2021-04-14 Nr. AB-7621-3-62-3-00670-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-532-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00670-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – T. G. Š. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Osterodė“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (33.200)R-525 (toliau – ir Sprendimas) bei atsakovą įpareigoti organizuoti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (pertvarkymo tikslas – padalinti Žemės sklypą į du atsikrus žemės sklypus).

2. Bendrovė paaiškino, kad 2018 m. liepos 5 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pertvarkymo tikslas – padalinti žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus bei pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Administracija 2018 m. liepos 18 d. rašte nurodė, kad turės galimybę nagrinėti prašymą vėl, jeigu pareiškėjas, išanalizavęs situaciją, pateiks verslo planą ir galiojančiais teisės aktais pagrįstą išsamią pasiūlymų schemą gretimybių kontekste žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, įrodančią, kad nebus pažeisti trečiųjų asmenų ir visuomenės interesai.

Atsižvelgusi į šiame rašte nurodytus pastebėjimus, UAB „Osterodė“ 2018 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į atsakovą, kuris 2018 m. spalio 10 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad pateiktoje pasiūlymų schemoje žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, planuojamos įvažos į padalijamus žemės sklypus prieštarauja žemės sklypo išplanavimo schemai, ir pažymėjo, kad turės galimybę nagrinėti prašymą vėl bei tęsti pradėtas procedūras tuo atveju, jeigu Bendrovė, išanalizavusi situaciją, pateiks verslo planą atidalijamai rekreacinei teritorijai ir galiojančiais teisės aktais pagrįstą išsamią pasiūlymų schemą gretimybių kontekste žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, įrodančią, kad nebus pažeisti trečiųjų asmenų ir visuomenės interesai.

Pareiškėjas 2018 m. spalio 24 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją ir detalizavo duomenis apie projektuojamus įvažiavimus į atidalinamus sklypus bei nurodė įvažų plotį, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, tačiau 2018 m. gruodžio 28 d. rašte atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintame bendrame plane (toliau – Bendrasis planas) Žemės sklypo teritorija yra pažymėta kaip esama prieplauka bei patenka į vandens telkinių apsaugos juostą ir potvynių tikimybės zoną, ir nurodė, kad turės galimybę nagrinėti prašymą vėl bei tęsti pradėtas procedūras, jeigu pareiškėjas, išanalizavęs situaciją, pateiks verslo planą atidalijamai Nemuno pakrantėje esančiai rekreacinei teritorijai (įskaitant krantinę ir prieplaukos aikštelę) ir išsamią pasiūlymų schemą gretimybių kontekste žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, įrodančią, kad nebus pažeisti trečiųjų asmenų ir visuomenės interesai.

UAB „Osterodė“ 2019 m. vasario 7 d. kreipėsi į Administraciją ir prašė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (pertvarkymo tikslas – tik padalinti žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus), tačiau ginčijamu 2019 m. vasario 18 d. sprendimu buvo atsisakyta patenkinti prašymą, nurodant, kad atsakovas atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o atsisakymo motyvai yra nurodyti jo 2018 m. liepos 18 d. rašte Nr. (33.200)R-2153, 2018 m. spalio 10 d. rašte Nr. (33.200)R-2883 bei 2018 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (33.200)R-3649.

3. Bendrovės nuomone, Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir yra visiškai nemotyvuotas, be to, jis buvo priimtas netinkamais pagrindais (pareiškėjo 2019 m. vasario 7 d. prašyme buvo prašoma nuspręsti iš esmės skirtinga apimtimi nei 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. ir 2018 m. spalio 24 d. prašymuose, t. y. buvo prašoma tik padalinti žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus), o Sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka esamų faktinių aplinkybių.

4. UAB „Osterodė“ teigė, kad Sprendime nėra nurodyta jokių argumentų, kodėl 2019 m. vasario 7 d. pateiktas prašymas yra nepagrįstas. Jame taip pat nėra jokių nustatytų faktinių aplinkybių, motyvų, kuriais grindžiamos atsakovo išvados, argumentų, dėl kurių Administracija atmetė 2019 m. vasario 7 d. prašymą, teisės aktų, kuriais atsakovas vadovavosi, bei nuorodų į konkrečias normas, kurios buvo taikomos vertinant prašymą. Pažymėjo, kad Administracija nevertino ir nepateikė argumentų dėl 2019 m. vasario 7 d. prašymo motyvų, Sprendimas yra abstraktus, jame nėra nurodyti administracinio akto priėmimo pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali argumentacija, kurie pagal įstatymą administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse privalo būti nurodomi, kad asmuo galėtų ir turėtų suprasti priimto sprendimo faktinius bei teisinius pagrindus.

5. Bendrovės nuomone, Administracija apskritai negalėjo atsisakyti organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo. Teigė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.1 punkto nuostatos atsakovui nesuteikia diskrecijos teisės savo nuožiūra nuspręsti dėl žemės sklypo projekto rengimo organizavimo ar atsisakymo organizuoti, išskyrus teisės aktuose eksplicitiškai nustatytus atvejus ir pagrindus, jeigu tokie yra nustatomi. Pareiškėjas akcentavo, kad abu Žemės sklypo naudotojai sutinka su Žemės sklypo padalijimu, o konkretūs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai bei sąlygos bus nustatyti administracinės procedūros metu. Pareiškėjas teigė, kad yra galimybė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (pertvarkymo tikslas – padalinti žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus).

6. Pareiškėjas akcentavo, kad net ir vertinant, jog ankstesniuose raštuose Administracijos nustatytos aplinkybės galėtų turėti įtakos vertinant 2019 m. vasario 7 d. prašymo pagrįstumą, atsakovas remiasi neteisėtais pagrindais, jo prašymai pateikti nurodytus dokumentus nėra motyvuoti, o patys raštai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, teisės normomis ir tiesiogiai susiję su Sprendimu.

7. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Osterodė“ atstovas palaikė Bendrovės skundo argumentus ir prašė šį skundą tenkinti.

8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, atsakovas paaiškino, kad Bendrovės 2019 m. vasario 7 d. pateiktas prašymas iš esmės nesiskiria nuo jos ankstesniųjų prašymų. Nurodė, kad UAB „Osterodė“ 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. vasario 7 d. prašymuose prašė 5 889 kv. m ploto Žemės sklypą pertvarkyti į du žemės sklypus ir suformuoti: 5 149 kv. m žemės sklypą Nr. 1 bei 740 kv. m žemės sklypą Nr. 2. Visose su minėtais prašymais teiktose pasiūlymų schemose buvo nurodytas analogiškas Žemės sklypo pertvarkymo būdas, t. y. sutampa tiek suformuojamų sklypų plotai, tiek forma, tiek žymėjimas. Administracija ankstesniuose 2018 m. liepos 18 d., 2018 m. spalio 10 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimuose pareiškėjui, kaip valstybinės žemės nuomininkui, siūlė pateikti verslo planą Nemuno pakrantėje esančiai rekreacinei teritorijai (įskaitant krantinę ir prieplaukos aikštelę) bei išsamią projekto rengimo pasiūlymų schemą gretimybių kontekste, pagrindžiant, kad nebus pažeisti trečiųjų asmenų ir visuomenės interesai, tačiau jis nurodytų dokumentų nepateikė, o teikė pakartotinius prašymus, juos papildydamas vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis, kurios iš esmės įtakos galutiniam sprendimui neturi.

10. Administracija pažymėjo, kad sprendimas atmesti UAB „Osterodė“ prašymą pertvarkyti Žemės sklypą buvo aiškiai išreikštas minėtuose ankstesniuose sprendimuose, kurie Bendrovei sukėlė konkrečias teisines pasekmes ir kurie turėjo būti nuginčyti teismine tvarka, tačiau pareiškėjas jų neskundė. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad galioja anksčiau priimti sprendimai, o UAB „Osterodė“ nepateikė jokių naujų dokumentų ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad situacija nuo ankstesniųjų prašymų pasikeitė, ir sudarytų pagrindą keisti ankstesnius sprendimus.

