f628c965-302d-4ce1-a6da-e13d22de9164 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1775-855/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15859-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.3.; 3.3.2.4.; 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) M. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsakovo L.

Ž. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. Å . ieÅ¡kinį atsakovui L. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

2. L. Ž. pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones - nustatyti laikinÄ vaikų L. Ž. ir M. Ž. bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkÄ , nustatant, kad abi dukros su atsakovu praleistų dvi savaites per mėnesį.

3. PraÅ¡ymÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 3.1. Atsakovas siekia neprarasti artimo ryÅ¡io su dukromis, užtikrinti jų emocinę gerovę, todėl nori, kad abu tėvai galėtų maksimaliai ir nuolat rÅ«pintis mergaitėmis. Tuo tarpu tėvo bendravimas su dukromis tik kas antrÄ savaitgalį yra nepakankamas, pažeidžiantis vaikų ir tėvo interesus, todėl bendraujant tokiu bÅ«du mergaitės atpras nuo nuolatinio bendravimo su tėčiu, jų ryÅ¡ys bus negrįžtamai sugriautas. Be to vaikų „dalijimasis“ valandomis darbo dienomis, esant konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams, yra daugiau žalojantis vaikams, nei naudingas. 3.2. Atsakovas Å¡iuo metu neturi darbo, todėl gali vaikus auginti, iÅ¡laikyti, tiesiogiai jais rÅ«pindamasis pusę laiko. 3.3. Sutinka, kad mergaitėms gali bÅ«ti sunku dvi savaites iÅ¡bÅ«ti be mamos, todėl dukroms gyvenant pas atsakovÄ , jos galėtų kelis vakarus per savaitę praleisti su mama.

4. IeÅ¡kovė M. Å . pateikė prieÅ¡taravimus dėl atsakovo praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių - laikinos tėvo bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis (rotuojantis kas dvi savaites) tvarkos nustatymo ir teismo prašė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti tik iÅ¡ dalies, t. y.: pripažinti bÅ«tinu patį faktÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - nustatyti laikinÄ tėvo ir vaikų bendravimo tvarkÄ , tačiau netaikyti atsakovo praÅ¡omo “2 savaitės - vienuose namuose, 2 savaitės - kituose namuose” varianto.

IeÅ¡kovė prašė teismo esamos nusistovėjusios vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos nekeisti, t. y. nustatyti, jog tėvai bendrauja su dukromis kas antrÄ savaitgalį paeiliui (rotuojantis), o tėvas papildomai pasiima dukras bendravimui po mokymo įstaigų ugdymo veiklų atitinkamai: (1) pirmadieniais ir trečiadieniais (kai nuo penktadienio - tėvo bendravimo su dukromis savaitgalis) ir (2) antradieniais bei ketvirtadieniais (kai nuo penktadienio - mamos bendravimo su vaikais savaitgalis) ir grÄ Å¾ina į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant, jog visų mokslo metų eigoje vaikai grÄ Å¾inami į namus ne vėliau kaip 20:00 val. vakaro.

Tuo atveju, jei teismui atrodys, jog esama tvarka yra netinkama, t. y., vaikai per daug laiko rotuojasi savaitės eigoje, ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti alternatyviÄ tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , numatančiÄ , jog abi mergaitės kas antrÄ savaitgalį praleidžia vis su kitu tėvu; o papildomai tėvas kiekvienÄ trečiadienį po mokymo įstaigos ugdymo veiklų pasiima dukras ir ateinančio ketvirtadienio rytÄ nuveda dukras į mokymo įstaigÄ , bÅ«relius, pas odontologÄ ar psichologÄ (L.). Tokiu bÅ«du abi mergaitės neskubėdamos ramiai praleidžia popietę, vakarÄ su tėčiu, pernakvoja ir tuomet yra nuvedamos į ugdymo įstaigas (eliminuojamas atsakovo įvardintas skubėjimo elementas).

5. AtsiliepimÄ (prieÅ¡taravimus) grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu nepateikė jokių naujų įrodymų, dėl kurių bÅ«tų neatidėliotinai reikalinga keisti jau daugiau nei pusantrų metų nusistovėjusį nepilnamečių dukrų bendravimo su tėvu grafikÄ ir taikyti naujÄ laikinÄ grafikÄ - rotuoti vaikus kas dvi savaites po skirtingus namus. 5.2. Vaikų ir paauglių psichiatrė-psichoterapeutė E. P. pateikė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu rekomenduotina nekeisti mergaičių dienos rutinos, kas vaikams duotų didesnį saugumo jausmÄ bei leistų stabilizuoti emocinę bÅ«senÄ , t. y., tokia atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka pirmiausia prieÅ¡tarauja pačių vaikų interesams. 5.3.

