2017-01-10 Nr. BB-151-1-67-2-00002-2012-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-34-303/2017

Teisminio proceso Nr. 1-67-2-00002-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.11.2; 1.2.19.6; 2.2.4.3; 2.4.6.2.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Audronės Kartanienės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Borščienės kasacinį skundą P. J. baudžiamojoje byloje dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria panaikintas Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui, nustatant trijų mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu P. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimu, 229 straipsnį – devynių mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams įpareigojant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos Kelmės rajono ribų.

Civiliniams ieškovams AAS „Gjensidige Baltic“, UAB DK „PZU Lietuva“, Kultūros paveldo departamentui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinio ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) piligrimų centro ieškinys P. J. dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. P. J. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – laikinai eidamas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) piligrimų centras, buveinė Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, dėl to turėdamas teisę veikti šios įstaigos vardu bei administracinius įgalinimus, pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį būdamas atsakingas už objekto – vienuolyno pastato – priešgaisrinę būklę, pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą privalėdamas užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte (11 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nedelsdamas šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus (11 straipsnio 3 dalies 4 punktas) ir nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti (11 straipsnio 3 dalies 15 punktas), dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) netinkamai atliko savo pareigas, dėl to Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini) Švč.

Mergelės Marijos parapija patyrė didelės žalos, t. y. pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, kad visi šildymo įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal gamintojo instrukcijose ir kituose teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus (154 punktas) ir juos draudžiama kūrenti šildymo įrenginiui nepritaikytu kuru (159.3 punktas), nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2012 m. sausio 25 d. neužtikrino, kad kieto kuro katilai būtų kūrenami ne daugiau kaip 20 proc. drėgnumo malkomis, dėl to 2012 m. sausio 25 d., apie 18 val., dėl netinkamai eksploatuojamų kieto kuro katilų dūmtraukyje kilusio suodžių gaisro metu išsiskyrusios šilumos poveikio dėl pastato palėpės degių medžiagų savaiminio užsiliepsnojimo kilo gaisras; 2012 m. sausio 25 d., apie 18 val., suveikus priešgaisrinei signalizacijai (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastate, pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą privalėdamas nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui išsiplėsti, pagal 2011 m. gegužės 5 d. gaisrinės signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą būdamas supažindintas ir apmokytas naudoti gaisrinę signalizaciją vienuolyno pastate, privalėdamas suveikus signalizacijai patikrinti jos suveikimo zoną, nepatikrino suveikimo priežasties ir išjungė priešgaisrinę signalizaciją, dėl to vienuolyno pastato palėpėje kilęs gaisras nebuvo laiku pastebėtas ir išplito, gaisro metu buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) Švč.

Mergelės Marijos bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) Švč. Mergelės Marijos parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iš kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“ ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą, iš (duomenys neskelbtini) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno paimti eksponatai – Antepedijus, paveikslas „Šv.

Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“, (iš viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių rūbų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės 2 vnt. (iš viso 2 dalys), ornamentuotas kryžius bei iš Telšių vyskupijos ir kitų Šiaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės; iš viso gaisro metu padaryta didelė – ne mažiau kaip 1 862 296 Eur žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) Švč.

Mergelės Marijos parapijai ir sunaikintos bei sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

2. Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 229 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį, konstatavęs, kad P. J., atlikdamas tarnybos pareigas, ne tik padarė didelę žalą valstybei ir juridiniam asmeniui, bet kartu ir pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo sugadino ir sunaikino svetimą turtą, padarydamas didelę turtinę žalą, taip pat sunaikino ir sugadino didelės kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

3. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir grąžino bylą prokurorui, tokį sprendimą argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas veikų kvalifikavimą, nustatė ir nurodė aplinkybes – ne tik tas, kuriomis P. J. buvo kaltinamas, bet ir kitas aplinkybes, dėl kurių atsakingi kiti asmenys ir jos nesusijusios su jam pareikštu kaltinimu. Neišsiaiškinus šių aplinkybių buvo pažeista kaltinamojo P. J. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, pažeista jo teisė tinkamai pasirengti gynybai. Šiuos baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus teismas laikė esminiais, nes tai sutrukdė teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, dėl to bylą perdavė prokurorui.

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė S. Borščienė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.1. Nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti priimama ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas taikomas tik esant sąlygų visumai: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; kaltinamojo akto trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; tokie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Naikinant šiuo pagrindu nuosprendį būtina nurodyti, kokių konkrečiai BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, ir argumentuoti, kad šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme. To apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra. Prokurorės manymu, teismas tik nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, nes gaisro kilimo priežastis buvo ne vien tik kūrenamų malkų drėgnumas, bet ir kitų priežasčių kompleksas, už kurias atsakingi kiti asmenys, ir tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilusio gaisro šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl tikslinga P. J. atsakomybės klausimą, priteistinos žalos dydį ir kitus esminius klausimus spręsti vienoje byloje.

4.2. Prokurorės teigimu, kaltinamojo akto trūkumai nebuvo įvardyti, todėl nepatvirtinta būtinybė perduoti bylą prokurorui. P. J. ar kitiems asmenims inkriminuojant nusikalstamas veikas, numatytas BK 188 straipsnio 2 dalyje, 229 straipsnyje, nėra pagrindo inkriminuoti bendrininkavimą ir todėl nėra kliūties taikyti asmenims baudžiamąjį procesą skirtingose bylose. Nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios turėtų įtakos kaltinimo pakeitimui, gaisro priežastys nustatytos. Kaltinimas P. J. yra konkretus ir nepažeidžia jo teisių į gynybą, nes jame nurodytos visos inkriminuoto nusikaltimo sudėtį apibūdinančios aplinkybės: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, motyvas, pasekmės, taip pat ir faktinės aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

4.3. Apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiai yra tik abstraktaus pobūdžio ir nesusiję su BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimu surašant kaltinamąjį aktą ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorė nurodo, kad pagal teismų praktiką neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441-2004, 2K-250/2009). Teismas nenurodė nė vieno esminio pažeidimo, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme. Taigi, pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą bylą perduoti prokurorui nesant tam pagrindų.

4.4. Kartu skunde pažymima, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi BPK 257 straipsnio tvarka pranešė prokurorui spręsti klausimą dėl naujo ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

5. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5.1. Prokuroras mano, kad skundo argumentai pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nemotyvuotai ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, teismas netinkamai aiškino šios normos esmę ir prasmę, pateikė netinkamus, deklaratyvaus pobūdžio motyvus, kurie iš esmės nesietini su BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimu.

6. Atsiliepimu civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovas advokatas R. B. prašo kasacinį skundą atmesti.

6.1. Pasak atsiliepimo, teismas nutartyje, priešingai negu teigiama skunde, aiškiai nurodė, kad tiek iš eksperto paaiškinimų, tiek teismo ekspertizės išvadų matyti, jog pagrindinė gaisro kilimo priežastis buvo ne vien tik kūrenamų malkų drėgnumas, bet kompleksas kitų priežasčių: dūmtraukio įrengimas su išlinkimais ir pastatymas ne vietoje, padarytos pravalymo durelės palėpėje, šalia medinių konstrukcijų, sijos ir perdangos nebuvo padengtos ugniai atsparia medžiaga, tai, kad už privalomų gaisrinės saugos reikalavimų neįvykdymą prieš leidžiant naudotis pastatais atsakingi statinio techninis prižiūrėtojas, statybos vadovas, projekto vykdymo priežiūros vadovas ir projekto vadovas, už gaisrinė saugą paskirtas atsakingas asmuo liudijo, jog gaisro kilimo dieną P. J. atostogavo, o jį pavaduojančiu asmeniu paskirta R. K.. Teismas nustatė, kad apibrėžiant P. J. veikų kvalifikavimą buvo nustatomos ir nurodomos aplinkybės ne tik tos, kuriomis šis buvo kaltinamas, bet ir kitos aplinkybės, dėl kurių atsakingi kiti asmenys ir jos nesusijusios su jam pareikštu kaltinimu. Neišsiaiškinus šių aplinkybių buvo pažeista kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisė tinkamai pasirengti gynybai. Taigi kaltinamajame akte surašytos aplinkybės neatitiko BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimo aprašyti veiką. Kaltinamajame akte įvardijant tik P. J. atsakomybę už kilutį gaisrą, nenurodžius visų gaisro kilimo aplinkybių ir priežasčių, turėjusių įtakos nusikalstamos veikos inkriminavimui kaltinamajam, buvo pažeistas BPK 219 straipsnio 3 punktas.

6.2. Pirmosios instancijos teisme buvo prašoma grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Po teismo ekspertizės pateiktas dar vienas prašymas grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismas prašymo netenkino, tačiau pats nuosprendyje teigė, kad atsakomybė yra bendra su kitais asmenimis, tačiau jų neįvardijo, kaltę pripažino tik P. J.. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeidimų negalima ištaisyti teisme.

6.3. Nepaisant to, kad tyčinio bendrininkavimo objektyviųjų požymių nenustatyta, svarbu nustatyti ir kitus atsakingus asmenis, nes nuo to gali priklausyti P. J. kaltės laipsnis, žalos dydis, taip bus užtikrinta teisė formuoti savo gynybinę poziciją.

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės S. Borščienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo prokurorui pagrįstumo

8. Kasaciniame skunde prokurorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK reikalavimams, pasak kasatorės, teismo argumentai dėl bylos perdavimo nesusiję su BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimu surašant kaltinamąjį aktą ikiteisminio tyrimo metu.

9. Kaltinamajame akte suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas.

10. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

11. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016).

12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras (BPK 332 straipsnio 9 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas ne tik konkrečius kaltinamojo akto trūkumus, bet ir paaiškinti, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą.

13. Be to, kasacinė praktika formuojama ta linkme, kad neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina, dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, 2K-250/2009, 2K-575/2011).

14. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte aprašytos P. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodant jų padarymo laiko, vietos, būdo, padarinių aplinkybes, svarbias veikos kvalifikavimui, duomenis, pagrindžiančius kaltinimą bei kitas aplinkybes. Veikų aprašymai atitinka BK normų, pagal kurias šios veikos kvalifikuotos pagal BK 229 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį, turinį. Pirmosios instancijos teismas pagal šį kaltinamąjį aktą išnagrinėjo bylą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pašalino tam tikras kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, inkriminuotinas P. J., pripažindamas, kad jis už tai nėra atsakingas. Pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje pripažino, kad P. J. nėra atsakingas už gaisro kilimą dėl pažeidimų, susijusių su netinkamu šildymo įrenginių įrengimu, taip pat nepadarė nuorodų į jo ir kitų galimai atsakingų asmenų bendrininkavimą ir sprendė, kad byla P. J. gali būti išnagrinėjama atskirai išsprendžiant jo atsakomybės klausimą, o kitoje byloje – kitų asmenų atsakomybės klausimus. Kartu teismas 2015 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį, kuria pranešė apie galimai kitų asmenų nusikalstamas veikas, susijusias su gaisro (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastate kilimu. Teismas nutartyje nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais konstatuota, jog gaisras kilo dėl keleto priežasčių: tiek dėl netinkamos kuro katilų eksploatacijos, tiek dėl kieto kuro katilų dūmtraukio ir kamino įrengimo nesilaikant norminių aktų reikalavimų, tiek dėl to, kad priešgaisrinė signalizacija buvo išjungta nepatikrinus, kodėl ji suveikė. Be to, teismas pažymėjo, kad P. J. nuteistas dėl pastato kūrenimo drėgnomis malkomis ir signalizacijos išjungimo jai suveikus prasidėjus gaisrui. Už kitus pažeidimus, tiesiogiai susijusius su gaisru ir jo pasekmėmis, atsakingų asmenų klausimas liko neišspręstas, būtent dėl to teismas apie tai informavo prokurorą.

15. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas veikų kvalifikavimą, nustatė ir nurodė aplinkybes ne tik tas, kuriomis P. J. buvo kaltinamas, bet ir kitas aplinkybes, dėl kurių atsakingi kiti asmenys ir kurios nesusijusios su jam pareikštu kaltinimu; neišsiaiškinus šių aplinkybių buvo pažeista kaltinamojo P. J. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, pažeista jo teisė tinkamai pasirengti gynybai. Šį pažeidimą teismas laikė esminiu, dėl to nusprendė perduoti bylą prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas taip pat pažymėjo, kad V. L., V. M. ir R. T. kitame ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį dėl 2012 m. sausio 25–26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilusio gaisro.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismo ekspertizės išvadas, eksperto paaiškinimus, jo pateiktą išvadą, kad pagrindinė gaisro kilimo priežastis buvo ne vien tik kūrenamų malkų drėgnumas, bet ir kompleksas kitų priežasčių, už kuriuos atsakingi kiti asmenys, ir tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilusio gaisro šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, nusprendė, jog, siekiant išsiaiškinti gaisro kilimo aplinkybes, nustatyti kaltus asmenis, yra tikslinga P. J. atsakomybės klausimą, priteistinos žalos dydį ir kitus esminius klausimus spręsti vienoje byloje.

17. Taigi nagrinėjamu atveju bylos perdavimas prokurorui iš esmės buvo grindžiamas ne kaltinamojo akto trūkumais nenurodant ar neteisingai nurodant svarbias aplinkybes P. J. pareikštame kaltinime, bet aplinkybe, kad dėl kilusio gaisro ir jo padarinių vykdomas kitas ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo kitiems asmenims. Iš esmės teismas išreiškė nuomonę dėl bylų sujungimo, nurodydamas, kad būtų tikslinga visus atsakomybės klausimus spręsti vienoje byloje. Nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas dėl paties įvykio išskiriant bylas į atskiras pagal subjektus nėra tinkamiausias būdas organizuoti bylos tyrimą, tačiau vien tai nesudaro savaiminio pagrindo konstatuoti kaltinamojo akto neatitikimą įstatymo reikalavimams. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kurie būtų konkrečiai susiję su kaltinamojo akto surašyto P. J. trūkumais, jų neįvardijo, o vien ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kitiems asmenims (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, šiuo metu byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme), sprendžiant jų atsakomybės klausimą dėl to paties įvykio, kaip buvo minėta, pagal teismų praktiką nėra savaiminis pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentai nepagrindžia išvados, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kad tai trukdo išnagrinėti bylą.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, pagal kurias panaikinamas nuosprendis ir byla perduodama prokurorui tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija šį BPK pažeidimą pripažįsta esminiu, nes jis sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis nagrinėjamoje byloje naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Dalia Bajerčiūtė

Audronė Kartanienė