Legislator Case Law & Legislation
f6232ed5-1bbe-4ae4-bdc0-dff13570294b AI generated

Court partially allowed claim for non-pecuniary damages and legal fees in workplace accident case against construction company.

Case Number f6232ed5-1bbe-4ae4-bdc0-dff13570294b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal partially upheld the plaintiff's claim for non-pecuniary damages and legal fees against the defendant construction company. The plaintiff suffered severe injuries after falling from a work platform due to unsafe conditions and improper work organization. The court found the defendant liable for the accident but dismissed the request for the full amount of legal fees claimed.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 93, 98; Labor Law provisions: The court establishes that an employer is liable for damages caused by unsafe work conditions and must bear legal costs when the claim is partially supported.

Keywords

AI generated
workplace accident liability non-pecuniary damages legal fees allocation unsafe work conditions employer responsibility partial claim approval construction site safety

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 93
Civil Procedure Code Art. 98
Civil Procedure Code Art. 326(1)(3)
Civil Procedure Code Art. 329(1)

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2A-2182-259/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21667-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.4.;3.3.1.20(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Mindaugo Å imonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. S. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. S. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Kauno tiltai“ 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės 2007-04-27 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įdarbintas elektriko pareigose. 2012-01-02 tarp Kauno miesto savivaldybės ir AB „Kauno tiltai" buvo sudaryta Tilto (duomenys neskelbtini) statybos darbų rangos sutartis, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo atlikti tilto įrengimo ir inžinerines paslaugas. Specialiųjų darbų vadovo ir ieÅ¡kovo tiesioginio virÅ¡ininko darbų vykdytojo sprendimu buvo nuspręsta sumontuoti ant tilto apačios Å¡viestuvus naudojant naujai sumontuotÄ tilto apžiÅ«ros vežimėlį.

Minėta užduotis 2015-11-05 žodžiu buvo pavesta atlikti R. S. ir G. J.. Å ios užduoties atlikimo metu įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieÅ¡kovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. 2015-11-05 R. S. ir G. J. įlipo į vežimėlį ir nuvažiavo prie Å¡viestuvų montavimo vietos. Tam, kad bÅ«tų įmanoma pasiekti Å¡viestuvų montavimo vietÄ R. S. ir G. J. atidarė vežimėlio langÄ , kurį laikė grandinė su karabinu. Pradėjus darbÄ R. S. alkÅ«ne atsirėmė į atidarytÄ langÄ ir nukrito žemyn iÅ¡ 10,8 m aukščio ant supiltos žemių krÅ«vos, tokiu bÅ«du patyrė sunkiÄ traumÄ - daugybinius sužalojimus kojos, krÅ«tinės ir nugaros smegenų srityse.

Dėl 2015-11-05 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 12, kuriame buvo ištirtos nelaimingo atsitikimo priežastys. Minėtame akte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas darbų organizavimas, nes R. S. buvo paskirtas darbui netinkamame, nesaugiame vežimėlyje, kuris buvo pagamintas ir sumontuotas nukrypus nuo projekto (lango atidarymo fiksavimas grandinės ir karabino pagalba nenumatytas). Be to, AB „Kauno tiltai“ neturėjo vežimėlio karabino atitikties saugos reikalavimams sertifikato, vežimėlio naudojimo dokumentų bei darbui pavojingoje (galimas kritimas iš 10,8 m aukščio dėl sumažėjusio aptvaro iki 0,68 m) zonoje nebuvo išduota paskyra-leidimas ir nebuvo numatytos priemonės kaip saugiai atlikti šviestuvų montavimo darbus, dėl ko R.

S. nebuvo supažindintas su saugos priemonėmis ir vežimėlio naudojimo instrukcija. IeÅ¡kovo nuomone, byloje esanti medžiaga neginčytinai patvirtina, jog 2015-11-05 nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovei neužtikrinus saugių darbo sÄ lygų, o ieÅ¡kovo neatsargių veiksmų nebuvo nustatyta. Specialiųjų darbų vadovo E. M. 2015-11-23 paaiÅ¡kinimas ir darbų vykdytojo J. J. 2015-11-16 bei 2015-11-23 paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad bÅ«tent Å¡ių asmenų sprendimu buvo nutarta tilto Å¡viestuvų montavimui naudoti vežimėlį, kuris nebuvo patikrintas, neturėjo vežimėlio karabino atitikties saugos reikalavimams sertifikato. 2015-12-04 nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyta, jog dėl minėto netinkamo darbų organizavimo buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios darbų saugÄ .

IeÅ¡kovas iÅ¡krito iÅ¡ vežimėlio bÅ«tent todėl, kad sulūžo (prasiskėtė) vežimėlyje ne pagal projektÄ pritaisytas karabinas, kuris nebuvo patikrintas ir neturėjo atitikties saugos reikalavimams. Nelaimingo atsitikimo dienÄ už darbo organizavimÄ atsakingo brigadininko A. D. paaiÅ¡kinimas ir atsakovės darbuotojo G. J. 2015-11-06 paaiÅ¡kinimas patvirtina, jog žinant, kad vežimėlio aukÅ¡tis nėra pakankamas pasiekti tilto Å¡viestuvų montavimo vietas, jie iÅ¡ anksto sumontavo vežimėlio savadarbį paaukÅ¡tinimÄ , t. y. ieÅ¡kovas jokio paaukÅ¡tinimo nemontavo, minėtas paaukÅ¡tinimas 2015-11-05 dienÄ jau buvo sumontuotas, dėl ko ieÅ¡kovas negalėjo žinoti, kad jis yra nesaugus.

Po nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovui buvo diagnozuoti daugybiniai sužalojimai: atviras kairio blauzdikaulio lūžis su fragmentiniu poslinkiu; deÅ¡inėje pusėje I ir II Å¡onkaulių nugarinių galų lūžiai: I Å¡onkaulio lūžis be dislokacijos, II Å¡onkaulio lūžis su dislokacija; IV ir VI krÅ«tininių stuburo slankstelių lūžiai; kaklinės dalies stuburo smegenų sumuÅ¡imas. Pagal sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinį sÄ raÅ¡o (patvirtinto LR Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d.

įsakymu Nr. V-455 „Dėl Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sÄ raÅ¡o patvirtinimo") 1.9, 1.14, 1.15, 2.7 punktų nuostatas ieÅ¡kovui diagnozuoti sužalojimai priskirtini prie sunkaus sveikatos sutrikdymo. Laikotarpiu nuo 2015-11-05 iki 2015-11-12 ieÅ¡kovas buvo hospitalizuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriuje, kur jam buvo atlikta kairiojo blauzdikaulio operacija - osteosintezė „rakinamais" implantais, taip pat dėl IV, VI slankstelių lūžių ir kaklinės dalies nugaros smegenų sumuÅ¡imo buvo konsultuojamas ir gydomas neurochirurgų.

VisÄ hospitalizavimo laikotarpį ieÅ¡kovui buvo paskirtas gulimas lovos rėžimas, jis negalėjo net vartytis, pats sėdėti, valgyti, nuolatos buvo duodami vaistai. Nuo 2015-12-01 iki 2015-12-21 ieÅ¡kovui buvo taikyta medicininė reabilitacija, po Å¡ios reabilitacijos nors bÅ«klė ir pagerėjo, tačiau iÅ¡liko silpnesnė deÅ¡inė ranka, dėl ko ilgÄ laikÄ sunkiai galėjo judinti rankÄ bei liko kitos pasekmės, nurodytos medicininiuose dokumentuose. Be to, ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ negalėjo remtis kaire koja ir galėjo paeiti tik su aukÅ¡ta vaikÅ¡tyne iki 50 metrų.

Taip pat dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų (stuburo smegenų pažeidimo) ieÅ¡kovui buvo diagnozuota nervų sistemos liga - (duomenys neskelbtini), kuri pasireiÅ¡kia galÅ«nių, kurios yra po pažeidimo vieta, paralyžavimu, sumažėjusiu jautrumu, bei galÅ«nių dideliu skausmu, ieÅ¡kovas neteko 45 procentų darbingumo. Dėl patirtų sužalojimų darbe nelaimingo atsitikimo metu ieÅ¡kovas privalo nuolatos gydytis ir lankytis gydymo institucijoje, planuojama operacija tikslu iÅ¡imti metalÄ iÅ¡ kojos.

Iki Å¡iol yra smarkiai sumažėjusi jėga rankose, žymiai silpnesnė deÅ¡inė ranka, lėtesni jos judesiai. Dažnai tirpsta rankos. Daugiau padirbus ieÅ¡kovas jaučia didelį kaklo, nugaros, kairės kojos skausmus ir maudimus. Peties judesiai yra riboti. Rytais jaučia didelį galvos svaigimÄ , turi kurį laikÄ pasėdėti prieÅ¡ pradedant eiti. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog R. S. buvo padaryta akivaizdi neturtinė žala. Atsakovė padengė ieÅ¡kovo turėtÄ turtinę žalÄ : iÅ¡mokėjo 493,42 Eur paramÄ , apmokėjo gydymo iÅ¡laidas 441,37 Eur sumoje, apmokėjo reabilitacijos iÅ¡laidas – 544 Eur, bei pervedė UAB „PZU Lietuva" gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 2 374,88 Eur, iÅ¡ viso atsakovė yra iÅ¡mokėjusi 3 853,67 Eur, dėl ko nėra reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo.

Bendrovė savo teikiamÄ materialinę pagalbÄ nepagrįstai laiko visiÅ¡ku žalos atlyginimu ir atsisako geranoriÅ¡kai atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtÄ neturtinę žalÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina atsakovės siųstas 2016-04-29 raÅ¡tas. Atsakovė nei viename iÅ¡ bankinių pavedimų nebuvo nurodžiusi, kad ieÅ¡kovui yra iÅ¡mokama neturtinė žala, dėl ko akivaizdu, kad sumokėdama už reabilitacijÄ , gydymÄ bei pervesdama draudimo iÅ¡mokÄ , atsakovė nelaikė, kad atlygina neturtinę žalÄ , bet siekė padengti gydymo iÅ¡laidas.

Atsakovė AB „Kauno tiltai“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepaisant įvykusio nelaimingo atsitikimo, ieÅ¡kovas buvo apmokytas ir tinkamai instruktuotas saugiai atlikti darbus aukÅ¡tyje t. y. dirbti bet kokio tipo lopÅ¡iuose, įskaitant ir vežimėlį. TÄ patvirtina ieÅ¡kovui iÅ¡duoti ir nelaimingo atsitikimo metu galioję darbininkų, dirbančių aukÅ¡talipių darbus, darbininkų, dirbančių kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose bei kėlimo platformų ir jų įrangos operatoriaus pažymėjimai.

Pagrindinis saugaus darbo reikalavimas dirbant aukÅ¡tyje, nepriklausomai, kokiuose įrenginiuose, - prisisegti saugos diržais. PrieÅ¡ pradedant vykdyti darbus objekte ieÅ¡kovas buvo supažindintas su visais rizikos veiksniais ir priemonėmis, kurių privaloma imtis siekiant iÅ¡vengti neigiamų pasekmių: darbo metu draudžiama lipti ant atsitiktinių darbui nepritaikytų paaukÅ¡tinimo priemonių; dirbant aukÅ¡tyje (virÅ¡ 1,3 m) neaptvertose vietose darbo aikÅ¡telėse prisiriÅ¡ti saugos diržais. Tai užfiksuota 2015-02-09 iÅ¡duotoje paskyroje-leidime Nr. 16, kuriÄ pasirašė ir ieÅ¡kovas, tokiu bÅ«du patvirtindamas, kad susipažino su darbo sÄ lygomis objekte, įskaitant ir darbo vežimėlyje sÄ lygomis.

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ytinai susipažinus su 2015-02-09 iÅ¡duotoje paskyroje-leidime Nr. 16 nurodytomis darbo sÄ lygomis bei Instrukcijoje apraÅ¡ytomis darbuotojo pareigomis dirbant aukÅ¡tyje, ieÅ¡kovui buvo pateikta visa reikiama informacija apie profesinę rizikÄ ir priemones, kurių ieÅ¡kovas turi imtis vykdydamas darbus objekte, įskaitant ir montuodamas (duomenys neskelbtini) tilto Å¡viestuvus. Todėl vien tik atskiros paskyros-leidimo darbui vežimėlyje iÅ¡davimas ar ieÅ¡kovo supažindinimas su vežimėlio naudojimo instrukcija nebÅ«tų užkirtę kelio nelaimingam atsitikimui atsirasti, jeigu ieÅ¡kovas nebÅ«tų prisisegęs saugos diržu.

Kita iÅ¡ reikÅ¡mingų nelaimingo atsitikimo priežasčių - tai, kad vežimėlyje buvo sumontuota 0,42 m aukščio pakyla. Å iÄ pakylÄ savo nuožiÅ«ra, neinformavę tiesioginio vadovo, sumontavo Å¡iame objekte dirbę darbuotojai, nes pakyla nebuvo numatyta vežimėlio projekte ar įrengta vežimėlio gamintojo. Kaip yra numatyta Instrukcijos 4.10.4 p., dirbantiesiems statybiniuose lopÅ¡iuose yra draudžiama statyti ant lopÅ¡ių kopėčias ar kitas paaukÅ¡tinimo priemones. Taigi, ieÅ¡kovas neturėjo teisės dirbti vežimėlyje, kai jame buvo sumontuota pakyla, dėl kurios sumažėjo vežimėlio apsauginis aptvaras nuo 1,1 m iki 0,68 m.

IeÅ¡kovui buvo iÅ¡duota pagrindinė asmeninė apsaugos priemonė - saugos diržas, kurios panaudojimas garantuoja apsisaugojimÄ nuo sunkios ar net mirtinos traumos kritimo iÅ¡ aukščio atveju. IeÅ¡kovas, montuodamas Å¡viestuvus, nesiėmė jokių nuo jo valios priklausančių ir jam puikiai žinomų apsaugos priemonių, todėl toks ieÅ¡kovo elgesys negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu protingo asmens elgesio standartus. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo neatsargumas yra laikytinas dideliu, nes ieÅ¡kovo veiksmai (Å¡iuo atveju neveikimas) turėjo didelės reikÅ¡mės nelaimingam atsitikimui įvykti, o tai atitinkamai leidžia konstatuoti ieÅ¡kovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo.

Atsakovė dėl nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovui iÅ¡ viso sumokėjo 6 625,72 Eur iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro 2 409,65 Eur turtinės ir 4 216,07 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus 2016-07-21 iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. DPS-1089 nurodyti apribojimai neturi esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo darbinių funkcijų vykdymui ir ieÅ¡kovas gali pilnai dirbti pagal Darbo sutartį. Dėl nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovas laikinai neteko darbingumo, o ne buvo suluoÅ¡intas (tapo neįgalus).

Dalinis darbingumas ieÅ¡kovui buvo nustatytas tik vienerių metų laikotarpiui, NDNT įvertinus, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės pagerėjimas prognozuojamas per artimiausius dvylika mėnesių. IeÅ¡kovas 2016-08-08 grįžo į darbÄ ir visomis darbo dienomis dirba po 8 darbo valandas bei praktiÅ¡kai geba vykdyti jam pavestas užduotis. IeÅ¡kinyje iÅ¡vardintos ieÅ¡kovo esÄ jaučiamos nelaimingo atsitikimo pasekmės, apie kurias atsakovė sužinojo tik gavusi ieÅ¡kinį, neatitinka objektyvių atsakovės turimų duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę.

Atsakovės nuomone, ieškovas formaliai panaudojo standartines aplinkybes ir tokiu būdu siekia nepagrįsto dydžio neturtinės žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB „Kauno tiltai“ ieškovui R. S. 2 625,12 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl 2015-11-05 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 12, kuriame buvo ištirtos nelaimingo atsitikimo priežastys, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės ir ieškovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio.Teismas, spręsdamas dėl atsakovės kaltės, konstatavo, kad atsakovė neginčijo 2015-12-04 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 12 nustatytų nelaimingo atsitikimo priežasčių, t. y. netinkamo darbų organizavimo, nes R.

S. buvo paskirtas darbui netinkamame, nesaugiame vežimėlyje, kuris buvo pagamintas ir sumontuotas nukrypus nuo projekto (lango atidarymo fiksavimas grandinės ir karabino pagalba nenumatytas); AB „Kauno tiltai“ neturėjo vežimėlio karabino atitikties saugos reikalavimams sertifikato bei vežimėlio naudojimo dokumentų, bei darbui pavojingoje (galimas kritimas iš 10.8 m aukščio dėl sumažėjusio aptvaro iki 0,68 m) zonoje nebuvo išduota paskyra-leidimas ir nebuvo numatytos priemonės kaip saugiai atlikti šviestuvų montavimo darbus, dėl ko R.

S. nebuvo supažindintas su saugos priemonėmis ir vežimėlio naudojimo instrukcija. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės kaltė, pasireiÅ¡kianti netinkamu darbų organizavimu, yra nustatyta 2015-12-04 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 12.Spręsdamas ginÄÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, teismas pripažino reikÅ¡mingomis bylai tokias aplinkybes: Pirma, darbininkų, dirbančių aukÅ¡talipių darbus, pažymėjimus Nr. 033032 ir Nr. 38883 iÅ¡davusios UAB Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centro mokymo programoje, mokymų dirbti aukÅ¡talipio darbus metu ieÅ¡kovas buvo supažindintas su aukÅ¡talipio darbams keliamais reikalavimais, profesinės rizikos veiksniais, nelaimingų atsitikimų, vykdant aukÅ¡talipio darbus, priežastimis ir priemonėmis jų iÅ¡vengti, paskyrų-leidimų reikÅ¡me saugiam darbui, asmenine įranga, skirta apsisaugoti nuo kritimo iÅ¡ aukščio, ir kaip Å¡i įranga yra praktiÅ¡kai naudojama (t.

I, b. l. 53-56). Antra, prieÅ¡ pradedant vykdyti darbus objekte ieÅ¡kovas buvo supažindintas su visais rizikos veiksniais ir priemonėmis, kurių privaloma imtis siekiant iÅ¡vengti neigiamų pasekmių: darbo metu draudžiama lipti ant atsitiktinių darbui nepritaikytų paaukÅ¡tinimo priemonių; dirbant aukÅ¡tyje (virÅ¡ 1,3 m) neaptvertose vietose darbo aikÅ¡telėse prisiriÅ¡ti saugos diržais. Tai užfiksuota 2015 m. vasario 9 d. iÅ¡duotoje paskyroje-leidime Nr. 16, kuriÄ pasirašė ir ieÅ¡kovas, tokiu bÅ«du patvirtindamas, kad susipažino su darbo sÄ lygomis objekte, įskaitant ir darbo vežimėlyje sÄ lygomis (t.

I, b. l. 40). Trečia, AB ,,Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 8 patvirtinta Darbuotojo dirbančio statybiniuose lopÅ¡iuose saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 8, su kuria 2015 m. vasario 27 d. ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Å ioje Instrukcijoje (1.11.6, 2.1.8., 2.3, 4.7, 4.10.15 p.) yra įtvirtina darbuoto pareiga dirbant aukÅ¡tyje naudoti apsauginį dirÅ¾Ä (t. I, b. l. 75-79). Ketvirta, ieÅ¡kovui 2015 m. balandžio 8 d. buvo iÅ¡duoti saugos diržai (apraiÅ¡ai) su juosmeniniu diržu ir absorberis (t. y. amortizatorius) su reguliuojamu lynu, taigi atsakovė suteikė ieÅ¡kovui reikalingas asmenines apsaugos priemones, kad ieÅ¡kovas galėtų saugiai dirbti aukÅ¡tyje (t.

I, b. l. 51). Penkta, ieÅ¡kovas pats nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, kai nedėvėjo saugos diržų, nes manė, kad saugos diržų dėvėti nereikia (t. I, b. l. 125, 141). Å eÅ¡ta, vežimėlyje buvo sumontuota 0,42 m aukščio pakyla, kuriÄ savo nuožiÅ«ra, neinformavę tiesioginio vadovo, sumontavo Å¡iame objekte dirbę darbuotojai, nes pakyla nebuvo numatyta vežimėlio projekte ar įrengta vežimėlio gamintojo. Instrukcijos 4.10.4 p. numatyta, kad dirbantiesiems statybiniuose lopÅ¡iuose yra draudžiama statyti ant lopÅ¡ių kopėčias ar kitas paaukÅ¡tinimo priemones, taigi ieÅ¡kovas neturėjo teisės dirbti vežimėlyje, kai jame buvo sumontuota pakyla, dėl kurios sumažėjo vežimėlio apsauginis aptvaras nuo 1,1 m iki 0,68 m. (t.

I, b. l. 79). Septinta, aplinkybes apie tai, kad vežimėlyje darbuotojai buvo pasidarę paaukÅ¡tinimÄ , patvirtina kartu su ieÅ¡kovu dirbęs G. J. savo paaiÅ¡kinime bei brigadininkas A. D. savo paaiÅ¡kinime (t. I, b. l. 143, 144). AÅ¡tunta, ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad minėtas paaukÅ¡tinimas 2015-11-05 jau buvo sumontuotas, dėl ko ieÅ¡kovas negalėjo žinoti, kad jis yra nesaugus, teismas atmetė, kaip nepagrįstas, remdamasis Instrukcijos 4.10.4 p. reikalavimais. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , pripažino pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovui bÅ«nant pakankamai rÅ«pestingu ir prisisegus saugos diržu, t. y. pasisaugojus bei pasistengus numatyti galimus pavojus, nelaimingo atsitikimo bÅ«tų iÅ¡vengta.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo neatsargumÄ dideliu bei dėl to konstatuoti taip pat ir ieÅ¡kovo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.Spręsdamas ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas reikÅ¡mingomis pripažino tokias aplinkybes: pirma, atsakovės ieÅ¡kovui pervestÄ UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 2 374,88 Eur, teismas laikė neturtinės žalos atlyginimu, nes atsakovė apsidraudė draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, kuriuo buvo garantuota draudimo apsauga visiems atsakovės darbuotojams, kai Å¡ie patiria traumÄ ar yra mirtinai sužalojami dėl nelaimingų atsitikimų darbe (t.

I, b. l. 191-194); antra, atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jos sumokėti mokesčiai turėtų bÅ«ti įskaitomi į ieÅ¡kovui sumokėtÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , tokiu bÅ«du pripažįstant, kad ieÅ¡kovui sumokėta 4 216,07 Eur (t. II, b. l. 20), teismas atmetė kaip nepagrįstas, nes pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktÄ , neapmokestinamosios pajamos yra sumos turtinei žalai, iÅ¡skyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, taip pat iÅ¡laidų, susijusių su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas; trečia, ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybės, kad 2 374,88 Eur UAB DK „PZU Lietuva" draudimo iÅ¡moka laikytina turtinės žalos atlyginimu, nes jis galėjo kompensuoti savo sumažėjusias pajamas bei toliau tęsti gydymÄ pagal gydytojų nustatytÄ planÄ , teismas pripažino nepagrįstomis, nes nurodyta draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėta siekiant atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ ar konkrečias gydymo iÅ¡laidas.Spręsdamas ginÄÄ dėl neturtinės žalos dydžio, teismas rėmėsi LR CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Taip pat teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Teismas pripažino reikÅ¡mingomis tokias byloje nustatytas aplinkybes: pirma, dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų (stuburo smegenų pažeidimo) ieÅ¡kovui buvo diagnozuota nervų sistemos liga - (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), kuri pasireiÅ¡kia galÅ«nių, kurios yra po pažeidimo vieta, paralyžavimu, sumažėjusiu jautrumu bei galÅ«nių dideliu skausmu, dėl ko ieÅ¡kovas neteko 45 procentų darbingumo; antra, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymoje Nr. DL-1-1874 nurodyta, kad ieÅ¡kovui 55 procentų darbingumas nustatytas 1 metams, t. y. iki 2017-07-20 d. (t.

I, b. l. 159-161); trečia, ieÅ¡kovas 2016-08-08 grįžo į darbÄ ir darbo dienomis dirba po 8 darbo valandas, iÅ¡skyrus tuos laikotarpius, kai ieÅ¡kovas nebuvo darbe susirgus vaikui; ketvirta, bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe atveju nesant nukentėjusiojo kaltės, atlyginimo kasacinis teismas sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 25 000 Lt, 50 000 Lt; penkta, byloje konstatuota ne tik atsakovės, bet ir ieÅ¡kovo kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t. y. į atsakovės kaltę, konstatuotÄ 2015-12-04 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 12, ieÅ¡kovo kaltę, pagrįstÄ byloje esančiais įrodymais, ieÅ¡kovo laikinai netektÄ 45 proc. darbingumÄ , ieÅ¡kovo tebesitęsiančius darbo santykius atsakovės įmonėje, konstatavo, kad sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu atlyginimu laikytinas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovui sumokėta 2 374,88 Eur suma, teismas priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 2 625,12 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas R. S. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimÄ pakeisti, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas su bylinėjimusi susijusias iÅ¡laidas; priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas LR CPK 176, l77, 178 straipsniuose, dėl ko buvo priimtas iš dalies neteisingas ir neteisėtas sprendimas. Teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir neteisingai pripažino pagrįstais visus atsakovės argumentus dėl neva paties ieškovo didelio neatsargumo buvimo. Šių teismo išvadų nepatvirtina jokia bylos medžiaga, jos yra grįstos tik atsakovės samprotavimais.

Byloje pateikta visa nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga, tyrimo išvados ir 2015-12-04 nelaimingo atsitikimo aktas Nr. 12, pasirašytas darbo inspektorių, darbdavio ir darbuotojų atstovų, kuriame nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys (11 p.) ir išimtinai dėl šio nelaimingo atsitikimo kalta yra pripažinta tik atsakovė – netinkamas darbdavio darbų organizavimas. Šis aktas yra pagrindinis dokumentas nelaimingų atsitikimų darbe bylose, jis yra galiojantis ir nenuginčytas (LR DK 282 str. 3 d.).

Apeliantas pažymi, kad jokių jo neatsargių veiksmų Å¡iame akte nebuvo nustatyta, dėl ko daryti iÅ¡vada, kad apelianto veiksmai nelaimingo atsitikimo metu neįtakojo nelaimingo atsitikimo kilimo ir jo veiksmai nebuvo laikomi neatsargiais. Tačiau teismas iÅ¡ dalies įvertindamas akte nustatytÄ atsakovės kaltę dėl kilusio nelaimingo atsitikimo visiÅ¡kai nevertino akivaizdaus fakto, kad aktu nebuvo nustatyti jokie apelianto neatsargÅ«s veiksmai. Teismas nepagristai konstatavo, jog ieÅ¡kovas buvo supažindintas su darbo sÄ lygomis objekte, įskaitant ir darbo vežimėlyje sÄ lygomis.

Šiuo atveju, priešingai nei konstatavo teismas, nei apelianto turimi pažymėjimai Nr. 033032, 38883, 009138, 34278, nei paskyra-leidimas Nr. 16 negali patvirtinti, kad apeliantas buvo tinkamai supažindintas su darbu 10,8 m aukštyje vežimėlyje. Be to, 2015-12-04 nelaimingo atsitikimo akte neginčytinai konstatuota, jog AB „Kauno tiltai“ neturėjo vežimėlio karabino atitikties saugos reikalavimams sertifikato bei vežimėlio naudojimo dokumentų, bei darbui pavojingoje (galimas kritimas iš 10,8 m aukščio dėl sumažėjusio aptvaro iki 0,68 m) zonoje nebuvo išduota paskyra-leidimas ir nebuvo numatytos priemonės kaip saugiai atlikti šviestuvu montavimo darbus, dėl ko R.

S. nebuvo supažindintas su saugos priemonėmis ir vežimėlio naudojimo instrukcija. Å ias aplinkybes patvirtina ir atsakovės brigadininko A. D., darbų vykdytojo J. J. ir padalinio vadovo E. M. byloje esantys paaiÅ¡kinimai.Teismas nepagristai pripažino atsakovės nurodytÄ neva ieÅ¡kovo didelį nerÅ«pestingumÄ Ä¯rodančiÄ aplinkybe, jog jis nelaimingo atsitikimo metu nedėvėjo saugos diržo, tuo pažeisdamas 2007-02-08 įsakymu Nr. 8 patvirtintos Darbuotojo dirbančio statybiniuose lopÅ¡iuose saugos ir sveikatos instrukcijos nuostatas, nors atsakovė neva buvo suteikusi visÄ reikiamÄ Ä¯rangÄ .

Teismas nevertino aplinkybės, jog apeliantui jokie specialūs saugos diržai, kurie būtų skirti dirbti uždarose patalpose (vežimėliuose) nebuvo išduoti. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad saugos diržai pasirašytinai buvo išduoti 2015-04-08 (žiniaraštis), tačiau minėti saugos diržai yra skirti naudojimui atvirose teritorijose, o ne uždaruose aptvaruose, kas įrodo, jog apeliantui nebuvo suteikta reikiama saugos įranga darbui vežimėlyje. Apeliantas pažymi, jog net ir jam išduotoje paskyroje Nr. 16, kuri leido objekte atlikti kitus darbus, yra nurodymas prisirišti saugos diržais dirbant aukštyje (1,3 m) neaptvertose vietose darbo aikštelėse.

Å iuo atveju vežimėlis, su kuriuo apeliantui buvo liepta dirbti buvo uždaras, darbdavys jokių specialių nurodymų dėl darbų saugos nedavė ir jokia papildoma saugos įranga darbui uždarame vežimėlyje nebuvo iÅ¡duota, dėl ko apeliantas negalėjo žinoti, jog vežimėlio karabinas, laikantis vežimėlio grotas, yra nekokybiÅ¡kas ir, kad yra galimybė iÅ¡kristi iÅ¡ uždaro vežimėlio. Todėl aplinkybė, kad apeliantas dirbant visiÅ¡kai uždarame vežimėlyje nenaudojo saugos diržų, kurie buvo iÅ¡duoti tik darbui aukÅ¡tyje neaptvertose teritorijose, nėra reikÅ¡minga ir juo labiau negali bÅ«ti vertintina kaip neva apelianto didelis neatsargumas.Teismas nepagrįstai pripažino neva įrodančiÄ ieÅ¡kovo didelį neatsargumÄ aplinkybę, jog jis neturėjo teisės dirbti vežimėlyje, kai jame buvo sumontuota pakyla, dėl kurios sumažėjo vežimėlio apsauginis aptvaras nuo 1,1 m iki 0,68 m.

Byloje esantys nelaimingo atsitikimo dienÄ už darbo organizavimÄ atsakingo brigadininko A. D. paaiÅ¡kinimas ir atsakovo darbuotojo G. J. 2015-11-06 paaiÅ¡kinimas patvirtina, jog žinant, kad vežimėlio aukÅ¡tis nėra pakankamas pasiekti tilto Å¡viestuvų montavimo vietas, jie iÅ¡ anksto sumontavo vežimėlio savadarbį paaukÅ¡tinimÄ . Taigi, ieÅ¡kovas jokio paaukÅ¡tinimo nemontavo, minėtas paaukÅ¡tinimas 2015-11-05 jau buvo sumontuotas, dėl ko jis negalėjo žinoti, kad jis yra nesaugus. NelogiÅ¡ka teismo sprendime iÅ¡dėstyta pozicija, jog teismas atmetė ir laikė nereikÅ¡mingomis minėtas aplinkybes tik dėl to, kad Instrukcijos 4.10.4. punkte yra nustatytas draudimas statyti ant lopÅ¡ių paaukÅ¡tinimus.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas dirbo su paaukÅ¡tintu vežimėliu negali bÅ«ti vertinama kaip didelis neatsargumas, kadangi vežimėlio paaukÅ¡tinimo montavimas ir tokio paaukÅ¡tinimo buvimas naudojant vežimėlį darbe nepriklausė nuo ieÅ¡kovo valios.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad UAB DK „PZU Lietuva“ iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka – 2 374,88 Eur neva yra laikytina neturtinės žalos atlyginimu. Analizuojant LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , atvejais, kai asmuo netenka nuo 30 iki 45 proc. darbingumo, mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija (20 str.).

Taigi, Å¡iuo atveju 2 374 Eur iÅ¡moka yra susijusi su turtine žala - netekto darbingumo kompensacija, kuriÄ turėtų mokėti darbdavys, bet ne neturtinė žala. Kadangi ieÅ¡kovas buvo įsitikinęs, jog Å¡i suma yra turtinės žalos atlyginimas, jis nereiÅ¡kė turtinio reikalavimo atsakovei dėl negautų pajamų. Nei viename iÅ¡ bankinių pavedimų atsakovė nebuvo nurodžiusi, kad yra iÅ¡mokama neturtinė žala, kas įgalina daryti iÅ¡vadÄ , kad sumokėdama už reabilitacijÄ , gydymÄ bei pervesdama draudimo iÅ¡mokÄ , atsakovė nelaikė, kad ieÅ¡kovui atlygina neturtinę žalÄ , bet buvo siekiama atlyginti tik turtinę žalÄ , t. y. padengti gydymo iÅ¡laidas, su darbingumo netekimu susijusias pajamas.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė be pervestos draudimo iÅ¡mokos papildomai apmokėjo tik reabilitacijÄ ir ligoninėje turėtas iÅ¡laidas, tačiau nebuvo kompensuotos nei ieÅ¡kovo sumažėjusios pajamos nedarbingumo laikotarpiu, nei tolimesnis gydymas, kuris tęsiasi dar iki Å¡ios dienos, nes ieÅ¡kovas yra netekęs 45 proc. darbingumo, bei vaistai, kuriuos jis vartoju iki Å¡ios dienos. Visos Å¡ios iÅ¡laidos buvo dengiamos bÅ«tent iÅ¡ UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo iÅ¡mokėtos sumos, kas įgalina daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė, papildomai neatlyginusi ieÅ¡kovo turėtos turtinės žalos, laikė, jog draudimo iÅ¡moka ir buvo ieÅ¡kovo turėtos turtinės žalos atlyginimas.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, akivaizdžiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į asmens sveikatai padarytų sužalojimų sunkumÄ , sveikatos sutrikdymo padarinius tolimesniam asmens gyvenimui, asmens patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl patirtų sveikatos sutrikdymų. Taip pat turi bÅ«ti įvertintas priežastinis ryÅ¡ys tarp darbdavio veiksmų ir pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2009, 2005-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas dėl 2015-11-05 nelaimingo atsitikimo darbe (kuris įvyko dėl atsakovo saugių, sveikatai nepavojingų, darbo sÄ lygų neužtikrinimo) patirtų sužalojimų patyrė sunkiÄ traumÄ , nukrito iÅ¡ 10,8 m aukščio, ir ne tik, kad kentėjo didelius skausmus, skausmingÄ gydymÄ , visÄ hospitalizavimo laikotarpį net negalėjo pats apsiversti, jau nekalbant apie kitÄ savęs apsitarnavimÄ , bet taip pat neteko net 45 % darbingumo - liko suluoÅ¡intas. Nelaimingo atsitikimo pasekmės yra iÅ¡likusios iki Å¡ios dienos: ieÅ¡kovui iki Å¡iol yra stipriai sumažėjusi jėga rankose, žymiai silpnesnė deÅ¡inė ranka, lėtesni jos judesiai, dažnai tirpsta rankos, nuolatos jaučia didelį kaklo, nugaros, kairės kojos skausmus ir maudimus, dėl ko pastoviai turi gerti vaistus ir analgetikus nuo skausmo, peties judesiai yra riboti, rytais jaučia didelį galvos svaigimÄ , turi kurį laikÄ pasėdėti prieÅ¡ pradedant eiti, jis negali bėgioti, greitai eiti, judriai žaisti su vaikais, visada greičiau paėjus turi sustoti, nes maudžia kojÄ , negali kilnoti sunkesnių daiktų.

Be to jis privalo nuolatos gydytis ir lankytis gydymo institucijoje, jam yra planuojama dar viena skausminga operacija tikslu iÅ¡imti metalÄ iÅ¡ kojos.Teismas netinkamai taikydamas LR DK 250 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatas, nevertino ieÅ¡kovo sužalojimo sunkumo, pasekmių ir patirtų fizinių kančių bei iÅ¡gyvenimų. Po nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovui buvo diagnozuoti daugybiniai sužalojimai: atviras kairio blauzdikaulio lūžis su fragmentiniu poslinkiu; deÅ¡inėje pusėje I ir II Å¡onkaulių nugarinių galų lūžiai:

I Å¡onkaulio lūžis be dislokacijos, II Å¡onkaulio lūžis su dislokacija; IV ir VI krÅ«tininių stuburo slankstelių lūžiai; kaklinės dalies stuburo smegenų sumuÅ¡imas. Pagal sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinį sÄ raÅ¡o (patvirtinto LR Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“) 1.9 p., 1.14 p., 1.15 p., 2.7 p. nuostatas ieÅ¡kovui diagnozuoti sužalojimai priskirtini prie sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nuo 2015-11-05 iki 2015-11-12 jis buvo hospitalizuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriuje, kur jam buvo atlikta kairiojo blauzdikaulio operacija - osteosintezė „rakinamais“ implantais, taip pat dėl IV, VI slankstelių lūžių ir kaklinės dalies nugaros smegenų sumuÅ¡imo buvo konsultuojamas ir gydomas neurochirurgų. VisÄ hospitalizavimo laikotarpį ieÅ¡kovui buvo paskirtas gulimas lovos rėžimas, jis negalėjo net vartytis, pats sėdėti, valgyti, jam nuolatos buvo duodami vaistai. 2015-12-01 – 2015-12-21 ieÅ¡kovui buvo taikyta medicininė reabilitacija, po Å¡ios reabilitacijos nors jo bÅ«klė ir pagerėjo, tačiau iÅ¡liko silpnesnė deÅ¡inė ranka, dėl ko jis ilgÄ laikÄ sunkiai galėjo judinti rankÄ bei liko kitos pasekmės, nurodytos medicininiuose dokumentuose.

Be to, jis ilgÄ laikÄ negalėjo remtis kaire koja ir galėjo paeiti tik su aukÅ¡ta vaikÅ¡tyne iki 50 m. Po reabilitacijos jis ir toliau privalėjo vartoti vaistus, tęsti kineziterapijos pratimus, nuolatos vykti į gydymo įstaigas. Taip pat dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų (stuburo smegenų pažeidimo) ieÅ¡kovui buvo diagnozuota nervų sistemos liga - (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), kuri pasireiÅ¡kia galÅ«nių paralyžiavimu, sumažėjusiu jautrumu, bei galÅ«nių dideliu skausmu ir ieÅ¡kovas neteko 45 proc. darbingumo.

Dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas privalo nuolatos gydytis ir lankytis gydymo institucijoje. 2017 m. sausio 3-5 d. buvo atlikta metalo konstrukcijų eliminacija iÅ¡ kairiojo blauzdikaulio, vėl gėrė stiprius analgetikus, kentėjo skausmus. 2017 m. sausio mėnesį vėl taikyta reabilitacijÄ , po kurios ieÅ¡kovo bÅ«klė pagerėjo nežymiai, iÅ¡liko skausmas kairės kojos čiurnos srityje, sutrikusi biosocialinė mobilumo funkcija. Negana to, ieÅ¡kovui iÅ¡sivystė depresija. 2017-05-16 buvo konsultuotas psichiatro, paskirti vaistai.

Taigi dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų, ieÅ¡kovo sveikata vis blogėja, atsiranda vis naujų pasekmių, iki Å¡iol ieÅ¡kovui skiriamas medikamentinis ir reabilitacinis gydymas, kÄ patvirtina tiek 2017-05-24 medicininis pažymėjimas, tiek receptai ir vaistų pirkimo kvitai. Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino žalÄ padariusio asmens – AB „Kauno tiltai“, turtinės padėties, nors Å¡iuo atveju atsakovė yra juridinis asmuo, valdantis milijoninį turtÄ . Teismas neįvertino ir kitų svarbių aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , bÅ«tent, kad atsakovė yra laikytina kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja, nes darbas vyksta su strateginiais objektais – tiltais, dėl ko jai taikomi didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai; ieÅ¡kovas turi sÅ«nų bei dukrÄ , su kuriais negali leisti jokio aktyvaus laisvalaikio, sportuoti, negali jų pakelti; nors formaliai ieÅ¡kovas pas atsakovę dirba, tačiau dėl sveikatos bÅ«klės ieÅ¡kovui neduodamas atlikti įprastinis darbas, jis atlieka tik minimalius pagalbinius darbus.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė AB „Kauno tiltai“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas kaip tik vadovavosi į bylÄ pateikta nelaimingo atsitikimo darbe medžiaga, konstatavo atsakovės kaltę nagrinėjamu atveju, todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus yra nepagrįsti. Atsakovė nurodo, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 12 ji neskundė, nes yra atsakinga ir pareiginga darbdavė, kuri, suprasdama įvykusiÄ situacijÄ , stengėsi padėti ieÅ¡kovui atsigauti po traumos.

Atsakovė neturėjo vežimėlio karabino atitikties saugos reikalavimams sertifikato bei vežimėlio naudojimo dokumentų, bei darbui pavojingoje (galimas kritimas iÅ¡ 10.8 m aukščio dėl sumažėjusio aptvaro iki 0,68 m) zonoje nebuvo iÅ¡duota paskyra-leidimas ir nebuvo numatytos priemonės kaip saugiai atlikti Å¡viestuvų montavimo darbus, dėl ko ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas su saugos priemonėmis ir vežimėlio naudojimo instrukcija. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės kaltė, pasireiÅ¡kianti netinkamu darbų organizavimu, yra nustatyta 2015 m. gruodžio 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 12, todėl papildomai neturėtų bÅ«ti nustatinėjama.IeÅ¡kovas buvo tinkamai instruktuotas saugiai atlikti darbus aukÅ¡tyje (t. y. dirbti bet kokio tipo lopÅ¡iuose, įskaitant ir vežimėlį, o tÄ patvirtina ieÅ¡kovui iÅ¡duoti ir nelaimingo atsitikimo metu galioję darbininkų, dirbančių aukÅ¡talipių darbus, darbininkų, dirbančių kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose, bei kėlimo platformų ir jų įrangos operatoriaus pažymėjimai.

Todėl ieÅ¡kovas turėjo reikalingų teorinių žinių bei praktinių įgÅ«džių, reikalingų apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų darbe dirbant aukÅ¡tyje. Be to, atsakovė kiekvienais metais instruktuoja visus statybos objektuose dirbančius savo darbuotojus darbų saugos ir sveikatos klausimais, darbuotojams primenant profesinę rizikÄ ir darbų metu bÅ«tinas naudoti saugos priemones. Pagrindinis reikalavimas dirbant aukÅ¡tyje - prisisegti saugos diržus. IeÅ¡kovas, bÅ«damas neatsargus ir nerÅ«pestingas, saugos diržų neprisisegė, kas sÄ lygojo nelaimingÄ atsitikimÄ darbe.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir iÅ¡tyręs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo neatsargumas buvo didelis. Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad neva pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovui jokie specialÅ«s saugos diržai, kurie bÅ«tų skirti dirbti uždarose patalpose (vežimėliuose), o ne atviruose lopÅ¡iuose, nebuvo iÅ¡duoti, o ieÅ¡kovas dirbo uždarame vežimėlyje, todėl nemanė, kad reikalinga segėti saugos diržus, tačiau tokie apelianto teiginiai laikyti tik samprotavimais, nes saugos diržai apeliantui buvo iÅ¡duoti darbui nepriklausomai nuo to, kokiuose įrenginiuose buvo dirbama, buvo pravestas instruktažas, todėl apeliantas, turėdamas darbo patirties, aukÅ¡talipio pažymėjimÄ bei atsižvelgdamas į tai, kad darbas vyko aukÅ¡tyje, privalėjo bÅ«ti atsargus ir rÅ«pestingas ir dėvėti saugos diržus.

Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, teisingai vertino ir pripažino, kad ieÅ¡kovo nelaimingÄ atsitikimÄ darbe iÅ¡ dalies lėmė ir paties ieÅ¡kovo didelis neatsargumas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės ieÅ¡kovui pervesta UAB DK „PZU Lietuva" draudimo iÅ¡moka – 2 374,88 Eur, yra laikytina neturtinės žalos atlyginimu, nes atsakovė apsidraudė draudimu nuo nelaimingų atsitikimų draudimo bendrovėje UAB DK ,,PZU Lietuva", kuriuo buvo garantuota draudimo apsauga visiems atsakovės darbuotojams, kai Å¡ie patiria traumÄ ar yra mirtinai sužalojami dėl nelaimingų atsitikimų darbe.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad 2 374,88 Eur draudimo iÅ¡moka laikytina turtinės žalos atlyginimu, nes jis galėjo kompensuoti savo sumažėjusias pajamas bei toliau tęsti gydymÄ pagal gydytojų nustatytÄ planÄ , pripažintinos nepagrįstomis, nes nurodyta draudimo iÅ¡moka jam nebuvo iÅ¡mokėta siekiant atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ ar konkrečias gydymo iÅ¡laidas. Jei ieÅ¡kovas turėjo abejonių dėl pervedamų piniginių sumų, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas asmuo, privalėjo kreiptis į atsakovę, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti už kÄ ir kokios sumos jam yra pervedamos, atsižvelgiant ir į tai, kad turtinė žala ieÅ¡kovui taip pat buvo atlyginta ir dėl jos ginčo byloje nekyla.

Atsakovė nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, dėjo visas pastangas, kad bÅ«tų tinkamai nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei geranoriÅ¡kai atlygino visÄ ieÅ¡kovo dėl nelaimingo atsitikimo patirtÄ Å¾alÄ . Vien ta aplinkybė, kad atsakovė bankiniuose pavedimuose nenurodė, kad pervedamos sumos skirtos atlyginti ieÅ¡kovo neturtinę žalÄ , neįrodo ir nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginio, kad Å¡ios sumos buvo skirtos atlyginti bÅ«tent tik turtinę žalÄ .

IeÅ¡kovo patirta turtinė žala yra pagrįsta iÅ¡laidų dokumentais, kuriÄ atsakovė pilnai atlygino bei papildomai skyrė 864,26 Eur paramÄ kitokio pobÅ«džio nei turtinei žalai atlyginti. Tad ieÅ¡kovui buvo atlyginta turtinė žala, kurios sumokėjimas buvo paremtas ieÅ¡kovo turėtomis iÅ¡laidomis gydymui, ir neturtinė žala. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vertino visus į bylÄ pateiktus įrodymus ir tinkamai juos analizuodamas adekvačiai vertino situacijÄ , kad ieÅ¡kovas dalies darbingumo yra netekęs tik laikinai ir, kad jau yra grįžęs į darbÄ ir toliau sėkmingai atlieka darbo funkcijas.

IeÅ¡kovas, teigdamas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepateikia jokių konkrečių argumentų, kodėl, jo manymu, yra priimtas neteisėtas sprendimas.Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose, tačiau apelianto nurodytų bylų situacijos ir esminės aplinkybės skirtingos nagrinėjamai bylai. Teismai kiekvienu atveju priimdami sprendimÄ byloje vertina konkrečias bylos aplinkybes ir priima sprendimÄ atsižvelgdami į konkrečias bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai.

Nagrinėjamu atveju apeliantas neteko 45 proc. darbingumo ir tik vieneriems metams, jam buvo atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, jis toliau sėkmingai vykdo darbo funkcijas. IeÅ¡kovas jau 2016 m. rugpjūčio 8 d. grįžo į darbÄ ir visomis darbo dienomis dirba po 8 darbo valandas (iÅ¡skyrus tuos laikotarpius, kai nebuvo darbe susirgus vaikui). IeÅ¡kovas vienÄ kartÄ tiesioginiam vadovui buvo užsiminęs, kad dėl paskirto darbo jam aptirpo deÅ¡inė ranka, tačiau daugiau jokių kitų nusiskundimų dėl prastos savijautos, pasikartojančių skausmų, negalėjimo dirbti visÄ darbo dienÄ , poreikio papildomoms ar ilgesnėms pertraukoms, skirtoms pailsėti, neteikė.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas grįžo į iki nelaimingo atsitikimo buvusį profesinį gyvenimÄ ir praktiÅ¡kai geba vykdyti jam pavestas užduotis. Visos neva apelianto jaučiamos pasekmės po nelaimingo atsitikimo, neatitinka objektyvių atsakovės turimų duomenų apie apelianto sveikatos bÅ«klę. Apeliantas formaliai panaudojo standartines aplinkybes ir tokiu bÅ«du siekia nepagrįsto dydžio neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino LR DK 250 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatas.

Teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, medicininius iÅ¡raÅ¡us ir kt. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgė į jau iÅ¡mokėtas apeliantui sumas, į tai, kad atsakovė rÅ«pinosi apeliantu, prisiėmė atsakomybę už iÅ¡ dalies netinkamai vykdomÄ darbų organizavimÄ . Å iuo metu apeliantas elgiasi nesÄ Å¾iningai, siekdamas pasipelnyti iÅ¡ atsakovės. Tai patvirtina apeliaciniame skunde apelianto nurodyti faktai apie atsakovės valdomÄ turtÄ , pelnÄ ir kt. Aplinkybė, kad atsakovė yra didelė akcinė bendrovė, nesukuria pareigos apeliantui iÅ¡mokėti didelių sumų už neva neturtinę žalÄ , nes neturtinės žalos suma priklauso nuo daugelio aplinkybių, apelianto patirtų iÅ¡gyvenimų, dabartinės sveikatos bÅ«klės. Atsakovės nuomone, su apeliantu jau yra tinkamai ir visiÅ¡kai atsiskaityta, jam iÅ¡mokėta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kuri visiÅ¡kai atitinka apelianto patirtus iÅ¡gyvenimus.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nustačius ne tik atsakovės, bet ir ieÅ¡kovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, t. y.

į atsakovės kaltę, konstatuotÄ 2015 m. gruodžio 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 12, ieÅ¡kovo kaltę, pagrįstÄ byloje esančiais įrodymais, ieÅ¡kovo laikinai netektÄ 45 proc. darbingumÄ , ieÅ¡kovo tebesitęsiančius darbo santykius darbovietėje, pagrįstai konstatavo, kad sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu atlyginimu Å¡ioje byloje laikytinas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi 2 374,88 Eur neturtinės žalos suma ieÅ¡kovui jau buvo sumokėta, papildomai pirmosios instancijos teismo priteista 2 625,12 Eur suma, laikytina pakankama satisfakcija ieÅ¡kovui atlyginant neturtinę žalÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove AB „Kauno tiltai" 2007 m. balandžio 27 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę elektriko pareigose (t. 1, b. l. 150 – 153).

IeÅ¡kovui vykdant darbo funkcijas, 2015 m lapkričio 5 d. įvyko nelaimingas darbe, R. S. nukrito žemyn iÅ¡ 10,8 m aukščio ant supiltos žemių krÅ«vos, dėl ko patyrė sunkiÄ traumÄ â€“ daugybinius sužalojimus kojos, krÅ«tinės ir nugaros smegenų srityse. IÅ¡ Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 12 ir prie jo pridėtų priedų matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas atsakovės darbų organizavimas, nes R. S. buvo paskirtas darbui netinkamai pagamintame, nesaugiame vežimėlyje, kuris atsakovės užsakymu buvo suprojektuotas UAB „Kelprojektas“, o pagamintas ir sumontuotas UAB „Rudesta“, nukrypus nuo projekto (lango atidarymo fiksavimas grandinės ir karabino pagalba nenumatytas).

Be to, nelaimingo atsitikimo akte buvo užfiksuota, jog AB „Kauno tiltai“ neturėjo vežimėlio karabino atitikties saugos reikalavimams sertifikato bei vežimėlio naudojimo dokumentų ir darbui pavojingoje (galimas kritimas iš 10.8 m aukščio dėl sumažėjusio aptvaro iki 0,68 m) zonoje nebuvo išduota paskyra –leidimas, taip pat nebuvo numatytos priemonės, kaip saugiai atlikti šviestuvų montavimo darbus, o R. S. nebuvo supažindintas su saugos priemonėmis ir vežimėlio naudojimo instrukcija (t. 1, b. l. 125 – 135).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal įstatymo reikalavimus nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra pagrindinis dokumentas nelaimingų atsitikimų darbe bylose, jis yra galiojantis ir Å¡alių įstatymo tvarka nenuginčytas (DK 282 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ VÅ Ä® Kauno klinikos, VÄ® „Pagrindinis Ortopedijos Servisas“, Jonučių sveikatos centro pateiktų į bylÄ medicininių dokumentų (1 t. b. l. 64 – 69, 2 t. b. l. 49 – 51, 85) matyti, kad ieÅ¡kovui 2015 m. lapkričio 5 d. buvo diagnozuoti daugybiniai sužalojimai: atviras kairio blauzdikaulio lūžis su fragmentiniu poslinkiu; deÅ¡inėje pusėje I ir II Å¡onkaulių nugarinių galų lūžiai:

I Å¡onkaulio lūžis be dislokacijos, II Å¡onkaulio lūžis su dislokacija; IV ir VI krÅ«tininių stuburo slankstelių lūžiai; kaklinės dalies stuburo smegenų sumuÅ¡imas. Pagal sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinį sÄ raÅ¡o (patvirtinto LR Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sÄ raÅ¡o patvirtinimo") 1.9 p., 1.14 p., 1.15 p., 2.7 p. nuostatas ieÅ¡kovui diagnozuoti sužalojimai priskirtini prie sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. ieÅ¡kovas buvo hospitalizuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriuje, kur jam buvo atlikta kairiojo blauzdikaulio operacija - osteosintezė „rakinamais“ implantais, taip pat dėl IV, VI slankstelių lūžių ir kaklinės dalies nugaros smegenų sumuÅ¡imo buvo konsultuojamas ir gydomas neurochirurgų. VisÄ hospitalizavimo laikotarpį ieÅ¡kovui buvo paskirtas gulimas lovos režimas, jis negalėjo vartytis, pats sėdėti, valgyti, jam nuolatos buvo duodami vaistai. 2015 m. gruodžio 12 d.

– 2015 m gruodžio 21 d. ieÅ¡kovui buvo taikyta medicininė reabilitacija. Dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų (stuburo smegenų pažeidimo) ieÅ¡kovui buvo diagnozuota nervų sistemos liga - (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), kuri pasireiÅ¡kia galÅ«nių, kurios yra po pažeidimo vieta, paralyžavimu, sumažėjusiu jautrumu, bei galÅ«nių dideliu skausmu, ieÅ¡kovas neteko 45 procentų darbingumo (1 t. b. l. 158 – 162).IeÅ¡kovas R. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Kauno tiltai“ 20 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas su bylinėjimusi susijusias iÅ¡laidas.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės AB „Kauno tiltai“ ieÅ¡kovui R. S. 2 625,12 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. S. laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos atlyginimÄ , nes neteisingai sprendė, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ieÅ¡kovo didelio neatsargumo ir kaltės; nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad UAB DK „PZU Lietuva“ iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka – 2 374,88 Eur yra laikoma neturtinės žalos atlyginimu; teismas nevertino ieÅ¡kovo sužalojimo sunkumo, pasekmių ir patirtų fizinių kančių bei iÅ¡gyvenimų; teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Atsižvelgdamas į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus teismas tiria, ar pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas mažinti ieÅ¡kovui priteistinos žalos atlyginimo sumÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 245 straipsnyje (redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai reglamentuojami DK 248 straipsnyje, o materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – DK 246 straipsnyje.

DK 245 straipsnyje numatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. DK 246 straipsnyje numatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jei nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo. Darbdavio kaltė pasireiÅ¡kia per jo darbuotojų, kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta DK 15 straipsnyje, kaltę vykdant darbo pareigas. Jeigu nustatoma, kad darbdavio darbuotojai yra padarę tam tikrus pažeidimus, tai darytina iÅ¡vada, jog yra ir darbdavio kaltė. DK 247 straipsnyje numatyta, kad jeigu žalai atsirasti sudarė sÄ lygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atveju – sužalotojo (mirusiojo) didelis neatsargumas), žalos atlyginimas yra mažinamas, atsižvelgiant į kaltės laipsnį, arba reikalavimas atlyginti žalÄ atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tas aplinkybes, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko iÅ¡imtinai dėl netinkamo darbdavio darbų organizavimo, kai darbdavio pagamintas įrenginys – vežimėlis buvo naudojamas darbams dideliame aukÅ¡tyje, vežimėlį pagaminus nukrypus nuo jo pirminio projekto.

Byloje esančios foto nuotraukos (1 t. b. l. 130 – sulūžęs karabinas), Nelaimingos atsitikimo darbe tyrimo aktas (1 t. b. l. 122-135) patvirtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡krito iÅ¡ vežimėlio bÅ«tent todėl, kad sulūžo vežimėlyje ne pagal projektÄ pritaisytas karabinas, kuris nebuvo patikrintas ir neturėjo atitikties saugos reikalavimas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis, kad darbuotojo kaltę dėl nelamingo atsitikimo įrodo jo turimi pažymėjimai Nr. 033032, 38883, 009138, 34278 apie baigtus aukÅ¡talipių kursus (1 t. b. l. 54 – 56).

IeÅ¡kovo turima kvalifikacija tik suteikė jam teisę dirbti tam tikrame aukÅ¡tyje vykdant darbdavio nurodymus, tačiau neeliminuoja darbdavio netinkamo darbų organizavimo fakto įvykus dėl to nelaimingam atsitikimui darbe ir to pasekoje susižalojus darbuotojui (CPK 178 straipsnis, DK 246 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas didelį darbuotojo neatsargumÄ ir nerÅ«pestingumÄ , esminę reikÅ¡mę skyrė tai aplinkybei, kad jis tinkamai instruktuotas, nedėvėjo saugos diržų, dirbdamas dideliame aukÅ¡tyje, dėl ko iÅ¡krito iÅ¡ vežimėlio ir patyrė traumÄ .

Teisėjų kolegija iš Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadų (1 t. b. l. 125) nustatė, kad darbui pavojingoje zonoje su pagamintu vežimėliu paskyra – leidimas nebuvo išduota, nenumatytos saugos priemonės ir R. S. nebuvo papildomai instruktuotas kaip atlikti darbus pavojingoje zonoje. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje pateikta 2015 m. vasario 9 d. paskyra-leidimas Nr. 16 buvo išduota darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose darbų vadovui J. J., brigadininkui A.

D. ir brigadininkui V. D. (1 t. b. l. 39, 40). Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu apklaustas darbų vykdytojas J. J. 2015 m. lapkričio 23 d. paaiÅ¡kinime nurodė (1 t. b. l. 146), kad pagal paskyrÄ leidimÄ Nr. 16, R. S. darbui vežimėlyje instruktuotas nebuvo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡iÄ paskyrÄ â€“ leidimÄ Nr. 16 pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip svarbų įrodymÄ , jog ieÅ¡kovas buvo supažindintas su visais rizikos veiksniais ir priemonėmis, kurių privaloma imtis siekiant iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, įskaitant ir darbo Vežimėlyje sÄ lygomis.

Todėl pirmosios instancijos teisimas nepagrįstai suabsoliutino ieškovo saugos diržo nedėvėjimo fakto vežimėlio viduje ir tuo grindė nukentėjusiojo didelę kaltę kad atsitiko nelaimingas atsitikimas darbe. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas be pagrindo žymiai sumažino priteistinos neturtinės ieškovui žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime ieškovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo grindė byloje nustatyta aplinkybe byloje, jog vežimėlyje buvo sumontuotas paaukštinimas, dėl ko sumažėjo apsauginio turėklo aukštis, todėl ieškovas iškrito iš įrenginio ir susižalojo.

IÅ¡ byloje esančio nelaimingo atsitikimo dienÄ už darbo organizavimÄ atsakingo brigadininko A. D., atsakovo darbuotojo G. J. paaiÅ¡kinimų turinio matyti (1 t. b. l. 143, 144), kad ieÅ¡kovas jokio paaukÅ¡tinimo vežimėlio grindyse nemontavo, minėtas paaukÅ¡tinimas 2015 m lapkričio 5 d. dienÄ jau buvo sumontuotas, o ieÅ¡kovas negalėjo žinoti, kad jis sumažina vežimėlio naudojimo saugumÄ .Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo kaltų ir neatsargių veiksmų, lėmusių nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, nes tinkamai nenustatė ir neįvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių dėl darbdavio pareigų nevykdymo ir padarytų darbo saugos pažeidimų, iÅ¡vardintų Å¡ios nutarties 20 – 22 pastraipose.

Teisėjų kolegija iÅ¡tyrusi ir įvertinusi Å¡ios nutarties 20 – 22 pastraipose nurodytus įrodymus, vertina, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, esminės kaltės dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir atsiradusios žalos sveikatai, ieÅ¡kovo kaltė ir neatsargÅ«s veiksmai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindÄ mažinti priteistinos žalos atlyginimÄ DK 247 straipsnio ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindais (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir iÅ¡vardintų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija laiko, kad yra visos atsakovės AB „Kauno tiltai“ civilinės atsakomybės sÄ lygos dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos sužalojant sveikatÄ , todėl darbdavys turi atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).              Dėl neturtinės žalos dydžioDK 250 straipsnyje numatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ .

Svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamÄ jį aspektÄ , kai atsižvelgiama į panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ . Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiÅ¡kai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 taip pat yra nurodžiusi, kad sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo reikÅ¡mingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, kuriose dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalota darbuotojų sveikata: 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012.

IÅ¡ nurodytų kasacinio teismo nutarčių matyti, kad sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu atlyginimu, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstama 25 000 Lt (7 240,50 Eur) – 50 000 Lt (14 481 Eur) suma. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi bÅ«ti įvertinta kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali bÅ«ti nustatytas mažesnis.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieÅ¡kovui buvo diagnozuoti daugybiniai sužalojimai: atviras kairio blauzdikaulio lūžis su fragmentiniu poslinkiu; deÅ¡inėje pusėje I ir II Å¡onkaulių nugarinių galų lūžiai: I Å¡onkaulio lūžis be dislokacijos, II Å¡onkaulio lūžis su dislokacija; IV ir VI krÅ«tininių stuburo slankstelių lūžiai; kaklinės dalies stuburo smegenų sumuÅ¡imas. Å ie sužalojimai sukėlė ieÅ¡kovui didelį skausmÄ , dėl sužalojimų jis ilgÄ laikÄ buvo gydomas stacionariai gydymo įstaigoje, atliko reabilitacijÄ .

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė ieškovui 45 procentus netekto darbingumo. Dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų (stuburo smegenų pažeidimo) ieškovui buvo diagnozuota nervų sistemos liga - (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), kuri pasireiškia galūnių paralyžiavimu, sumažėjusiu jautrumu, bei galūnių dideliu skausmu (1 t. b. l. 158 – 162). Teisėjų kolegija įvertina, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovas privalo nuolatos gydytis ir lankytis gydymo institucijoje.

Iš VŠĮ Kauno klinikų pateiktų medicininių dokumentų (2 t. b. l.

49) matyti, kad praėjus daugiau nei metams nuo nelaimingo atsitikimo darbe stebimi pokyčiai kauliniame blauzdos audinyje, randai, 2017 m. sausio 3 – 5 d. ieÅ¡kovui buvo atlikta metalo konstrukcijų eliminacija iÅ¡ kairiojo blauzdikaulio. IÅ¡ VÅ Ä® „Pagrindinis ortopedijos centras“ pateikto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2017 m. sausio mėnesį ieÅ¡kovui diagnozuoti kairės kojos skausmai, nustatyta ribota kelio sÄ nario judesių amplitudė, sutrikusi biosocialinė mobilumo funkcija (2 t. b. l. 50). IeÅ¡kovui dėl patirto sužalojimo darbe iÅ¡sivystė depresija, 2017 m. gegužės 16 d. dėl politraumos darbe jis buvo konsultuotas psichiatro, paskirti vaistai (2 t. b. l. 85).

Teisėjų kolegija iÅ¡ byloje esančio pažymėjimo (2 t. b. l. 77 – 80) nustatė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovas buvo net 41 kartÄ pripažintas nedarbingu dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino žalÄ padariusio asmens – AB „Kauno tiltai“, turtinės padėties, nors nurodomu atveju atsakovė yra juridinis asmuo, didelė pelninga įmonė, valdanti didelį turtÄ (2 t. b. l. 62 – 66).

Tuo tarpu ieÅ¡kovas yra silpnesnioji darbo santykių pusė, kurio pragyvenimo Å¡altinis yra darbinės pajamos pas atsakovę. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas iÅ¡laiko du mažamečius vaikus M. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 67, 68). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 26 – 28 pastraipose nustatytas aplinkybes ir 24, 25 pastraipose nurodytus neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijus ir teisminę praktikÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovui R.

S. iš atsakovės AB „Kauno tiltai“ priteistinas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija vertina nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, kad atsakovo ieškovui pervesta „PZU Lietuva" draudimo išmoka - 2374,88 Eur suma (t. 1, b. l.

8) yra neturtinės žalos atlyginimas ir turi bÅ«ti įskaičiuojama į priteistinos neturtinės žalos sumÄ . IÅ¡ byloje atsakovės pateikto raÅ¡to (1 t. b. l.

8) matyti, kad bendrovė buvo apdraudusi darbuotojÄ draudimo bendrovėje PZU Lietuva, o gavusi iÅ¡mokÄ , jÄ pervedė traumÄ darbe patyrusiam ieÅ¡kovui. Jokių įrodymų, kad Å¡i iÅ¡moka yra skirta neturtinei žalai atlyginti, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).  Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimas keistinas, priteisiant ieÅ¡kovui R. S. iÅ¡ atsakovės AB „Kauno tiltai“ 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (DK 245 straipsnis, 246 straipsnis, 248 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).IÅ¡ dalies tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat padidinamas iÅ¡vestinis reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ 15 000 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo (CPK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).           Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoApeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės patenkinus, pripažinus atsakovės AB „Kauno tiltai“ kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo procesinis elgesys ginant savo teises dėl sužalojimo darbe ir žalos atlyginimo buvo visiÅ¡kai tinkamas, tuo tarpu atsakovės elgesys, praÅ¡ant ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti, negali bÅ«ti pripažintas tinkamu (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 1000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (500 Eur už ieÅ¡kinio parengimo, 500 Eur už atstovavimÄ , 2 t., b. l. 47, 56 – 60). , Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, yra žymiai mažesnės (pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ maksimali suma už į ieÅ¡kinį – 2 044 Eur), iÅ¡laidos pagrįstos pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės AB „Kauno tiltai“ priteistina 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Atsakovės byloje turėtos 1210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (2 t. b. l. 69, 70) ir 2017 m. lapkričio 11 d. praÅ¡ymu įrodinėjamos 726 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos iÅ¡laidos, apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį patenkinus, atsakovei neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovas turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų fakto apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo.Priteisus ieÅ¡kovui 15 000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ atsakovės valstybei priteisiamas 338 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieÅ¡kovas atleistas įstatymo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a:pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai", į. k. 133729589, R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 15 000 Eur (penkiolika tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos ( 15 000 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai", į. k. 133729589, 338 Eur žyminio mokesčio (Å¡i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.).KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti“.Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                     Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                  Mindaugas Šimonis Arvydas Žibas