2020-09-16 Nr. AB-16650-3-61-3-00389-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-44-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00389-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I1-2452-816/2020 pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią teigė patyręs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL, Ligoninė).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. sausio 28 d. po suėmimo buvo perkeltas į Lukiškių TI-K karantino kamerą rūsyje, kurioje buvo labai šalta, išmuštas lango stiklas. Kamerų plotas neatitiko nustatyto minimalaus ploto, buvo laikomas su dar 2 ar 3 kaliniais. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad 2015 m. gegužės mėn. Lukiškių TI-K buvo laikomas toje pačioje kameroje su pavojingu recidyvistu, į prieštaravimą jo laikymui bendroje kameroje atsižvelgta nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad konvojavimo metu, prieš išvedant ar įleidžiant į kamerą, po 1–2 val. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose, kurių plotas maždaug 1 kv. m. Akcentavo, jog minėtos kameros nešildomos ir prirūkytos. LAVL laikino sulaikymo kameros yra dar blogesnės būklės. Palatose, kuriose gydomi kaliniai, plotas siekė 7 kv. m (patalpoje paprastai būdavo 4 žmonės), o jose esantis klozetas buvo aukštai iškeltas šalia maisto ir dviaukščių lovų. LAVL būdavo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. TI-K ir LAVL teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine nebuvo suteikta.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas nurodė laikotarpius, kada pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K ir teigė, kad jo skunde nurodomu laikotarpiu kamerų plotas nustatytus reikalavimus atitiko. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Atsakovas paaiškino, kad patikrinus turimus duomenis apie gyvenamąsias kameras, buvo nustatyta, jog asmuo, kuris buvo laikomas vienoje kameroje kartu su pareiškėju, į pavojingo recidyvisto sąrašą įtrauktas nebuvo. Įvertinus kompiuterinės sistemos „Kamerų grafinis atvaizdavimas, izoliacijos ir perpildymo kontrolė“ duomenis buvo konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 19 d. buvo įtrauktas į linkusių užsipulti sąrašą, nors skundžiamu laikotarpiu konfliktų tarp pareiškėjo ir kalinčių asmenų užfiksuota nebuvo. Lukiškių TI-K teigimu, laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate, jose suimtieji laikomi laikinai. Šios laikino laikymo patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas. Nuteistieji (suimtieji) į šias kameras uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kartu nurodė, jog trumpalaikio paskirstymo kamerose, kaip ir kitose bendrojo naudojimo patalpose yra griežtai draudžiama rūkyti, tarnybą atliekantys pareigūnai tai kontroliuoja. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pareiškėjo skundų dėl ilgalaikių pasimatymų gauta nebuvo. Ilgalaikiai pasimatymai pareiškėjui nebuvo organizuojami, kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą, pareigos suteikti minėtus pasimatymus nebuvo. Lukiškių TI-K pabrėžė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu Ligoninėje buvo gydomas nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d. Patikslino, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nuteistasis. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog gydymosi LAVL metu nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų skaičių teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos, kadangi LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o be to privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų. Atsakovo atstovas teigė, kad kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 16.5 punkto nuostatų. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas konkrečiai nedetalizuoja, kokių konkrečiai higienos normų reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko. Dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis nurodė, kad Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymas nenumato galimybės skirstyti pacientus į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų gyvenamąsias patalpas, kadangi Tabako kontrolės įstatymo draudimas galioja visoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir jos patalpose. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine buvo pažeista. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas pasimatyti su sutuoktine, turėjo kreiptis į laisvės atėmimo vietos administraciją su prašymu pagal numatytą tvarką. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendrojo pobūdžio.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas, vadovaudamasis Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K, o laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. 2015 m. kovo 4 d. buvo gydomas LAVL.

9. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. Lukiškių TI-K, kaip nurodė teismas, buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą 9 paras, t. y. nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 385, plotas – 6,79 kv. m. (2 asmenys kameroje), nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 379, plotas – 6,94 kv. m. (2 asmenys), 2015 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 311, plotas – 7,75 kv. m. (3 asmenys), 2015 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 286, plotas 7,60 kv. m. (3 asmenys), nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 316, plotas – 7,18 kv. m. (2 asmenys). Teismas, vadovaudamasis LAVL pateiktais duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas buvo laikomas Ligoninėje pažeidus ploto reikalavimą 8 paras t. y. nuo 2015 m. vasario 25 d. iki kovo 4 d. kameroje Nr. 18, plotas – 7,33 kv. m. (dviaukštė lova).

