f6316f39-8e3f-4bdc-bd86-7652ea2936ea · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A575-1815/2010

                                          Procesinio sprendimo kategorija

9.4.1.1.; 9.4.3.; 9.7. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų  Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant AuÅ¡rai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Girdučiui Vainiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z. J. (Z. J.)

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Z. J. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

PareiÅ¡kėjas Z. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 9–12), kurį tikslino (b. l. 5–8), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir prašė:

1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - ir Vilniaus AVMI) 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ Nr. (21.26)-256-109;

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2009 m. gegužės 4 d. sprendimÄ Nr. 68-118;

3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės (toliau -  ir Komisija) 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. S-243(7-162/2009).

Paaiškino, kad Vilniaus AVMI 2009 m. sausio 15 d. patikrinimo aktas Nr. (21.26)-83-413), kuriame pareiškėjui buvo apskaičiuoti 304

329 Lt etilo alkoholio akcizo ir 123 558 Lt etilo alkoholio akcizo delspinigių ir Vilniaus AVMI 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (21.26)-256-109 buvo priimti

remiantis vien tik įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-183/2007, kuriame pareiškėjas ir dar

du asmenys pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau

- ir BK) 201 straipsnio 2 dalį. Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-109 ir Komisija 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patvirtino Vilniaus AVMI sprendimÄ .  Nurodė, kad Komisija savo sprendimÄ Nr.

S-243(7-162/2009 motyvavo tuo, jog mokesčių administratorius savo sprendime aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai pasisakė dėl kilusio ginčo, kad priimti sprendimai nepažeidžia non bis in idem principo ir susiformavusios teismų praktikos, tačiau Komisija neatsižvelgė į kilusio ginčo pasekmių konstitucingumo problemÄ dėl atsirandančio dvigubo baudimo už ta pačiÄ veikÄ , taip pat į teisės aktų kolizijos problemas sprendžiamu klausimu. Teigė, kad mokesčių administratorius savo sprendimus grindė teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir atskiro patikrinimo, kuris nustatytų akcizais apmokestinamų objektų egzistavimÄ , jų kiekį ir kitas sprendimui priimti reikÅ¡mingas aplinkybes neatliko, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, mokesčių administratorius neturėjo teisės suraÅ¡yti patikrinimo aktÄ , remdamasis teismo sprendimu, kadangi Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ (nusikalstamos veikos požymius pagal BK 201 straipsnio 2 dalį) nesiaiÅ¡kino kaltinamųjų Å«kinės, komercinės ar finansinės veiklos, taip pat nenustatė Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimų; mokesčių administratorius privalėjo atlikti savo patikrinimÄ , kurio metu bÅ«tų nustatyta, kad egzistuoja akcizais apmokestinamas objektas, jo kiekis ir kitos teisingam sprendimui priimti

svarbios aplinkybės. Pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-183/2007 asmenų veikas įvertino

skirtingai, tačiau mokesčių administratorius į kaltės laipsnį neatsižvelgė, nenurodė, kuo vadovaudamasis solidariai padalino atsakomybę. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, įstatymais, tarptautiniais teisės aktais ir bendraisiais teisės principais, negalima asmens bausti du kartus už tÄ pačiÄ veikÄ . Kadangi bauda yra piniginė bausmė (BK 47 str. 1 d.), mokesčių administratorius negali bausti pareiÅ¡kėjo antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ , paskirdamas baudÄ , todėl Vilniaus AVMI paskirta 30 433 Lt bauda yra neteisėta ir negalima.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime (b. l. 37–38) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateikti argumentai mokesčių teisės atžvilgiu yra nereikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui, todėl vertintini tik kaip gynybinė pareiÅ¡kėjo pozicija, susidedanti iÅ¡ nieko nenustatančių, neįrodančių ir/ar nepaneigiančių formuluočių visumos, t. y. nesudaro pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus, kurie yra pagrįsti ir teisingi, priimti iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡nagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad patikrinimo akte Nr. (21.26)-83-413, sprendime Nr. (21.26)-256-109, sprendime Nr. 68-118 bei sprendime Nr. S-243(7-162/2009) yra fiksuotas faktas, jog pareiÅ¡kėjui, pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, atsirado prievolė mokėti akcizus, yra konstatuotas ir pagrįstas neginčijamais tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo mokestinių prievolių faktinis bei juridinis apskaičiavimo pagrindas yra pakankamai iÅ¡aiÅ¡kintas ir byloje nekyla abejonių dėl papildomai pareiÅ¡kėjui apskaičiuoto mokesčio; Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir Komisija sprendime Nr. S-243(7-162/2009), konstatavusi, jog mokesčių administratorius pagrįstai nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ laiku nedeklaruotÄ ir nesumokėtÄ ginčijamÄ akcizų sumÄ , todėl priimtų sprendimų naikinti pareiÅ¡kėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui grindžia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais, kaip ir skundus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Komisijai, o kadangi minėtų pareiÅ¡kėjo skundų motyvai jau buvo paneigti, atsakovas pakartotinai dėl pareiÅ¡kėjo mokestinio patikrinimo iÅ¡vadų nepasisako. Mokesčių administratoriai ir Komisija pagrįstai rėmėsi gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio

pobūdžio bylose: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, 2008 m. vasario 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-269/2008, 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-577/2009.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime (b. l. 41) prašo netenkinti pareiškėjo skundo ir palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 15 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje

byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjas Z. J. pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, t. y. padaręs

nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 2 dalyje, privalo sumokėti mokesčius (akcizÄ ) ir  baudÄ , taip pat – ar mokesčių administratorius turėjo teisę suraÅ¡yti patikrinimo aktÄ , remdamasis teismo nuosprendžiu. Teismas rėmėsi

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-1832/2008, kuriame buvo

konstatuota, kad draudžiant dvigubÄ baudimÄ (non bis in idem principas) nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje skundžiamais sprendimais pareiÅ¡kėjui buvo įtvirtinta pareiga sumokėti akcizo mokestį, akcizo mokesčio baudÄ ir delspinigius. Å io mokesčio, baudos ir delspinigių apskaičiavimas nulemtas pareiÅ¡kėjo netinkamos veiklos mokesčių teisės srityje, t. y. jis atliktas už atitinkamų mokestinių prievolių nevykdymÄ . Teismas pažymėjo, kad mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas ir viena iÅ¡ mokesčių teisės paskirčių – užtikrinti pajamų gavimÄ , tam pasitelkiant ir atitinkamas užtikrinimo priemones, inter alia baudų už neteisingÄ mokesčių apskaičiavimÄ sumokėjimÄ . Teismas rėmėsi Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, kuriame buvo įtvirtinta, kad pareiga

mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė – pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rÅ«Å¡imi susijusius klausimus, t. y. skiriasi Å¡ių teisinių reiÅ¡kinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytÄ nusikaltimÄ , baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar administracinės teisės pažeidimÄ gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato. Atsižvelgęs į tai, kas  iÅ¡dėstyta,

teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad baudžiamuoju nuosprendžiu pareiÅ¡kėjui Z. J. paskirta kriminalinė bausmė neužkerta kelio mokesčius

administruojančioms institucijoms reikalauti iš pareiškėjo akcizo mokesčio, baudos, delspinigių sumokėjimo, nes tuo nėra pažeidžiamas principas non bis in idem. Pareiškėjo neteisėto akcizais apmokestinamų prekių (etilo alkoholio) laikymo, gabenimo faktai nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, kuriame nustatyta, jog pareiškėjas, veikdamas bendrininkų grupėje su V. L. (V. L.) ir T. S. (T. S.), neteisėtai

laikė ir gabeno daugiau kaip 29 535 litrus techninio etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 96,6 proc. Vadinasi, pareiškėjas laikė

