f6435ca3-e59a-434f-a881-0ea84cda140d · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

N U T A R T I S

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. vasario 17 d.

Vilnius

       Â

        Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, susipažinęs su kreditoriaus

J. V. pareiškimu skolininkui

L. Č. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

        Kreditorius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus tvarka kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ skolininko 3000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 204,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

        Pareiškimas negali būti priimtas, nes neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „[...] teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sÄ lyga“ (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 26/07); „[...] bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose;

žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).

Esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismÄ ir Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas. [...] nors pagal KonstitucijÄ Å¾emesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kiÅ¡tis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobÅ«džio nurodymų, kaip turi bÅ«ti sprendžiamos atitinkamos bylos ir pan.; tokie nurodymai (nesvarbu, privalomi ar rekomendacinio pobÅ«džio) Konstitucijos atžvilgiu bÅ«tų vertintini kaip atitinkamų teismų (teisėjų) veikimas ultra vires.

Pagal KonstitucijÄ teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas“ (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03).

        Kreditorius pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, be kitų reikalavimų, yra pareiÅ¡kęs ir reikalavimÄ priteisti iÅ¡ skolininko kreditoriaus patirtas 204,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, sumokėtas UAB „Gelvora“ už pareiÅ¡kimo parengimÄ . Šį reikalavimÄ kreditorius argumentuoja CPK 88 str. 1 d. 8 p. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gegužės 2 d. konsultacija Nr. A3-127, kurioje nurodyta, kad: „Kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtÄ veiklÄ (individualiÄ veiklÄ pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytÄ veiklÄ (CK 2.47 straipsnis), Å¡alies turėtos iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali bÅ«ti priskiriamos prie kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte“.

Tačiau naujausia teismų praktika kreditoriaus nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų neatlygina, nes: „Remiantis teismų praktika, CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas iÅ¡laidas sudaro dokumentų vertimo prieÅ¡ iÅ¡keliant bylÄ teisme, gaunamų dokumentų, jų nuorašų patvirtinimo, byloje dalyvaujančių asmenų kelionės į teismÄ , gyvenimo, procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbÄ nagrinėjant bylÄ ir kitos panaÅ¡aus pobÅ«džio iÅ¡laidos. Atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant teisines konsultacijas, priskiriamos prie atstovavimo iÅ¡laidų, nes UAB „ Logipolijos finansų grupė“ rengdama procesinius dokumentus atstovavo atsakovo interesus, teikė atstovaujamajam teisinę pagalbÄ gindama jo materialiÄ sias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus.

Atstovavimo iÅ¡laidos priteisiamos vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį apmokamos tik iÅ¡laidos advokato ar jo padėjėjo pagalbai apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-443/2008). Kreditoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime suformuota taisyklė, prieÅ¡ingai nei suformuota cituotoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , negali bÅ«ti laikoma teismams privalomu precedentu, nes teismų praktika formuojama tik teismams sprendžiant bylas, t. y. vykdant teisingumÄ , o ne teikiant rekomendacijas ar konsultacijas.

Cituotoji Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-12 nutartyje suformuota taisyklė taikytina ir šioje byloje, nes faktinės bylų aplinkybės, susijusios su tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų priteisimu, sutampa. Nesiremiant šiuo teismo precedentu, minėta, būtų pažeistas teisingumo principas.

        CPK

435 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ , jeigu pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifikÄ (teismo įsakymÄ teismas priima nevertindamas jo pagrįstumo (CPK 437 str. 1 d. 4 p.)), aiÅ¡kiai nepagrįstu pareiÅ¡kimu laikytinas toks, kurio patenkinimas reikÅ¡tų teisės aktais įtvirtinto reguliavimo pažeidimÄ , nepagrįstÄ nesilaikymÄ vyraujančios teismų praktikos bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų pažeidimÄ .

        Remiantis aukščiau iÅ¡dėstyta teismų praktika, kreditoriaus reikalavimas priteisti iÅ¡ skolininko 204,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokėtų UAB „Gelvora“ už pareiÅ¡kimo parengimÄ , laikytinas aiÅ¡kiai nepagrįstu, nes toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas apskritai, nepaisant to, tokių iÅ¡laidų sumokėjimÄ faktas pagrįstas įrodymais ar ne. Dėl Å¡ių priežasčių kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo atsisakytina priimti (CPK 435 str. 2 d. 4 p.).Â

        Vadovaudamasis CPK 435 str. 2 d. 3 p., 290-292 str., teismas                       n u t a r ė :

       Â

        Atsisakyti priimti kreditoriaus J. V. pareiÅ¡kimÄ skolininkui L. Č. dėl skolos priteisimo.

        Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                  Gintaras

Seikalis