f63fcbb1-c0ac-40d7-9a75-a5bf3d1fe3d0 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-54-657/2019 Teisminio proceso Nr.2-69-3-06449-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1; 3.3.1.13; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. B. ir A. G. dėl nuosavybės teisės į naujai pagamintÄ daiktÄ pripažinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. G. kreipėsi į teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti kad pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, plane pažymėtos indeksais R-l (9,75 kv. m), R-2 (6,26 kv. m), R-3 (8,54 kv. m), R-4 (8,25 kv. m), R-5 (11,71 kv. m), 1-7 (6,13 kv. m), 1-8 (11,82 kv. m), 1-9 (1,27 kv. m), 1-10 (4,07 kv. m), 1-11 (21,98 kv. m), 1-16 (4,84 kv. m), 1-17 (18,21 kv. m), 1-18 (1,40 kv. m), 1-19 (19,47 kv. m), 1-20 (29,13 kv. m), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso G.

G. ir V. B., priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 122–125; 132–135; 192–193).

2. Nurodė, kad jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos komitetas 1988 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21 leido atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (dabartinis gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini) g.) (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ . Namo rekonstrukcijos projekte statytoju buvo nurodyta ieÅ¡kovo sutuoktinė. Priestato statyba buvo pradėta ieÅ¡kovo bei jo sutuoktinės iniciatyva, siekiant pagerinti Å¡eimos gyvenimo sÄ lygas, o gyvenamojo namo bendrasavininkis P. B. tokiai iniciatyvai pritarė.

IeÅ¡kovas, kaip faktinis statytojas, derino projektÄ , sudarinėjo sutartis su rangovais, atsiskaitė už darbus bei medžiagas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, priestatui gyvenamojo namo plane suteiktas indeksas 2a2p. Kadangi susitariant dėl priestato statybos P. B. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog naujai statomoje gyvenamojo namo dalyje gyvens ieÅ¡kovo Å¡eima, Å¡alys nesvarstė galimybės įregistruoti priestatÄ , kaip atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ , kurio savininkais taptų ieÅ¡kovas bei atsakovė.

Priestato, kaip ir viso gyvenamojo namo, bendrasavininkiais Nekilnojamojo turto registre nurodoma jo sutuoktinė, kuriai tenkanti dalis – 11/100, bei atsakovas, paveldėjęs P. B. nuosavybės teise priklausiusiÄ aptariamo nekilnojamojo objekto dalį (89/100 dalys). Priestatas buvo pastatytas ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokoje įgytomis lėšomis, todėl ieÅ¡kovas turi teisėtÄ interesÄ bÅ«ti pripažintas priestato bendrasavininkiu. Priestatas pastatytas teisėtai, įregistruotas gyvenamojo namo 100 procentų baigtumas.

Kadangi priestatas buvo sukurtas ieÅ¡kovui bei atsakovei esant santuokoje, naudojant Å¡eimos lėšas, priestatas pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Pagal projektÄ priestate buvo įrengta virtuvė, sanitarinis mazgas, gyvenamieji kambariai, koridorius, tualetas, priestatas be jokių kliūčių gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku nuosavybės teisės objektu.

3. Atsakovai V. B. ir A. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.3, b.l. 150–153, 157–159).

4. Nurodė, kad 1988 m. kovo 22 d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas priestatui statyti, tačiau per statybos leidimo 2 metų galiojimo laikÄ priestatas nebuvo priimtas naudoti, statybos leidimas nebuvo pratęstas, todėl priestatas laikomas pastatytas savavaliÅ¡kai. A. G. po P. B. mirties paveldėjo dalį namo su prieraÅ¡u, kad nepateikti priestato priėmimo naudoti dokumentai. Priestatas buvo statomas bendrai visos Å¡eimos – P. B., V. ir G. G.. 2007-2009 metais buvo nukrypta nuo projekto sprendimų ir buvo pastatytas priestatas 3a2p, kurį pasistatė atsakovės sÅ«nus E. G. su sutuoktinė I.