Dukrų ir tėvo bendravimo tvarka neturi iÅ¡ esmės keisti esamos tvarkos ir negriauti dukroms ilgÄ laikÄ jau nusistovėjusios rutinos ir dienotvarkės, todėl nesutinka su atsakovo praÅ¡oma laikina tvarka. Visgi, ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo nustatyti laikinÄ tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , kad atsakovas nebesielgtų netinkamai. Kadangi Å¡iuo metu atsakovas nepaiso vaikų interesų, pvz., parveda dukras namo 21:00 val. ar vėliau, nors mergaitės įprastai darbo dienomis keliamos į darželį ne vėliau 6:45 val. ryto, o grįžusios namo tokiu metu, kol susiruoÅ¡ia, užmiega apie 22 val., todėl ryte keliasi nepailsėjusios.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje nurodoma, jog Tarnyba pritaria atsakovo praÅ¡ymui, jog byloje tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti laikinÄ tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , tačiau ieÅ¡kovės atsiliepime į atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasiÅ«lyta laikinoji tėvo bendravimo su vaikais tvarka Å¡iuo metu labiau atitiktų mergaičių interesus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nutarė atsakovo L. Ž. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iÅ¡ dalies ir iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo nustatyti laikinÄ atsakovo L. Ž. bendravimo su nepilnametėmis dukromis L. Ž. ir M. Ž. tvarkÄ , numatančiÄ , jog:

1) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrÄ savaitgalį, poriniais metų savaitgaliais, paimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 20:00 val.;

2) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma). Likusioje dalyje atsakovo praÅ¡ymo teismas netenkino.

8. Spręsdamas klausimÄ dėl tėvų bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, pirmosios instancijos teismas prioritetiniu prieÅ¡ Å¡alių norus kriterijumi laikė kiekvieno asmens teisę turėti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , saugiÄ bei stabiliÄ aplinkÄ augti bei vystytis. Pažymėjo, jog vaikai turi žinoti, kur ir su kuriuo iÅ¡ tėvų yra jų gyvenamoji vieta, kadangi tai yra svarbu emociniam bei psichologiniam vaiko vystymuisi.

9. Teismas atsižvelgė į Å¡alių iÅ¡dėstytas aplinkybes bei paaiÅ¡kinimus, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ rekomendacijas, į faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ (nusistovėjusiÄ ) nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkÄ , atsakovo užimtumÄ bei galimybes bendrauti su nepilnametėmis dukromis, į vaikų amžių bei tokio amžiaus vaikams reikalingÄ dienos režimÄ , bei nenustatęs aplinkybių, liudijančių, jog atsakovas nėra pajėgus užtikrinti nepilnamečių dukrų poreikių, bei siekiant užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamÄ atsakovo bendravimÄ su nepilnamečiais vaikais sprendė, jog teismo nustatoma laikina bendravimo tvarka bus optimali ir pakankama priemonė, sudaranti atsakovui bendrauti su nepilnametėmis dukromis ir palaikyti su jomis artimus ryÅ¡ius bylos nagrinėjimo teisme metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė M. Å . nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi, dalyje dėl teismo nustatytos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos 2 punkto, kur nurodoma, jog: tėvas (atsakovas) su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų ugdymo įstaigÄ sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma), ir praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje numatytos bendravimo tvarkos 2 punktÄ bei tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant, jog nepilnamečiai vaikai pas tėvÄ nakvoja kiekvienÄ trečiadienį, naktį iÅ¡ trečiadienio į ketvirtadienį, t. y. trečiadienį tėvas jas pasiima iÅ¡ ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai, vaikai nakvoja tėvo namuose, ketvirtadienio rytÄ numatytu laiku tėvas vaikus nuveža į reikiamus bÅ«relius/ugdymo veiklas, o vakare vaikus pasiima mama; likusioje dalyje teismo nutartį palikti galioti.

11. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Atsižvelgiant į vaikų amžių, bendravimo grafikas – kas antrÄ naktį dukroms keičiant nakvynės vietÄ , yra ypatingai žalingas vaikams, kadangi tokiu bÅ«du netinkamai (ne iki galo) formuojamas vaikų suvokimas, kur yra namai ir kur jie gali bÅ«ti saugÅ«s, todėl tėvo bendravimo su vaikais užtikrinimas turėtų bÅ«ti kiek kitoks. Tad nutartis, dalyje dėl kas antros vaikų nakvynės vis skirtinguose namuose yra nepagrįsta ir neatitinka vaikų interesų. 11.2.