ir gabeno pagal Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį akcizais apmokestinamas prekes, t. y. etilo alkoholį, kurioms taikytinas akcizas nebuvo sumokėtas, todėl pareiÅ¡kėjas pažeidė Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų, 9 straipsnio 7 ir 8 dalies, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nustatė, kad aplinkybė, jog pagal apkaltinamÄ jį nuosprendį bendrininkų grupėje veikusiems asmenims buvo skirtos skirtingos bausmės, pareiÅ¡kėjo mokestinėms prievolėms bei jų dydžiui reikÅ¡mės neturi. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje nėra iÅ¡skirta, kokiÄ rasto techninio etilo alkoholio dalį laikė ir gabeno konkretus asmuo. Minėtame nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK

201 straipsnio 2 dalį, nes jie, turėdami tikslÄ realizuoti, neteisėtai laikė ir

gabeno daugiau kaip 50 litrų (29 535 litrai) techninio etilo alkoholio. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuos produktus laikė ir

gabeno visi trys asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ) lygiomis dalimis, todėl mokesčių administratorių sprendimai už visas laikytas ir gabentas etilo alkoholio prekes apskaičiuotÄ akcizo mokestį padalinti į tris lygias dalis yra pagrįsti. Faktai, jog pareiÅ¡kėjas neteisėtai laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes (etilo alkoholį), aiÅ¡kiai nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje (nustatytas kiekis, etilo alkoholio koncentracija), kurio pareiÅ¡kėjas neskundė, mokesčių administratoriai pagrįstai rėmėsi Å¡ia informacija apskaičiuodami pareiÅ¡kėjui mokėtinÄ 304 329 Lt etilo alkoholio akcizÄ . Teismas sutiko su Komisijos argumentais, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių baudžiamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes ir faktus bei galinčių turėti įtakos apskaičiuojant akcizo mokestį, mokesčių administratoriams nebuvo pagrindo nesiremti baudžiamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis. Mokesčių administratoriai ginčijamuose sprendimuose iÅ¡samiai nurodė, kodėl suraÅ¡ant

pareiÅ¡kėjo patikrinimo aktÄ buvo remtasi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir nustatytais faktais. Teismas pabrėžė,

jog Komisijos bei mokesčių administratorių išvados, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos ir neginčijamos, yra pagrįstos. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose, kuriose mokesčių mokėtojui mokėtinas akcizas mokesčių administratoriaus apskaičiuotas remiantis baudžiamosiose bylose nustatytomis aplinkybėmis ir faktais, šie apskaičiavimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo laikomi teisingais ir pagrįstais (pavyzdžiui, 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-577/2009). Be to, Akcizų įstatyme nenumatyta, kad sunaikintas neteisėtai pagamintas, laikytas ar gabentas etilo alkoholis yra atleidžiamas nuo akcizų.

III.

PareiÅ¡kėjas Z. J. pateikė apeliacinį skundÄ (b. l. 73–75), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimÄ Nr. I-204-815/2010.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, neatsižvelgė į pateiktus argumentus, todėl padarė klaidingas išvadas. Pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, kad mokesčių administratorius neatliko jo komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimo ir nenustatė pažeidimų. Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu mokesčių administratorius buvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau byloje jokio civilinio ieškinio nepareiškė ir patikrinimo neatliko, nors minėtas įstatymas reikalauja atlikti tokius

veiksmus. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje Nr. 1-183/2007 pripažino, kad „prokurorui pakeitus kaltinimÄ

teisme ir atsisakius kaltinimo pagal BK 199 str. 1 d., nėra ir civilinio ieÅ¡kinio pagrindo“. Dėl minėtos priežasties civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui buvo areÅ¡tuotas pareiÅ¡kėjo turtas, vėliau turto areÅ¡tas panaikintas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino minėtų materialinės teisės normų pažeidimų ir formaliai apsiribojo tik tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m gruodžio 28 d. nuosprendyje nustatė etilo alkoholio kiekį ir koncentracijÄ ir to pakanka, kad atsirastų mokestinės prievolės. Teigia, kad teismo nurodymas, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio sumomis, privalėjo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, prieÅ¡tarauja Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsniui, kuriame įtvirtinta, kad Mokesčių administratorius turi atlikti asmenų komercinės Å«kinės veiklos patikrinimÄ ir nustatyti mokesčių įstatymo pažeidimus. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo komercinės Å«kinės veiklos ir nenustatinėjo mokesčių įstatymų pažeidimų (nors BK numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už mokesčių įstatymų nusižengimus). Atkreipia dėmesį, kad jo padarytas BK 201 straipsnio 2 dalies nusižengimas priskiriamas prie nusižengimų ekonomikai ir verslui, o ne prie nusižengimų finansams. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad mokesčių administratorius nesudarė jam sÄ lygų pateikti konkrečius įrodymus, paneigiančius baudžiamajame nuosprendyje nurodytų aplinkybių ir faktų, galinčių turėti įtakos apskaičiuojant akcizo mokestį. Be to, mokesčių administratorius privalėjo vadovautis turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu (Mokesčių administravimo įstatymo 10 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl dvigubos atsakomybės. BK 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bauda yra

piniginė bausmė, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime pasakyta, kad baudos kaip

finansinės sankcijos pagal savo pobÅ«dį ir tikslus iÅ¡ esmės nesiskiria nuo administracinių baudų; ir vienos, ir kitos pažeidėjui sukelia neigiamas turtinio pobÅ«džio pasekmes, tokiu bÅ«du siekiant jį nubausti. Teigia, kad apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu jam teisėtai paskirta bausmė už padarytÄ teisės nusižengimÄ ir Mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo antrÄ kartÄ bausti už tÄ patį.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo atsiliepimÄ grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimÄ pirmosios instancijos teismui ir sutinka su Å¡io teismo priimtu sprendimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo ir palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

           Ginčas byloje kilęs dėl mokesčių administratoriaus pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuotų ir nurodytų sumokėti į valstybės biudžetÄ 304 329 Lt akcizų, 123 558 Lt akcizų delspinigių ir 30 433 Lt akcizų baudos.

           Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo neteisėtų akcizais apmokestinamų prekių (etilo alkoholio) laikymo, gaminimo (skaidrinimo) ir gabenimo faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1103). Taigi nagrinėjimu atveju nustatyta, kad pareiškėjas laikė, gamino ir gabeno pagal Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį akcizais apmokestinamas prekes, t. y. etilo alkoholį, kurioms taikytini akcizai nebuvo sumokėti pagal Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies,

8 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų, 9 straipsnio 7 ir 8 dalies, 11 straipsnio

1 dalies nuostatas (Akcizų įstatymo redakcija, galiojusi 2006 m. vasario mėn.).

           Apeliacinio skundo argumentas, kad mokesčių administratorius neturėjo teisės apskaičiuoti akcizų ir su jais susijusių mokestinių sumų, vadovaudamasis baudžiamosios bylos medžiaga, yra nepagrįstas. Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį, remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, suraÅ¡ydamas patikrinimo aktÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka.

Kadangi faktai, jog pareiškėjas neteisėtai laikė, gamino ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes (etilo alkoholį), aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje (nustatytas kiekis, etilo alkoholio koncentracija), teisėjų kolegijos vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi šia informacija, apskaičiuodamas pareiškėjui mokėtinus 304 329 Lt akcizų. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių baudžiamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes ir faktus bei galinčių turėti įtakos apskaičiuojant akcizo mokestį, mokesčių administratoriui nebuvo pagrindo nesiremti baudžiamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis. Tiek vietinis mokesčių administratorius, tiek centrinis mokesčių administratorius skundžiamuose sprendimuose iÅ¡samiai nurodė, kodėl suraÅ¡ant pareiÅ¡kėjo patikrinimo aktÄ , buvo remtasi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir nustatytais faktais.

Pažymėtina, kad tokie apskaičiavimai administracinėse bylose, kuriose mokesčių mokėtojui mokėtini akcizai mokesčių administratoriaus apskaičiuojami, remiantis baudžiamosiose bylose nustatytomis aplinkybėmis ir faktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo laikomi teisingais ir pagrįstais (pvz.:, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. A556-577/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1103/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1431/2010).

           Apeliacinio skundo argumentas, kad mokesčių administratoriui apskaičiavus akcizus, akcizų delspinigius ir ypač akcizų baudÄ , pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas antrÄ kartÄ už tÄ patį pažeidimÄ ir taip buvo pažeistas non bis in idem principas, taip pat yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem, draudžiantis antrÄ kartÄ bausti tÄ patį asmenį už tÄ patį pažeidimÄ , nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje A15-39/2005; 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1832/2008; 2010 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-646/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 28 d. sprendime nurodė, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai Å¡iuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė - pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rÅ«Å¡imi susijusius klausimus, t. y. skiriasi Å¡ių teisinių reiÅ¡kinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytÄ nusikaltimÄ , baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar administracinės teisės pažeidimÄ gali egzistuoti vienu metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. A6-238/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1103/2009).

Atsirandanti pareiga mokėti akcizus yra pareiga sumokėti mokestį, bet ne atsakomybės priemonė. Todėl Å¡ios pareigos atsiradimas pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti traktuojamas kaip pareiÅ¡kėjo baudimas antrÄ kartÄ už tÄ patį pažeidimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-754/2009; 2009 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-827/2009). Mokesčių mokėtojo prievolė mokėti įstatymų nustatytus mokesčius ir mokestinė atsakomybė už mokesčių nesumokėjimÄ Ä¯statymų nustatytu laiku (delspinigiai ir bauda) negali bÅ«ti tapatinami su atsakomybe už (Å¡iuo atveju baudžiamosios teisės taikymo požiÅ«riu) neteisėtÄ veikÄ , kadangi iÅ¡ esmės skiriasi Å¡ių nusižengimų objektai bei objektyviosios pusės ir atsakomybės rÅ«Å¡ys yra skirtingos bei tarpusavyje nesusijusios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1720/2008).

           Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas bauda nubaustas pagal mokesčių administravimo įstatymÄ už tai, kad jis nedeklaravo deklaruojamo mokesčio (Mokestinio ginčo b.l. 30), o nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai laikė ir gabeno techninį etilo alkoholį. Tai yra Å¡ie pažeidimai skiriasi iÅ¡ esmės, nėra Å¡ių dviejų teisės pažeidimų sutampančių esminių objektyvių požymių.

           Teismas atmeta apelianto argumentus dėl to, kad jo skundas turėtų būti tenkinamas Vilniaus apygardos teismui 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pažymėjus, kad nėra civilinio ieškinio pagrindo. Apelianto nurodyta frazė turėtų būti interpretuojama nuosprendžio kaip dokumento kontekste. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas šiame nuosprendyje aiškiai pažymėjo, kad byloje civilinio ieškinio nebuvo pareikšta, o iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad joje jokie klausimai susiję su mokesčiais nebuvo sprendžiami. Taigi, šis nuosprendis jokių procesinių kliūčių mokestinei bylai nesudaro.

           Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra sÄ lygos kurti naujÄ precedentÄ ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Â

           Pagal Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendį apmokestinamuosius produktus laikė, gamino ir gabeno trys asmenys (įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ ). Apeliantas neįrodė, kad mokesčių administratoriaus sprendimas už visas etilo alkoholio prekes apskaičiuotus akcizus padalinti į tris lygias dalis pažeidė kokį nors įstatymÄ . Atvirkščiai, toks administracinis sprendimas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokesčių administratoriaus sprendimas už visas etilo alkoholio prekes apskaičiuotus akcizus padalinti į tris lygias dalis yra pagrįstas.

          Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jo pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio

1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

PareiÅ¡kėjo Z. J. (Z. J.) apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

                                                                                            Antanas

Ablingis

                           Â

                                                                Â

                                        Ričardas Piličiauskas

                                                               Â

                                         Virgilijus Valančius