G. savo lėšomis. IeÅ¡kovas tik padėjo atlikti kai kuriuos darbus. Gyvenamojo namo 1A1mp priestatas 2a2p nėra atskiras statinys, kuris bÅ«tų įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Priestatas yra namo, kuris užregistruotas vieÅ¡ajame nekilnojamojo turto registre kaip vienas nekilnojamasis daiktas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ifras 1A1mp, dalis, o į bendrÄ namo plotÄ 257,46 kv. m įskaičiuotas visų priestatų plotas. KokiÄ namo dalį sudaro priestatas ieÅ¡kovas nenurodė, todėl ginčo objektas yra neapibrėžtas.

Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams – V. B. pagal 1988 m. sausio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-136, o atsakovui A. G. pagal 2015 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ ir 2015 m. sausio 15 d. deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ . Nuosavybės teisė į statybos procese pastatytÄ statinį įgyjam tik tada, jei statyba buvo vykdoma teisėtai. Be to, iÅ¡ atsakovui A. G. iÅ¡duoto 2015 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ Nr. 383, matyti, kad atsakovas A.

G. paveldėjo dalį namo po P. B. mirties su prieraÅ¡u, kad nepateikti priestato 2A2p priėmimo naudoti dokumentai. A. G. 2014 m. lapkričio 11 d. buvo iÅ¡duotas naujas statybos leidimas, jam, kaip turinčiam statytojo teisę asmeniui, teko įstatymo nustatyta tvarka parengti visus dokumentus, kad įteisintų savavalinę statybÄ , suraÅ¡yti ir priduoti statybos inspekcijai deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ . Todėl ieÅ¡kovo argumentas, jog priestatas 2a2p yra teisėtos statybos rezultatas yra nepagrįstas ir faktinis dalyvavimas statybos procese nesukuria ieÅ¡kovui G.

G. nuosavybės teisių. Jei ieÅ¡kovas įrodytų, kad prisidėjo savo darbu ar lėšomis prie priestato sukÅ«rimo, jam galėtų bÅ«ti priteistina atitinkamo dydžio kompensacijÄ , tačiau kompensacijos ieÅ¡kovas nereikalauja. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 277,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai, 150,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei V. B. ir 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui A.

G. (T.4, b.l. 99-105).

6. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus jo paties abstrakčius paaiškinimus, kad jis turėjo pakankamai lėšų pirkti statybos medžiagas ir samdyti darbininkus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie turėtas lėšas, įrodymų, kokia suma buvo panaudota statyboms. Byloje pateikti kvitai, prekių – transporto važtaraščiai, iš kurių galima matyti, kad 1988 m. buvo pirktas betonas, gelžbetoniniai žiedai, šiferis, tačiau pateiktų važtaraščių nepakanka nustatyti, iš kokių, kada ir kieno lėšomis pirktų medžiagų buvo statomas priestatas, kuriame yra ginčo patalpos.

Byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiÅ¡kino, kas buvo statybos finansuotojas. IeÅ¡kovas teigė, kad buvo statoma už jo asmeninius pinigus, kuriuos padovanojo jo motina, ir bendras santuokines lėšas, atsakovė nurodė, kad priestatÄ Â 2a2p bendrai statė visa Å¡eima – jos tėvas P. B., kaip namų valdos savininkas, jam talkino atsakovė, kaip dalies gyvenamojo namo savininkė, ir jos sutuoktinis, t. y. ieÅ¡kovas. Atsakovei nėra žinoma apie ieÅ¡kovo turėtas ir panaudotas asmenines lėšas priestato statybai.

Tikėtina, kad ieškovas ir atsakovė bendromis santuokinėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie priestato statybos, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti juos priestato statytojais.

7. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nevaldo nei nuosavybės, nei nuomos, nei panaudos teise. Minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai nesutvarkyti, žemės sklypas priklauso Valstybei ir patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. Atsakovas A. G. yra P. B. turtinių teisių paveldėtojas (paveldėjo senelio P. B. įmokas už žemės sklypÄ ), todėl jam buvo duotas sutikimas statyti statinius valstybinės žemės sklype, t. y. nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentacijÄ ir gavus statybos leidimÄ , valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti priestato statybÄ / įteisinimÄ .

Kauno rajono savivaldybės administracija A. G. 2014 m. lapkričio 11 d. iÅ¡davė leidimÄ Nr. LNS-24-141111-01072 pagal projektuotojo Architektų pastogė parengtÄ statinio projektÄ rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , esantį(duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 15 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ 2015 m. vasario 4 d. suderinta Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus. Atsakovas, laikydamasis statybos procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, įteisino priestato statybÄ , yra teisėtas savininkas.

Atsakovo nuosavybės teisių į ginčo statinį ieÅ¡kovas nenuginčijo, pagrindo, kuriuo buvo įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės, neginčijo, todėl ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas teisėtu statytoju ir neįgijo nuosavybės teisių CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, nes neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų statytojui visumos, todėl ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į ginčo priestatÄ neturi bÅ«ti ginamos.IeÅ¡kovas neįrodė nei vienos sÄ lygos, kurioms esant galima bÅ«tų pripažinti ieÅ¡kovÄ ir atsakovę priestato statytojais Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų prasme.

Patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

8. IeÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas turi bÅ«ti tiesiogiai susietas su siekiu paÅ¡alinti jo teisės pažeidimÄ . Teismui priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , jam atsiranda tiesioginės ir betarpiÅ¡kos pasekmės – paÅ¡alinamas ieÅ¡kovo teisių pažeidimas ar suvaržymas, todėl teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys patenkinamas ar atmetamas, yra teisingumo aktas, kuriuo yra atkuriama teisinė taika tarp Å¡alių. Teismui reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti laikomas įvadu ar prielaida kitoms byloms kelti.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas ieÅ¡kinio dalykas, kuriuo CPK tvarka yra ginama pažeista ieÅ¡kovo teisė, nes tokį reikalavimÄ tenkinus, teismas neatkurtų teisinės taikos tarp Å¡alių. IeÅ¡kovo manomos pažeistos teisės gintinos ne nuosavybės teisės gynimo, o kitų civilinės teisės institutų pagalba. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas G. G. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.4, b.l. 109-114), bylÄ nagrinėti žodinio proceso (T.4, b.l. 143).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas padarė byloje surinktiems įrodymams prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nepagrindė priestato statybai reikiamų lėšų turėjimo bei Å¡ių lėšų panaudojimo statant priestatÄ . Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia, ieÅ¡kovo pateikti prekių transportavimo važtaraščiai, prekių čekiai, statybos – remonto sutartys, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, kurie patvirtina, jog ieÅ¡kovas užsakė statybos darbus, atsiskaitinėjo už juos, pirko statybines medžiagas.

Teismo posėdžių metu patys atsakovai patvirtino faktÄ , jog ieÅ¡kovas investavo lėšas į ginčo priestato statybÄ , o atsakovė prie statybos proceso prisidėjo pagalba buityje, tuo tarpu atsakovas statybų metu dar buvo nepilnametis, pajamų neturėjo ir finansiÅ¡kai prie statybų prisidėti negalėjo. Jokių įrodymų, kad ginčo priestato statyboms savo asmeninių lėšų bÅ«tų skyręs buvęs pastato savininkas P. B., byloje nepateikta. Be to, ginčas tarp Å¡alių kilo ne dėl ieÅ¡kovo turėtų lėšų panaudojimo priestato statyboms, bet dėl to, kad priestatas buvo pastatytas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų procedÅ«rų. 9.2.

Teismas darė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl sÄ lygų, bÅ«tinų ieÅ¡kovo nuosavybės teisei į priestatÄ pripažinti egzistavimo. Å iuo atveju egzistavo visos sÄ lygos, bÅ«tinos ieÅ¡kovo nuosavybės teisei į priestatÄ pripažinti, tačiau teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo pastato, prie kurio buvo pastatytas priestatas, savininko sutikimas dėl tokių statybų. Be to, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų buvusio pastato savininko P. B. sutikimo dėl priestato statybos teisėtumÄ .

Priestato statyba buvo pradėta (duomenys neskelbtini) gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos komiteto 1988 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21 suteikto leidimo atlikti pastato rekonstrukcijÄ pagrindu. Statybos pradėtos vykdyti teisėtai, o leidimo, iÅ¡duoto statyboms, galiojimo pasibaigimas, remiantis kasacinio teismo praktika, nereiÅ¡kia statybų savavaliÅ¡kumo. Taigi, priestatas buvo pastatytas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas yra teisėtas ginčo priestato savininkas, nesudarė teisinio pagrindo netenkinti reikalavimo dėl nuosavybės teisės į priestatÄ pripažinimo.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad siekdamas nuosavybės teisės į priestatÄ pripažinimo, ieÅ¡kovas privalėjo ginčyti pagrindus, kuriais remiantis buvo įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į objektÄ â€“ paveldėjimo teisės liudijimÄ . IeÅ¡kovui pakako pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, reikalaujant savo nuosavybės teisės pripažinimo, bei įrodyti faktÄ . kad bÅ«tent ieÅ¡kovas teisėtai pastatė statinį. Priestatas be jokių kliūčių gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku nuosavybės teisės objektu.

Kadangi priestatas statytas ieÅ¡kovui su atsakove buvus santuokoje, jis pripažintinas bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, o Å¡io turto atidalijimo klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas Kauno apylinkės teismui iÅ¡nagrinėjus Å¡alių santuokos nutraukimo bylÄ dalyje dėl turto atidalijimo, kuri Å¡ioje dalyje buvo sustabdyta iki civilinės bylos dėl sutuoktinių nuosavybės teisės į ginčo priestatÄ iÅ¡nagrinėjimo. Atmetus ieÅ¡kinį bei nurodžius, jog ieÅ¡kovas gali inicijuoti savo teisių gynybÄ kitais bÅ«dais, sudaromos prielaidos naujiems ginčams ateityje.

Tuo tarpu, ieškinio tenkinimo atveju ginčas būtų išspręstas iš esmės.

10. Atsiliepimuose į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė V. B. ir A. G. prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.4, b.l. 121-131).

11. Atsiliepimuose nurodė, kad nors ieÅ¡kovas pateikė transportavimo važtaraščius, prekių čekius, statybos – remonto sutartis, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus, tačiau tai nepatvirtina, kad viskas buvo apmokėta iÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų. Teismas pagrįstai nustatė, kad nuosavybės teisė į statinį įgyjama tada, kai ji buvo atlikta laikantis teisės normų reikalavimų. PrieÅ¡ statant priestatÄ buvo gautas bendrasavininkio P. B. sutikimas, parengtas statinio projektas ir gautas statybos leidimas.

Tačiau priestatas buvo pastatytas neteisėtai, nes iÅ¡duotas statybos leidimas galiojo 2 metus, tačiau per šį laikotarpį priestatas nebuvo priimtas naudoti, statybos leidimas nebuvo pratęstas. Apeliantas mano, kad jo nuosavybės teisės pripažinimas sudarytų pagrindÄ pakeisti vieÅ¡uosiuose registruose esančius duomenis apie ginčo objekto savininkÄ . Atsakovo nuosavybės teisė į visÄ namÄ yra įregistruota 2015 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentÄ ir 2015 m. sausio 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimÄ .

Atsakovas paveldėjo P. B. įmokas už žemės sklypÄ , paruošė žemės sklypo geodezinius matavimus ir kaip vienintelis teisėtas P. B. įpėdinis turėjo teisę įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytus priestatus. VÄ® Registrų centras duomenimis A. G. nuosavybės teisė į 89/100 dalis gyvenamojo namo įregistruota 2015 m. gegužės 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimu ir 2015 m. sausio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 13. Teisėjų kolegija netenkina ieÅ¡kovo praÅ¡ymo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas nenurodė svarių argumentų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Tiek bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir raÅ¡ytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylÄ , apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne.

Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl naujai sukurto daikto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

15. Byloje nustatyta, jog atsakovai V. B. ir A. G. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 283,18 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Atsakovei V. B. (G.) asmeninės nuosavybės priklauso 11/100 dalių gyvenamojo namo, nuosavybės teisė įregistruota 1988 m. sausio 14 d. dovanojimo sutarties (reg. Nr. 2-136) pagrindu, atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės priklauso 89/100 dalys gyvenamojo namo ir Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota 2015 m. sausio 15 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ ir 2015 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo (reg. Nr. 383) pagrindu (T.1, b. l. 8–10). IÅ¡ A. G. 2015 m. vasario 24 d. iÅ¡duoto Paveldėjimo teisės liudijimo (notarinio reg. Nr. 383) nustatyta, kad paveldėto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bendras plotas 257,45 kv. m.

16. Byloje taip pat nustatyta, kad V. G. 1988 m. vasario 22 d. buvo iÅ¡duotas leidimas priestato statybai (T.1, b. l. 60–74). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad namo rekonstrukcija pradėta 1989 m. ir baigta 2009 m. Rekonstrukcija įregistruota 2015 m. spalio 7 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, 2013 m. gruodžio 18 d. ir Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ 2015 m. sausio 15 d. Nr. 1 pagrindu. Sutartį Nr. RSG-5303 dėl kadastro duomenų tikslinimo 2013 m. gruodžio 18 su VÄ® Registrų centras sudarė ieÅ¡kovas G.

G. (T.1, b. l. 44-45). Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad atsakovas A. G. įteisino priestato statybÄ , netyrė jo pastatymo aplinkybių, darydamas prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas ir atsakovė bendromis santuokinėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie priestato statybos. Atkreiptinas dėmesys, kad paveldėjimo teisės liudijime nurodytas bendras namo plotas ir po kadastrinių duomenų patikslintas bendras namo plotas skiriasi labai nežymiai. Pagal Kadastro duomenis namo rekonstrukcija baigta 2009 m. Pirmosios instancijos teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nenuginčijo atsakovo A.

G. nuosavybės teisių į ginčo namo dalį, nepašalino šių prieštaravimų.

17. IeÅ¡kovo G. G. ir atsakovės V. B. (G.) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) d. daliniu sprendimu (T.3, b. l. 119). IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-50-1043/2019, bylos nagrinėjimas sustabdytas. Teismas bÅ«tinybę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ grindė negalėjimu iÅ¡nagrinėti bylos tol, kol nebus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla, kadangi nutraukiant Å¡alių santuokÄ , teismo sprendimu turi bÅ«ti padalintas visas Å¡alių santuokoje įgytas turtas (CK 3.117 str. 1 d., 3.118 str. 1 d., CPK 382 str. 4 d.).

Tenkinus ieÅ¡kinį civilinėje byloje Å¡ioje civilinėje byloje dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, pasikeistų Å¡alių valdomo ir nutraukiant santuokÄ privalomo padalinti turto masė. Kol nėra iÅ¡spręstas ginčas dėl sutuoktinių valdomo turto masės, civilinė byla dėl turto padalijimo nutraukiant santuokÄ negali bÅ«ti toliau nagrinėjama, kadangi nėra aiÅ¡kus dalijamas turtas. Kadangi byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo reikalingi tam tikri faktai ir iÅ¡vados, kurie yra nustatinėjami Å¡ioje byloje, jie neabejotinai turės prejudicinę reikÅ¡mę sustabdytai bylai.

18. Kaip jau minėta, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti ginčo turtÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įrodinėdamas, kad priestatas buvo pradėtas statyti sutuoktinių iniciatyva, siekiant pagerinti Å¡eimos gyvenimo sÄ lygas, Å¡alims gyvenant santuokoje, pastatytas naudojant Å¡eimos lėšas.

19. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principas. Sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Sutuoktiniai bendru sutarimu naudojasi, valdo ir disponuoja turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.92 str. 1 d.). Å i nuostata kyla iÅ¡ sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principo, kuris nesuteikia nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrÄ turtÄ negu jų turi kitas. LygiateisiÅ¡kumas reikalauja, kad visi Å¡eimos gyvenimo klausimai (Å¡eimos lėšų naudojimas, Å¡eimos namų Å«kio tvarkymas, daiktų įsigijimas) bÅ«tų sprendžiami ne vienaÅ¡aliÅ¡kai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. LygiateisiÅ¡kumas kartu reiÅ¡kia ir pareigų bei atsakomybės už Å¡eimos reikalų tvarkymÄ ir jos prievoles lygybę.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Turto įgijimo momentas – prieÅ¡ santuokÄ ar jÄ sudarius – lemia jo priklausymÄ asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-916/2016). Tam, kad bÅ«tų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iÅ¡ sutuoktinių lėšas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiÅ¡kios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios iÅ¡raiÅ¡kos įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtÄ , toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

21. Teisėjų kolegijos nuomone, susidarė procesinė situacija, kai dėl vieno ir to paties ginčo – santuokoje įgyto turto masės nustatymo ir jo padalijimo yra užvestos dvi civilinės bylos. Kolegija vertina, kad teisme negali bÅ«ti nagrinėjamos dvi bylos, kuriose reiÅ¡kiami iÅ¡ esmės tapatÅ«s reikalavimai dėl to paties dalyko, tarp tų pačių Å¡alių, iÅ¡ kurių viena sustabdoma iki kitos bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija, įvertinusi abiejose bylose reiÅ¡kiamus reikalavimus, daro iÅ¡vadÄ , kad jose pareikÅ¡ti reikalavimai tarpusavyje glaudžiai susiję ir dėl to bylų negalima iÅ¡nagrinėti skyrium, kas reiÅ¡kia, kad visi klausimai dėl santuokoje įgyto turto, priklausančio Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar asmeninės nuosavybės teise masės nustatymo, jo padalijimo turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti ir įvertinti vienoje byloje.

Pažymėtina, kad atsakovė V. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog priestatas buvo statomas visų pilnamečių Å¡eimos narių lėšomis, o atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jei ieÅ¡kovas įrodytų, kad prisidėjo savo darbu ar lėšomis prie priestato sukÅ«rimo, jam galėtų bÅ«ti priteistina atitinkamo dydžio kompensacija. Tokios pozicijos laikėsi ir atsakovas A. G.. Todėl pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų faktų dėl lėšų panaudojimo įsigyjant ginčo turtÄ santuokos metu, nenustačius naujai sukurto turto teisinio režimo, nėra pagrindo sutikti su skundžiamame teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, kad gyvenamojo namo priestate (2a2p), esančios patalpos pažymėtos indeksais R-l (9,75 kv. m), R-2 (6,26 kv. m), R-3 (8,54 kv. m), R-4 (8,25 kv. m), R-5 (11,71 kv. m), 1-7 (6,13 kv. m), 1-8 (11,82 kv. m), 1-9 (1,27 kv. m), 1-10 (4,07 kv. m), 1-11 (21,98 kv. m), 1-16 (4,84 kv. m), 1-17 (18,21 kv. m), 1-18 (1,40 kv. m), 1-19 (19,47 kv. m), 1-20 (29,13 kv.

m) nepriklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvusiems sutuoktiniams G. G. ir V. B., 22. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Bylos iÅ¡nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«das ir negali Å¡alių ginčo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

23. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, svarstytina dėl sustabdytos civilinės bylos Nr. 2-50-1043/2019 atnaujinimo ir vienarÅ«Å¡ių bylų sujungimo pagal CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles.

24. BylÄ grÄ Å¾inant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimas spręstinas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Tomas Romeika