f63599bb-b556-48ee-8699-c191bfa6947d · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-380/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00008-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.19.3.2.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei; nuteistajam A.

J. ir jo gynėjui advokatui Donatui Lengvinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir nustatyta galutinė bausmė – 5 900 Eur dydžio bauda, kuriÄ A.

J. savanoriÅ¡kai privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1.  A. J. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d., 11.00–12.00 val., JÅ«rininkų sveikatos priežiÅ«ros centro Klaipėdos vakcinacijos centre, esančiame adresu Kretingos g. 36, Klaipėda, pasiÅ«lė ir davė 50 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) slaugytojai I. T. už pageidaujamÄ jos neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji neskiepytų jo, t. y.

A. J., COVID-19 vakcina, tačiau medicininiuose dokumentuose padarytų įraÅ¡Ä apie vakcinos ,,Covid 19 Vaccine Moderna“ 1-os dozės suleidimÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. ir jo gynėjas advokatas D. Lengvinas praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A. J. nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. 2.1. Teigia, jog teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Teismo iÅ¡dėstyti motyvai ir padarytos iÅ¡vados dėl A. J. kaltės prieÅ¡tarauja bylos įrodymams ir jų visumai. Argumentuoja, jog sprendžiant dėl asmens kaltės reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti Å¡io asmens ketinimÄ papirkti valstybės tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį) – turi bÅ«ti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siÅ«lo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis Nr. 2K-540/2013).

Byloje nėra jokių A. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, t. y. nei garso ar vaizdo įrašų, nei daiktinių įrodymų, nei kitų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso kodekso (toliau – BPK) leistinomis priemonėmis gautų ir kaltinamajam atskleistų duomenų, kurie patvirtintų kaltinimo papirkimu pagrįstumÄ . Tiek kaltinamasis aktas, tiek nuosprendis iÅ¡ esmės yra grindžiami kaltinimo liudytojų parodymais: pagrindinės liudytojos I. T., kuri dalyvavo tariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, ir kitų įvykyje nedalyvavusių liudytojų A.

V., S. M. ir G. D. parodymais, kurie tik atpasakojo I. T. jiems nurodytas aplinkybes. Sutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡ie liudytojai neturi pagrindo apkalbėti A. J., tačiau pažymi, jog nė vienas iÅ¡ jų nepatvirtino, kad A. J. neva I. T. pasiÅ«lė ir davė 50 Eur kyšį už pageidaujamÄ jos neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. 2.2. Nurodo, kad liudytoja I. T. 2022 m. sausio 4 d. teisiamajame posėdyje parodė: „,Supratau, kad žmogus nori gauti skiepo įraÅ¡Ä už pinigus. AÅ¡ tokių dalykų netoleruoju. <...>.

Gali bÅ«ti, kad pacientas kelis kartus klausė ar gali už pinigus susitarti, dabar tiksliai nepamenu, bet klausimas tikrai buvo toks. AÅ¡ negaliu tiksliai interpretuoti, už kÄ tiksliai pacientas siÅ«lė pinigus, bet darau prielaidÄ , kad jis norėjo skiepo įraÅ¡o, bet nenorėjo bÅ«ti paskiepytas.“ Å i liudytoja nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė tokių aplinkybių, kuriomis yra grįstas kaltinamas, o prieÅ¡ingas prielaidas ir interpretacijas pasidarė pati I. T.. Liudytojos A. V. parodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, todėl nepatikimi ir jais remtis negalima.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad I. T. apie tariamÄ kyšį jai pasakė asmeniÅ¡kai, perduodama lapelį, o teisme nurodė, kad tai ji pasakė, kai visi buvo kabinete. Nors liudytoja po prokurorės pastebėjimo pasitaisė ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau akivaizdu, kad dėl to tokių jos parodymų nėra pagrindo laikyti patikimais. Beje, Å¡i liudytoja taip pat daro prielaidas dėl tariamų A. J. kaltų veiksmų, nes parodė, kad ,,pinigai buvo siÅ«lomi turbÅ«t už įraÅ¡Ä â€œ.

Liudytojo G. D. parodymai yra tik apie tai, kÄ jam sakė I. T.. Liudytojas negirdėjo I. T. ir A. J. pokalbio, nematė jų veiksmų. Kita vertus, liudytojas aiÅ¡kiai nurodė, kad I. T. jam nesakė, kokiomis aplinkybėmis neva buvo siÅ«lomas kyÅ¡is, o jis subjektyviai pats sugalvojo, kad potencialiai taip galėjo bÅ«ti, t. y. kad A. J. neva atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, esÄ A. J. padėjo 50 Eur, leisdamas suprasti, kad pinigai neva buvo padėti ant stalo ar panaÅ¡iai, bet tokių duomenų byloje iÅ¡ viso nėra.

Liudytojos S. M. parodymai yra neinformatyvÅ«s ir nepagrindžia A. J. kaltės, todėl vertintini kaip niekiniai. Parodydama aplinkybes apie tariamÄ papirkimÄ , liudytoja aiÅ¡kiai įvardijo, kad neva toks atvejis jai buvo, nors A. J. pateikti kaltinimai dėl I. T. papirkimo. Taigi Å¡i liudytoja yra itin nenuosekli, o jos parodymai nepatikimi. Kita vertus, Å¡i liudytoja nurodo, kad A. J. atsisakymÄ skiepytis supratusi kaip reakcijÄ Ä¯ patirtÄ baimę ir iÅ¡gÄ stį dėl skiepijimosi, o tai patvirtina kaltinamojo parodymus ir paneigia teismo teiginius, jog A.

J. nurodymas, kad jam pasidarė bloga ir dėl to jis nesiskiepijo, yra tik jo gynybinė versija, pateikta siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Taigi visi minėti liudytojai patys interpretavo arba darė prielaidas, jog A. J. norėjo papirkti I. T., kad ji jo neskiepytų, tačiau medicininiuose dokumentuose padarytų įraÅ¡Ä apie vakcinos suleidimÄ . 2.3. Be to, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino kaltinamojo A. J. parodymų, jog jis tik pajuokavęs, diskutavęs su I. T. ir pats nustebęs, kai iÅ¡ jos iÅ¡girdo, kad ir už pinigus galima „skiepytis“.

A. J. negalėjo žinoti, kad tokia tvarka egzistuoja. Kai I. T. jo pase rado 50 Eur banknotÄ ir paklausė „čia mano ar jÅ«sų“, A. J. paklausė „ar galima už pinigus“, jis turėjo omenyje, ar žmonės taip daro. I. T. atsakė – ,,tik ne už tokius pinigus“. IÅ¡ tokio pokalbio turinio daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent pati I. T. žinojo arba buvo girdėjusi apie tokius atvejus vakcinavimo centre, o toliau pasidarė prielaidas, jog neva A. J. ketino jÄ papirkti už tai, kad Å¡i neatliktų skiepo, bet padarytų iÅ¡raÅ¡Ä apie atliktÄ skiepÄ .

Tokias prielaidas I. T. perpasakojo kolegoms ir bÅ«tent Å¡ių prielaidų pagrindu baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ir nuteistas A. J.. Teigia, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. J. tyčia buvo nukreipta papirkti slaugytojÄ I. T.. Å io pokalbio metu vyko diskusija apie tai, ar galima skiepytis už pinigus, tačiau jokiais bÅ«dais A. J. neįvardijo, kad pase esantys 50 Eur yra atlygis slaugytojai už tai, kad ji jo neskiepytų, tačiau medicininiuose dokumentuose padarytų įraÅ¡Ä apie vakcinos suleidimÄ .

Taigi, nesant byloje kitų įrodymų, aptartas pokalbis nepatvirtina A. J. tyčios siÅ«lyti kyšį ir jo siekio papirkti medicinos darbuotojÄ . Teismas, neatlikęs papildomo tyrimo, kaltinimo įrodymams – medicinos darbuotojų parodymams nepagrįstai suteikė prioritetinę reikÅ¡mę. NežiÅ«rint to, Å¡iuos parodymus sugretinus ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrus, patikimų abejonių nekeliančių įrodymų byloje negauta. Vadinasi, Å¡ioje byloje nėra pagrindo tvirtinti, kad A. J. nuteistas remiantis įrodymais, neginčijamai, patikimai patvirtinančiais jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. 2.4.

