f6213587-b698-4ec0-9ac2-ebca16cf163b · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-459-856/2022 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00489-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 10 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1950-1037/2022 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 1 218,77 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 1 096,89 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mai 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo E. J. ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ 1 218,77 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 109,69 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 168,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

3. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrÄ Å¾ino iÅ¡nuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, atsakovas ieÅ¡kovei yra skolingas 1 218,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

4. Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, tai savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovui negali bÅ«ti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovas yra vartotojas (iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ televizorių – asmeniniams poreikiams iÅ¡ juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugÄ užtikrinančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra silpnesnė sandorio Å¡alis – vartotojas, prievolė nėra įvykdyta, susidarė pernelyg didelės, akivaizdžiai neprotingos netesybos, kurių priteisimas neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų, sprendė, jog yra pagrindas sutartimi nustatytÄ delspinigių dydį mažinti nuo 0,5 iki 0,05 procento ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 109,69 Eur delspinigių ((1 218,77 Eur x 0,05 procento x 180 dienų = 109,69 Eur) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai 6. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ praÅ¡o pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo E. J. 1 096,89 Eur delspinigius; pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo E. J. 294 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; likusiÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo E. J. 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis negali bÅ«ti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKÄ®) normos. Sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatytos nuomotojo pareigos iÅ¡sipirkti daiktÄ , jam suteikiama tokia teisė; nuomotojas gali atsisakyti perduoti turtÄ nuomininkui, jei turto naudojimo vietoje nėra tinkamų sÄ lygų jo naudojimui; pasibaigus sutarties terminui ir nepareiÅ¡kus noro įsigyti daiktÄ , nuomininkas turi teisę grÄ Å¾inti jį nuomotojui; nuomotojas turi perduoti nuomininkui turtÄ tinkamos kokybės bei galimÄ naudoti, bet kada patikrinti jo bÅ«klę.

Akivaizdu, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant sutarties nuostatas, Å¡alys aptaria ir apraÅ¡o konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti turtÄ grÄ Å¾inti arba įsigyti. Dėl Å¡ios priežasties sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį iÅ¡pirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas. 6.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ .

Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas deÅ¡imt kartų, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . 6.3. Teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų.

Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paÅ¡tu atsakovui iÅ¡siuntė praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo kreipėsi po protingo termino. 6.4. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieÅ¡kinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepateiktas. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Nagrinėjamos apeliacijos objektÄ sudaro sprendimo už akių dalies dėl delspinigių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. spalio 22 d. buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas ir pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo visÄ sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė su ieÅ¡kove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų prievolę. 2021 m. birželio 16 d. atsakovas raÅ¡tu informuotas apie reikalavimo perleidimÄ ir kad privalo įvykdyti prievolę ieÅ¡kovei. Atsakovas per nustatytÄ terminÄ Ä¯siskolinimo nepadengė, į siunčiamus praneÅ¡imus nereagavo.

11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.

12. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovÄ laikė vartotoju bei silpnesniÄ ja Å¡alimi.

13. Kaip nustatyta iÅ¡ pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas, vertindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių iÅ¡ atsakovo priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimÄ teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ir į tai, kad susidarė pernelyg didelės, akivaizdžiai neprotingos netesybos, kurių priteisimas neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų.

Taigi, kaip matyti, VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, pagal kurias pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nustatant, kokia delspinigių suma laikytina pagrįsta ir pakankama, gali bÅ«ti remiamasi VKÄ® nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog VKÄ® nuostatose nurodyta maksimali delspinigių riba gali bÅ«ti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

14. Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Vienas iÅ¡ įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomÄ vartotojams, yra VKÄ®. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju teismas gali remtis VKÄ® nuostatomis, kaip reglamentuojančiomis panaÅ¡ius teisinius santykius, pagal įstatymo analogijÄ , ribojant Å¡alių sutarties laisvės principÄ ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrinÄ , vertinant priteistinų delspinigių dydį iÅ¡ vartotojo.

15. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

16. Sutarties specialiosiose sÄ lygose yra nustatyta atsakovo pareiga mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo diena nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Minėtos nuostatos pagrindu apeliantė tiek ieÅ¡kiniu, tiek apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos už 180 dienų, t. y. 1 096,89 Eur.

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos visada turi bÅ«ti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKÄ® nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali bÅ«ti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kuriÄ gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procento už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ .

19. Å alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

20. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų, ginÄÄ nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; kt.).

21. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino, vadovaudamasis pirmuoju netesybų mažinimo pagrindu (aiškiai per didelės netesybos).

22. AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos delspinigių dydžio klausimu, teisingai atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ir pagrįstai sprendė, jog susidarė pernelyg didelės, akivaizdžiai neprotingos netesybos, kurių priteisimas neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutartimi nustatytÄ 0,5 procento delspinigių dydį sumažino iki 0,05 procento. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad bÅ«tų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir aiÅ¡kiai per didele apimtimi.

24. Sprendimu už akių nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisiÅ¡kai pagrįstas, nes nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalaujamų priteisti delspinigių suma yra beveik tokio paties dydžio kaip ir praÅ¡omos priteisti skolos suma, kas akivaizdžiai pažeidžia vartotojo kaip silpnesnės Å¡alies interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 0,05 procento delspinigių dydis užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nesuteikia nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo.

25. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos delspinigių dydžio klausimu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo pirmosios instancijos teisme.

27. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė