2023-08-02 Nr. AB-14251-4-45-3-00243-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2172-415/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00243-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

vertėjaujant H. E.,

dalyvaujant:

užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui B. N. A. A., jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. N. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. N. A. A. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. N. A. A. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atvyko į Lietuvą 2021 m. ir buvo sulaikytas, ilgą laiką išbuvęs nelaisvėje ir nuolat gąsdinamas buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos. Pagal Dublinas III reglamentą pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvą ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu jam buvo suteikta laisvė. Dėl kvailo nesusipratimo, palaikius pareiškėjo elgesį bandymu pabėgti, jis vėl buvo sulaikytas ir jo laisvė apribota. Pareiškėjas manė, kad jis gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis nepagrįstai, o tokiu būdu užsieniečio viena iš pagrindinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamų teisių – teisė į laisvę, yra ribojama ir tai yra nepagrįstai ilgai trunkantis jo teisių pažeidimas. Todėl prašė teismo įvertinti pareiškėjo atžvilgiu taikomos itin jo teises pažeidžiančios priemonės – faktinio sulaikymo – teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Pareiškėjo atstovė advokatė I. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prašyme išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus. Prašo užsieniečiui suteikti laisvę. Į teismą kreipiasi dar nesuėjus trijų mėnesių terminui, kuriam nustatytas užsieniečio apgyvendinimo terminas, tačiau šiuo atveju yra reikšmingai pasikeitusi aplinkybė – užsienietis gavo leidimą dirbti, ir šios aplinkybės nebuvo sprendžiant dėl užsieniečio faktinio sulaikymo. Iš Lietuvos užsienietis buvo išvykęs, nes nebuvo jokio stabilumo, konkretumo, jis nežinojo, ką gali čia veikti. Dabar, turėdamas leidimą dirbti, jis gali užsiimti veikla, bandyti įsikurti. Šiuo metu jis bando ieškoti darbo, tik tą padaryti sunku neturint teisės laisvai judėti. Užsienietis – (duomenys neskelbtini) pilietis, jo grąžinimas į kilmės šalį neįmanomas. Sulaikymas išsiuntimo pagrindu nėra realus – dėl to yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šiuo metu jokie veiksmai su užsieniečiu neatliekami. Byloje nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę visuomenei ir saugumui, todėl nėra pagrindo jį sulaikyti.

4. Pareiškėjas B. N. A. A. paaiškino, kad nori mokytis lietuvių kalbą, dirbti, dėl ilgo nejudėjimo, laisvės apribojimo suprastėjo jo fizinė būklė. Nori laisvai judėti. Jo išvykimas buvo greičiau nesusipratimas nei pabėgimas. Su draugu buvo nuvykęs pas draugą, gyvenantį Marijampolėje, jie kažką šventė ir išėjo, automobilio neturėjo, nebūtų vykęs į (duomenys neskelbtini). Jų asmeniniai daiktai buvo palikti ir surasti Lietuvoje.

5. Suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) atstovė R. M.-B. nurodė, kad buvo pratęstas užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi užsieniečio skundą atmetė, nes užsienietis jau kelis kartus buvo išvykęs iš apgyvendinimo vietos ir buvo sulaikytas kitose Europos Sąjungos valstybėse, todėl, siekiant sudaryti galimybę priimti užsieniečio prieglobsčio byloje sprendimą ir jį įvykdyti, užsieniečio laisvės ribojimas yra būtinas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ambasados atstovai pasirašė sutartį su Vidaus reikalų ministerija dėl užsieniečių išsiuntimo, joje nurodyta, kad asmenys, kurie nenori būti išsiųsti į (duomenys neskelbtini), vis tiek būtų išsiunčiami. Prašė užsieniečio prašymo netenkinti. Migracijos departamentas yra atlikęs pirminę užsieniečio apklausą, tačiau sprendimas dar nepriimtas.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. liepos 14 d. sprendimu netenkino B. N. A. A. prašymo dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo.

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 14018 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Įstatymo 14021 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai pakartotinai svarstomas sprendimas sulaikyti užsienietį: 1) išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, 2) išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, 3) jeigu užsienietis, sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Šioje normoje įtvirtinta, kad kreiptis dėl pakartotino sprendimo sulaikyti svarstymo turi teisę ir užsienietis.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teikė prašymą paskirti kitą nei jam taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojant judėjimo laisvės, tuo pagrindu, kad pasikeitė aplinkybės – jam suteikta teisė dirbti, t. y. išduotas leidimas dirbti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė ir nebuvo nustatyta Įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant teismas pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį, todėl vertino, kad pareiškėjas prašė pakeisti jam paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjas neginčijo jo, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindų.

9. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 21 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui B. N. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. Užsienietis dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs užsieniečio apeliacinį skundą, 2023 m. birželio 7 d. nutartimi skundo netenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-1941-815/2023). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teismo sprendimu užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodė, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, šiuo metu aiškinamasi dėl jo prašymo suteikti prieglobstį motyvų, byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko į (duomenys neskelbtini), iš kurios 2023 m. gegužės 2 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo perduotas Lietuvos Respublikai, būdamas apgyvendintas VSAT suteikiant teisę laisvai judėti, užsienietis 2023 m. gegužės 18 d. vėl pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir 2023 m. gegužės 19 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad, „<...> siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bei siekiant sudaryti prielaidas jo galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimui bei įvykdymui, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams. Nagrinėjamu atveju nustatyti pagrindai apriboti užsieniečio judėjimo laisvę, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, ir yra pagrindas manyti, kad netaikant apribojimų užsienietis gali bandyti pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p. ir 5 d.).“

10. Teismas nurodė, kad nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo ir paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrindų, nepasikeitė. Pareiškėjas teigė, kad jam išduotas leidimas dirbti, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, neįtakoja sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimo taikymo pagrindų.

11. Teismas pažymėjo, kad užsienietis du kartus neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu – išvykdamas pirmą kartą sutrukdė Migracijos departamentui priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje, antrą kartą užsienietis išvyko jau atnaujinus jo prašymo nagrinėjimą. Pareiškėjas teigė, kad antrą kartą išvyko būdamas neblaivus ir pabėgti neketino, tačiau šia aplinkybe tik patvirtinama, kad pareiškėjas nelinkęs laikytis įstatymų dėl migracijos bei nustatytos tvarkos, ir dėl to yra tikimybė, kad įstatymus gali pažeisti dar kartą.

12. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertino, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti užsieniečio prašymą paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

III. 13. Pareiškėjas B. N. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą ir taikyti pareiškėjo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimo.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pablogėjusios pareiškėjo sveikatos būklės. Nors institucijos atstovai teigia, kad Užsieniečių registracijos centre užtikrinama tinkama sveikatos priežiūra, su tuo sutikti nėra pagrindo, nes Užsieniečių registracijos centras teikia tik minimalią būtinąją pagalbą ekstremaliais atvejais. Specializuotų gydytojų paslaugos nėra teikiamos, pareiškėjui siuntimas nebuvo išrašytas. Nemokėdamas kalbos ir neturėdamas galimybės palikti Užsieniečių registracijos centro teritorijos, pareiškėjas neturi galimybės surasti specialisto tam, kad galėtų užpildyti Užsieniečių registracijos centro prašymą, jog būtų palydėtas konsultacijai su konvojumi, nes reikia žinoti kur vykti tam, kad tokį leidimą užsakyti, todėl nelogiški ir nepagrįsti institucijos teiginiai, kad užsieniečiams paprašius jie yra palydimi į reikiamą vietą.

14.2. Teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjui suteiktas leidimas dirbti Lietuvoje nėra reikšminga aplinkybė vertinant jo faktinio sulaikymo pagrįstumą. Ginčo atveju VSAT visiškai nevertino Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo dirbti ir netgi sudaro tokias faktines sąlygas, kad šis leidimas tampa ne realus teisės patvirtinimas, o formalus teisės imitavimas, nes būdamas uždarytu Užsieniečių registracijos centre pareiškėjas realiai teisės dirbti nėra gavęs – jis gavo tik dokumentą, patvirtinantį šią jo teisę be realios galimybės dirbti. Neturėdamas galimybės dirbti pareiškėjas neturi savarankiškų lėšų pragyvenimui, yra priverstinai susietas su Užsieniečių registracijos centru ir jame vyraujančiu skurdu bei lydinčiomis psichologinėmis problemomis. Realiai galėdamas dirbti pareiškėjas galėtų pats pasirūpinti savimi, nebūti finansine našta Lietuvos valstybei, bent kiek galėtų atkurti žmogiškąją savivertę. Todėl nesutinka su teismo pozicija, jog leidimas dirbti nėra reikšminga aplinkybė, pagrindžianti pareiškėjo prašymą nutraukti ilgalaikį laisvės ribojimą.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų (žr. 2023 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. byloje Nr. A-1419-822/2023, 2023 m. kovo 8 d. byloje Nr. A-1517-552/2023, 2023 m. gegužės 25 d. byloje Nr. A-1854-822/2023 ir kitose, analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir ginčo byloje, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvą pagal Dublinas III reglamentą, panaikino pirmosios instancijos teismų sprendimus suteikdamas apeliantams teisę laisvai judėti Lietuvoje.

14.4. Nors pareiškėjui formaliai turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre nesuteikiant teisės išvykti už Užsieniečių registracijos centro ribų, faktiškai jo atžvilgiu taikomos sąlygos yra realus sulaikymas, nes jis apgyvendintas sulaikymui skirtose specialiose patalpose. Pareiškėjas nepriklausomai nuo apgyvendinimo sąlygų įvardijimo realiai yra sulaikytas, o jo judėjimas bei fizinis bendravimas su kitais žmonėmis yra apribotas iki minimumo. Pareiškėjas laikomas kaip kriminalinę bausmę atliekantis nusikaltėlis.

14.5. Tik esant objektyviems įrodymams apie tai, kad konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens itin ilgo laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užsieniečio atžvilgiu taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę.

14.6. Be to, teismas neįvertino naujausios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos aktualiose ginčui bylose. 2022 m. lapkričio 8 d. paskelbtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C‑704/20 ir C‑39/21 konstatuota, kad, kaip nurodyta Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 604/2013 28 straipsnio 2 dalyje, atitinkamas trečiosios šalies pilietis negali būti sulaikytas, jei galima veiksmingai taikyti švelnesnę prievartos priemonę. Paaiškėjus, kad šio sprendimo 77 punkte nurodytos sulaikymo teisėtumo sąlygos nebuvo arba nebėra įvykdytos, atitinkamas asmuo turi būti nedelsiant paleistas į laisvę, kaip, beje, Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai nurodo Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje ir 4 dalyje ir Direktyvos 2013/33 9 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

15. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymo galimybių. Pareiškėjo elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Užsienietis 2023 m. gegužės 2 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritoriją, esančią Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, pagal Dublino III reglamentą. Vykdamas į kitas Europos Sąjungos šalis, užsienietis neteisėtai gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintina, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

16.2. Pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau jis nėra suinteresuotas ar motyvuotas sugrįžti. Pareiškėjo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra (ir procedūros metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, viena kurių yra laisvo judėjimo galimybė), visais įmanomais būdais bando likti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, prieglobsčio prašymas nebuvo galutinai išnagrinėtas, kai buvo sulaikytas ir grąžintas valstybei atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, tuo pačiu pakartotinai buvo sulaikytas ir (duomenys neskelbtini), todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę.

16.3. Pareiškėjui jau buvo suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, užsienietis buvo supažindintas su šios priemonės tvarka, sąlygomis bei atsakomybe jam suprantama kalba, tačiau neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Taigi, užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, ir toks užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, bei įvertinus užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, negalima teigti kad Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

16.4. Pareiškėjui suteikta teisė dirbti neturi įtakos sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimo taikymo pagrindų. Manytina, kad atsižvelgus į pareiškėjo elgesį, tai yra pasišalinimą iš Lietuvos Respublikos ir neteisėtą išvykimą į (duomenys neskelbtini), atnaujinus prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, pakartotinį pasišalinimą, nėra pagrindo taikyti jam jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojančią judėjimo laisvės. Teisė dirbti yra tik galimybė, kuria gali pasinaudoti kiekvienas užsienietis, tačiau tai nėra Įstatyme numatytas pagrindas keisti jam taikomos priemonės taikymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Apeliacijos dalykas ‒ Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsienietis piktybiškai pažeidinėja alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, du kartus buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, ir į tai, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1941-815/2023 priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės nepasikeitė, sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti užsieniečio prašymo paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė teisės normas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Be to, teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjui suteiktas leidimas dirbti Lietuvoje nėra reikšminga aplinkybė vertinant jo faktinio sulaikymo pagrįstumą.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Byloje nustatyta, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, prieglobsčio suteikimo motyvai nėra nustatyti. Užsienietis su šeima 2022 m. kovo 25 d. buvo apgyvendintas Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre iš kurio 2022 m. rugpjūčio 19 d. pasišalino ir išvyko į (duomenys neskelbtini), iš kurios 2023 m. gegužės 2 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas VSAT. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo bei apgyvendino užsienietį VSAT, suteikiant laisvo judėjimo teisę. Suteikus laisvo judėjimo teisę užsienietis 2023 m. gegužės 18 d. vėl pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir 2023 m. gegužės 19 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. Užsienietis dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs užsieniečio apeliacinį skundą, 2023 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1941-815/2023 skundo netenkino.

22. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikdamas prašymą paskirti kitą nei jam taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojant judėjimo laisvės, kaip pagrindinį argumentą nurodo tai, kad pasikeitė aplinkybės – jam išduotas leidimas dirbti.

23. Pagal Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalį, VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnio nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

24. Įstatymo 14021 straipsnio 1 dalyje nurodyti pakartotinai svarstomo sprendimo sulaikyti užsienietį atvejai: 1) išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, 2) išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, 3) jeigu užsienietis, sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Šioje normoje įtvirtinta, kad kreiptis dėl pakartotino sprendimo sulaikyti svarstymo turi teisę ir užsienietis.

25. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas pareiškėjas nenurodo ir byloje nėra nustatyta Įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant teismas pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį, todėl vertinama, kad pareiškėjas prašo pakeisti jam paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę.

26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančias faktines aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1941-815/2023 priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrindų, nepasikeitė.

27. Tai, kad užsieniečiui yra išduotas leidimas dirbti, neturi tiesioginės įtakos sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimo taikymo ar netaikymo. Pagrindai taikyti užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimus buvo tai, kad užsienietis du kartus neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko į užsienį iš kur buvo gražintas, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos bei sudaryti prielaidas jo galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimui ir įvykdymui, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams.

28. Nagrinėjamu atveju LVAT 2023 m. birželio 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1941-815/2023) nurodyti pagrindai apriboti užsieniečio judėjimo laisvę: siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, ir yra pagrindas manyti, kad netaikant apribojimų užsienietis gali bandyti pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p. ir 5 d.), nėra išnykę ar reikšmingai pasikeitę, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo pagrįstai netenkino.

29. Teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl užsieniečio sveikatos būklės, nes šiais pagrindais pareiškėjas negrindė savo prašymo kreipdamasis į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas dėl to sprendime pagrįstai nepasisakė (ABTĮ 24 str. 1 d. 7 p., 80 str. 2 d.). Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. N. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Ričardas Piličiauskas