11. Atsakovas nesutiko, kad Taisyklių 2.1 punktas jam nesuteikia diskrecijos teisės savo nuožiūra nuspręsti dėl Žemės sklypo projekto rengimo organizavimo ar atsisakymo organizuoti, išskyrus teisės aktuose eksplicitiškai nustatytus atvejus ir pagrindus, o projekto reikalavimai gali būti pateikti tik priėmus sprendimą organizuoti projekto rengimą. Administracijos nuomone, pagal Taisyklių 2.1 punktą, kompetencija priimti sprendimus pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ar atsisakyti jį organizuoti yra priskiriama organizatoriui (Kauno miesto savivaldybės administracijai). Teigė, kad organizatoriui pateikti prašymai su pridedamais dokumentais buvo netinkami ir nepakankami Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pradėti. Esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių principą, būtų netikslinga ir nelogiška pradėti procedūrą ir tik tada reikalauti duomenų ar dokumentų, kurių nebuvimas iš esmės gali užkirsti kelią tolesnėms procedūroms.

12. Administracija atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, jo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, o UAB „Osterodė“ šį žemės sklypą siekia pertvarkyti taip, kad administracinis pastatas su administracinėmis ir poilsio patalpomis liktų mažesnėje (apie 740 kv. m) atidalintoje dalyje, o išilgai upės kranto išsidėsčiusiame daug didesniame žemės sklype (apie 5149 kv. m) liktų sargo namelis ir kiemo aikštelė. Atsižvelgęs į tai, kad gyventojų poilsio organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, o Žemės sklypas yra išsidėstęs išilgai upės, kad Bendrajame plane ginčo teritorija pažymėta, kaip esama prieplauka, kad jame numatytų pakrančių, įskaitant prieplaukas, tvarkymo detalesni sprendiniai nustatomi parengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, atsakovas pagrįstai savo sprendimuose Bendrovei nurodė pateikti informaciją, konkretizuojančią, kokia veikla yra planuojama ginčo teritorijoje (verslo planas) ir kaip ji bus užtikrinama, kad nebūtų pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai (įskaitant teisę patekti prie vandens telkinio). Tokių duomenų pareiškėjui nepateikus, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl Žemės sklypo padalijimo.

13. Teismo posėdyje atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. G. Š. prašė pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

15. T. G. Š. paaiškino, kad valstybinės žemės sklype nuosavybės teise turi pastatą ir sklype esančią kiemo aikštelę, todėl atitinka visas sąlygas tam, kad galėtų išsinuomoti būtent jos statiniams – pastatui ir kiemo aikštelei – eksploatuoti reikalingą atskirą valstybinės žemės sklypą. Kadangi žemės sklype yra ne tik T. G. Š., bet ir pareiškėjui priklausančių statinių, sklypas turi būti padalintas į du atskirus žemės sklypus, atsižvelgiant į statinių išsidėstymą jame bei į statinių priklausymą konkrečiam savininkui ir jai yra išnuomotinas atitinkamas vienas iš tokių žemės sklypų. Būtent taip Žemės sklypą yra siūloma padalinti pareiškėjo Administracijai pateiktoje UAB „Projektų vystymo grupė“ 2019 m. vasario mėnesį parengtoje pasiūlymų schemoje žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – Pasiūlymų schema). Pasiūlymų schemoje siūloma sklypą padalinti į du atskirus valstybinės žemės sklypus, t. y. sklypą, pažymėtą indeksu 1 (5 149 kv. m), ir sklypą, pažymėtą indeksu 2 (740 kv. m), kuris yra reikalingas T. G. Š. statiniams eksploatuoti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad atsakovas pateikė argumentus tik dėl tariamo negalimumo formuoti atskirą valstybinės žemės sklypą prie pareiškėjo statinių. Atsakyme iš esmės daroma išvada, kad Bendrovė nėra įgyvendinusi sąlygų tam, kad prie jos statinių galėtų būti suformuotas atskiras valstybinės žemės sklypas, tačiau jame visiškai nebuvo įvertinta aplinkybė, kad T. G. Š. turi teisę susiformuoti atskirą valstybinės žemės sklypą prie savo statinių. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad visas sklypas jos statiniams eksploatuoti yra per didelis, todėl nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjui bus suformuotas atskiras žemės sklypas jo statiniams eksploatuoti, T. G. Š. bet kuriuo atveju turi teisę į tai, kad jos statiniams eksploatuoti būtų suformuotas Pasiūlymų schemoje indeksu 2 (740 kv. m) pažymėtas valstybinės žemės sklypas. Teigė, kad šis sklypas privalo būti suformuotas tam, jog T. G. Š. galėtų įgyvendinti teisės normose įtvirtintą teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti ar nusipirkti jį savo statiniams eksploatuoti. Nurodė, kad yra neabejotinai įvykdžiusi visas sąlygas tam, kad sklypas būtų padalintas pagal Pasiūlymų schemą, tačiau atsakyme tai nebuvo įvertinta.

17. T. G. Š. pažymėjo, kad Administracijai pateiktuose 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. ir 2018 m. spalio 24 d. prašymuose Bendrovė prašė ne tik Žemės sklypą padalinti į du atskirus sklypus, tačiau ir pakeisti jų naudojimo būdą viso sklypo ar vieno iš jų, atsirasiančių po padalijimo, iš rekreacinių teritorijų į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, tačiau nei viename iš atsakovo atsakymų į minėtus prašymus nėra nurodyta, kodėl sklypas negalėtų būti padalijamas esant tam pačiam naudojimo būdui, t. y. jo nekeičiant, o tai reiškia, kad ankstesniuose atsakymuose nebuvo pateikta argumentų dėl galimybės pagal pasiūlymą padalinti Žemės sklypą, nekeičiant jo bei atidalijamų dalių naudojimo būdo.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad verslo plane iš esmės būtų pasisakoma dėl atitinkamos sklypo dalies naudojimo, tačiau ne dėl Žemės sklypo padalijimo, o jo naudojimo pokyčiai teoriškai galėtų turėti įtakos trečiųjų asmenų ar visuomenės interesams (akivaizdu, kad sklypo padalijimas pagal Pasiūlymų schemą jų nepažeistų). Akcentavo, kad atsakovo 2018 m. liepos 18 d., 2018 m. spalio 10 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. atsakymais pareiškėjo prašymai buvo atmesti, Administracijai nesutinkant su Žemės sklypo ar jo dalies naudojimo būdo keitimu. T. G. Š. pažymėjo, kad atsakovas nemotyvavo, kad sklypo padalijimas į du žemės sklypus būtų negalimas, net jeigu nebūtų prašoma keisti sklypo ar jo atidalijamos dalies naudojimo būdą. Teigė, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės savo individualių administracinių aktų suformuluoti neaiškiai, o po to, t. y. jau po jų priėmimo, aiškinti juos taip, kaip jai pačiai patogu; tai prieštarauja fundamentaliesiems teisės principams ir pažeidžia pagrindines konstitucines nuostatas.

19. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens T. G. Š. atstovė palaikė jos atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – Sprendimą panaikino ir Administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Osterodė“ 2019 m. vasario 7 d. prašymą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas iš atsakovo Bendrovei priteisė 1 150,22 Eur, o trečiajam suinteresuotas asmeniui T. G. Š. – 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Teismas nustatė, kad 0,5889 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Pareiškėjas šį žemės sklypą naudoja valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu (terminas nuo 2002 m. rugpjūčio 7 d. iki 2101 m. rugpjūčio 7 d.). Žemės sklype esančius statinius nuosavybės teise valdo UAB „Osterodė“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. G. Š., t. y. Bendrovei priklauso pastatas – sargo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini) =3314 kv. m, (duomenys neskelbtini) =158 m), T. G. Š. priklauso administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) administraciniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)=120 kv. m). Nekilnojamojo turto registro istoriniai duomenys patvirtina, kad administracinis pastatas (duomenys neskelbtini), sargo namelis (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai priklausė vienam savininkui UAB „Osterodė“ ir buvo įgyti 1994 m. kovo 8 d. miesto (rajono) valdybos potvarkiu Nr. 304-v, tačiau vėliau pirkimo–pardavimo sandoriais turtas buvo parduotas, o kiemo aikštelė buvo performuota ir padalinta.

22. Išsamiai aptaręs Bendrovės atsakovui teiktus 2016 m. balandžio 12 d. prašymą pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą bei 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. vasario 7 d. prašymus organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei išnagrinėjus juos priimtus sprendimus, teismas pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, o tai reiškia, jog Administracija privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, be kita ko, įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

23. Pacitavęs Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktų bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad Sprendimas neatitinka pagrindinių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendime Administracija Bendrovę tik informavo apie tai, kad jau yra gavusi jos 2016 m. balandžio 12 d. prašymą, kuris vėliau buvo atsiimtas, taip pat 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. ir 2018 m. spalio 24 d. prašymus, į kuriuos buvo atsakyta atitinkamai Administracijos 2018 m. liepos 18 d. rašte Nr. (33.200)R-2153, 2018 m. spalio 10 d. rašte Nr. (33.200)R-2883 bei 2018 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (33.200)R-3649; atsakovas atsisakė organizuoti projekto rengimą ir nurodė tokio atsisakymo motyvus; sprendimai yra galiojantys ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti, o pareiškėjas nepateikė jokių naujų dokumentų ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad situacija yra pakitusi, ir sudarytų pagrindą keisti Administracijos sprendimą.

24. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio matyti, kad jame visiškai nėra pateikta argumentų dėl pareiškėjo 2019 m. vasario 7 d. prašyme išdėstyto reikalavimo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, padalijant jį į du atskirus žemės sklypus. Nors atsakovas teigė, kad Bendrovės 2019 m. vasario 7 d. prašymas jau buvo išspręstas ankstesniuose atsakymuose, kurių UAB „Osterodė“ per įstatyme nustatytą terminą pareiškėjas neapskundė, o po jų priėmimo nėra atsiradę naujų faktinių aplinkybių, tačiau yra akivaizdu, jog atsakovui teiktuose 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. ir 2018 m. spalio 24 d. prašymuose Bendrovė prašė ne tik Žemės sklypą padalinti į du atsikrus sklypus, bet ir pakeisti jų naudojimo būdą viso sklypo ar vieno iš jų, atsirasiančių po padalijimo, iš rekreacinių teritorijų į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, tačiau nei viename iš atsakovo atsakymų į prašymus nėra nurodyta, kodėl sklypas negalėtų būti padalijamas esant tam pačiam naudojimo būdui, t. y. jo nekeičiant.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ankstesniuose atsakymuose nebuvo pateikta argumentų dėl galimybės pagal pasiūlymą padalinti Žemės sklypą, nekeičiant jo bei atidalijamų dalių naudojimo būdo. Be to, Administracija nurodė, kad pareiškėjo prašymas galėtų būti iš naujo svarstomas, jeigu jis pateiktų verslo planą dėl sklypo atidalijamos rekreacinės dalies ir išsamią pasiūlymų schemą gretimybių kontekste, įrodančią, kad nebus pažeisti trečiųjų asmenų ir visuomenės interesai, tačiau yra akivaizdu, jog verslo plane iš esmės būtų pasisakoma dėl atitinkamos sklypo dalies naudojimo, bet ne dėl žemės sklypo padalijimo, o jo naudojimo pokyčiai teoriškai galėtų turėti įtakos trečiųjų asmenų ar visuomenės interesams (nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sklypo padalijimas pagal pasiūlymų schemą jų nepažeistų), todėl atsakovo 2018 m. liepos 18 d. atsakyme Nr. (33.200)R-2153, 2018 m. spalio 10 d. atsakyme Nr. (33.200)R-2883 bei 2018 m. gruodžio 28 d. atsakyme Nr. (33.200)R-3649 UAB „Osterodė“ prašymai buvo atmesti, Administracijai nesutinkant su sklypo ar jo dalies naudojimo būdo keitimu.

Atsakovas atsakymų nemotyvavo, kodėl tik sklypo padalijimas į du žemės sklypus būtų negalimas, neprašant keisti sklypo ar jo atidalijamos dalies naudojimo būdo.

25. Teismas pažymėjo, kad nei Sprendime, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nėra pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį sprendimą. Be to, Bendrovė į atsakovą konkrečiai ir aiškiai kreipėsi tik dėl Žemės sklypo padalijimo į du atskirus žemės sklypus, o ne dėl informacijos, kurią pateikė Administracija, gavimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas iš esmės neišnagrinėjo UAB „Osterodė“ prašymo ir priėmė Sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame nėra nurodytas faktinis bei teisinis jo pagrindas. Teismo nuomone, šie Sprendimo turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo 2019 m. vasario 18 d. sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Likusius šalių argumentus teismas manė esant pertekliniais ir neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti iš esmės, todėl vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jų detaliau neanalizavo.

27. Padaręs išvadą, kad Bendrovės teisės teismo sprendimu buvo iš esmės apgintos ir ji turi teisę į visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas UAB „Osterodė“ iš atsakovo priteisė 1 150,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apgynęs trečiojo suinteresuoto asmens T. G. Š. teises, teismas jai iš Administracijos priteisė 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 28. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas panaikino Sprendimą ir Administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Osterodė“ 2019 m. vasario 7 d. prašymą bei Bendrovei ir T. G. Š. priteisė bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat prašo prie administracinės bylos pridėti Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštą Nr. 8SD-5135-(14.8.125E.). Administracijos apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Po 2019 m. rugsėjo 26 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame byla buvo baigta nagrinėti, Administracija gavo Tarnybos teritorinio skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštą Nr. 8SD-5135-(14.8.125E.), kuriame nurodyta, jog įvertinęs valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtį, Tarnybos Kauno miesto skyrius su 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 8SD-5102- (14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „Osterodė“ ir ją informavo, kad atsižvelgdamas į Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. pavedimą Nr. 1PAV-189- (1.8E.), į tai, kad 0,5889 ha ploto Žemės sklypas nėra naudojamas pagal nustatytą paskirtį, kad jame nėra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių, 2002 m. rugpjūčio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bus nutraukta vienašališkai, suėjus 2 mėnesiams nuo rašto gavimo. Atsižvelgus į minėtame Tarnybos rašte išdėstytas aplinkybes, į tai, kad Bendrovei priklausantys statiniai nėra savarankiškai funkcionuojantys, o valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju bus nutraukta ir jis neturės teisės įsigyti ar nuomotis valstybinės žemės sklypo ne aukciono tvarka, UAB „Osterodė“ neteks ir inicijavimo teisės, kaip nustatyta Taisyklių 13.10 punkte, o taip pat ir teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta Bendrovės subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

28.2. Teismas nepagrįstai nevertino UAB „Osterodė“ 2019 m. vasario 7 d. prašymo kaip pakartotinio, t. y. visiškai nevertino Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatoms ir nepagrįstai, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo ir priėmė Sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame nėra nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas. Pareiškėjo 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. vasario 7 d. prašymuose nurodyti tikslai iš esmės nesiskiria. Visuose prašymuose UAB „Osterodė“ prašė pertvarkyti 5 889 kv. m ploto Žemės sklypą į du žemės sklypus ir suformuoti: 5 149 kv. m žemės sklypą Nr. 1 bei 740 kv. m žemės sklypą Nr. 2. Visose su prašymais teiktose pasiūlymų schemose buvo nurodytas analogiškas Žemės sklypo pertvarkymo būdas, t. y. sutampa tiek suformuojamų sklypų plotai, tiek forma, tiek žymėjimas. Nepaisant to, kad vienas iš tikslų (naudojimo būdo pakeitimas) Bendrovės 2019 m. vasario 7 d. prašyme nėra nurodytas, tačiau tikslas, numatytas Taisyklių 2.1 p. – Žemės sklypo padalijimas, nesikeitė ir buvo nurodomas visuose prašymuose. Nuo pat pradžių UAB „Osterodė“ siekė visiškai tokio paties padalijimo – nesikeitė nei padalijimo pobūdis, nei ribos, nei plotai, todėl Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. prašyme nenurodė vieno iš planavimo tikslų, nekeičia fakto, kad Administracija jau yra priėmusi sprendimus dėl kito planavimo tikslo (padalijimas), kurie yra galiojantys ir nenuginčyti, o toks Bendrovės minėtame prašyme nurodytų tikslų modifikavimas, iš esmės nesiremiant naujais argumentais, viešojo administravimo subjekto neįgalina kaskart priiminėti analogiškus sprendimus dėl tų pačių aplinkybių ir tų pačių tikslų.

28.3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ankstesniuose atsakovo sprendimuose nebuvo pateikta argumentų dėl galimybės padalinti Žemės sklypą. Ankstesniuose Administracijos sprendimuose pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, kad pagal Bendrąjį planą, aktuali teritorija yra pažymėta kaip prieplauka, Žemės sklypas patenka į vandens telkinių apsaugos juostą ir potvynių tikimybės zoną, planuojamos įvažos į padalijamus žemės sklypus nėra tinkamos ir prieštarauja išplanavimo schemai, bei buvo pasiūlyta, atsižvelgiant į tai, kad Bendrajame plane numatytų pakrančių tvarkymo detalesni sprendiniai nustatomi parengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, pateikti verslo planą Nemuno pakrantėje esančiai rekreacinei teritorijai (įskaitant krantinę ir prieplaukos aikštelę) bei išsamią projekto rengimo pasiūlymų schemą gretimybių kontekste, pagrindžiant, kad nebus pažeisti trečiųjų asmenų ir visuomenės interesai.

Ginčo teritorijoje ypač aktualu, kokia veikla bus vykdoma ir kaip ji bus suderinama su rekreacinėse teritorijose leidžiama ir reguliuojama veikla. Tokios rekreacijai skirtos teritorijos, kurioje pagal Bendrąjį planą yra numatyta prieplauka, skaidymas į mažesnio ploto sklypus bet kuriuo atveju gali turėti įtakos galimybėms šią teritoriją naudoti pagal paskirtį. Ginčo teritorijoje turi būti numatyti tinkami įvažiavimai, priėjimai prie krantinės ir įvertinti būtinai infrastruktūrai įrengti reikalingi plotai, todėl pareiškėjui buvo nurodyta pateikti savo verslo viziją ar planą.

Net teismo posėdyje UAB „Osterodė“ atstovas negalėjo paaiškinti, kokia rekreacine veikla Bendrovė ketina užsiimti atidalintame žemės sklype. Pareiškėjui nepateikus prašomų dokumentų, Administracija neturi galimybės įvertinti, ar toks Žemės sklypo padalijimas apskritai yra galimas ir ar juo nebus pažeidžiami trečiųjų asmenų bei visuomenės interesai. Be argumento, kad Žemės sklypo skaidymas ir mažinimas bet kuriuo atveju gali turėti įtakos rekreacinės teritorijos eksploatavimui ir atitinkamos veiklos vykdymui, taip pat svarbus argumentas, kad padalijant Žemės sklypą, UAB „Osterodė“ pateiktose planavimo pasiūlymų schemose nurodytos įvažos į planuojamus atidalinti žemės sklypus nėra tinkamos, neatitinka Žemės sklypo išplanavimo schemos ir Žemės sklypo plano.

Įvažiavimas į Žemės sklypą yra numatytas iš (duomenys neskelbtini), o gatvės pabaiga sutampa su Žemės sklypo ribomis, todėl manevravimo veiksmus atlikti ir apsisukti galima tik įvažiavus į patį žemės sklypą. Pareiškėjo pateiktose pasiūlymų schemose rodoma nebe viena bendra, o dvi viena šalia kitos esančios įvažos, o toks sprendinys reiškia, kad kiekvieną kartą iš vieno iš suplanuotų sklypų išvažiuojant, o į kitą žemės sklypą įvažiuojant, reikės važiuoti priešinga eismo puse. Teismas nurodytų argumentų neįvertino ir formaliai nurodė, kad Administracija ankstesniuose raštuose nenurodė, kodėl Žemės sklypas negalėtų būti padalijamas esant tam pačiam naudojimo būdui, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

28.4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Žemės sklypo padalijimas nepažeistų trečiųjų asmenų ir visuomenės interesų. Teismas iš esmės nenagrinėjo ankstesnių atsakovo raštų teisėtumo (jie nebuvo ginčijami byloje) ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 7 d. prašymą, todėl teismo sprendimu situacija yra grąžinama į pradinę padėtį ir aplinkybė, ar projektu gali būti pažeidžiami trečiųjų asmenų ir visuomenės interesai, bus sprendžiama prašymo nagrinėjimo metu. Tik tuo atveju, jeigu iš naujo išnagrinėjus Bendrovės prašymą ir viešojo administravimo subjektui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, būtų rengiamas ir parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris Taisyklių nustatyta tvarka būtų derinamas bei viešinamas ir šių procedūrų metu kiekvienu atveju taip pat būtų vertinama, ar nėra pažeidžiami trečiųjų asmenų ir visuomenės interesai. Suinteresuota visuomenė savo pastabas gali reikšti projekto viešinimo metu ir savo interesus ginti patvirtinus formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl teismas negalėjo a priori (iš anksto) konstatuoti, kad Žemės sklypo padalijimas nepažeis trečiųjų asmenų ar visuomenės interesų ir nuspręsti dėl byloje nedalyvaujančių asmenų.

28.5. Nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neįrodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo UAB „Osterodė“ priteisė 1 150,22 Eur, o trečiajam suinteresuotam asmeniui T. G. Š. – 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų. Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad Domkutės ir partnerių advokatų profesinė bendrija būtų išrašiusi sąskaitas už savo suteiktas paslaugas UAB „Osterodė“, taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Bendrovė už jai suteiktas teisines paslaugas, susijusias su bylos nagrinėjimu, būtų mokėjusi ir realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad advokatė Giedrė Domkutė išrašė sąskaitas klientui UAB „AAA LAW“, tačiau nėra aišku, kokias aplinkybes šios sąskaitos pagrindžia, kadangi jose nesimato nei sumos, nei jų išrašymo pagrindo bei ryšio su nagrinėjama byla ir UAB „Osterodė“ atstovavimo santykiais. 2019 m. balandžio 17 d. atstovavimo sutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo T. G. Š. savo interesus pavedė atstovauti, be kita ko, advokatei Neringai Žukauskienei, kuri kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klientei pateikė išrašytas sąskaitas, kurių bendra suma – 1 950 Eur, ir mokėjimo pagal šias sąskaitas nurodymus, iš kurių matosi, jog minėtos advokatės sąskaitas už teisines paslaugas apmokėjo UAB „Osterodė“ direktorius G. B., o įrodymų, kad atstovaujamas asmuo patyrė realias bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra.

28.6. Vertindamas bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, teismas pažymėjo, kad advokatės nurodytos 200 Eur išlaidos už T. G. Š. atstovavimą santykiuose su atsakovu atskirai nevertinamos ir yra laikomos sudedamąja atsiliepimo į skundą parengimo proceso dalimi, tačiau sprendime nėra paaiškinta, kaip atstovo nurodomas atstovavimas santykiuose su Administracija dėl su byla susijusių klausimų, už kurį sąskaita klientei buvo išrašyta 2019 m. liepos 3 d., t. y. daug vėliau po atsiliepimo teismui pateikimo 2019 m. gegužės 2 d. (už jo parengimą klientei buvo pateikta 2019 m. gegužės 2 d. sąskaita), gali būti laikomos sudedamąja atsiliepimo į skundą parengimo proceso dalimi. Toks vertinimas yra klaidingas ir niekuo nepagrįstas.

28.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas Bendrovės skundą patenkino iš dalies ir vieną iš dviejų reikalavimų atmetė, todėl nagrinėdamas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo klausimą, teismas turėjo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką ir jį spręsti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. UAB „Osterodė“ kreipimosi į teismą siekis formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimas, o ne Bendrovės 2019 m. vasario 7 d. prašymo nagrinėjimas iš naujo. Pareiškėjas siekė konkretaus rezultato, tačiau priėmus teismo sprendimą, jis nebuvo pasiektas, todėl negalima teigti, kad UAB „Osterodė“ teisės šiuo teismo sprendimu iš esmės buvo apgintos.

29. Pareiškėjas UAB „Osterodė“ prašė atsakovo apeliacinį skundą ir institucijos prašymą prie bylos pridėti naujus įrodymus atmesti bei Bendrovei iš Administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Bendrovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Sprendimas teismo buvo panaikintas dėl to, kad nei jame pačiame, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą, ir šie trūkumai yra esminiai. Be to, pareiškėjas į atsakovą konkrečiai ir aiškiai kreipėsi tik dėl Žemės sklypo padalijimo į du atskirus žemės sklypus, o ne dėl informacijos, kurią pateikė Administracija, gavimo. Nuo to, kad teismas prie bylos pridėtų naują įrodymą, Sprendimas netaptų labiau motyvuotas, todėl nauji įrodymai byloje neturi būti tiriami, kadangi neturi jokio ryšio su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu. Be to, valstybinio Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas neabejotinai būtų ginčijamas teisme, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad ši sutartis būtų nutraukta. Bet kokiu atveju UAB „Osterodė“ turi projektų rengimo inciatyvos teisę, nes Žemės sklype nuosavybės teise turi statinių.

30.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažintino, kad Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo ir priėmė Sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame nėra nurodytas faktinis bei teisinis jo pagrindas, ir šie Sprendimo turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai. Sprendime nėra argumentų dėl Bendrovės 2019 m. vasario 7 d. prašyme išdėstyto reikalavimo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o pareiškėjo 2019 m. vasario 7 d. prašymo dalyko tam tikru elementų panašumas į kitus jo pateiktus prašymus negali būti pagrindu traktuoti jo prašymo kaip tapataus prieš tai pateiktam prašymui. Atsakovo reikalavimas pateikti papildomus dokumentus, kurie patvirtintų, kad nebus pažeisti trečiųjų asmenų ir visuomenės interesai, bei kitus įrodymus taip pat nėra motyvuotas. Nuorodos į nemotyvuotus atsakovo raštus apskritai negali būti laikoma pateisinama argumentavimo forma. Atsakovas piktnaudžiavo administracine procedūra.

30.3. Teismas teisingai pažymėjo, kad skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvu nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Atsakovas Sprendime nemotyvavo, kodėl tik Žemės sklypo padalijimas į du žemės sklypus būtų negalimas.

30.4. Sprendime nėra nurodyta, kokių trečiųjų asmenų teisės ir interesai bus ar gali būti pažeisti Žemės sklypo padalinimu (išorinės šio žemės sklypo ribos nesikeičia ir jų nesiekiama keisti). Pareiškėjo pateikta Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymų schema yra parengta remiantis Nekilnojamojo turto registre užfiksuotu pastatų ir statinių išdėstymo planu bei kiemo aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribomis. Pasiūlymų schemoje esamo sklypo ribose projektuojamos dvi įvažos iš inventorizuotos D2 kategorijos (duomenys neskelbtini) į atidalintų ribų sklypus. Įvažų plotis atitinka teisės aktų reikalavimus. Nei viename Administracijos rašte nėra nurodyta, kokio teisės akto Pasiūlymų schema neatitinka ar kokį pažeidžia. Ji negali prieštarauti Kauno miesto bendrajam planui ir Vičiūnų specialiajam planui, kadangi pagal šiuos planus, Žemės sklypas į numatytas ar planuojamas viešajam naudojimui skirtas erdves ar grąžintinas teritorijas nepatenka.

30.5 UAB „Osterodė“ patyrė realias išlaidas advokato pagalbai. Pareiškėjas pateikė duomenis, jog UAB „AAA LAW“ Domkutės ir partnerių advokatų profesinei bendrijai „AAA LAW“ sumokėjo už konkrečias advokato paslaugas šios bylos aspektu, tai patvirtina Domkutės ir partnerių advokatų profesinės bendrijos sąskaitos išrašytos UAB „AAA LAW“. Teisinės paslaugos Bendrovei buvo įtrauktos į Domkutės ir partnerių advokatų profesinės bendrijos „AAA LAW“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. AAA-0000038, Nr. AAA-0000039 ir Nr. AAA-0000035. 2019 m. rugsėjo 25 d. Domkutės ir partnerių advokatų profesinės bendrijos „AAA LAW“ išrašyta detalizacija išsamiai pagrindžia, kurios sąskaitos buvo išrašytos už kokias suteiktas advokato paslaugas. UAB „AAA LAW“ ataskaitos ir sąskaitos detaliai leidžia susieti suteiktas paslaugas su konkrečiu klientu t. y. pareiškėju. UAB „AAA LAW“ atliko mokėjimą už Domkutės ir partnerių advokatų profesinės bendrijos „AAA LAW“ sąskaitose Nr. AAA-0000038, Nr. AAA-0000039 ir Nr. AAA-0000035 nurodytas teisines paslaugas, kurias teikė šios bendrijos advokatas. Faktą, kad mokėjimas buvo atliktas už minėtą sąskaitą, patvirtina mokėjimo paskirtyje nurodyti duomenys. Bylą vedė advokatas, o tai, kaip buvo vykdoma vidinė darbo organizacija, teisinės reikšmės neturi.

30.6. Pirmosios instancijos teismas atskirai detalizavo, kad antrasis skundo reikalavimas tenkinamas ne visa apimtimi: atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, kuriame jis kelia minėtą reikalavimą, o tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo panaikintas Sprendimas, bus atkurta iki šio sprendimo priėmimo buvusi padėtis, todėl darytina išvada, kad Bendrovės teisės šiuo teismo sprendimu iš esmės apginamos ir ji turi teisę į visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas antrąjį UAB „Osterodė“ skundo reikalavimą išsprendė alternatyviu būdu, nei pareikštas reikalavimas, tačiau šis alternatyvus būdas vis tiek laikytinas priimtu pareiškėjo naudai Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies prasme.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. G. Š. prašo atsakovo prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo bei jo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. T. G. Š. nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atliko ginčui taikytinų teisės normų ir jas aiškinančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analizę, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į Administracijos apeliacinį skundą yra grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Atsakovo prašymas dėl Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 1 d. rašto Nr. 8SD-5135-(14.8.125E.) pridėjimo prie administracinės bylos turėtų būti atmestas. Teismas sprendė Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad priimant Sprendimą, valstybinės žemės nuomos sutartis galiojo ir Tarnyba jokių pretenzijų Bendrovei nereiškė. Tarnybos teritorinio skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštas buvo priimtas vėliau, nei Sprendimas, kurį Administracija grindė kitais argumentais, todėl minėtas raštas jokių reikšmingų aplinkybių pagrįsti negali, jis negali būti vertinamas kaip Sprendimo motyvai, tuo labiau dėl to, kad jį priėmė ne atsakovas, o kitas subjektas ir jame yra minimos aplinkybės, atsiradusios jau po Sprendimo priėmimo. Įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo terminas iki teismo sprendimo priėmimo dar nebuvo pasibaigęs, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis iki jo priėmimo nebuvo nutraukta, o vėlesni įvykiai negalėtų turėti reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje net nėra jokių įrodymų, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta. Pareiškėjas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą (jeigu ji būtų nutraukta) turėtų teisę ginčyti teisme ir tik galutinai išnagrinėjus tokį teisminį ginčą, paaiškėtų, ar ji būtų nutraukta. Teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo ir negalėjo vertinti minėto Tarnybos rašto. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštą gavo 2019 m. rugsėjo 26 d. vykusio teismo posėdžio metu, tačiau tą dieną nei ši raštas, nei jame minimas Tarnybos 2019 m. rugsėjo 27 d. raštas dar nebuvo priimti, o tai patvirtina, kad tarp Administracijos ir Tarnybos vyko neformalus ir neviešas bendravimas (susitarimas), neatitinkantis teisės normose numatytos tvarkos; minėtas raštas yra ginčo šioje byloje pasekmė ir remiantis juo, bandoma susidoroti su pareiškėju. Galimą susitarimą taip atsakovo bei Tarnybos patvirtina ir aplinkybė, kad visą laiką palaikiusi neutralią poziciją, Tarnyba ją staiga pakeitė.

32.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas Sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nesprendė UAB „Osterodė“ 2019 m. vasario 7 d. prašymo. Teismas pagrįstai nurodė, kad yra akivaizdu, jog ankstesniuose prašymuose Bendrovė prašė ne tik Žemės sklypą padalinti į du atsikrus sklypus, bet ir pakeisti jų naudojimo būdą viso sklypo ar vieno iš jų atsirasiančių po padalijimo iš rekreacinių teritorijų į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, tačiau nei viename atsakyme nebuvo atsakyta, kodėl Žemės sklypas negalėtų būti padalijamas esant tam pačiam naudojimo būdui. Atsakovas ir Tarnyba nepateikė argumentų, kurie minėtą teismo padarytą išvadą paneigtų. Administracija formaliai teigia, kad apie visuomenės ar trečiųjų asmenų teisių pažeidimą galėtų būti sprendžiama tik Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo eigoje, kai būtų įgyvendintos visuomenės dalyvavimo procedūros, tačiau tai esmės nekeičia: tretiesiems asmenims ir visuomenei teoriškai galėtų rūpėti nebent žemės naudojimo aspektai, o ne tai, ar Žemės sklypas išliks nepadalintas, be to, atsakovas ankstesniuose atsakymuose nepagrindė, kad tik Žemės sklypo padalijimas, nekeičiant jo naudojimo būdo, pažeistų trečiųjų asmenų ar visuomenės teises ir kuo konkrečiai tas pažeidimas pasireikštų. Apeliaciniame skunde Administracija nurodo argumentus, susijusius su Žemės sklypo naudojimu, bet ne su jo padalijimu. Atsakovas neįrodė, kad Žemės sklypo padalijimas automatiškai paveiktų ir naudojimosi juo galimybes. Administracija taip pat nepagrindė būtinybės pareiškėjui pateikti verslo planą.

32.3. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi juo yra pažeidžiama ir T. G. Š. teisė padalyti Žemės sklypą, suformuojant atskirą žemės sklypą, skirtą jos nuosavybės teise turimiems statiniams eksploatuoti. Kadangi žemės sklype yra ne tik T. G. Š., bet ir pareiškėjui priklausančių statinių, sklypas turi būti padalintas į du atskirus žemės sklypus, atsižvelgiant į statinių išsidėstymą jame bei į statinių priklausymą konkrečiam savininkui, ir jai turėtų būti išnuomojamas vienas iš tokių žemės sklypų, tačiau tai nebuvo įvertinta. Nagrinėjant bylą, Administracijos atstovė nepagrįstai teigė, kad T. G. Š. interesai nebuvo vertinami dėl to, kad ji dėl Žemės sklypo padalinimo į ją nesikreipė. Kadangi visas Žemės sklypas yra išnuomotas Bendrovei, ji ir kreipėsi į atsakovą. Padalijus Žemės sklypą, T. G. Š. turėtų visas galimybes įgyvendinti savo teises į jai priklausančią sklypo dalį ir galėtų kreiptis dėl jos naudojamo žemės ploto nuomos. Iš Žemės sklypo atidalijimo pasiūlymų schemos yra akivaizdu, kad padalijimas planuojamas būtent tuo tikslu, kad būtų atribotos dviejų savininkų faktiškai valdomos dalys, atsižvelgiant į jų turimus pastatus ir statinius.

32.4. Atsakovas, atmesdamas pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. prašymą, motyvuodamas tuo, kad jis nepateikė verslo plano dėl Žemės sklypo atidalijamos rekreacinės dalies naudojimo ir išsamios pasiūlymų schemos gretimybių kontekste, įrodančios, kad nebus pažeisti trečiųjų asmenų bei visuomenės interesai, viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo, asmenų lygiateisiškumo, teisėtumo, teisinės valstybės bei kitus principus. Administracija Bendrovei iškėlė subjektyvius, neskaidrius, teisės normose nenumatytus, tik nuo paties atsakovo valios ir interpretacijų priklausomus reikalavimus.

32.5. Atsakovo argumentas, kad UAB „Osterodė“ 2019 m. vasario 6 d. prašymas negalėjo būti tenkinamas dėl to, kad Pasiūlymo schemoje nurodytos įvažos neatitinka Žemės sklypo išplanavimo schemos, taip pat nėra pagrįstas. Apeliaciniame skunde Administracija pateikia daugiau argumentų dėl įvažų, tačiau tokie argumentai nebuvo nuodyti Sprendime (jie nebuvo nurodyti ir ankstesniuose atsakymuose), todėl jie nėra Sprendimo motyvai ir negali būti vertinami, tačiau jie bet kuriuo atveju negalėtų paneigti teiginių dėl atsakovo argumentų dėl įvažų nepagrįstumo.

32.6. Teismas teisėtai ir pagrįstai T. G. Š. iš atsakovo priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti T. G. Š. atstovavimo sutartis patvirtina, kad advokatė sutartį sudarė su ja, taigi yra įsipareigojusi savo klientei teikti advokato paslaugas. Tą advokatė ir darė bei už suteiktas teisines paslaugas T. G. Š. išrašė sąskaitas. Yra akivaizdu, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos trečiajam suinteresuotam asmeniui, o ne pareiškėjui. Aplinkybė, kas atliko mokėjimus pagal advokatės T. G. Š. išrašytas sąskaitas, esmės nekeičia. Be to, Bendrovė neginčija, kad mokėjimai buvo atlikti už T. G. Š.. Administracija nepagrįstai teigia, kad 200 Eur T. G. Š. išlaidos, patirtos už atstovavimą jai santykiuose su atsakovu, negali būti priskiriamos išlaidoms už atsiliepimo į skundą parengimą, kadangi jis buvo parengtas 2019 m. gegužės 2 d., o advokatė sąskaitą už minėtas teisines paslaugas išrašė 2019 m. liepos 3 d. Minėta sąskaita buvo išrašyta po teisinių paslaugų suteikimo. Kadangi minėto atstovavimo santykiuose su Administracija metu buvo aiškinamasi faktinės aplinkybės, reikšmingos atsiliepimui į skundą rengti, šios išlaidos turi būti priskiriamos prie atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimo išlaidų. T. G. Š. turi teisę ne tik į išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą, bet ir į išlaidų už kitokią advokato teisinę pagalbą atlyginimą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas patenkino tik vieną iš dviejų skundo reikalavimų. Pirmasis reikalavimas buvo patenkintas visiškai, o antrasis – iš dalies. T. G. Š. atsiliepime į skundą teigė, kad ją tenkintų ir tai, jeigu teismas atsakovą įpareigotų iš naujo spręsti klausimą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Būtent taip teismas ir nusprendė, todėl yra akivaizdu, kad visas teismo sprendimas buvo priimtas T. G. Š. naudai. Be to, antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, todėl jau vien dėl šios priežasties antrasis skundo reikalavimas negali paveikti patenkintos skundo dalies proporcijos – patenkinus pirmąjį reikalavimą, darytina išvada, kad buvo patenkintas ir antrasis.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pritaria Administracijos apeliacinio skundo argumentams ir mano, kad atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti patenkintas.