Tiek vaikų psichologės-psichiatrės E. P. pateiktoje pažymoje nurodoma, jog grafikas, kuriuo vaikai gyvena ilgiau nei 1,5 metų, Å¡iuo metu geriau nekeistinas, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktoje iÅ¡vadoje nurodoma, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma tvarka, t. y. su viena nakvyne per savaitę pas tėvÄ namuose, likusį laikÄ nakvojant mamos namuose ir rotuojant savaitgaliais, kaip buvo 1,5 metų iki Å¡iol, yra tinkamesnė vaikams ir labiau užtikrinanti vaikų saugumÄ ir jų psichologinės bÅ«senos stabilumÄ . 11.3.

Tėvo bendravimÄ su dukromis maksimalų laikÄ galima užtikrinti kitais bÅ«dais, nebÅ«tinai verčiant mažamečius vaikus be mamos leisti kas antrÄ naktį, juo labiau, kad tėvas pats yra raÅ¡tu, reaguodamas į ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ taikų susitarimÄ , nurodęs, kad jam užtenka ir vienos dukterų pas tėvÄ leidžiamos nakvynės savaitės eigoje. 11.4. IeÅ¡kovės darbo grafikas yra besikeičiantis, todėl tam tikromis savaitės dienomis 9:00 val., pagal teismo nutartį priimti dukteris namuose, kai nevyks ugdymo veikla, ji gali negalėti bÅ«tent dėl darbo grafiko.

12. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. BÅ«tent ieÅ¡kovės nustatytos bendravimo tvarkos (vaikai praleisdavo pas atsakovÄ kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro ir du vakarus darbo dienomis atsakovas paimdavo vaikus iÅ¡ darželio ir parveždavo ieÅ¡kovei iki 20 val. arba vasarÄ iki 21 val.) netinkamumas yra žalingas vaikams, kadangi vaikai važiuoja su atsakovu kamščių metu, tad neužtenka laiko net pavakarieniauti, gaunasi nuolatinis skubėjimas, kas tikrai nesuteikia vaikams saugumo ir stabilumo jausmo. 12.2.

IeÅ¡kovė iÅ¡tisai ir nuolat pažeidinėja vaikų teisę bendrauti su tėvu, nesuteikia tėvui jokios informacijos apie vaikus. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje Å¡eimai yra paskirtas atvejo vadybininkas, sudarytas pagalbos Å¡eimai planas, pagal kurį ieÅ¡kovė buvo įpareigota pateikti tėvui visÄ informacijÄ apie vaikus, jų lankomus psichologus, psichiatrus, odontologus, tačiau informacija buvo pateikta tik po nuolatinių atsakovo praÅ¡ymų ir reikalavimų. 12.3. IeÅ¡kovė taip ir nepateikė teismui jokių iÅ¡samių raÅ¡ytinių iÅ¡vadų apie atsakovo netinkamÄ elgesį arba apie žalÄ vaikams gyventi pas abu tėvus.

Tuo tarpu dėl ieškovės specialiai vaikų akivaizdoje keliamų konfliktų ir žalingos bendravimo tvarkos nepilnametei L. galėjo kilti psichologinės pasekmės. 12.4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ryšys su dukromis yra ypač artimas, bendravimas yra pastovus, nuolatinis, o dukros yra labai prisirišusios prie atsakovo, ieškovės iki tol taikyta tėvo bendravimo su dukromis tvarka nepasiteisino, o atsakovas šiuo metu neturi darbo ir turi daug finansinių įsipareigojimų, todėl geriau prisidėtų prie dukrų išlaikymo tiesiogiai jas prižiūrėdamas ir išlaikydamas.

Teismas konstatuoja: IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 1. PrieÅ¡ vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ , teismas iÅ¡sprendžia Å¡alių apeliacinei instancijai pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimÄ . Atsakovas pateikė duomenis, įrodinėdamas, jog ieÅ¡kovė M. Å . ir psichologė, kurios iÅ¡vada dėl nepilnametės Å¡alių dukros L. Ž. pateikta į bylÄ , yra kolegės;

Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ ; Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tÄ bei 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarytÄ Å¡eimos pagalbos planÄ . IeÅ¡kovė taip pat pateikė papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo pozicijÄ : 2020 m. lapkričio 24 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tÄ (iÅ¡vadÄ ) dėl patikslinto atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio ir 2020 m. lapkričio 13 d. vaikų ir paauglių psichiatrės - psichoterapeutes iÅ¡raÅ¡o kopijÄ dėl L.

