AS-822-768-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-768/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00941-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Nibrė“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-434 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl UAB „Nibrė“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. T-434 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl UAB „Nibrė“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo galiojimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į pareiškėjo pateiktus motyvus bei sprendė, kad nors skundo patenkinimo atveju įmonė galbūt turėtų neigiamų finansinių pasekmių, tai neapsunkintų teismo sprendimo vykdymo, o pareiškėjui atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, atsakovo priimto 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-434 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ galiojimas šiuo metu jau yra sustabdytas, todėl tenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 52-63), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintinas pareiškėjo prašymas takyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir pareiškėjo prašymą tenkinti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai ir nepagrįstai nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau − AKĮ) 41 straipsnio 2 dalį skundo padavimas savaime yra sustabdęs Tarybos sprendimo galiojimą. Vadovaujantis AKĮ 41 straipsnio 2 dalimi, kreipimasis į teismą sustabdo tik nutarimų (sprendimų) dėl ekonominių sankcijų taikymo bei licencijų panaikinimo vykdymą. Tačiau nesustabdo sprendimų, kuriais apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, galiojimo. Skundžiamas atsakovo sprendimas yra priimtas būtent dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, todėl padavus skundą šioje byloje skundžiamo sprendimo galiojimas savaime nesustojo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiama tikrovės neatitinkančiais ir nepagrįstais motyvais.

2. Nutartyje neįvertinti UAB „Nibrė” argumentai, jog skundžiamas atsakovo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, o pareiškėjo skundas akivaizdžiai (prima facie) pagrįstas. LVAT precedentuose nurodoma, jog prima facie administracinio akto neteisėtumo požymiai yra rimtas pagrindas svarstyti ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes teisinėje valstybėje netoleruotina, kai akivaizdžiai neteisėtas administracinis aktas sukeltų netgi menkiausias neigiamas pasekmes. Atsakovo sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis išimtinai tuo faktu, neva UAB „Nibrė” atžvilgiu yra priimtas bei įsiteisėjęs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau − Departamentas) 2012 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. ATK2-71/12 (toliau − Nutarimas). Tačiau šis Nutarimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo vyksta teisminis ginčas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-525/2012 patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą ir skundo dėl Nutarimo, kuriuo grindžiamas skundžiamas Tarybos sprendimas, priėmimo klausimą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Taigi Nutarimas, kuriuo pagrindu priimtas skundžiamas Tarnybos sprendimas, šiuo metu nėra įsiteisėjęs ir jo vykdymas yra sustabdytas, todėl akivaizdu, kad tokio Nutarimo pagrindu negali būti leidžiama riboti pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.

3. Teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo argumentų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismo motyvai šiuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti jokia argumentacija bei bylos aplinkybių vertinimu, todėl negali būti pagrindu atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas patirs nuostolių, kurių konkretus dydis šiuo metu nėra žinomas ir negali būti tiksliai prognozuojamas. Taigi nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, dėl visų atsiradusių nuostolių, UAB „Nibrė” teks kreiptis teismą dėl jų atlyginimo. Įsigaliojus atsakovo sprendimui ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, akivaizdžiai sumažės pareiškėjo pajamos, neabejotinai bus atsisakyta dalies darbuotojų. Visos šios aplinkybės reikš ne tik tai, kad į biudžetą bus surinkta mažiau mokesčių, bet ir tai, kad negrįžtamai nukentęs atleisti darbuotojai, galimai ir pati įmonė, kuri turi finansinių įsipareigojimų, gali tapti nemoki ir negrįžtamai bankrutuoti. Nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, visų ankščiau nurodytų aplinkybių nebus įmanoma sugražinti i padėtį, kuri buvo iki prekybos laiko apribojimo.

4. Nutartyje visiškai nėra įvertinti UAB „Nibrė” argumentai, jog prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ekonomiškos, proporcingos ir teisingos. Pareiškėjo pateikiami argumentai patvirtinantys, kad atsakovo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir neabejotinai bus panaikintas, bei tas faktas, jog Nutarimas, kurio pagrindu yra priimtas ginčo sprendimas, yra neįsiteisėjęs ir jo vykdymas sustabdytas, vienareikšmiškai suponuoja išvadą, kad būtina ir tikslinga sustabdyti šio sprendimo galiojimą. Dėl šių motyvų sprendimo galiojimo sustabdymo reikalauja ir viešasis interesas. Tai būtų ne tik tikslinga, bet ir adekvati bei teisėta reakcija į akivaizdžiai neteisėto administracinio akto galiojimą. Pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones neatsiras jokie neigiami padariniai, kurių nebūtų galima pašalinti ateityje, jei būtų priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-434 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl UAB „Nibrė“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą padavęs pareiškėjas prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti skundžiamo atsakovo sprendimo galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad pareiškėjo argumentai nepatvirtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas galėtų turėti neigiamos įtakos teismo sprendimo vykdymui, be to, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, ginčijamo sprendimo galiojimas šiuo metu jau yra sustabdytas, todėl tenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo nėra pagrindo. Pareiškėjas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Atmesdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad kreipimasis į teismą sustabdo šio Įstatymo 34 straipsnio 1 ir 22 dalyse nurodytų institucijų nutarimų (sprendimų) dėl ekonominių sankcijų taikymo vykdymą. AKĮ 34 straipsnyje reglamentuojamas ekonominių sankcijų už šio Įstatymo pažeidimus taikymas. Šio straipsnio 1 dalyje išvardinamos institucijos, turinčios teisę skirti baudas už AKĮ pažeidimus, o 22 dalyje nurodoma, kad licencijos ir leidimo galiojimą panaikina juos išdavusi institucija.

Skundžiamas atsakovo sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo yra priimtas vadovaujantis AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, kuriame reglamentuojama mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka ir numatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Remdamasi minėtų įstatymo nuostatų analize, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas (kaip ir licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišdavimas) nėra ekonominė sankcija, o veikiau prevencinė priemonė, siekiant kontroliuoti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi ir padarė neteisingą išvadą, kad ginčijamo sprendimo galiojimas buvo automatiškai sustabdytas, pareiškėjui padavus skundą teismui.

Konstatavus, kad skundo padavimas nesustabdo skundžiamo atsakovo sprendimo galiojimo, yra pagrindas vertinti, ar yra pagrindas sustabdyti jo galiojimą ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007). Teisėjų kolegija nurodo, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindžia galimais jo nuostoliais, susijusiais su prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimu, finansiniais sunkumais, tikimybe, kad bus atleisti darbuotojai. Tačiau nagrinėjamu atveju teismui nepateikta aktualių, išsamių ir visapusiškų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Teiginiai dėl galimo darbuotojų atleidimo taip pat nėra pagrįsti ir vertinami kaip pareiškėjo prielaida.

Atsižvelgęs į bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą akto dalį, iki jos priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą, būtų atnaujintas alkoholinių gėrimų prekybos laikas, o dėl tokio sprendimo atsiradusi žala būtų atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka, taikant žalos atlyginimo institutą. Pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį užtikrinti viešąją tvarką.

Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nėra analizuojama, ar tikrai egzistavo pagrindas priimti byloje ginčijamą sprendimą. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas nagrinėjantis bylą iš esmės, įvertindamas byloje ginčijamo sprendimo teisėtumą. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog šioje byloje ginčijamas sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo yra akivaizdžiai neteisėtas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

Išdėstyti argumentai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. AS525-643/2010, Nr. AS858-675/2010, Nr. AS143-806/2010 , Nr. AS858-82/2011, AS442-83/2011 Nr. AS143-42/2012 bei kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 str. 1 d.). Taigi pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Skirgailė Žalimienė