10. Dėl pareiškėjo argumento, kad LAVL kamerose-palatose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, teismas pažymėjo, jog konkrečių duomenų apie kamerose-palatose įrengtą sanitarinį mazgą neturi. Atsakovo atstovo LAVL pateiktose nuotraukose sanitarinio mazgo kamerose-palatose nesimato. Teismas pažymėjo, kad kiti LAVL pateikti patikrinimų aktai ginčui neaktualūs ir nevertintini, kadangi pareiškėjas patikrinimų aktuose nurodytais laikotarpiais joje laikomas nebuvo.

11. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog pareiškėjas pateikė prašymą būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl, atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K esančią asmenų paskirstymo tvarką, sprendė, kad pareiškėjas privalėjo būti laikomas su nerūkančiaisiais. Pareiškėjas skunde pateikė tik abstraktų argumentą dėl šios rūkančiųjų ir nerūkančiųjų paskirstymo tvarkos pažeidimo, tačiau tiksliai nenurodė, kuriuo jo buvimo Lukiškių TI-K metu ji buvo pažeista, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo skundo argumentus atmetė. Vadovaudamasis LAVL pateiktomis nuotraukomis, teismas nurodė, jog LAVL teritorijoje ir kitose kamerose-patalpose yra iškabinti įspėjamieji, draudžiantys rūkyti ženklai. Pareiškėjas skundų dėl jo laikymo prirūkytose patalpose Ligoninės administracijai nepateikė, todėl pažeidimo teismas nekonstatavo.

12. Atsižvelgdamas į turimus duomenis apie gyvenamąsias kameras, teismas nurodė, jog pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje su asmeniu, kuris nuo 2016 m. spalio 19 d. buvo įtrauktas į linkusių užsipulti sąrašą, o šis laikotarpis konkrečiu atveju į pareiškėjo skundžiamą laikotarpį nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. nepateko. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamu laikotarpiu konfliktų tarp pareiškėjo ir kalinčių asmenų užfiksuota nebuvo.

13. Pareiškėjas teigė, Lukiškių TI-K ir Ligoninėje nebuvo suteikta teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. Remiantis Pataisos įstaigų taisyklių 102 punktu, pareiškėjas, norėdamas pasimatyti su sutuoktine, turėjo kreiptis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ar kiti asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsi į Lukiškių TI-K ar į Ligoninės administraciją su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentus dėl pasimatymų suteikimo teismas atmetė.

14. Pareiškėjas nurodė, jog Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta, išmuštas lango stiklas. Teismas nurodė, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 26 punktą, šiltuoju metų laiku oro temperatūra turi būti 18–28 C. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog Lukiškių TI-K pateikti patikrinimų aktai ginčui neaktualūs ir nevertintini, kadangi pareiškėjas patikrinimų aktuose nurodytais laikotarpiais Lukiškių TI-K laikomas nebuvo.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, t. y. kad jis 10 parų (pertraukiamai) Lukiškių TI-K ir 8 paras LAVL buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui reikalavimus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina prašoma kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti – 150 Eur.

III. 16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti didesnę pinigų sumą.

17. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo gyvenamojo ploto trūkumą kamerose. Taip pat teigė, kad pareiškėjo atveju specialiai kameroje laikytas pavojingas recidyvistas ir akcentavo, kad prašė prižiūrėtojo perkelti pareiškėją į atskirą kamerą. Pareiškėjas prašė peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinant žinomą informaciją apie piktnaudžiavimus įkalinimo įstaigose, siekiant personalui asmeninės naudos.

18. Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas Lukiškių TI-K teigė, kad nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Lukiškių TI-K manė, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus ir priimtą 2018 m. liepos 18 d. sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.

IV. 22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog vežant pareiškėją į teismus ir Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, prieš išvedant ar įleidžiant į kamerą buvo laikomas ilgai (1–2 val.) prirūkytose, šaltose, nešildomose, apie 1 kv. m ploto trumpalaikio laikymo kamerose. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog LAVL laikino sulaikymo kameros yra dar blogesnės būklės nei Lukiškių TI-K. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino šių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų pareiškėjo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė, teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą 9 paras, Ligoninėje buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą 8 paras t. y. nuo 2015 m. vasario 25 d. iki kovo 4 d., tačiau neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas priteisė tik iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

24. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

V. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą, priteisė pareiškėjui neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančių: Vilniaus pataisos namų 200 Eur ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 150 Eur dydžio pinigines kompensacijas.

26. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepraleido sutrumpinto ieškinio senaties termino skundo reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. reikšti, dėl to atsakovo prašymas taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą atmestas kaip nepagrįstas.

27. Teismas, vadovaudamasis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 2,3 kv. m iki 6,89 kv. m (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 2,5 kv. m iki 7,45 kv. m. Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K 7 dienas buvo laikomas pažeidžiant nacionalinės teisės aktų nuostatas dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, 2 dienas buvo laikomas pažeidžiant nacionalinės teisės aktų nuostatas dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį (neteisėti veiksmai).

28. Remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktais duomenimis, nepateikus įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl patalpos pilno užimtumo, pareiškėjas buvo laikomas šioje įstaigoje Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 18 esant 2 dviejų aukštų lovoms (4 asmenims skirta patalpa) pažeidžiant ploto reikalavimą 8 paras, t. y. nuo 2015 m. vasario 25 d. iki kovo 4 d. kameroje, kurios plotas – 7,33 kv. m, nebuvo užtikrintas minimalus pagal nacionalinius teisės aktus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas (neteisėti veiksmai). Tai, kad ligoninė negalėjo daryti įtakos atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų srautams ir taip užtikrinti besigydančių ir atliekančių bausmę ar suimtų asmenų teisę į minimalų gyvenamąjį plotą, nepagrįstas faktiniais duomenimis argumentas ir nesudarantis teisinio pagrindo netaikyti valstybės civilinės atsakomybės, esant nustatytoms valstybės civilinės atsakomybės sąlygoms.

29. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kameroje -palatoje pagal teisės aktų reikalavimus (neteisėti veiksmai).

30. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde pateikė tik abstraktų argumentą dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų paskirstymo tvarkos pažeidimo, tačiau tiksliai nenurodė, kuriuo jo buvimo Lukiškių TI-K metu ji buvo pažeista, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo skundo argumentus dėl kalinimo sąlygų pažeidimo šiuo aspektu atmetė. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas skundų dėl jo laikymo prirūkytose patalpose ligoninės administracijai dėl konkrečių atvejų neteikė, todėl konstatuoti kalinimo sąlygų pažeidimą šiuo aspektu ginčo laikotarpiu šioje įstaigoje teismas neturi pagrindo, kadangi Ligoninė įrodė, jog pasirūpinta draudimo vartoti tabako gaminius išviešinimo įgyvendinimu. Tas pats pasakytina ir apie Ligoninėje esančias laikino sulaikymo patalpas, kurios yra ligoninės teritorijoje.

31. Iš turimų duomenų apie gyvenamąsias kameras teismas nustatė, jog pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje su asmeniu, kuris tik nuo 2016 m. spalio 19 d. buvo įtrauktas į linkusių užsipulti sąrašą, o šis laikotarpis konkrečiu atveju į pareiškėjo skundžiamą laikotarpį nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. nepateko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu laikotarpiu konfliktų tarp pareiškėjo ir kalinčių asmenų užfiksuota nebuvo ir pareiškėjas kartu su nurodytu asmeniu kameroje Nr. 283 kartu buvo nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Šiuo aspektu nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.

32. Teismas nurodė, jog duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus suteikti pasimatymus tiek Lukiškių TI-K, tiek LAVL, byloje nėra. Taip pat pareiškėjas aiškiai nekonkretizavo, kad teikė tokius prašymus, nors nurodo, kad jis turi šeimą, sutuoktinę ir tris mažamečius vaikus, tačiau nepateikė giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų, netgi nenurodė konkrečių asmenų, su kuriais neturėjo galimybės pasimatyti, bendrauti ar su kuriais nutrūko ar buvo apsunkinti socialiai ryšiai. Iš 2015 m. gegužės 6 d. pažymėjimo apie paleidimą matyti, kad jo šeiminė padėtis „išsiskyręs“. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuteistųjų teisės į pasimatymą realizavimą kaip ir suimtųjų atveju visgi sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška tokį pasimatymą gauti. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų, kaip pažeidžiančių jo šeiminius santykius, atmesti kaip nepagrįsti. Šiuo atveju, atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė pačiam asmeniui neišreiškus valios pasinaudoti tokia teise.

33. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog neturėjo apskritai galimybių bendrauti su šeima, artimais giminaičiais kitomis leistinomis kalėjimo režime formomis (susirašinėjimas, telefono pokalbiai, trumpalaikiai pasimatymai). Be to, už gerą elgesį pareiškėjas turėjo galimybę būti paskatintas papildomais trumpalaikiais pasimatymais, skambučiu telefonu. Pažymėta ir tai, kad šioje byloje aptariamas trijų mėnesių kalinimo laikotarpis (atskirai paėmus LAVL – savaitės laikotarpis), o skunde nedetalizuota, kuo šis laikotarpis buvo toks reikšmingas, kad per jį negavus ilgalaikio pasimatymo galėjo nutrūkti susiformavę socialiniai ryšiai, nors buvo suteikiama galimybė socialinius ryšius palaikyti kitomis bendravimo formomis. Dėl to šiuo aspektu taip pat nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, pačiam pareiškėjui nerealizavus nustatyta tvarka teisės į tokio pobūdžio pasimatymą.

34. Teismas nurodė, jog patikrinimo metu Lukiškių TI-K kamerose higienos normų pažeidimų dėl temperatūros reikalavimo neužtikrinimo nenustatyta. Tačiau iš Lukiškių TI-K pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad kamerose Nr. 385, Nr. 283, Nr. 286, Nr. 316, kuriose kalėjo pareiškėjas, buvo nustatyti kiti higienos normų pažeidimai, pvz. pelėsis, santykinės drėgmės, nelygių paviršių. Iš teismui pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K administracija fiksavo visus kamerose nustatytus higienos pažeidimus ir juos šalino pagal galimybes ir pagal pirmumo poreikį, todėl teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus, kad Lukiškių TI-K nereagavo ir nešalino nustatytų higienos normų pažeidimų. Tad, nustačius ploto pažeidimą šioje įstaigoje, kitų bendrųjų higienos normų pažeidimas vertintinas kumuliatyviai, nustatant atlygintinos pareiškėjui neturtinės žalos dydį.

35. Teismas pažymėjo, kad nesant byloje duomenų apie suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų pažeidimus, teiktus skundus, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad laikino sulaikymo kameros buvo prirūkytos ar kitaip neatitinkančios joms keliamų reikalavimų. Šie pareiškėjo teiginiai laikytini bendro pobūdžio, abstraktūs, nepagrįsti įrodymais, nėra pagrindo pripažinti, kad kalinimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjas buvo laikomas prirūkytose laikino sulaikymo kamerose, neužtikrinant sveikatai nekenksmingas kalinimo sąlygas. Todėl nepripažinta, kad Lukiškių TI-K padarė teisės į sveikatai nekenksmingas kalinimo sąlygas pažeidimą. Vertinant LAVL esančių laikino sulaikymo patalpų būklę pažymėta, kad duomenų, jog šios neatitiktų higienos normos reikalavimų nenustatyta. Atsakovas pateikė nuotraukas dėl šių laikino sulaikymo patalpų būklės. Duomenų, jog buvo kreiptasi ginčo laikotarpiu į visuomenės sveikatos specialistus nebuvo. Ginčui artimu laikotarpiu tikrinant LAVL patalpas higienos normų pažeidimų nenustatyta (2015 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktas).

36. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad kalinimo įstaigos operatyviai šalindavo nustatytus pažeidimus informuodamos apie tai visuomenės sveikatos centrą, konstatavo, kad šiuo atveju, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteistina piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Svarstant dėl konkrečių priteistinų iš atsakovo atstovių piniginių kompensacijų dydžio, atsižvelgta į nustatytas aplinkybes, įstatymo numatytus teismų praktikoje suformuotus reikšmingus kriterijus dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 7 dienas pažeidžiant nacionalinės teisės aktų nuostatas dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, 2 dienas buvo laikomas pažeidžiant nacionalinės teisės aktų nuostatas dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir Konvencijos 3 straipsnį (neteisėti veiksmai), kad šioje įstaigoje ginčo laikotarpiu buvo nustatyta ir kitų bendrųjų higienos normų pažeidimų, kas įvertintina kumuliatyviai, taip pat atsižvelgtina į tai, kad LAVL pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant ploto reikalavimą 8 paras ir atsakovas neįrodė, kad sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kameroje – palatoje pagal teisės aktų reikalavimus (neteisėti veiksmai), – dėl to iš atsakovo atstovo Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėjo Vilniaus PN priteistina 200 Eur ir iš atsakovo atstovo LAVL 150 Eur dydžio piniginės kompensacijos.

VI. 37. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, prašymas atnaujinti procesą ir grąžinti bylą išnagrinėti pirmosios instancijos teismui bei sustabdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo vykdymą.

38. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio kamerų tipo patalpos ploto Ligoninėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 8 d. su skundais kreipėsi du kartus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7570-764/2015 priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas, o 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu pakartotinai už tą patį laikotarpį priteisė 150 Eur. Atsakovas prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

39. Pareiškėjas atsiliepime nesutinka su atsakovo prašymu dėl proceso atnaujinimo.

40. Pareiškėjo manymu, Ligoninė jam padarytą žalą privalėtų regreso būdu reikalauti priteisti iš tų pareigūnų, kurie šią žalą veikdami tiesiogine tyčia jam padarė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VII. 41. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra apeliacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą.

42. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies teisės normomis.

43. Nagrinėjamu atveju atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I1-2452-816/2020. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu ir iš esmės siejamas su aplinkybe, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7570-764/2015 ir 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-2452-816/2020 pareiškėjui D. R. dėl teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas už tą patį jo gydymo LAVL palatoje laikotarpį.

44. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7570-764/2015 pareiškėjui D. R. priteisė 50 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d., t. y. 8 dienas, D. R. nebuvo užtikrintas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis palatos plotas.

45. O šioje administracinėje byloje, kurioje atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, prašo atnaujinti procesą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu, be kita ko, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisė 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas pažeidžiant ploto reikalavimą 8 paras, t. y. nuo 2015 m. vasario 25 d. iki kovo 4 d. ir atsakovas neįrodė, kad sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kameroje-palatoje pagal teisės aktų reikalavimus.

46. Taigi, kaip matyti, administracinėje byloje Nr. I1-2452-816/2020 išnagrinėtas D. R. skundas, be kita ko, dėl minimalaus ploto normos neužtikrinimo LAVL laikotarpiu, dėl kurio jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7570-764/2015.

47. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

48. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

49. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tik tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, būtų nepagrįstai trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

50. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Jeigu skundas jau yra priimtas ir byla nagrinėjama teisme, teismas, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį, bylą nutraukia (ABTĮ 103 str. 2 p.). Pagal ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukia arba skundą palieka nenagrinėtą, jeigu nustatomos ABTĮ 101 ir 103 straipsniuose nurodytos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1208-520/2018). Šios ABTĮ normos įtvirtina res judicata principo taikymą administraciniame procese. Šis principas yra pripažįstamas ir plačiai taikomas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT). EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendime byloje Esertas prieš Lietuvą (Nr. 50208/06), remdamasis ankstesne praktika bei teisės viršenybės ir teisinio tikrumo principais, pažymėjo, kad kai yra galutinis sprendimas, kuriuo atliktas situacijos vertinimas, toks sprendimas negali būti kvestionuojamas.

51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz. 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-424-624/2017, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Atitinkamai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje sprendžia dėl byloje nagrinėjamo skundo tapatumo skundui, kurį išnagrinėjus jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nes tik nustačius, kad skundai nėra tapatūs, būtų pagrindas bylą nagrinėti iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1430-520/2016, 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1014/2014).

52. Šiuo atveju administracinėje byloje Nr. I1-2452-816/2020, skirtingai nei minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose (Nr. A-1430-520/2016, Nr. A575-1014/2014), teismas bylą išnagrinėjo, neįvertinęs, ar pareiškėjo D. R. skundas nėra tapatus skundui, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7570-764/2015.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos abiejų bylų faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo atsakovui pareikšto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą, be kita ko, dėl to, kad jis (pareiškėjas) nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d. LAVL buvo laikomas mažo ploto kamerose, teisiniai argumentai, susiję su ABTĮ nuostatomis, draudžiančiomis pakartotinai nagrinėti jau kitoje byloje išnagrinėtas tas pačias aplinkybes, sudaro faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą buvo nukrypta nuo administracinių teismų praktikos, t. y. atsakovo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu yra pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-49-575/2017; 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-3-520/2019).

54. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamu atveju yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu bylos dalyje, kiek tai susiję su žalos atlyginimu dėl laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

55. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat prašo sustabdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I1-2452-816/2020 vykdymą.

56. ABTĮ 166 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atnaujinus procesą byloje, skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymas gali būti sustabdytas, iki bus iš naujo išnagrinėta byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas, prašydamas sustabdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo vykdymą, nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių tokį jo prašymą, daro išvadą, kad šiuo atveju tokio pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi ir 163 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I1-2452-816/2020 tenkinti iš dalies.

Atnaujinti procesą administracinės bylos Nr. I1-2452-816/2020 dalyje dėl žalos atlyginimo dėl laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Šios administracinės bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius