f626f837-e9ee-449d-b8d9-fef92ee8b103 · Å iaulių apylinkės teismas

 Civilinė byla Nr. 2-119-949/2016 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05690-2015-0                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4.6; 3.2.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 19 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Neringai Ripinskienei ir Eglei Bikinienei,atsakovui E. S., jo atstovui advokatui V.

S.,trečiajam asmeniui, nereiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, O. S.,uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui, nereiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, O. S. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas laikinai nenustatant termino apriboti tėvo valdžiÄ E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo dukters F.

S., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nurodė, kad Å iaulių apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3372-362/2013 vaikų F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina O. S., gim. (duomenys neskelbtini). Å iaulių apylinkės teismas 2013-11-25 priėmė papildomÄ sprendimÄ ir nustatė, jog ieÅ¡kovas E. S. privalo per 5 dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo dienos, iki 2013-12-06, perduoti F. S. pagal teismo nustatytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ O.

S. 2013-12-13 Å iaulių apylinkės teisme buvo priimtas E. S. apeliacinis skundas dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimo. Å iaulių apygardos teismo 2015-05-05 nutartimi Å iaulių apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimas paliktas nepakeistas. 2015-05-06 antstolio R. Kudrausko padėjėjui nepavyko E. S. įteikti raginimÄ perduoti F. S., 2015-05-13 F. S. nebuvo perduota O. S., antstolio iniciatyva buvo paskelbta F. S. paieÅ¡ka per policijÄ . Nuo 2013-03-31 O. S. negalėjo laisvai matytis ir bendrauti su dukra nesant tam teisėto pagrindo, E. S. vengė vykdyti teismo sprendimus, teismo sprendimų nepavyko įvykdyti ir priverstine tvarka, E. S. nesilaikė teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nesudarė sÄ lygų vaikui bendrauti su broliu ir mama.

Nurodo, kad tokiu bÅ«du E. S. piktnaudžiauja tėvo valdžia, grubiai pažeisdamas vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, vaiko teisę į saugiÄ aplinkÄ ir tinkamÄ auklėjimÄ , negarantuoja vaikui ramios, emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai palankios vystytis aplinkos. Piktnaudžiavimas tėvo valdžia pasireiÅ¡kia ir teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo motinai nevykdymu. E. S. Å iaulių apylinkės teisme iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. 1-668-953/2015 už teismo sprendimo nevykdymÄ . 2013-11-05 Å iaulių apylinkės teismo nutarimu E. S. skirta administracinė nuobauda už tėvo valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaikų interesams.

IeÅ¡kovas nurodo, kad E. S. elgesys patvirtina, jog ir ateityje jis gali netinkamai elgtis. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡velnesnėmis poveikio priemonėmis rezultato pasiekti nepavyko, siekiant apsaugoti vaikÄ nuo tolesnio jo teisių pažeidinėjimo ir paskatinti tėvÄ pakeisti savo elgesį, mano, kad bÅ«tina taikyti griežtesnę sankcijÄ â€“ tėvo valdžios apribojimÄ (1–10 b. l.). IeÅ¡kovo atstovės Neringa Ripinskienė ir Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, kad E. S. naudojo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ vaikus, nesudarė tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis, tai yra įrodyta santuokos nutraukimo byloje.

E. S. ir O. S. santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo nevykdymas sukėlė F. S. neigiamas pasekmes, siekiant atriboti mergaitę nuo mamos, ji buvo atribota ir nuo kitos jos socialinės aplinkos, bendraamžių, mokėsi namuose. Medikai konstatavo F. S. sveikatos sutrikimus, kurių atsiradimÄ Ä¯takojo E. S. veiksmai. Teigė, kad faktinė situacija nuo to laiko, kai buvo pateiktas ieÅ¡kinys teismui, yra pasikeitusi, nes mergaitė Å¡iuo metu gyvena su mama O. S. IÅ¡laikymo vaikams atsakovas neteikia. Pasakyti, ar yra teigiamų pokyčių E. S. elgesyje negali dėl atsakovui taikomų kardomųjų priemonių baudžiamojoje byloje.

Atsakovo tėvo valdžiÄ bÅ«tina riboti dėl to, kad kyla abejonių, ar turėdamas galimybę bendrauti su vaiku, jis neatliks tokių pačių veiksmų, kuriuos atliko anksčiau. Mano, kad jei kardomosios priemonės nebebÅ«tų taikomos, tuomet turėtų bÅ«ti nustatyta tvarka, pagal kuriÄ atsakovas galėtų matytis su dukra F. S. E. S. turėtų siekti galimybės matytis su vaiku, tai turėtų derinti su vaiko mama, naudotis psichologo pagalba, lankyti tėvystės įgÅ«džių kursus. Tuomet, kai iÅ¡ susitikimų su tėvu mergaitė grįžtų laiminga, nebesijaustų neigiamos tėvo įtakos, tada galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo atsakovui E. S. panaikinimo.Trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, ieÅ¡kovo pusėje, O.

S., pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovas E. S. vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrÄ F. S., daro neleistinÄ poveikį, žalingÄ Ä¯takÄ vaikui savo amoraliu elgesiu, nėra pajėgus pasirÅ«pinti dukra, jÄ auklėti, nėra linkęs atsižvelgti į dukters interesus, žaloja vaiko psichikÄ . E. S. ir jo motina E. S. savo elgesiu, reakcijomis sukėlė F. S. stresÄ , psichotraumuojančias situacijas, dėl ko vaikui buvo konstatuoti sveikatos sutrikimai. Atsakovas, piktnaudžiaudamas tėvo valdžia, savavaliÅ¡kai atskyrė F.

S. dviem su puse metų nuo motinos, nesudarė galimybių O. S. matytis, bendrauti su dukra, formavo vaiko neigiamÄ požiÅ«rį į motinÄ , nevykdė teismo procesinių sprendimų, izoliavo vaikÄ nuo socialinės aplinkos, bendruomenės, Å¡eimos. Jis piktnaudžiavo alkoholiu vaiko akivaizdoje, yra baustas administracine tvarka už tai, kad panaudojo tėvo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Tokiu bÅ«du pažeidė pareigÄ auklėti vaikÄ , vaiko teisę augti saugioje aplinkoje (109-111 b. l.).Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, ieÅ¡kovo pusėje, O.

S., palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu teismo nustatyta F. S. bendravimo su atsakovu E. S. tvarka yra netinkama, abejoja, ar atsakovas ateityje nesielgtų taip, kaip elgėsi anksčiau, nedarytų neigiamos psichologinės įtakos vaikui. Atsakovas nedalyvaujant tretiesiems asmenims negalėtų bendrauti su F. S.. Su sÅ«numi K. S. atsakovas turi galimybę bendrauti, tačiau to nedaro, jo ryÅ¡iai su sÅ«numi yra praktiÅ¡kai nutrÅ«kę.Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kinyje nenurodyti jokie teisiniai argumentai, dėl kurių ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovas siekia apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ teismų sprendimų nevykdymo pagrindu ir tai neatitinka įstatyme nustatytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Dėl dukros nenoro gyventi su motina atsakovas negalėjo įvykdyti teismų sprendimų. Gyvendama su atsakovu, F. S., buvo viskuo aprÅ«pinta, jai buvo sudarytos palankios sÄ lygos augimui ir sveikam vystymuisi, nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų žiauriai elgęsis su dukra.

IeÅ¡kiniu yra siekiama pažeisti vaiko interesus ir norus pasirinkti su kuriuo iÅ¡ tėvų gyventi. IeÅ¡kinio patenkinimas neturėtų jokio realaus poveikio, nes F. S. Å¡iuo metu gyvena kartu su motina, o tėvo valdžios apribojimas neatima teisės susitikinėti su vaiku (103-108 b. l.).Atsakovas E. S. ir jo atstovas advokatas V. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes atsakovas nieko blogo nepadarė. Nors ir nurodoma, kad jis neperdavė vaikų mamai, neužtikrino bendravimo su mama, tačiau jis ne vienÄ kartÄ vaikus vežė susitikti su mama.

Teismo sprendimo, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama, nevykdė, nes vaikas nenorėjo gyventi su mama, psichologų iÅ¡vadose buvo pažymėta, kad vaiko perdavimas mamai traumuotų vaikÄ . Mano, kad pas jį gyvenimo sÄ lygos vaikui yra geresnės nei pas mamÄ . Dėl negalėjimo bendrauti su F. jaučiasi blogai, suvokia, kad jeigu elgtųsi taip, kaip ir anksčiau, tai galėtų pakenkti pats sau, jam galėtų bÅ«ti visiÅ¡kai uždrausta matytis su vaikais. Mano, kad nėra pagrindo apriboti atsakovui tėvo valdžiÄ .

Išlaikymo vaikams neteikia dėl prastos savo finansinės padėties, neįgalumo. Esama situacija susidarė dėl abiejų tėvų tarpusavio bendravimo ir supratimo stokos. Ieškinys atmestinas.Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų ir byloje bei prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3372-362/2013 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas E. S. ir trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, O. S. yra F. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (11 b. l.).

Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3372-362/2013 buvo nutraukta E. S. ir O. S. santuoka, nepilnamečių vaikų K. S. ir F. S. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina O. S., nustatyta vaikų bendravimo su E. S. tvarka (12-19 b. l., civilinės bylos Nr. 2-3372-362/2013, 5 t., 100-107 b. l.). Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ ir nustatė, kad ieÅ¡kovas E. S. privalo per penkias dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo dienos iki 2013-12-06 perduoti nepilnametį vaikÄ F.

S. pagal teismo nustatytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ atsakovei O. S. (20-21 b. l., civilinės bylos Nr. 2-3372-362/2013, 5 t., 120-121 b. l.). IÅ¡ antstolio Ričardo Kudrausko 2013-12-19 raginimo dėl vaiko perdavimo ir 2014-01-28 pakartotinio raginimo matyti, kad antstolis įpareigojo E. S. per 7 dienas nuo raginimų gavimo dienos perduoti nepilnametį vaikÄ F. S. pagal teismo nustatytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ O. S. (22-23, 27-28 b.l.). Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu E. S. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnyje buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, dėl to, kad E. S. 2013-03-31panaudojo tėvo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaikų F.

S. ir K. S. interesams (24-26 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi buvo sustabdytas 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 25 d.   Šiaulių apylinkės teismo sprendimų vykdymas iki bus išnagrinėta byla apeliacine tvarka, nustatyta atsakovės O. S. bendravimo su nepilnamete F. S. tvarka iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka (29-31 b. l., civilinės bylos Nr. 2-3372-362/2013, 5 t., 76-78 b. l.). Iš Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2015-01-20 rašto Nr. S-51 (1.9) matyti, kad tėvo E. S. prašymu F.

S. buvo skirtas mokymas namuose pavienio mokymosi forma kasdieniu bÅ«du nuo 2014-09-23 iki 2015-05-30 (37 b. l.). 2014-11-05 – 2015-02-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-189/2014 iÅ¡vadose nurodoma, kad F. gyvena su tėvu ir seneliais, kurių nuomonė apie mamÄ yra negatyvi, mergaitei yra daromas tiesioginis ir netiesioginis poveikis, formuojant jos neigiamas nuostatas mamos atžvilgiu. F. S. bendravimo su motina ribojimas neigiamai veikia jos asmenybės raidÄ , suvokimÄ apie Å¡eimÄ ir santykius joje, mokina nekonstruktyvių konfliktinių situacijų sprendimo bÅ«dų.

Situacijai nepasikeitus, visa tai turės neigiamų pasekmių ir ateityje – jos gebėjimui užmegzti ir palaikyti santykius su kitais; iÅ¡auga didelė tikimybė, jog iÅ¡moktÄ santykių modelį ji pritaikys bÅ«tent tėvo, jo Å¡eimos atžvilgiu. Nurodyta, kad tėvas nėra linkęs atsižvelgti į dukros interesus (38-63 b.l.). Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-4-124/2015 patvirtina, kad Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas, panaikinta 2014 m. birželio 19 d.

Å iaulių apygardos teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovės O. S. bendravimo su nepilnamete F. S. tvarka ir 2013 m. lapkričio 15 d. bei 2013 m. lapkričio 25 d. Å iaulių apylinkės teismo sprendimų vykdymo sustabdymas (68-80 b. l., civilinės bylos Nr. 2-3372-362/2013, 6 t., 84-96 b. l.). Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi E. S. buvo paskirta bauda už 2013 m. lapkričio 15 d. Å iaulių apylinkės teismo sprendimo nevykdymÄ nesant tam objektyvių priežasčių (86-89 b. l.).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-52-953/2016, kurioje E. S. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, 231 straipsnio 1 dalį dėl aukščiau aptartų teismo sprendimų nevykdymo ir trukdymo juos vykdyti bei baudžiamoji byla Nr. 1-179-771/2016, kurioje E. S. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnį dėl aukščiau aptartų teismo sprendimų nevykdymo ir mažametės F.

S. pagrobimo. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuri nurodo, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos iÅ¡laikyti. Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiÅ«rimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, tai reiÅ¡kia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimÄ . CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaiku;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Å is sÄ raÅ¡as yra baigtinis, tad tik nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, gali ir turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Å is vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bÅ«das taikomas siekiant iÅ¡saugoti vaiko sveikatÄ bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sÄ lygas bei perspėti tėvÄ (motinÄ ) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiÅ¡kia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtakÄ vaikui.

Kiekvienu atveju tėvų valdžia gali bÅ«ti ribojama tik esant nustatytai tėvų kaltei. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad net ir apribojus tėvų valdžiÄ laikinai ar neterminuotai, iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Pažymėtina ir tai, jog net ir nustačius tam tikrus tėvų valdžios apribojimo požymius, bÅ«tina nustatyti jų svarbumÄ bei reikÅ¡mingumÄ sprendžiant klausimÄ , ar jie yra pakankami taikyti apribojimus. Å iuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas pastebėjo, jog sprendžiant tėvų apribojimo teises teismas turi ne tik nustatyti, ar tokie pagrindai yra bet ir nustatyti, ar konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbÅ«s ir pakankami (Olsson v.

Sweden, p. 32 §68, Vogt v. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25,26 §52), kadangi tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė Å¡eimos gyvenimo sudedamoji dalis.           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ .

Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas iÅ¡skirti vaikÄ su jo tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje taip pat akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos Å¡eimos gyvenimui.

Nurodytoje CK normoje yra nustatytos vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; bÅ«ti auklėjamam ir aprÅ«pinamam savo tėvų Å¡eimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Laikinas valdžios apribojimas paprastai skiriamas tuo atveju, jei yra duomenų, kad Å¡iuo metu tėvų valdžiÄ bÅ«tina laikinai apriboti esant atitinkamoms aplinkybėms, kurios tikėtina ateityje pasikeis ir tėvai ar vienas jų turės galimybes atlikti savo pareigas vaikams bei įgyvendinti tėvų valdžiÄ .

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį. Tėvų valdžia yra ribojama už konkrečius veiksmus konkretaus vaiko atžvilgiu. Tokio pobÅ«džio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad atsakovas E. S. piktnaudžiauja tėvo valdžia grubiai pažeisdamas vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, nevykdydamas teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo motinai, daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, atsakovo veiksmai lėmė sveikatos sutrikimų vaikui konstatavimÄ .

Nagrinėjamu atveju yra susidariusi tokia situacija, kai nei vienas iš nepilnametės F. S. tėvų nevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko F. S. atžvilgiu, priešingai abu aktyviai siekia rūpintis savo vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, bendrauti, auklėti ir prižiūrėti. Prie nagrinėjamos bylos prijungta atsakovo E. S. ir trečiojo asmens O. S. santuokos nutraukimo bylos medžiaga patvirtina, kad tiek motina, tiek tėvas aktyviai siekė F.

S. gyvenamosios vietos nustatymo kiekvieno iÅ¡ jų gyvenamojoje vietoje, kitam iÅ¡ tėvų nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ . 2015-05-05 įsiteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustačius F. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina O. S., teismo sprendimas gera valia nebuvo vykdomas, nepilnametė F. S. faktiÅ¡kai liko gyventi su tėvu E. S. ir gyventi su mama pradėjo tik nuo 2015-07-16, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta krata, siekiant surasti pagrobtÄ vaikÄ (136 b. l.).

Atsakovas E. S. teigia, kad dukters jos motinai neperdavė siekdamas apginti vaiko teisėtus interesus, atsižvelgdamas į jos nenorÄ gyventi su mama. Tačiau byloje pateikta raÅ¡ytinė medžiaga (2014-11-05 – 2015-02-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriuo kartu su kitais įrodymais rėmėsi ir Å iaulių apygardos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimÄ dėl F. S. gyvenamosios vietos su motina O. S. nustatymo), taip pat ir nagrinėjamoje byloje pateikta F. S. nuomonė (133-135 b. l.) paneigia Å¡iuos atsakovo argumentus.

IÅ¡ F. S. nuomonės matyti, kad jai yra svarbÅ«s abu tėvai, klausiant jos nuomonės dėl to, ar ji nori matytis su tėčiu, kÄ ji mano apie tai, kad bÅ«tų ribojama jos teisė lankytis tėčio namuose, pasilikti su juo ilgesniam laikui, reguliariai bendrauti su tėčiu, nei nenoro gyventi su mama, nei noro gyventi su tėčiu neiÅ¡reiÅ¡kė. Å ie duomenys leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju E. S., nurodydamas, kad dėl dukters nenoro neperdavė vaiko motinai, labiau siekia ginti ne F. S. teisėtus interesus, o savo interesÄ , kad dukra F.

S. gyventų bÅ«tent su juo, o ne su motina O. S. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovo E. S. ir trečiojo asmens O. S. sÅ«nus K. S. buvo perduotas motinai O. S. SÅ«naus perdavimo O. S. faktas patvirtina, kad atsakovas nemano, jog yra kokių nors objektyvių priežasčių, dėl kurių jo ir O. S. vaikai negali gyventi kartu su savo motina. Kad yra kokių nors objektyvių priežasčių, dėl kurių nepilnametė F. S. negalėtų gyventi su motina O. S. bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. S., nesant tam jokio teisėto pagrindo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo interesÄ gyventi kartu su dukra ir atskirti F. S. nuo motinos O. S. Be to, nors atsakovas ir nurodo, kad teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo jis nevykdė tik keletÄ mėnesių, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad faktiÅ¡kai susidarė tokia situacija, kai nepilnametė F. S. su motina O. S. negalėjo matytis ir bendrauti daugiau nei dvejus metus, nors teismas buvo nustatęs laikinÄ bendravimo tvarkÄ .

Taigi atsakovas E. S., nesudarydamas galimybės dukrai bendrauti su mama, nesant tam objektyvaus pagrindo, pažeidė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ savo vaiko teisę nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais. BÅ«tent Å¡ie atsakovo veiksmai lėmė tokios situacijos susidarymÄ , kai Å¡iuo metu pats atsakovas E. S. dėl jo atžvilgiu taikomų kardomųjų priemonių (137 b. l.) negali lankytis O. S. ir F. S. gyvenamosiose, darbo bei ugdymo vietose ir negali su jomis bendrauti.

Teismas pažymi, kad Å¡i atsakovo atžvilgiu pritaikyta kardomoji priemonė, kartu su baudžiamųjų bylų dėl teismo sprendimų nevykdymu ir vaiko pagrobimo atsakovui iÅ¡kėlimu, nepriklausomai nuo Å¡ių bylų iÅ¡nagrinėjimo rezultato, vertintina kaip sankcija atsakovui E. S. už savo nepilnamečio vaiko teisės nuolat matytis ir bendrauti su motina ir broliu pažeidimÄ . Dėl to nagrinėjamu atveju bÅ«tina vertinti, ar yra pagrindas taikyti atsakovui papildomÄ sankcijÄ - tėvo valdžios apribojimÄ .

  Jau minėta, kad reikalavimÄ dėl laikino tėvo valdžios atsakovui apribojimo ieÅ¡kovas grindžia atsakovo piktnaudžiavimu tėvo valdžia ir žalos vaikui darymu. Byloje nustatyta, kad Å¡iuo metu F. S. gyvena kartu su savo motina trečiuoju asmeniu byloje O. S. Atsakovas E. S. dėl jam taikomų kardomųjų priemonių baudžiamojoje byloje nei su trečiuoju asmeniu O. S., nei su nepilnamete dukra F. S. bendrauti negali. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas E. S. jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę bÅ«tų pažeidęs. Trečiasis asmuo O.

S. patvirtino, kad su F. S. E. S. šiuo metu nebendrauja, tačiau ieškovui ir teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad E. S. neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. S. ir F. S., dėl to F. S. ir K. S. nuo 2015-11-23 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. V2-298 yra skiriama išmoka iš vaikų išlaikymo fondo (172-173 b. l.). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas E. S. tinkamai nevykdo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Tačiau įvertinęs Å¡iÄ aplinkybę kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad dėl jam taikomų kardomųjų priemonių jis neturi objektyvios aplinkybės visapusiÅ¡kai rÅ«pintis vaiku, o byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad Å¡iuo metu atsakovas nepilnametei F. S. darytų kokiÄ nors žalÄ , piktnaudžiautų tėvų valdžia, teismas sprendžia, kad iÅ¡laikymo neteikimo faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tokį nesirÅ«pinimÄ vaiku, dėl kurio bÅ«tų pagrindas riboti tėvo valdžiÄ atsakovui.

Kaip minėta, laikinas tėvų valdžios apribojimas paprastai skiriamas tuo atveju, jei yra duomenų, kad Å¡iuo metu tėvų valdžiÄ bÅ«tina laikinai apriboti esant atitinkamoms aplinkybėms, kurios tikėtina ateityje pasikeis ir tėvai ar vienas jų turės galimybes atlikti savo pareigas vaikams bei įgyvendinti tėvų valdžiÄ . Tėvų valdžios apribojimo tikslas yra atskirti vaikÄ nuo tėvo, ypač netinkamai atliekančio savo pareigas. Todėl bÅ«tina nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ apriboti tėvo valdžiÄ , ir ar tokios aplinkybės gali pasikeisti.

IeÅ¡kovo atstovės teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad byloje yra nustatyta, jog atsakovas E. S. darė žalÄ dukrai F. S., nevykdydamas teismo sprendimo, atskirdamas jÄ nuo Å¡eimos, piktnaudžiaudamas tėvo valdžia. Taip pat teigė, kad tėvo valdžiÄ bÅ«tina riboti siekiant įsitikinti, jog atsakovas ateityje nesielgs taip, kaip elgėsi anksčiau. Atsakovas, kaip jau minėta, neigia, jog darė žalÄ dukrai, nurodė, kad teismo sprendimo nevykdymas nėra pagrindas apriboti tėvo valdžiÄ .

Teismas iÅ¡ esmės sutikdamas su atsakovo argumentu, kad įstatymas nenumato galimybės apriboti tėvo valdžiÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ , tuo pačiu pažymi, kad teismo sprendimu yra iÅ¡sprendžiamas tarp Å¡alių kilęs ginčas ir tuo pačiu nustatomos tam tikros teisės ir pareigos bylos Å¡alims (CPK 259, 260 straipsniai). Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų tvarka, nevykdymo klausimas.

IeÅ¡kinyje nurodomi atsakovo veiksmai, susiję su teismo sprendimo nevykdymu, ir dėl to kilusios pasekmės. Atsakovo E. S. neteisėti veiksmai nevykdant teismo sprendimo, o ne pats teismo sprendimo nevykdymas sukėlė atitinkamas pasekmes, ieÅ¡kovo teigimu, iÅ¡ esmės pažeidusias nepilnamečio vaiko teisėtus interesus. Taigi atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti atsakovo tėvo valdžios apribojimÄ Ä¯statyme nenumatytu pagrindu. Dėl ieÅ¡kovo atstovių teismo posėdžio metu iÅ¡sakytų argumentų, jog tėvo valdžia atsakovui turėtų bÅ«ti ribojama siekiant paskatinti atsakovÄ pakeisti savo elgesį, nedaryti neigiamos įtakos dukrai ateityje teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas yra priemonė, skirta atskirti vaikÄ nuo jam žalÄ darančio tėvo.

Kaip minėta, Å¡iuo metu nėra duomenų, kad atsakovas atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus, darančius žalÄ savo nepilnametei dukrai F. S., piktnaudžiautų tėvo valdžia. Ä®vertinti, ar Å¡iuo metu atsakovui E. S. taikomos sankcijos (baudžiamųjų bylų, kuriose jam pareikÅ¡ti kaltinimai ir taikomos kardomosios priemonės) davė teigiamų rezultatų, ar jis sugebėtų bendrauti su dukra, nedarydamas jai neigiamos įtakos, ar nesiektų vėl atriboti vaikÄ nuo motinos ir brolio, nesiimtų kitų veiksmų, galinčių daryti žalÄ vaikui, bus galima tik ateityje, kai atsakovas turės galimybę netaikant jam procesinių prievartos priemonių matytis ir bendrauti su vaiku.

Kaip minėta, tokios galimybės atsakovas Å¡iuo metu neturi, todėl nėra ir objektyvios galimybės teisiÅ¡kai įvertinti nurodytus aspektus ir priimti dėl jų procesinį sprendimÄ . Tuo tarpu pats ieÅ¡kovas, vykdydamas jam pavestas prevencijos funkcijas, užtikrindamas vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iÅ¡ tėvų, gali konsultuoti tėvus, organizuoti bendrus tėvų susitikimus, tarpininkauti sudarant bendravimo tvarkÄ tėvų tarpusavio susitarimu, siÅ«lyti kreiptis (nukreipti) konsultacijų pas psichologÄ , teikti informacijÄ apie teisines priemones ir panaÅ¡iai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1593 redakcija patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų 7 punktas ieÅ¡kovui suteikia įgaliojimus rengti ir įgyvendinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemones, tarp jų ir skirtas vaiko teisių pažeidimų prevencijai gerinti. Esamas teisinis reglamentavimas tokias funkcijas Vaiko teisių apsaugos skyriams suteikia net ir tais atvejai, kai tėvų valdžia nėra apribota. Nepaisant to, kad Å¡iuo atveju Vaiko teisių apsaugos skyriui tenkančių funkcijų ir uždavinių vykdymas yra apsunkintas prieÅ¡ingų tėvo ir motinos pozicijų dėl vaiko, jo interesų, auklėjimo, sveikatos užtikrinimo, remiantis Europos Žmogaus teisių teismo praktika, nacionalinės valdžios institucijos turi imtis priemonių, skatinančių ginčo Å¡alių bendradarbiavimÄ , užtikrinant vaiko teises, ir suteikiančių pagalbÄ , įgalinančiÄ tėvÄ , gyvenantį skyrium, efektyviai įgyvendinti bendravimo teises ir nesudaryti sÄ lygų ilgalaikiam vieno iÅ¡ tėvų ryÅ¡io su vaiku praradimui.

Pačiam ieÅ¡kovui tenka didelė atsakomybė už priemones, kurios paskatintų Å¡alis bendradarbiauti, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , ir užtikrintų patikimÄ ir laiku suteiktÄ pagalbÄ tėvams, siekiant užtikrinti vaiko teises ir tesėtus interesus. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl tėvų valdžios atsakovui laikino apribojimo Å¡iuo atveju siÅ«lo taikyti priemonę, atskiriančiÄ vaikÄ nuo tėvo, o ne skatinančiÄ atsakovÄ ieÅ¡koti pozityvaus bendravimo.  Be to, iÅ¡ bylos medžiagos ir ieÅ¡kovo atstovių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu matyti, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog yra CK 3.180 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pagrindas visiÅ¡kai uždrausti atsakovui matytis su vaiku, tokiu bÅ«du net ir apribojus tėvo valdžiÄ iÅ¡liktų atsakovo teisė matytis su vaiku.

Nustatyti konkrečiÄ atsakovo matymosi su nepilnamete dukra tvarkÄ ieÅ¡kovas nesiÅ«lo. Ä®vertinęs Å¡ioje byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , kai net ir priėmus teismo sprendimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir nustačius vaiko bendravimo su tėvu tvarkÄ , teismo sprendimas geranoriÅ¡kai nebuvo vykdomas, vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, jaučiamas jų tarpusavio nepasitikėjimas, jie nesugeba patys priimti konstruktyvius abiem pusėm priimtinus ir svarbiausia jų vaiko interesus geriausiai atitinkančius sprendimus, teismas sprendžia, kad laikinas tėvo valdžios ribojimas paliekant tėvui teisę matytis su vaiku nagrinėjamu atveju nėra tinkama priemonė.

PrieÅ¡ingai, pritaikius tokiÄ priemonę ir nenustačius konkrečios tėvo matymosi su vaiku tvarkos, tarp atsakovo E. S. ir trečiojo asmens O. S. ateityje galėtų kilti naujų ginčų, atsakovui E. S. siekiant įgyvendinti teisę matytis su dukra. IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, siekia paskatinti atsakovÄ E. S. pakeisti savo požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , nedaryti vaikui žalos, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurioms iÅ¡nykus bÅ«tų galima konstatuoti, jog bÅ«tų pagrindai panaikinti tėvo valdžios apribojimÄ .

Ä®vertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko F. S. interesus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomos tokios teisinės priemonės, kurios nepagrįstai neribotų vaiko teisės palaikyti Å¡eimos ryÅ¡ius ir bendrauti su abiem tėvais, tuo pačiu skatintų atsakovÄ E. S. gerbti ir vykdyti teismo sprendimÄ , kuriuo F. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina ir nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgti labiau ne į savo, o į vaiko interesus.

Kaip jau minėta, tėvo valdžios apribojimo paskirtis yra atskirti vaikÄ nuo tėvo, o ne paskatinti jį tinkamai bendrauti su vaiku. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Jeigu yra kliūčių vykdyti teismo sprendimÄ , kuriuo nustatyta vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu, tvarka ar nustatyta tvarka dėl tam tikrų aplinkybių negali bÅ«ti įgyvendinama, neatitinka tėvų ir vaiko galimybių ir interesų, tokiu atveju visi su tuo susiję klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami arba teismo sprendimo vykdymo procese, arba keičiant teismo sprendimÄ , o ne taikant tėvų valdžios apribojimo institutÄ .  Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu nėra nei vienos iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų, kurios pagrindu bÅ«tų galima apriboti tėvo valdžiÄ atsakovui E. S. Dėl to ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis asmuo O. S. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo E. S. jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį (111, 112 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad trečias asmuo dalyvavo byloje ieÅ¡kovo pusėje, atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo E. S. nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kė savivaldybės institucija, siekdama apginti nepilnamečio vaiko interesus, ir yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos atlygintinos valstybės lėšomis.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, 279 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                 Rima Gudienė