Teismas neįgyvendino BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes. Konstatuojant kyÅ¡ininkavimÄ reikia nustatyti bÅ«tinÄ kyÅ¡ininkavimo požymį – kyÅ¡io davėjo pageidaujamÄ kyÅ¡io priėmėjo veikimÄ ar neveikimÄ , t. y. bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ko siekė kyÅ¡io davėjas, pasiÅ«lydamas ar pažadėdamas duoti kyšį, koks yra (buvo) jo interesas (kasacinė nutartis Nr. 2K-536/2013). KyÅ¡iu kaltininkas siekia reikÅ¡mingų, racionalių, logiÅ¡kų padarinių (iÅ¡vengti griežto nubaudimo, didelių turtinių nuostolių, iÅ¡saugoti gerÄ reputacijÄ ) (kasacinė nutartis Nr. 2K-l 76/2014).

Å io teisinio reguliavimo kontekste pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tariamu kyÅ¡io siÅ«lymu (nors tokio siÅ«lymo apskritai nebuvo) A. J. bÅ«tų siekęs kokių nors realių, sau palankių medicinos darbuotojos I. T. veiksmų. Nė vienas iÅ¡ liudytojų, o ypač I. T., negirdėjo, kad A. J. prašė atlikti bÅ«tent tokius veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Kaltinamojo A. J. ir liudytojos I. T. parodymai iÅ¡ esmės skiriasi. A. J. parodė, kad I. T. padavė savo pasÄ .

Atvertusi pasÄ I. T. rado atsitiktinai įkritusiÄ 50 Eur banknoto kupiÅ«rÄ . I. T. paklausus „čia mano ar jÅ«sų“, A. J. atsakė „mano“ (jo) ir įsidėjo I. T. jam perduotus pinigus atgal į Å¡varko kiÅ¡enę. Po to A. J. pasiteiravo „o ar galima už pinigus“ (turėdamas omenyje, ar žmonės taip daro), o I. T. atsakė ,,tik ne už tokius pinigus“. A. J. tai suprato kaip diskusijÄ , o I. T. nurodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes, be kita ko, teigdama, kad A. J., paklaustas kieno čia pinigai, nurodė „čia Jums“, o jai pasiteiravus „ta prasme?“, neva jis jai atsakė „kaip galime susitarti, kad manęs nepaskiepyti?“, ir ji tada A.

J. atsakiusi, kad su ja nesusitars. A. J. neva dar kelis kartus paklausus, ar tikrai negalima susitarti, ji atsakė, jog ne. Teismas Å¡iems liudytojos parodymams suteikė prioritetÄ ir laikė juos patikimais, nors matyti, kad ji pati, interpretuodama įvykio aplinkybes, pasidarė prielaidas apie tariamÄ A. J. kyÅ¡io davimÄ jai už pageidaujamÄ veikimÄ . Byloje nėra jokių Å¡ios liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, kaip nėra ir A. J. nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Nors A.

J. ir I. T. parodė tas pačias aplinkybes, kad A. J. pase buvo 50 Eur banknotas, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad I. T. buvo siÅ«lomas kyÅ¡is. 2.5. Teigia, jog byloje nėra jokių tiesioginių A. J. kaltės įrodymų. Byloje nepaneigta A. J. versija, jog pinigus jis buvo įsidėjęs į Å¡varko vidinę kiÅ¡enę, o 50 Eur banknotas pase, pasÄ paduodant I. T., atsidÅ«rė atsitiktinai. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, kad kiÅ¡enėje esantis banknotas negalėjo atsitiktinai atsidurti toje pačioje kiÅ¡enėje esančiame pase.

Todėl visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. A. J. požiūris į skiepus nuo COVID-19 ar jo dalyvavimas tam tikruose renginiuose nėra ir negali būti laikomi jo kaltumo įrodymu. Taigi A. J. vienoks ar kitoks subjektyvus požiūris draugų rate ar įsitikinimai nėra ir negali būti laikomi jo kaltumo įrodymu, jis negali būti už tai persekiojamas. Todėl teismo argumentai, jog A. J. draugų liudytojų A. T. ir M. T. parodymai, jog jis nepritaria skiepams nuo COVID-19, o tai rodo jo požiūrį į skiepus, yra nepagrįsti.

A. J. subjektyvus požiÅ«ris į skiepus ar jo dalyvavimas tam tikruose renginiuose neturi jokių tiesioginių sÄ sajų su jam inkriminuota nusikalstama veika. Bylos nagrinėjimo metu A. J. nurodė dėl sveikatos sutrikimų turintis (duomenys neskelbtini) proc. neįgalumÄ . Taigi, tokiam asmeniui skiepai objektyviai yra reikalingi. Be to, kaip jis pats nurodė, pasirinko „Moderna“ gamintojo skiepÄ , nes tokį skiepÄ jam rekomendavo medicinos srityje dirbantys tėvai. A. J. tiesioginė vadovė O. K. patvirtino, kad pareigos darbuotojams skiepytis darbe nebuvo.

Taigi A. J. nebuvo priverstas skiepytis, o veikė laisva valia, siekė apsisaugoti nuo galimos virusinės ligos. Pažymi, kad apsaugai nuo COVID-19 infekcijos vieno „Moderna“ gamintojo skiepo neužtenka, tam reikalingi du skiepai. Vienu skiepu skiepijama su „Jansen & Jansen“ gamintojo skiepais. Todėl akivaizdu, kad, norėdamas atlikti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. iÅ¡vengti skiepo suleidimo, tačiau sistemoje gauti įraÅ¡Ä dėl paskiepijimo, A. J. bÅ«tų rinkęsis vakcinÄ â€žJansen & Jansen“.

Tai, kad tokia vakcina įvykio metu vakcinavimo centre buvo skiepijama, patvirtina 2021 m. rugpjūčio 12 d. VÅ¡Ä® JÅ«rininkų sveikatos priežiÅ«ros centro raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S3-631, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. vakcinavimo centre, adresu Kretingos g. 36, Klaipėda, „Jansen“ vakcina paskiepyti 35 asmenys. Taigi, A. J. neturėjo jokio tikslo, juolab nebÅ«tų gavęs jokios naudos, jeigu tariamai bÅ«tų siÅ«lęs kyšį už pirmÄ jÄ vakcinos „Moderna“ skiepo dozę, kadangi jis vis tiek bÅ«tų turėjęs atvykti ir antrosios skiepo dozės. Byloje nebuvo ir nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tariamu kyÅ¡io siÅ«lymu / davimu (nors realaus siÅ«lymo / davimo apskritai nebuvo) A.

J. bÅ«tų siekęs kokių nors sau palankių medicinos darbuotojos I. T. veiksmų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų A. J. kaip tariamo kyÅ¡io davėjo pageidaujamÄ konkretų ir aiÅ¡kiai apibrėžtÄ kyÅ¡io priėmėjo I. T. veikimÄ (rezultatÄ ).

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. J. nuteisimu, teigiant, jog teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, tiesioginių jo kaltės įrodymų byloje nėra, o esami yra nepakankami pagrįsti jo kaltę padarius nusikalstamÄ papirkimo veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje.

5. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. J. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Teismas, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , nesuteikdamas vieniems įrodymams prioriteto prieÅ¡ kitus, ir tinkamai pagrindė savo iÅ¡vadas. Taigi, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, dėl to abejoti jo objektyvumu bei teisėtumu teisinio pagrindo nėra.

6. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai pasireiÅ¡kia bent vieno iÅ¡ alternatyvių veiksmų padarymu: kyÅ¡io pasiÅ«lymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu.

Kyšį žadama, siÅ«loma duoti ar jis duodamas už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtÄ arba neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius.

Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011).

7. Kartu, kaip pagrįstai argumentuoja apeliantai, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal teismų praktikÄ , sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimÄ reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti Å¡io asmens ketinimÄ papirkti valstybės tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį) – turi bÅ«ti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siÅ«lo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis Nr. 2K-540/2013).

Konstatuojant kyÅ¡ininkavimÄ reikia nustatyti bÅ«tinÄ kyÅ¡ininkavimo požymį – kyÅ¡io davėjo pageidaujamÄ kyÅ¡io priėmėjo veikimÄ ar neveikimÄ , t. y. bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ko siekė kyÅ¡io davėjas, pasiÅ«lydamas ar pažadėdamas duoti kyšį, koks yra (buvo) jo interesas (kasacinė nutartis Nr. 2K-536/2013). Suprantama, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams sampratÄ baudžiamajame įstatyme, normų, nustatančių atsakomybės pagrindus už tokių veikų padarymÄ , paskirtį, yra prielaidos iÅ¡vadai, kad kyÅ¡iu laikytina tai, kuo siekiama kaltininkui reikÅ¡mingų, racionalių, logiÅ¡kų padarinių (pvz., iÅ¡vengti griežto nubaudimo, didelių turtinių nuostolių, iÅ¡saugoti gerÄ reputacijÄ ).

8. IÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo motyvų matyti, kad teismas, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, analizavo ir pasisakė apie A. J. tyčiÄ , jos kryptingumÄ ir kartu tinkamai įvertino, jog I. T. pagrįstai suprato, jog jai siÅ«lomas ir duodamas A. J. kyÅ¡is yra už tai, kad ji atliktų jo pageidaujamus neteisėtus veiksmus. A. J. inkriminuotus kyÅ¡io siÅ«lymo ir davimo veiksmus teismas pagrįstai grindė nors ir netiesioginiais, tačiau patikimais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais ir jų visuma.

Nuosprendyje greta teisme duotų liudytojų I. T., A. V., G. D., S. M., taip pat liudytojų O. K. (A. J. darbo vadovė, parodžiusi, kad tÄ dienÄ A. J. pasakė, jog važiuoja skiepytis), A. T. ir M. T. (A. J. pažįstami, draugai, parodę, kad nesutarė su A. J., nes jis netikėjo vakcinomis) parodymų nurodomi ir Å¡ių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Todėl nėra pagrindo pritarti apeliantų teiginiui, kad kaltinamojo kaltę teismas grindė tik kaltinimui palankių liudytojų I.

T., A. V., G. D., S. M. parodymais. Liudytojų parodymai, kaip tai nustatyta BPK 276–292 straipsniuose, buvo apraÅ¡yti nuosprendyje siekiant atskleisti jų parodymų kaitÄ ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme ir taip juos patikrinti bei iÅ¡vengti jų vertinimo klaidų. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad teismas nuosprendį pagrindė nepatikimais ar neinformatyviais liudytojų I. T., A. V., G. D., S. M. parodymais ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismas atsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumÄ ir nurodė tai nuosprendyje, lygindamas ir vertindamas apeliantų kvestionuojamus liudytojų I. T., A. V., G. D., S. M. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (iÅ¡tirti daiktų apžiÅ«ros, kratos protokolai ir kt.).

9. Akcentuodami, jog A. J. nesiÅ«lė ir neturėjo tyčios siÅ«lyti ir duoti kyšį bendrosios praktikos slaugytojai I. T. už pageidaujamÄ jos neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji neskiepytų jo COVID-19 vakcina, tačiau medicininiuose dokumentuose padarytų įraÅ¡Ä apie vakcinos ,,Covid 19 Vaccine Moderna“ 1-os dozės suleidimÄ , apeliantai savaip interpretuoja tiek liudytojos I. T., tiek jos kolegų, dirbusių toje pačioje vakcinacijos vietoje, liudytojų A. V., G. D., S. M. parodymus. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos.

10. Å iuo atveju jokio pagrindo netikėti ar abejoti liudytojų I. T., A. V., G. D. ir S. M. duotų parodymų patikimumu nebuvo ir dabar nėra. Kaltinimui atskleisti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, t. y. kad I. T. siÅ«lė ir davė kyšį bÅ«tent A. J., ir liudytojai A. V., G. D. ir S. M. suprato vienodai, o tai, kad nė vienas iÅ¡ jų nematė ir (ar) negirdėjo kyÅ¡io siÅ«lymo ir davimo veiksmų, nelemia mažesnio jų parodymų patikimumo. Jų parodymai patvirtina tiesiogiai kyÅ¡io siÅ«lymo ir davimo procese dalyvavusios I.

T. parodymus apie tai, kad 50 Eur kyšį siÅ«lė ir davė A. J.. I. T. veiksmai – pinigų grÄ Å¾inimas A. J., praneÅ¡imas dėl bandymo jÄ papirkti A. V. – vakcinacijos centro koordinatorei, vėliau – S. M. – registratorei vakcinacijos centre ir G. D. – vyriausiajam koordinatoriui Klaipėdos vakcinacijos centre, kaip teisingai motyvavo teismas, rodo, jog ji suprato, kad A. J. siÅ«lo ir duoda jai kyšį už tai, kad ji realiai jo nepaskiepytų, tačiau padarytų įraÅ¡Ä medicininiuose dokumentuose, jog paskiepijo 1-Ä ja vakcinos doze.

I. T. iÅ¡ karto grÄ Å¾ino A. J. jo pasiÅ«lytus, t. y. įdėtus į pasÄ , 50 Eur, o apie papirkimo faktÄ informavo už tai atsakingus darbuotojus.

11. Kaltinamojo A. J. versijÄ , kad pinigai pase atsidÅ«rė atsitiktinai, apylinkės teismas pagrįstai atmetė ir vertino kaip paneigtÄ liudytojos S. M. parodymais. Kaip teisingai nustatė teismas, visų pirma, registruodama A. J. vakcinuoti, S. M. buvo paėmusi jo pasÄ , tačiau nematė jame jokių pinigų, o po to A. J. pateikus pasÄ I. T., Å¡i iÅ¡kart pamatė pase įdėtÄ perlenktÄ 50 Eur kupiÅ«rÄ . I. T. parodymai, jog tada A. J. bandė susitarti dėl vakcinos nesuleidimo, o jai atsisakius atlikti praÅ¡omÄ paslaugÄ ir grÄ Å¾inus pinigus, A.

J. atsisakė skiepytis, jam pasidarė bloga, yra nuoseklÅ«s ir atskleidžia logiÅ¡kÄ Ä¯vykio eigÄ . I. T. parodymus patvirtina ir akistatos su kaltinamuoju A. J. protokole užfiksuoti duomenys bei minėtų liudytojų A. V., S. M., S. D. parodymai. Teisėjų kolegija pažymi, jog visi Å¡ie liudytojai A. J. nepažinojo ir jokio pagrindo jį apkalbėti ar kitaip jam pakenkti neturėjo. Teismas pagrįstai įžvelgė, jog A. J. turi neigiamÄ požiÅ«rį į skiepus, o tai sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ , kad, jau važiuodamas skiepytis, A.

J. turėjo apibrėžtÄ iÅ¡ankstinę tyčiÄ iÅ¡vengti skiepijimosi ir tai padaryti paperkant konkretų vakcinÄ suleidžiantį medicinos darbuotojÄ . Patogi kyÅ¡io siÅ«lymui, davimui vieta – vakcinacijos vietoje buvo tik slaugytoja I. T., A. J. pasirinktas „tylusis“ kyÅ¡io davimo metodas – įdedant pinigus į pasÄ ir tokiu bÅ«du tikintis slaugytojos nesÄ Å¾iningumo, atskleidžia A. J. sumanumÄ siekiant nusikalstamo tikslo realizavimo, tačiau tai nepaneigia apylinkės teismo iÅ¡vados, jog jis veikė tiesiogine tyčia – siÅ«lydamas ir duodamas 50 Eur kyšį I.

T. suprato, kad veikia neteisėtai, ir norėjo taip elgtis. Pateikdamas pasÄ registracijai, A. J. jame neturėjo įdėjęs banknoto, o perlenktÄ 50 Eur kupiÅ«rÄ Ä¯dėjo į pasÄ tik tada, kai pateikė jį konkrečioje asmenų vakcinacijos vietoje dirbusiai I. T.. Todėl kaip iÅ¡galvota ir neįtikinama vertinama apeliantų versija, kad A. J. tuo metu su savimi turėti pinigai savaime įsimaišė ar kitaip galėjo patekti į pasÄ , o I. T. radus 50 Eur pase, jis tik su ja juokavęs ir diskutavęs apie galimybę vakcinacijos centre „skiepytis“ už pinigus.

Beje, apeliantų teiginys, jog A. J. tuo metu taip juokavo, leidžia suabejoti tuo, jog jo negalavimas vakcinacijos centre tuoj po nepavykusio papirkimo buvo tikras, o ne apsimestinis, siekiant Å¡velninti, maskuoti nepavykusio papirkimo pasekmes ir iÅ¡vengti pasiskiepijimo. Todėl A. J. įvykio dienÄ liko nepasiskiepijęs.

12. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, jog A. J. kaltė padarius BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ A. J. pripažinti kaltu pagal 227 straipsnio 1 dalį.

13. Bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta A. J. bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. BK 227 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Taigi A. J. skirta Å¡velniausia baudos bausmė, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad anksčiau jis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau už kitokio pobÅ«džio pažeidimus, baudas sumoka, yra darbingo amžiaus, dirba, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Ä®vertinus A. J. asmenybę, jo padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , bausmė nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

14. Apibendrindama anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuteistojo veika pagal BK 227 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Tenkinti apeliacinį skundÄ ir panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė