aikÅ¡telė, vienas lauko tualetas, Å¡ulinys k2 ir kanalizacijos Å¡ulinys k3 patenka į atsakovių naudojimui praÅ¡omÄ priskirti žemės sklypo dalį, o vienas lauko tualetas ir Å¡ulinys k1 patenka į ieÅ¡kovės naudojimuisi praÅ¡omo priskirti žemės sklypo dalį.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ Nr. 2, vienas lauko tualetas, Å¡ulinys k2 ir kanalizacijos Å¡ulinys k3 patenka į atsakovių naudojimui praÅ¡omÄ priskirti žemės sklypo dalį, o vienas lauko tualetas ir Å¡ulinys k1 patenka į ieÅ¡kovės naudojimuisi praÅ¡omo priskirti žemės sklypo dalį.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai bei teisingai konstatavo, kad visuose ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktuose projektuose neatsižvelgta į tai, kad Å¡alims (ieÅ¡kovei ir atsakovėms) bendrosios dalinės nuosavybes teise priklauso sklype esantys inžineriniai įrenginiai (lauko tualetai, Å¡uliniai), nenustatyta Å¡iems įrenginiams reikalinga žemės sklypo dalis, t. y. įrenginiams eksploatuoti nepriskirta žemės sklypo dalis, nenumatyta, kaip prie Å¡ių įrenginių bus patenkama.

Tik 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti aikÅ¡telė patenka į bendram naudojimui praÅ¡omÄ priskirti žemės sklypo dalį, tačiau lauko tualetai, kanalizacijos Å¡ulinys ir du Å¡uliniai patenka arba į ieÅ¡kovės naudojimuisi arba atsakovių naudojimuisi praÅ¡omÄ priskirti žemės sklypo dalį, nepaisant to, kad minėti inžineriniai įrenginiai priklauso ginčo Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise.

31. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Å i nuostata reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

32. Tokio pobÅ«džio bylose Å¡alių pareiga byloje pateikti naudojimosi tvarkÄ siÅ«lančius projektus, kurie atitiktų teisės aktus, racionalumo, patogumo kriterijus, darytų mažiausiÄ Ä¯takÄ nusistovėjusiai faktinei naudojimosi tvarkai, taip pat nepažeistų kitų bendraturčių interesų. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumÄ konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija.

Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

33. Tais atvejais, kai žemės sklype, kurio naudojimosi tvarkÄ praÅ¡oma nustatyti, yra bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių, prie bendrai naudojamų statinių bendram naudojimui turi bÅ«ti paliekama žemės sklypo dalis – tiek, kiek bÅ«tina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams / statiniams. Å iuo atveju pirmos instancijos teismui nustačius, kad nei vienas iÅ¡ į bylÄ pateiktų projektų nėra tinkamas (nors teikti jie keli), nes nenumatyti reikalingi žemės sklypo plotai kiemo statiniams eksploatuoti bei prie jų patekti, byloje nėra reiÅ¡kiami reikalavimai dėl Å¡ių statinių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagrįstai atmestas, kadangi prieÅ¡ingu atveju bus pažeisti abiejų Å¡alių interesai dėl patekimo prie statinių ir dėl to bus sudaryta situacija konfliktams bei teisminiams ginčams kilti (CK 4.37 straipsnis).

34. Atsakovės neturi pareigos teikti savo naudojimosi tvarkos nustatymo varianto, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai, kad atsakovės nesiūlė kitokios naudojimosi tvarkos, atmestini kaip neturintys reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, padaryta vadovaujantis kasacine praktika, kad jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

Å iuo atveju nustačius, kad nei vienas iÅ¡ į bylÄ pateiktų projektų nėra tinkamas, nes nenumatyti reikalingi žemės sklypo plotai kiemo statiniams eksploatuoti bei prie jų patekti, byloje nėra reiÅ¡kiami reikalavimai dėl Å¡ių statinių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmestas pagrįstai.

35. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo civilinės bylos Nr. e3K-127-403/2019 praktika, nustatančia, kad naudojimosi sklypo tvarka turi būti nustatyta tokia, kad kiekvienas bendraturtis turėtų galimybę pateikti prie kiemo statinių. Apeliantė teigė, kad statiniai yra menkaverčiai, tačiau šių aplinkybių neįrodė, vien tik ieškovės teiginiai nelaikytini įrodymais, nes priešinga bylos šalis tokius teiginius neigia.

Be to, ginčo statinių nuosavybės teisė yra įregistruota. Argumentas, kad po to bus galima spręsti klausimÄ dėl kito bendraturčio patekimo prie statinių, akivaizdžiai parodo, kad kol toks klausimas negali bÅ«ti iÅ¡spręstas Å¡iuo pirmos instancijos teismo sprendimu, kadangi byloje nebuvo tokio reikalavimo, bus pažeidžiamos kito bendraturčio teisės, todėl kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apeliantė sutiktų, kad dalis jai priklausančių statinių atitektų atsakovėms, negali bÅ«ti traktuojamas kaip Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi tokie ieÅ¡kovės siÅ«lymai byloje nagrinėjami nebuvo.

Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad pirmos instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl kurių buvo skundžiamoje dalyje iÅ¡ esmės neteisingai iÅ¡spręsta civilinė byla, kadangi ieÅ¡kovės teikiami nauji įrodymai bei argumentai dėl ateityje nustatinėtinos naudojimosi kiemo statiniais tvarkos, jų menkavertiÅ¡kumo, nuosavybės perleidimo sutikimo, akivaizdžiai parodo, kad dėl Å¡ių aplinkybių įrodymų byloje ieÅ¡kovė neteikė, reikalavimų nekėlė ir tik apeliaciniu skundu bando nurodyti svarbias pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylÄ aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja tokių papildomų ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių, nes dėl jų nebuvo pareikÅ¡ta reikalavimų (CPK 312 straipsnis).

Be to, iÅ¡ tokių argumentų akivaizdu, kad nustačius naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktus planus, ateityje kils konfliktai bei vėl turės bÅ«ti inicijuoti teisminiai ginčai, kas, kolegijos įsitikinimu, neatitinka protingumo kriterijaus, nėra racionalu ir akivaizdžiai pažeistų kitų asmenų teises.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

37. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas reglamentuojančias naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymÄ (CK 4,72, 4.75, 4.81, 4.93 straipsnius) bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ (CPK 177, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

38. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, praÅ¡o jas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų įrodymų, atsakovė J. T. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo 700 Eur (DOK 67753), todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos J. T. iÅ¡ ieÅ¡kovės L. B. (CPK 93, 98 straipsniai). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Egidijus TamaÅ¡auskas Lina Žemaitienė