34. Savo poziciją dėl to, kad Bendrovės 2019 m. vasario 7 d. pateiktas prašymas iš esmės nesiskiria nuo jos ankstesniųjų prašymų, Tarnyba grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais atsakovas grindžia savo apeliacinį skundą, ir teigia, kad Administracija, įvertinusi, jog prašyme nėra jokių naujų aplinkybių, pareiškėjo siekis sutampa su prieš tai jau išnagrinėtais prašymais, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pagrįstai taikė Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

35. Tarnybos nuomone, teismas, nagrinėdamas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo klausimą, turėjo jį spręsti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai bei atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką. Teigia, kad susiklostė ydinga situacija, kai tenkinus vieną skundo reikalavimą iš dviejų, pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo priteistos visos prašomos bylinėjimosi išlaidų sumos.

36. Tarnyba pažymi, kad iš byloje esančios 2019 m. balandžio 17 d. atstovavimo sutarties matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo T. G. Š. savo interesus pavedė atstovauti, be kita ko, advokatei Neringai Žukauskienei. Advokatė kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė klientei išrašytas sąskaitas, kurių bendra suma – 1 950 Eur, ir mokėjimo pagal šias sąskaitas nurodymus, iš kurių matosi, jog minėtos advokatės sąskaitas už teisines paslaugas apmokėjo UAB „Osterodė“ direktorius G. B., o įrodymų, kad atstovaujamas asmuo patyrė realias bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, byloje nesant duomenų apie T. G. Š. realiai patirtas išlaidas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šias išlaidas jai priteisti iš atsakovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (33.200)R-525 organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal pareiškėjo UAB „Osterodė“ 2019 m. vasario 7 d. prašymą teisėtumas ir pagrįstumas.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos 2019 m. vasario 18 d. sprendimą ir įpareigojo pareiškėjo 2019 m. vasario 7 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Skundo dalį dėl atsakovo įpareigojimo organizuoti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (pertvarkymo tikslas – padalinti Žemės sklypą į du atsikrus žemės sklypus) atmetė. Priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo pareiškėjo naudai – 1 150,22 Eur, trečiojo suinteresuoto asmens T. G. Š. naudai – 1 950 Eur.

39. Atsakovas administracija apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo UAB „Osterodė“ 2019 m. vasario 7 d. prašymo kaip pakartotinio, nes jo 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. vasario 7 d. prašymuose nurodyti tikslai iš esmės nesiskiria, todėl Sprendimas laikytinas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas; planavimo pasiūlymų schemose nurodytos įvažos į planuojamus atidalinti žemės sklypus neatitinka Žemės sklypo išplanavimo schemos ir Žemės sklypo plano; teismas negalėjo a priori (iš anksto) konstatuoti, kad Žemės sklypo padalijimas nepažeis trečiųjų asmenų ar visuomenės interesų ir nuspręsti dėl byloje nedalyvaujančių asmenų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes Bendrovės skundą patenkino iš dalies ir vieną iš dviejų reikalavimų atmetė; be to, neįrodyta, kad bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos.

40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

41. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

42. Atsakovas Administracija kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštą Nr. 8SD-5135-(14.8.125E.), kuriame nurodyta, jog įvertinęs valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtį, Tarnybos Kauno miesto skyrius su 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 8SD-5102-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „Osterodė“ ir ją informavo, kad atsižvelgdamas į Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. pavedimą Nr. 1PAV-189-(1.8E.), į tai, kad 0,5889 ha ploto Žemės sklypas nėra naudojamas pagal nustatytą paskirtį, kad jame nėra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių, 2002 m. rugpjūčio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bus nutraukta vienašališkai, suėjus 2 mėnesiams nuo rašto gavimo, kurį prašė pridėti prie bylos.

43. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju Tarnybos teritorinio skyriaus raštu nebuvo remtasi priimant byloje skundžiamą atsakovo Sprendimą, jame nurodomos aplinkybės kokybiškai skiriasi nuo byloje nagrinėjamų faktinių ir teisinių atsakovo atsisakymo rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal pareiškėjo UAB „Osterodė“ 2019 m. vasario 7 d. prašymą priežasčių, todėl pateiktas dokumentas laikytinas nesusijusiu su bylos nagrinėjimo dalyku ir teisėjų kolegija jo neprideda prie bylos.

44. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

45. Byloje pateikiami ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su 2018 m. liepos 5 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslas – keisti žemės sklypo naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, sklypą padalinti į du žemės sklypus ir suformuoti: 5 149 kv. m žemės sklypą Nr. 1 bei 740 kv. m žemės sklypą Nr. 2, pakeisti abiejų žemės sklypų naudojimo būdą. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 3 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslas – žemės sklypą A adresu: (duomenys neskelbtini), padalinti į du žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 bei keisti žemės sklypo Nr. 2 naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Pareiškėjas 2018 m. spalio 24 d. pateiktame prašyme nurodė, kad rengiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kad sklypo pertvarkymo pasiūlymų schema nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, kad ginčo žemės sklype nėra ir nebuvo atsakovo nurodomo įregistruoto statinio – prieplaukos. Galiausiai pareiškėjas su 2019 m. vasario 7 d. prašymu vėl kreipėsi į atsakovą, prašydama organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslas – žemės sklypą A adresu: (duomenys neskelbtini), padalinti į du žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2.

46. Sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų prašymų tapatumo / ar netapatumo, reikšmingomis laikytinos kiekvieno prašymo visumą sudarančios aplinkybės. Akivaizdu, kad vėliausiu prašymu pareiškėjas siekė tik Žemės sklypo padalijimo ir dviejų žemės sklypų suformavimo, reikalingų pastatams eksploatuoti, kurie priklauso skirtingiems savininkams: Nr. 2 – pareiškėjui UAB „Osterodė“, o Nr. 2 – trečiajam suinteresuotam asmeniui T. G. Š.. Tikslo keisti Žemės sklypo naudojimo būdą pareiškėjas atsisakė, todėl sprendžiant, ar atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. vasario 7 d. prašymą, turi būti vertinama, ar Administracijos anksčiau buvo nurodyti pakankami atsisakymo suformuoti du žemės sklypus, nekeičiant jų naudojimo būdo, faktiniai ir teisiniai pagrindai.

47. Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į 2018 m. liepos 5 d. prašymą, 2018 m. liepos 18 d. rašte Nr. (33.200)R-2153 atsisakė pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nurodydama, kad pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. T-209, nagrinėjamas žemės sklypas patenka į kitas mišraus užstatymo teritorijas ir jame pažymėta esama prieplauka, taip pat nurodė, jog žemės sklypas patenka į vandens telkinių apsaugos juostą ir potvynių tikimybės zoną. Nurodė, kad planuojamas naudojimo būdo keitimas iš rekreacinių teritorijų į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos prieštarauja Bendrajam planui ir Vičiūnų gyvenamojo rajono detaliajam planui; savivaldybė turėtų galimybę nagrinėti prašymą vėl, jeigu žemės sklypo nuomininkas, išanalizavęs situaciją, pateiks verslo planą ir galiojančiais teisės aktais pagrįstą išsamią pasiūlymų schemą gretimybių kontekste žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkomo projektui rengti, įrodančią, kad nebus pažeisti trečiųjų asmenų ir visuomenės interesai.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2018 m. liepos 18 d. rašte nurodomi argumentai sietini su Žemės sklypo naudojimo būdo keitimu, savarankiškų atsisakymo padalinti Žemės sklypą į du sklypus faktinių ir teisinių pagrindų nėra nurodyta, todėl atsakovas negalėjo juo remtis Sprendime atsisakydamas tenkinti pareiškėjo 2019 m. vasario 7 d. prašymą.

49. Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 3 d. prašymą, 2018 m. spalio 10 d. rašte Nr. (33.200)R-2883 atsisakė pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydama iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir 2018 m. liepos 18 d. rašte, susijusias su Žemės sklypo naudojimo būdo keitimu, bei papildomai, kad planuojamos įvažos į padalijamus žemės sklypus prieštarauja žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išplanavimo schemai. Pastaroji aplinkybė laikytina reikšminga sprendžiant dėl galimybės padalinti Žemės sklypą į du atskirus sklypus.

50. Atsakydama į pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. prašymą, Administracija 2018 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (33.200)R-3649 nurodė pareiškėjui, kad jau ankstesniais 2018 m. liepos 18 d. ir 2018 m. spalio 10 d. raštais buvo priimtas sprendimas atsisakyti organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pakartotinai nurodė, kad pagal Bendrąjį planą, žemės sklypas patenka į kitas mišraus užstatymo teritorijas, Bendrajame plane ši teritorija pažymėta kaip esama prieplauka ir patenka į vandens telkinių apsaugos juostą ir potvynių tikimybės zoną; kad pasiūlymų schemoje nurodytos planuojamos įvažos į pertvarkomus sklypus neatitinka žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išplanavimo schemos. Pažymėta, kad būtų galimybė pakartotinai nagrinėti prašymą dėl projekto rengimo, jei pareiškėjas pateiktų verslo planą atidalijamai Nemuno pakrantėje esančiai rekreacinei teritorijai (įskaitant krantinę ir prieplaukos aikštę) bei išsamią projekto rengimo pasiūlymų schemą gretimybių kontekste, pagrindžiant, kad nebus pažeisti trečiųjų asmenų ir visuomenės interesai. Taigi, minėtame rašte vėl gi tik sąlyga dėl planuojamos įvažos į pertvarkomus sklypus gali būti siejama su Žemės sklypo padalijimo aplinkybės, kitos – iš esmės tik su atidalijamo žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdo keitimu.

51. Skundžiamame Administracijos Sprendime akcentuojama, kad pareiškėjas savo 2019 m. vasario 7 d. prašyme dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo iš esmės nenurodo naujų aplinkybių, todėl nėra pagrindo keisti anksčiau priimtų sprendimų (2018 m. liepos 18 d., 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. gruodžio 28 d.). Darytina išvada, kad Administracija, nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjas atsisakė ankstesniuose prašymuose nurodyto Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, 2019 m. vasario 7 d. pateiktą prašymą vertino kaip tapatų anksčiau pateiktiems (2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. spalio 24 d.). Sprendžiant, ar atsakovas pagrįstai neatsižvelgė į prašymuose nurodytus skirtingus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslus, būtina įvertinti, ar jie kiekvienas atskirai gali būti savarankišku Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pagrindu.

52. Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 27 punkte apibrėžiama, kad žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai).

53. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.1–2.7 punktuose numatyti savarankiški žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejai, tarp jų: kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus Taisyklių 6 punkte – kai atliekamas bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas) (Taisyklių 2.1 p.); kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616; 2013, Nr. 76-3828) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus (t. y. kai formuojami nauji žemės sklypai) (2.7 p.).

54. Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto savarankišku tikslu gali tiek Žemės sklypo padalijimas, tiek Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas, tiek jie abu kartu. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsakovas dėl prašymo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turi spręsti individualiai, atsižvelgdamas į nurodomus projekto rengimo tikslus. Savo ruožtu kiekvienas pateiktas prašymas dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kai nurodomi skirtingi tikslai, vertintinas kaip naujas prašymas, nes sprendimą lemia visuma aplinkybių, pagrindžiančių galimybę įgyvendinti visus nurodomus prašyme tikslus ar kiekvieną jų atskirai. Taigi, kokybiškai nauju prašymu laikytinas ne tik toks, kuriame nurodomos naujos aplinkybės, reikšmingi faktai, bet ir toks, kuriame yra atsisakoma dalies savo tikslų, t. y. teikiamas mažesnės apimties prašymas.

55. Pažymėtina, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, jog ankstesniais raštais buvo išsamiai atsakyta pareiškėjui ir nurodyti visi atsisakymo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagrindai, taip ir dėl galimybės padalinti Žemės sklypą. Tačiau, sprendžiant iš byloje pateikiamų raštų turinio, nėra pagrindo tokiai išvadai, nes, minėta, Administracijos 2018 m. liepos 18 d., 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. gruodžio 28 d. raštuose nurodyti argumentai sietini su Žemės sklypo naudojimo būdo keitimu. 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. gruodžio 28 d. raštuose dėl Žemės sklypo padalijimo nurodomas tik vienas argumentas, kad planuojamos įvažos į pertvarkomus žemės sklypus prieštarauja žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išplanavimo schemai, tačiau nėra nurodoma pareiškėjo siūlomo sprendinio neatitiktis kokiems nors galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Net sutinkant su atsakovo argumentais, kad anksčiau pareiškėjui pateiktuose atsakymuose nurodyti visi atsisakymo motyvais sietini ir su Žemės sklypo padalijimo galimybėmis, nėra nurodomas tokio kompleksinio vertinimo objektyvus pagrindimas (pvz., nenurodomos aplinkybės, kodėl sklypo Nr. 2 atidalijimas nekeičiant naudojimo būdo prieštarauja Bendrajam planui ir Vičiūnų gyvenamojo rajono detaliajam planui; kaip pažeidžiamos suinteresuotos visuomenės ir trečiųjų asmenų teises, kuo tai pasireiškia; nenurodomi argumentai, kad tik neatidalintas sklypas, nors yra valdomas skirtingų savininkų, atitinka Bendrąjį planą ir visuomenės interesus bei panašiai).

56. Apibendrindama išdėstytus motyvus ir iš esmės pritardama pirmosios instancijos išvadai, kad pareiškėjui iš esmės nebuvo nurodyta, kodėl tik Žemės sklypo padalijimas į du žemės sklypus būtų negalimas, neprašant keisti sklypo ar jo atidalijamos dalies naudojimo būdo, todėl atsakovo Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo aptartoje dalyje netenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria skundžiamas Sprendimas panaikintas ir pareiškėjo 2019 m. vasario 7 d. prašymas perduotas Administracijai nagrinėti iš naujo, palieka nepakeistą.

57. ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalyse numatyta, kad ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, pagrįstai akcentavo, kad pareiškėjo skundas nebuvo tenkintas visa apimtimi, todėl ir patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos. Be to, nėra aišku, kaip advokatės Giedrės Domkutės išrašytos sąskaitos UAB „AAA LAW“ susiję su UAB Osterodė“. Teisėjų kolegija, pripažindama apelianto argumentą, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, pagrįstu, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistos išlaidos mažintinos 50 procentų. Pareiškėjo teisių apgynimas įpareigojant atsakovą jo 2019 m. vasario 7 d. prašymą išnagrinėti iš naujo negali būti laikomas lygiaverčiu jo reikalavimo atsakovą įpareigoti organizuoti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą patenkinimui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėją atstovavo advokatas, gi pastarojo vidinis darbo organizavimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, paneigianti pareiškėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 575,11 Eur.

58. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti, kad teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiojo suinteresuoto asmens T. G. Š. teisės. Ji nėra teikusi atsakovui prašymų dėl žemės sklypo jos naudojamiems pastatams atidalijimo / ar suformavimo, todėl nesant jos valios pareiškimo dėl ginčo dalyko, laikytina, kad jos teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra deklaratyvus, o teismo sprendimas neturi realios įtakos jos teisėms ir pareigoms. Tokiu atveju ji negali įgyti teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismo sprendimo dalis, kuria jai iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, naikintina. Dėl tų pačių priežasčių atsisakytina tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 spalio 24 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Osterodė“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 575,11 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir vienuolikos euro centų).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 spalio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui T. G. Š. panaikinti, jos prašymą atmesti.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė