Legislator Case Law & Legislation
f64c5938-e973-4646-adc3-9a1aa94fcb19 AI generated

Court allows debt claim by overturning dismissal due to missing written contract and applying alternative jurisdiction rules.

Case Number f64c5938-e973-4646-adc3-9a1aa94fcb19
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court overturned the first-instance dismissal of a debt claim, ruling that the lower court erred in applying exclusive jurisdiction rules. The plaintiff argued the defendant lived in Denmark, but the court found no written contract specifying performance location. Consequently, the court applied the Civil Code provision allowing jurisdiction based on the creditor's residence when the contract lacks a performance clause. The decision remanded the case for the trial court to accept the plaintiff's claim.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 6.52 para. 2 lit. 4; Lugano Convention Art. 5(1)(a): In the absence of a written contract specifying the place of performance, jurisdiction lies with the creditor's residence.

Keywords

AI generated
alternative jurisdiction civil code performance Lugano convention creditor residence written contract absence debt claim acceptance jurisdiction remand

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 6.52 para. 2 lit. 4
Lugano Convention Art. 5(1)(a)
Civil Procedure Code Art. 135
Civil Procedure Code Art. 137 para. 2
Civil Procedure Code Art. 138
Civil Procedure Code Art. 337 para. 1 lit. 3

Cited Case Law

AI generated
C-38/81 Effer SpA v. Kantner

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo                                                                                                    Civilinė byla Nr. e2S–576–198-2015             Teisminio proceso Nr. . 2-11-3-00566-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1.  (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 1 d.     Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo N. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-821-844/2015 pagal ieÅ¡kovo N. A., ieÅ¡kinį atsakovui A.

D. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:ieÅ¡kovas N. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. D. dėl 12250 Eur skolos, 3062 Eur palÅ«kanų už praleistÄ grÄ Å¾inti skolÄ terminÄ , 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo 12250 Eur skolos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo. Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo N. A. ieÅ¡kinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo ir kartu su priedais grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

PasiÅ«lė ieÅ¡kovui, kad su ieÅ¡kiniu jis gali kreiptis į Danijos Karalystės teismÄ pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio turinys ir prie jo pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo kilo iÅ¡ raÅ¡ytine paskolos sutartimi grindžiamų teisinių santykių. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje teismui nurodė, kad atsakovo A. D. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) . IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, jog tuo metu, kai ieÅ¡kovas galimai skolino pinigus atsakovui, ieÅ¡kovas žinojo, kad atsakovas gyvena Danijos Karalystėje.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, jog 2009 m. rugpjūčio 7 d. jis iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banko Utenos skyriuje į A. D. nurodytÄ sÄ skaitÄ Nr. 8478702648, esančiÄ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pervedė 12250 eurų. IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokio raÅ¡ytinio susitarimo, patvirtinančio, jog kilus turtiniams ginčams tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, jie bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais asmens gyvenamÄ ja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs, o Å¡iuo atveju atsakovo A.

D. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Danijos Karalystėje, todėl sprendė, jog jis labiausiai yra susijęs bÅ«tent su Å¡ia valstybe. Tokiu atveju sprendė, kad ieÅ¡kinys yra teismingas Danijos Karalystės teismui. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas N. A. praÅ¡o panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-21 nutartį ir įpareigoti Visagino miesto apylinkės teismÄ priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui A. D., gyvenančiam Danijos Karalystėje. Nurodo, jog ieÅ¡kinio dalykas yra ieÅ¡kovo paskoliniai santykiai su atsakovu atsiradę iÅ¡ paskolos sutarties, vadinasi byla yra kilusi iÅ¡ sutartinių santykių, dėl prievolių netinkamo vykdymo.

Nors Å¡alių susiraÅ¡inėjimuose prievolės įvykdymo vieta nėra nurodyta, paskolintos lėšos turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos į Lietuvos banke esančiÄ sÄ skaitÄ , todėl ieÅ¡kovas sprendžia, kad prievolės įvykdymo vieta yra Lietuvos valstybė – ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad pagal susitarimÄ paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , t.y. sutartinė prievolė turi bÅ«ti įvykdyta ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje, kuri yra Lietuvos Respublikoje, Visagino mieste.

Å iuo atveju turi bÅ«ti taikomos Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punkte įtvirtintos alternatyvios specialios jurisdikcijos taisyklės, kai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal prievolės įvykdymo vietÄ . Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieÅ¡kinį atsisakyta priimti kaip neteismingÄ Lietuvos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumÄ svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiÅ«riu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtakÄ priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys yra neteismingas Lietuvos teismui, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius taikyti tarptautinės teisės teismų specialiÄ jurisdikcijos taisyklę, numatančiÄ , kad valstybėje narėje gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali bÅ«ti iÅ¡kelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais apelianto argumentais. Nagrinėjama byla turi užsienio (tarptautinį) elementÄ , nes apelianto ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad bylos teismingumo klausimas spręstinas pagal CPK VII dalies LIX skyriuje įtvirtintas teisės normas. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje iÅ¡spręsti teismingumo klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tarptautinio civilinio proceso Å¡altinis, sprendžiant Å¡ios civilinės bylos teismingumo klausimÄ , yra nuo 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusi 2007 m. spalio 30 d. Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Lugano Konvencija).JurisdikcijÄ reglamentuojančios Lugano konvencijos II antraÅ¡tinės dalies 1 skirsnio, įtvirtinančio bendrÄ sias jurisdikcijos nuostatas, 2 straipsnio 1 punktas numato, kad laikantis Å¡ios konvencijos nuostatų, Å¡ios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybės teismuose.

Nepaisant to, konvencijoje yra daug nuostatų, kurios nukrypsta nuo Å¡io principo ir leidžia kelti bylas ne toje susitariančiojoje valstybėje, kurioje nuolat gyvena atsakovas. Pagal Å¡io skirsnio 3 straipsnio 1 punktÄ , Å¡ios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali bÅ«ti keliamos kitos Å¡ios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismuose tik pagal Å¡ios antraÅ¡tinės dalies 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Lugano konvencijos II antraÅ¡tinės dalies 2 skirsnyje yra įtvirtintos specialios jurisdikcijos taisyklės. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punktas numato, kad Å¡ios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje Å¡ios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali bÅ«ti iÅ¡kelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose.

Pagal Å¡iÄ taisyklę byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta atitinkamos sutartinės prievolės vykdymo vietos teismuose. Taigi, konvencijoje įtvirtintos specialiosios jurisdikcijos taisyklės sudaro papildomÄ galimybę pasirinkti ieÅ¡kovui, kuris taip pat gali bylÄ atsakovui kelti susitariančiosios valstybės, kurioje tas asmuo nuolat gyvena, teismuose. Sprendžiant dėl Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punkte įtvirtintų alternatyvios specialios jurisdikcijos taisyklių taikymo, visų pirma, teisinę reikÅ¡mę turi materialiųjų teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilęs ginčas, kvalifikavimas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas nebuvo sudarę raÅ¡ytinės formos paskolos sutarties, kurioje bÅ«tų numatę prievolės įvykdymo vietÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-38/81 Effer SpA v. Kantner, aiÅ¡kindamas Lugano konvencijos nuostatÄ dėl ginčo, susijusio su sutartimi, teismingumo prievolės vykdymo vietos teisme, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jurisdikcine taisykle ieÅ¡kovas gali pasiremti net ir esant ginčui tarp Å¡alių dėl sutarties, kuria paremtas ieÅ¡kinys, egzistavimo.

Remiantis Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu bei byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti taikomas ir alternatyvus teismingumas ar paneigti specialios jurisdikcijos taisyklės taikymo Å¡iuo konkrečiu atveju galimybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, kad CK 6.52 straipsnio antrosios dalies 4 punktas sudaro prielaidas prievolės įvykdymo vietos nenurodymo atveju pripažinti jos įvykdymo pareigÄ kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje.

Apelianto gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ , konstatuoja, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejančios piniginės prievolės įvykdymo vieta laikytina apelianto (ieÅ¡kovo) gyvenamoji vieta, todėl, vadovaujantis Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, ieÅ¡kovo N. A. ieÅ¡kinys atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui. Dėl nurodytų motyvų pagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejančios piniginės prievolės įvykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje, ieÅ¡kinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį CPK 137 str. 2 dalies pagrindu.

           Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nes ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pagal civilinio proceso kodekso nuostatas (CPK 135 str., 137 str. 1 d., 138 str.) sprendžia pirmos instancijos teismas.Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis panaikintina ir ieÅ¡kovo N. A. ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo N. A. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                             Birutė Jonaitienė                                                       Â