Ž..

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia.

Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieÅ¡ tai minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis jų atžvilgių, kurie paprastai yra tęstinio pobÅ«džio, susiję klausimai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ginčo Å¡alių teikiamiems raÅ¡ytiniams įrodymams priimti ir įvertinti visų įrodymų kontekste, juo labiau, kad Å¡ie įrodymai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pakeitimo 3.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

4. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

5. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, dalyje, kur pirmosios instancijos teismas nutarė, kad tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).

6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose.

Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Todėl nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

7. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iÅ¡ vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali bÅ«ti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs tai, kad nepilnamečiai Å¡alių vaikai gyvena su ieÅ¡kove, tuo tarpu atsakovas siekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tarp Å¡alių kyla ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaikų tėvo ir vaikų tarpusavio bendravimas nepažeidžia nepilnamečių interesų, siekiant, kad bÅ«tų iÅ¡saugotas nepilnamečių vaikų fizinis ir emocinis ryÅ¡ys su tėvu, užkirstas kelias tokio ryÅ¡io nutrÅ«kimui ar susilpnėjimui ir užtikrintas maksimalus tėvo su vaikais bendravimas, nustatė tokiÄ atsakovo su nepilnametėmis dukromis laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ :

1) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrÄ savaitgalį, poriniais metų savaitgaliais, paimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 20:00 val.;

2) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai trečiadienį ir penktadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).

9. Apeliantė sutinka, jog laikinoji tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka turi bÅ«ti nustatyta, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kur nustatytos dvi nepilnamečių vaikų nakvynės per savaitę darbo dienomis skirtinguose tėvų namuose ir tokiu bÅ«du vykstančios vaikų nuolatinės rotacijos ir gyvenamosios vietos faktinio keitimo. Apeliantės nuomone, bendravimo grafikas – kas antrÄ naktį dukroms keičiant nakvynės vietÄ , yra ypatingai žalingas vaikams, kadangi tokiu bÅ«du netinkamai (ne iki galo) formuojamas vaikų suvokimas, kur yra namai. Atsižvelgiant į atsakovo siekį maksimaliai bendrauti su dukromis, tačiau tuo pačiu į nepilnamečių vaikų amžių (6 ir 3 metai), ieÅ¡kovė siÅ«lo, be teismo nustatyto tėvo su vaikais bendravimo kas antrÄ savaitgalį, nustatyti nepilnamečių vaikų nakvynes pas tėvÄ kiekvienÄ trečiadienį, t. y. vienÄ , bet ne dvi, nakvynes vidury savaitės.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡eimos bylose bei apskritai Å¡eimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

11. IÅ¡nagrinėjus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad, viena vertus, turi bÅ«ti siekiama iÅ¡laikyti kuo glaudesnį nepilnamečių vaikų ir skyrium nuo jų gyvenančio tėvo (atsakovo) tarpusavio ryšį ir taip užtikrinti nepilnamečių vaikų interesÄ bendrauti su tėvu, tiek atsakovo teisę bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Tačiau kita vertus, turi bÅ«ti atsižvelgta, kad abu atsakovo vaikai yra mažamečiai, kad tokio amžiaus vaikai gyvena pagal tam tikrÄ nusustovėjusį dienos režimÄ (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatÄ , kad tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas pastovumo ir gyvenamosios aplinkos, kurioje jie jaustųsi saugiai, suvokimas, o vaikų neprotingai dažnas kilnojimas iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ gali sutrikdyti vaikams įprastÄ , nusistovėjusį režimÄ , gali bÅ«ti žalingas tiek fizinei, tiek emocinei bÅ«klei bei neatitikti vaikų interesų.

Pažymėtina, jog stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. And S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. V. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994).

12. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi nustačius laikinÄ atsakovo bendravimo su dukterimis tvarkÄ , kai nepilnamečiai vaikai kas antrÄ savaitgalį bei kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį (įskaitant atitinkamų dienų nakvynes) praleidžia su nakvyne pas tėvÄ , faktiÅ¡kai susiklosto situacija, jog du mažamečiai vaikai darbo savaitę iÅ¡ esmės kiekvienÄ naktį turėtų nakvoti vis kitoje vietoje, ypač tomis savaitėmis, kuriomis jie bendrauja su tėvu savaitgaliais (pvz., pirmadieniais vaikai bendrautų ir nakvotų su motina, antradieniais - su tėvu, trečiadieniais - vėl su motina, ketvirtadieniais - vėl su tėvu, penktadieniais - vėl su motina ir t. t.).

Toks nuolatinis ir kasdienis vaikų gyvenimo ir miego aplinkos keitimas (5 dienas iÅ¡ eilės), teismo nuomone, yra neracionalus ir mažamečiams (duomenys neskelbtini) metų vaikams pernelyg intensyvus, neatitinkantis vaikų interesų turėti stabiliÄ ir pastoviÄ aplinkÄ , nuolatinį interesų centrÄ , iÅ¡ dalies žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaikų sveikatai, akivaizdžiai trikdantis vaikų dienos/miego režimÄ ir pan.

13. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartimi atsakovui užtikrinama teisė nepertraukiamai bendrauti su nepilnametėmis dukterimis kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio, paimant vaikus pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, arba 17 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 20 val. su nakvynėmis (ir Å¡ioje dalyje nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties), ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir dėl vaikų paėmimo ir tėvo bendravimo su jais su nakvyne ir darbo dienomis, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir kaip iÅ¡ esmės neneigė atsakovas, tarp Å¡alių ilgÄ laikÄ faktiÅ¡kai ir buvo nusistovėjusi tokia bendravimo tvarka, kad atsakovas su vaikais praleisdavo vienÄ darbo dienÄ (iÅ¡ penkių darbo dienų), todėl siekiant neprotingai ir nepagrįstai neatitraukti Å¡iuo metu dar mažamečių dukterų, kurioms itin svarbus atitinkamas ugdymo, maitinimosi, lavinimo ir miego režimas darbo dienomis, atitinkama rutina ir saugumo bei stabilumo jausmas, nuo joms įprastos aplinkos bei rutinos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant Å¡ių, visų pirma, nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, tikslinga suteikti tėvui galimybę bendrauti su vaikais ne dvi, o vienÄ darbo dienÄ kas savaitę su nakvyne, kaip siÅ«lo atskirajame skunde ieÅ¡kovė - trečiadienį (savaitės viduryje).

Tokiu būdu vaikai būtų minimaliai atitraukiami nuo jiems įprastos darbotvarkės ir tvarkaraščio.

14. Preliminariai vertinant tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadas, pateiktas byloje, kuriose nurodoma, jog vaikų nakvynės tėvo namuose kas antrÄ naktį darbo dienomis, galimai keltų sunkumų derinant normalų vaikų dienos režimÄ , tad Tarnybos nuomone, pakaktų vienos nakvynės darbo dienomis per savaitę tėvo namuose, tiek psichologės – psichoterapeutės, pas kuriÄ reguliariai lankosi vienas iÅ¡ vaikų, nuomonę, apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimas – dvi nakvynės pas tėvÄ per savaitę darbo dienomis, iÅ¡ esmės gali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis vaikų saugumo jausmÄ , darniÄ psichologinę bei emocinę bÅ«senÄ .

15. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus.

Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus. Tik iÅ¡samaus nagrinėjimo iÅ¡davoje bus nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo su vaikais tvarka bei jos intensyvumas.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Å¡alys pačios gera valia kiekvienÄ kartÄ tarpusavyje gali susitarti ir dėl kitokios, nei nustatyta teismo, bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimÄ . Kartu pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobÅ«džio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

18. IÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , byloje esančių įrodymų turinį, remdamasis iÅ¡dėstytu tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjant teisiniu reguliavimu, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo pateiktus motyvus, apeliantės argumentus ir atsakovo atsikirtime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad Å¡alių vaikai yra vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir kad tokio amžiaus vaikų kilnojimas iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ gali neatitikti vaikų prioritetinių interesų, sukelti emocinių iÅ¡gyvenimų bei padaryti tam tikrÄ socialinę ir psichologinę žalÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas pakeistinas, nustatant, kad tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a : IeÅ¡kovės M. Å . atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkos 2 punktÄ , jį iÅ¡dėstant taip: „A. L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais L.

Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų ugdymo įstaigÄ , sekančiÄ dienÄ ryte, t. y., atitinkamai ketvirtadienį, prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai arba grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 9:00 val. (jei grÄ Å¾inimo dienÄ veikla ugdymo įstaigoje nėra vykdoma)“.

Palikti nepakeistÄ kitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties dalį. Teisėja Renata Volodko