2019-01-24 Nr. AB-2613-3-61-3-04162-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-62-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04162-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir norminio administracinio akto teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 1R-213 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23 straipsniams ir oficialiai konstitucinei doktrinai; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio nuostatos neprieštarauja oficialiai konstitucinei doktrinai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (kai byla nepriskirtina tam teismui).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių įgyvendinimo. Taisyklės reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su elgesio taisyklėmis plačiam subjektų, atliekančių bausmę pataisos įstaigose, ratui. Toks teisės akto pobūdis sudaro pagrindą jį vertinti kaip norminį administracinį aktą. Taisyklės yra paskelbtos viešai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs Taisyklių turinį, darė išvadą, kad tai yra norminis administracinis teisės aktas, todėl dėl jo teisėtumo nagrinėjimo teisme yra taikomos ABTĮ 112 straipsnyje, 113 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos taisyklės.

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Šioje dalyje nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą išdėsto nutartyje.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teisme nėra nagrinėjama individuali administracinė byla, kurioje pareiškėjas būtų skundęs Kybartų PN sprendimą (-us), kuriuo (-iais) būtų išnagrinėtas (-i) ir netenkintas (-i) pareiškėjo skundas (-ai) ar vilkinimas išnagrinėti pareiškėjo skundą (-us) ir kad būtų šiuos įkalinimo įstaigos veiksmus ikiteismine tvarka apskundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o po to su skundu kreipęsis į teismą. Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina kaip pasekmę iš norminio administracinio akto, t. y. Taisyklių įgyvendinimo ir prašo ištirti šio akto teisėtumą, tačiau neinicijuoja individualaus ginčo.

Pareiškėjas teismo taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BVK 112 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas minėto BVK straipsnio konstitucingumo klausimą galėtų iškelti individualios bylos dėl jo konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, prašydamas individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, kuris turėtų būti taikomas tokioje individualioje byloje, atitinkamų dalių teisėtumo ištyrimo (Konstitucijos 110 str. 2 d., ABTĮ 4 str. 2 d.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atvejis neatitinka ir ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pradėti norminę bylą, kai tai susiję su individualia byla, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo institucijos veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų jo subjektinių teisių gynimo ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas E. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė jo absoliučią teisę kreiptis į teismą. Skundas buvo rašytinis, pateikta tiek skundo kopijų, kiek yra šalių, skundas buvo pasirašytas, jame aiškiai įvardintas reikalavimas priteisti padarytą žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neinicijuoja individualaus ginčo, jog teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų jo subjektinių teisių gynimo. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra absoliučiai neteisėta, pažeidžia jo teises, vertintina kaip deliktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. P. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (kai byla nepriskirtina tam teismui), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Taisyklės, iš kurių įgyvendinimo pareiškėjas kildina neturtinės žalos atsiradimą, yra norminis administracinis aktas, teisme nėra nagrinėjama individuali administracinė byla, kurioje pareiškėjas būtų skundęs Kybartų PN sprendimą ar sprendimus. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas, kildindamas žalą iš norminio administracinio akto neinicijuoja individualaus ginčo, o BVK nuostatų konstitucingumo klausimą taip pat galėtų iškelti tik individualios bylos dėl jo teisių pažeidimo nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo atvejis neatitinka ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pradėti norminę bylą, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo institucijos veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų jo subjektinių teisių gynimo ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 4 dalį su skundu (prašymu, pareiškimu) į administracinį teismą kreipiamasi tiesiogiai šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, t. y. dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 str.) (ABTĮ 20 str. 2 d. 4 p.).

Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi prašydamas: priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Ministerijos ir Kybartų PN, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklės neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23 straipsniams ir oficialiai konstitucinei doktrinai; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BVK 112 straipsnio nuostatos neprieštarauja oficialiai konstitucinei doktrinai. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš Ministerijos ir Kybartų PN veiksmų, kuomet Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtinus Taisykles buvo pažeistos pareiškėjo teisės – jis negalėjo įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, buvo ribojama jo nuosavybės teisė – atimami daiktai, kurie priverstinai patalpinami į sandėlį, be to, kamerų tipo patalpose dienos metu paimama patalynė ir kt.

Taigi, iš skundo matyti, kad pareiškėjas siekė inicijuoti administracinį ginčą (ABTĮ 2 str. 1 d.) pirmiausiai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis kildino iš neteisėtų Ministerijos ir Kybartų PN veiksmų, susijusių su Taisyklių priėmimu ir vykdymu. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą priimtinumo klausimo nesprendė, abstrakčiai nurodęs, kad pareiškėjas kildina žalos atsiradimą iš norminio akto (Taisyklių). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, nepasisakęs dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo jis būtent ir siekė iškelti individualią administracinę bylą, priimtinumo, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą apskritai, įvertinęs tik pareiškėjo reikalavimus kreiptis dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo ir BVK nuostatų konstitucingumo, taigi iš esmės pasisakęs tik dėl dviejų pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo nagrinėti teisme iš skunde suformuluotų keturių. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turi išdėstyti motyvus dėl visų skundo reikalavimų priimtinumo (nepriimtinumo) nagrinėti teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-466-146/2016).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis naikintina perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo E. P. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė