f6395b3f-9487-42e4-98f4-e4da32188e55 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8012-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02581-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas M. V. su skundu (1 t., b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 2015 metais ir 2016 metų pradžioje jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Kamerose jis buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis, tualetas buvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos tik neaukÅ¡ta, 1,5 m aukščio, sienele, nebuvo durų, blogai nusileisdavo vanduo, blogai veikė ventiliacija, todėl buvo blogas kvapas.

Langas, kuris buvo vienintelis ventiliacijos Å¡altinis, blogai atsidarydavo ir buvo 1,2 m aukÅ¡tyje. Vienam mėnesiui pareiÅ¡kėjas gaudavo 15,1 m ilgio vienÄ tualetinio popieriaus rulonÄ , kuris buvo Å¡iurkÅ¡tus ir blogai valė. PareiÅ¡kėjas nuolat jautė alkį, kadangi jam, kaip aukÅ¡tam ir stambaus kÅ«no sudėjimo sportuojančiam asmeniui, nepakakdavo tiekiamo 1300-1500 kcal energetinės vertės maisto. Giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti jam maisto. Vienos valandos trukmės pasivaikščiojimo praktika LukiÅ¡kių TI-K prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, pagal kurį asmuo turi gryname ore praleisti ne mažiau kaip 8 val.

Be to, pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose iÅ¡ Å¡iferio, yra asbesto, kuris kėlė rimtÄ pavojų jo sveikatai ir kiekvienÄ dienÄ jį žalojo. IÅ¡ pareigÅ«nų elgesio su juo pareiÅ¡kėjas sprendžia, kad daugeliui iÅ¡ jų bÅ«dingas sadistinis asmenybės sutrikimas, o didelė jų dalis serga sadizmu. PareiÅ¡kėjo manymu, Lietuvos valstybė jo atžvilgiu pažeidė Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3, 8 straispnius, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalį, nacionalinės teisės aktus.

NežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, žeminančios žmogaus orumÄ , pareiÅ¡kėjui sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo jo sveikatÄ .PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 36-46) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:3.1. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . 3.2. LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. 3.3.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.3.4. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. 3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.3.6. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.3.7.

Ä®staigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį, suimtiesiems kas mėnesį taip pat iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.3.8. Suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K yra maitinami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Teisės aktai nedirbančiam vyrui per parÄ numato ne mažiau kaip 2298 kcal energetinės vertės mitybos normÄ . 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta 2013-12-18 nedirbančių vyrų paros maisto davinio energetinė vertė – 2856 kcal.

Pagal 2015-12-22 cheminių tyrimų protokolÄ Nr. Ch 9266 nedirbančių vyrų pietų davinio energetinė vertė – 1332,4 kcal, kai ji turi bÅ«ti ne mažesnė nei 1076,7 kcal. KiekvienÄ dienÄ patiekalų kokybė tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo. 3.9. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. LukiÅ¡kių TI-K Å¡iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. Å iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡skiria ir sveikatai nepavojingi.

Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant teisės aktui, draudžiančiam naudoti šiferio lakštus. 3.10. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 9,60 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“.3.11.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis 2015 metais ir 2016 metų pradžioje LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).7. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2015-01-14 M. V. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-01-15 jis buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 405, kurios plotas – 17,02 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-16 – 2015-01-17 buvo laikomas kameroje Nr. 405, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-18 – 2015-01-19 buvo laikomas kameroje Nr. 405, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-01-20 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2015-01-27 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-28 buvo laikomas kameroje Nr. 120, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-29 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas – 6,34 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-01 -29 iÅ¡vyko į Klaipėdos areÅ¡tinę; 2015-02-13 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, kurios plotas – 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-14 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas – 29,44 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-15 – 2015-02-16 buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-02-17 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2015-02-24 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-25 iÅ¡vyko į Klaipėdos areÅ¡tinę; 2015-03-05 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-03-06 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas – 29,44 m2, kurioje buvo1 asmuo; 2015-03-07 – 2015-03-09 buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-03-10 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2015-05-19 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-05-20 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių; 2015-05-29 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-05-30 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 379, kurios plotas – 6,94 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-05-31 – 2015-06-01 buvo laikomas kameroje Nr. 379, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-06-02 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2015-07-28 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 124, kurios plotas – 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-07-29 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių; 2015-08-11 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-12 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas – 40,40 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-13 buvo laikomas kameroje Nr. 400, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-14 buvo laikomas kameroje Nr. 400, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-08-15 buvo laikomas kameroje Nr. 400, kurioje buvo 7 asmenys; 2015-08-16 buvo laikomas kameroje Nr. 400, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-08-17 buvo laikomas kameroje Nr. 400, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-08-18 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2015-08-25 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-26 iÅ¡vyko į Klaipėdos areÅ¡tinę; 2015-09-15 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-09-16 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 388, kurios plotas – 26,96 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-09-17 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas – 29,44 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-09-18 buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-09-19 – 2015-09-21 buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-09-22 buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-09-23 iÅ¡vyko į Klaipėdos areÅ¡tinę; 2015-09-25 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 241, kurios plotas – 6,80 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-09-26 – 2015-09-27 buvo laikomas kameroje Nr. 241, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-09-28 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas – 40,40 m2, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-09-29 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2015-10-13 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-14 iÅ¡vyko į Klaipėdos areÅ¡tinę; 2015-10-20 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-10-21 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 364, kurios plotas – 7,87 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-22 – 2015-10-25 buvo laikomas kameroje Nr. 364, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-10-26 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 374, kurios plotas – 7,23 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-27 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2015-11-27 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-11-28 – 2015-11-29 buvo laikomas kameroje Nr. 112, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-11-30 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 325, kurios plotas – 7,64 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-12-01 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus; 2016-01-12 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120, kurios plotas -7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas – 29,44 m2, kurioje buvo 4 asmenys; 2016-01-13 iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių; 2016-02-05 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-02-06 buvo laikomas kameroje Nr. 109, kurioje buvo 3 asmenys; 2016-02-07 buvo laikomas kameroje Nr. 109, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-02-08 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 312, kurios plotas – 7,67 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-02-09 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.8.

Ä®vertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 61,5 dienÄ .9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 53 dienas, vadinasi, 8,5 dienas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .11.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 8,5 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.14.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .15. Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.16.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K tualetas buvo įrengtas gyvenamojoje kameroje, atskirtas neaukšta sienele, prastai nusileisdavo vanduo, blogai veikė ventiliacija, todėl buvo blogas kvapas. 16.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015).

Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. 16.2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-04 pažymoje Nr. 24-5650 „Dėl M. V. skundo“ (1 t., b. l. 66-67) nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara.

Taigi Å¡i patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema. 16.3. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas. 16.4. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ asmens bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ , 2007-07-19 sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.16.5. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo veikimu.16.6.

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad nemaÅ¾Ä dalį ginčo laikotarpio (27 dienas) pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, taigi Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeista nebuvo.17. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti langai – vienintelis ventiliacijos Å¡altinis. 17.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis: laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai (22 punktas).

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). 17.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog M. V. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-07-11 raÅ¡tas Nr. 2.10-3743(16.17.8.10.12) (2 t., b. l. 51), kuriame nurodyta, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiÅ¡kėjo skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.

Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-07-01 pažyma Nr. 24-5613 (1 t., b. l.

65) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymų ar skundų LukiÅ¡kių TI-K direktoriui dėl jo laikymo sÄ lygų ginčo laikotarpiu nepateikė. 17.3. IÅ¡ atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (1 t., b. l. 75 – 2 t., b. l.

41) matyti, jog kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo nustatyta, kad langai atsidaro, vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 p. ar HN 134:2015 17 p. reikalavimus: kameroje Nr. 105 (2015-12-14 patikrinimo aktas Nr.13(13.3)-PA-2852, 1 t., b. l. 100); kameroje Nr. 405 (2015-03-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-694 (1 t., b. l. 103-107); 2015-05-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1260 (1 t., b. l. 108-111); kameroje Nr. 109 (2015-10-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2367 (1 t., b. l. 131); 2015-12-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2761 (1 t., b. l. 133); kameroje Nr. 124 (2015-08-13 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1900 (1 t., b. l. 143-144); kameroje Nr. 388 (2015-10-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2205 (2 t., b. l. 3-4); kameroje Nr. 400 (2015-10-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2205 (2 t., b. l. 3-4); kameroje Nr. 241 (2015-06-23 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1594 (2 t., b. l. 9); kameroje Nr. 312 (2015-12-28 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2971 (2 t., b. l. 12-13); kameroje Nr. 364 (2015-11-20 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2630 (2 t., b. l. 14); kameroje Nr. 374 (2015-04-09 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-763 (2 t., b. l. 15-18); kameroje Nr. 112 (2015-03-25 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-634 (2 t., b. l. 32-33).

Ir tik 2015-07-27 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-1794 (2 t., b. l.

30) buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 374 padarytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 p. reikalavimo pažeidimas, kadangi dalis lango buvo be stiklo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas pažeidimas netrukus buvo ištaisytas (2015-09-29 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2162 (1 t., b. l. 114-115).17.4. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors pareiškėjo nurodyti higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų būklės atmestini kaip nepagrįsti.18.

Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K jam buvo išduodamas tik 1 rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį, kuris buvo šiurkštus ir blogai valė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį.

Tačiau teisės aktai nereglamentuoja tualetinio popieriaus charakteristikos. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-04 pažymoje Nr. 24-5650 (1 t., b. l. 66-67) nurodyta, kad vyrams yra išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Tai patvirtina ir pareiškėjas skunde. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjui per mėnesį buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, nėra. Remiantis LVAT praktika (pvz., LVAT 2016 -03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016; 2016-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016) papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai dėl higienos priemonių kiekio ir kokybės negali būti vertinami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas.19.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore jis galėdavo tik 1 valandÄ per dienÄ . 2008-07-01 Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo X-1660 (toliau – SVÄ®) 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Ginčo byloje dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu suteikdamas pareiÅ¡kėjui kasdien teisės aktų numatytos trukmės pasivaikščiojimus, elgėsi taip, kaip turėjo elgtis pagal įstatymus.

20. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose iÅ¡ Å¡iferio, yra asbesto, kuris kėlė rimtÄ pavojų jo sveikatai ir kiekvienÄ dienÄ jį žalojo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. p. (2002-01-24 nutarimo Nr. 102 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002-01-27) uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Lukiškių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 36-46) patvirtino, kad I ir III korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai yra padengti šiferio lakštais. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai.

Žmogui įkvepiant asbesto plauÅ¡elių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 36-46) nurodė, kad Å¡iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) pareiÅ¡kėjas nesikreipė į kompetentingas institucijas, kurios bÅ«tų atlikusios aplinkos kenksmingumo matavimus. Taigi, teismo vertinimu, net ir padarius iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, ji negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui sveikatos problemų. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015).21. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad nuolat jautė alkį, kadangi jam, kaip aukÅ¡tam ir stambaus kÅ«no sudėjimo sportuojančiam asmeniui, nepakakdavo tiekiamo 1300-1500 kcal energetinės vertės maisto. 21.1.

SVÄ® 44 straipsnyje nustatyta, kad: suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas; maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai (5 dalis); suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (6 dalis). Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 buvo patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 9 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktÄ , valgiaraščius: valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams, valgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims, valgiaraÅ¡tį nedirbančioms moterims, valgiaraÅ¡tį nepilnamečiams, valgiaraÅ¡tį nėščioms moterims ir valgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms motinoms, valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms), valgiaraÅ¡tį nedirbančioms moterims (vegetarėms), dietinio maitinimo valgiaraÅ¡tį, tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

IÅ¡ Å¡ios nuostatos matyti, kad skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam dirbančiam ir nedirbančiam vyrui skiriasi. Atskirų mitybos normų sportuojantiems asmenims nėra numatyta. Taip pat nenustatyta, kad sportuojantys asmenys bÅ«tų priskiriami dirbančiųjų grupei ir turėtų teisę į kitokias mitybos normas nei nedirbantieji. 21.2. PareiÅ¡kėjo teiginiui apie 1300-1500 kcal energetinės vertės maisto davinį, prieÅ¡tarauja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo protokolo duomenys (1 t., b. l. 68), pagal kuriuos 2013-12-19 patikrinimo metu buvo nustatyta nedirbančių vyrų paros maisto davinio energetinė vertė (2856 kcal (2380 g. x 1,2 kcal)) net virÅ¡ijo teisės aktais nustatytÄ jÄ (2298 kcal), taip pat Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015-12-22 protokolas Nr. Ch2966 (1 t., b. l. 69-70), pagal kurį nedirbančių vyrų pietų davinio energetinė vertė – 1076,7 kcal.

Kadangi pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti įrodymais, nėra pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, kad duodamas maitinimÄ pareiÅ¡kėjui jis nepažeidė teisės aktų reikalavimÄ ir maisto energetinė vertė buvo ne mažesnė nei 2298 kcal. 21.3. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trÅ«kstant maisto, pareiÅ¡kėjas galėjo Å¡ia teise pasinaudoti.21.4.

Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo paskirtas (turėjo bÅ«ti paskirtas) ir turėjo bÅ«ti tiekiamas kitoks, nei nedirbantiems vyrams skirtas maitinimas, ar, kad pareiÅ¡kėjui realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

22. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas reikÅ¡damas tokias pretenzijas, konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . 23.PareiÅ¡kėjo teigimu, netinkamos kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K jam sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo jo sveikatÄ . PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata. Ä® bylÄ pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-07-08 raÅ¡te Nr. S-PER-1374 (1 t., b. l.

35) nurodyta, kad M. V. ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. IÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (1 t., b. l. 12-34) matyti, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami tik profilaktiniai tyrimai, nustatyti skrandžio veiklos ir virÅ¡kinimo sutrikimai, perÅ¡alimo ligos, o depresija ar kitokie panaÅ¡aus pobÅ«džio susirgimai nebuvo diagnozuoti. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiÅ¡kėjo sveikatos pakitimus, sÄ lygotus netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu.

24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 130 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 130 Eur suma.

25. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismo priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2000-09-19 Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1927 (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) (toliau –ABTÄ®) 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jų nenurodė, nedetalizavo, nepagrindė įrodymais, todėl Å¡is jo praÅ¡ymas paliktinas nenagrinėtu.

PareiÅ¡kėjui yra iÅ¡aiÅ¡kintina teisė pateikti detalizuotÄ ir įrodymais pagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. V. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 130 (vienas Å¡imtas trisdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo M. V. praÅ¡ymÄ priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ palikti nenagrinėtu. Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas