f620cb7f-5cd8-4305-93ae-7b0b7eb04d2a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1613-590/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42047-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 4.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „2A Invest“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“ dėl leidimo statyti naujÄ statinį, rekonstruoti statinį, atnaujini (modernizuoti) pastatÄ panaikinimo ir statybos padarinių paÅ¡alinimo, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl žemės sklypo užstatymo pobÅ«džio vertinimo ir santykio su detaliojo plano sprendiniais, bÅ«tinumo ar nebÅ«tinumo juos koreguoti tam, kad bÅ«tų galima vykdyti statinio (ių) statybÄ .

2. IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai UAB „2A Invest“ iÅ¡duotÄ 2014-06-05 leidimÄ statyti naujÄ statinį Nr. LNS-01-140605-00545. Ä®pareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ pertvarkyti statinius, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Per nustatytÄ terminÄ neatlikus minėtų veiksmų įpareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti statinius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo sprendimo – leisti Inspekcijai nugriauti statinius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės UAB „2A Invest“.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, techninis projektas atitinka Bendruosius ir detaliuosius planus. Ieškovė nepagrįstai teigė, kad sklype yra galima tik vieno pastato statyba, nes to nedraudžia Teritorijų planavimo įstatymas, kai įsigaliojo 2010-01-01 įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo redakcija. Pagal atsakovę, nėra patvirtintas naujas detalusis teritorijos planas, todėl esamo detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai.

Nors pagal techninį projektÄ statiniai neatitinka sublokuotų namų sÄ vokos – jie nesujungti bendra, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančia siena, tačiau juos skiria Å«kinės paskirties patalpos ir, nevertinant projekto formaliai, pastatas turi bÅ«ti laikomas vienu dvibučiu pastatu su Å«kinės pagalbinės paskirties pastatu. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės nurodytu statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«du, nes ginčijama tik viena statybos techninio projekto atitikimo teritorijų planavimo dokumentams sÄ lyga.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktualus LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas, kurio 10 str. reglamentuoja Inspekcijos vykdomÄ statybÄ leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimo procedÅ«rÄ . Remiantis Ä®statymo 25 str. 4 d. skundai, praneÅ¡imai dėl statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip 1 metai arba statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas anksčiau kaip prieÅ¡ 3 metus.

Sprendimas dėl kreipimosi į teismÄ siekiant panaikinti tokį statybÄ leidžiantį dokumentÄ turi bÅ«ti priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo akto pasiraÅ¡ymo dienos (Ä®statymo 10 str. 7 d.). Patikrinimo aktas suraÅ¡ytas 2016-09-22, o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas teismui pateikė tik 2016-11-17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“ 2014-06-05 iÅ¡duotÄ leidimÄ statyti naujÄ (us) statinį (ius) / rekonstruoti statinį (ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (us) Nr. LNS-01-140605-00545;

įpareigojo atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „2A Invest“, per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ , skaičiuotinÄ nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytÄ ir suderintÄ statinių projektinę dokumentacijÄ 0,0864 ha ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius pertvarkyti (perstatyti) pagal iÅ¡ naujo gautÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ; per nustatytÄ terminÄ uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“, neįvykdžius teismo reikalavimo, įpareigojo atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „2A Invest“, per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius savo lėšomis paÅ¡alinti statybos padarinius – nugriauti statinius žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“, neįvykdžius teismo įpareigojimo nugriauti statinius, leido ieÅ¡kovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti statinius žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant statinių nugriovimo iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „2A Invest“.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-10-07 iÅ¡davė UAB „2A Invest“ iÅ¡duotÄ 2014-06-05 leidimÄ statyti naujÄ statinį Nr. LNS-01-140605-00545 statyti naujus statinius – du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ statytojui priklausančiame 0,0864 ha ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Leidimas parengtas pagal projektuotojo UAB „A. V. architektų dirbtuvės“ parengtÄ statinio projektÄ .

IeÅ¡kovės įgaliota atstovė 2016-09-22 surašė StatybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktÄ . Akte nurodyta patikrinimo iÅ¡vada, kad suprojektuoti pastatai neatitinka detaliajame plane nustatyto sodybinio užstatymo tipo. Statytojui pažeidus Statybos įstatymo 20 str. 3 d. nuostatas netaikyta administracinė atsakomybė, nes pasibaigė administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo terminai. 2016-11-09 buvo suraÅ¡ytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad objekte (duomenys neskelbtini), vykdomi statybos darbai, yra pastatyti sublokuoti du gyvenamieji namai ir Å«kio pastatas, kurių bendras ilgis 27,98 m., plotis – 8,55 m.

Vykdomi fasado apdailos baigiamieji darbai, sumontuoti langai ir durys.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003-02-06 sprendimu Nr. 825 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui ir Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorija, esančia (duomenys neskelbtini), keitimui. 2013-02-06 sprendimo Nr. 825 patvirtinta sklypų (tarp jų ginčo objekto sklypo Nr.

69) kita paskirtis ir 5.1 p. nurodytas gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis, sklypų užstatymo tankis nuo 25 iki 35 proc., pastatų aukštis 1-2 aukštų su mansarda. Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano aiškinamojo rašto skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“ nurodyta, kad I grupei (gyvenamajai teritorijai priskirtų sklypų) nustatomi tokie privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai – pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties) žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – (išskyrus sklypus Nr. 62 - 67) sodybinio užstatymo.

Teritorija skirta individualiems gyvenamiesiems namams statyti. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad pasirinktieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai gali bÅ«ti nustatomi papildant ar keičiant sklypų tvarkymo režimÄ . Pagal patvirtinto detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenis (teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių apraÅ¡omojoje lentelėje sklypo Nr.

69) žemės sklypui, kuriame pastatytiems statiniams ginčijamas statybos leidimas, nurodytas kitos paskirties, gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis, sklypų ribos, plotai, 30 proc. užstatymo tankis, 1-2 aukštų su mansarda pastatų aukštis.

7. Teismo nuomone, esminis ginčo klausimas yra tai, ar iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas neprieÅ¡tarauja teritorijos detaliojo plano sprendiniams. Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402, galiojusio Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, žemės sklypų naudojimo bÅ«dų ir pobÅ«džių kodavimo sistemos 5 lentelė numatė, kad kitos pagrindinės tikslinės paskirties žemės naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos (G indeksas) numatyti tokie galimi žemės naudojimo pobÅ«džiai:

G1 – sodybinio užstatymo pobūdis (galimi individualūs gyvenamieji namai), G2 – mažaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai iki 3 aukštų), G3 – daugiaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai virš 3 aukštų). Vėliau Aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. D1-151 patvirtintos „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos (toliau – Specifikacija) “ kodavimo sistemos 1 lentelės 5.1.1. p. ir 5.1.2 p. nurodyta, kad kitos paskirties žemės, kurios žemės naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, G1 indeksu buvo nustatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, o G2 indeksu buvo nustatytas daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis.

Pagal G1 indeksu žymimos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdžio naudojimo teritorija laikomi žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Nuo 2010-10-01 įsigaliojusios „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos“ kodavimo sistemos 1 lentelės 5.1.1. p. numatyta, jog vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų naudojimo pobūdis žymimas indeksu G1 ir naudojimo būdo ir pobūdžio turinys reiškia, kad tai žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ar jų priklausiniai.

8. Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje yra pastaba, kad pagal galiojančius reglamentus indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksÄ G1, kai galimi individualÅ«s gyvenamieji namai. Tačiau lyginant Laikinuoju detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento nustatytÄ Å¾emės naudojimo pobÅ«dį, kai G1 reiÅ¡kė sodybinio užstatymo ir vėliau Specifikacija nustatytÄ , G1 indeksu žymimÄ mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobÅ«dį ir nuo 2010-10-01 Specifikacija nustatytÄ , G1 indeksu žymimÄ vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų naudojimo pobÅ«dį, teritorijos naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio turinys (Spefikacijos 1 lentelės paskutinis stulpelis) reiÅ¡kė vieno arba dviejų butų gyvenamojo namo, bet ne dviejų namų su priklausiniais statybÄ .

9. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 sprendimo Nr. 825 5.1 p. yra nurodytas ne tik žemės naudojimo būdas (kitos paskirties, gyvenamasis), bet ir pobūdis (sodybinio užstatymo). Be to Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-02-06 sprendimo Nr. 825 5.2 p. sklypams Nr. 62-67 nustatytas ne tik gyvenamasis žemės naudojimo būdas, bet ir, skirtingai nei 5.1 p.(sodybinio užstatymo), nustatytas mažaaukštis užstatymo pobūdis. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 sprendimo Nr. 825 struktūra leidžia teigti, kad detaliajame nustatytas skirtingas sklypų užstatymo pobūdis ir tuo reikia vadovautis.

Teismas nurodė, kad ginÄÄ sprendžia pagal normų visumÄ , t. y. Planavimo normų 31.1 p. nurodytÄ sodybinio užstatymo pobÅ«džio apibrėžimÄ , kuris reiÅ¡kia 1-3 aukÅ¡tų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų statybÄ , Specifikacijoje G1 indeksu žymimu naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio turinį, kuris reiÅ¡kia vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų statybÄ , taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 sprendimo Nr. 825 turiniu, kuriame tvirtinant detaliojo plano sprendinius skirtinguose punktuose nurodyti skirtingi sklypų užstatymo pobÅ«džiai ir sklypui Nr. 69 (kuriame yra ginčo statinys) nustatytas sodybinio užstatymo pobÅ«dis bei pagrindinio brėžinio pastaba, kad G3 indeksas atitinka G1 indeksÄ (sodybinio užstatymo pobÅ«dį).

Vadovaudamasis tuo teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad detaliajame plane esant nustatytam sklypo su ginčo statiniais sodybinio užstatymo pobÅ«džiui statytojui negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas leidimas dviems vienbučiams blokuotiems gyvenamiesiems namas su pagalbinio Å«kio paskirties statiniu.

10. Teismas nesutiko su atsakovais, kad statybos techniniame projekte nurodytas pastatas turi bÅ«ti laikomas vienu dvibučiu pastatu, nes 2014-06-05 iÅ¡duotame statybos leidime yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad leidžiama statyti du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, statybÄ leidžiantis dokumentas, kaip prieÅ¡taraujantis detaliojo plano sprendiniams naikintinas.

11. Atmesdamas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, teismas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 8 straipsnio 1 d. ieÅ¡kovė atlieka statybos valstybinę priežiÅ«ra ir ieÅ¡kovės veikla susijusi su vieÅ¡o intereso gynimu, todėl į vieÅ¡Ä interesÄ reikia visuomet atsižvelgti vertinant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ terminÄ . Teismas atsakovės nurodytus terminus vertino kaip procedÅ«rinius, o ne ieÅ¡kinio senaties, todėl esant aplinkybei, kad ieÅ¡kovė po 2016-09-22 patikrinimo akto suraÅ¡ymo į teismÄ kreipėsi 2016-11-17 pripažino, kad nėra pagrindo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimų dėl terminų praleidimo.

12. Spręsdamas dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«do, teismas pažymėjo, kad statiniai yra pastatyti, todėl statytojui suteiktina galimybė pertvarkyti projektinę dokumentacijÄ taip, kad ji atitiktų teritorijos detaliojo plano sprendinius ir pagal tinkamai pertvarkytÄ dokumentacijÄ statytoja turėtų galimybę gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Statytojui (atsakovei UAB „2A Invest“) neįvykdžius tokio įpareigojimo, teismas turi taikyti tokius statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dus, kokie yra numatyti įstatyme (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 str. 1, 3 d., Statybos įstatymo 281 str. 2 - 4 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai 13. Atsakovė UAB „2A Invest“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 13.1. Teismui nepavyko tinkamai nustatyti ir atskleisti Å¡ios civilinės bylos esmės, ko pasekoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Normos, reguliuojančios ginčo teisinį santykį yra nevienareikÅ¡miÅ¡kos ir dalinai prieÅ¡taraujančios tarpusavyje bei protingumo principui.

To pavyzdžiu gali bÅ«ti pirmos instancijos teismo daroma iÅ¡vada: „Pagal teritorijų planavimo nuostatas aukÅ¡tesnio planavimo dokumentai neturi prieÅ¡tarauti žemesnio lygmens dokumentams, tačiau Å¡iame ginče, teismo nuomone, esminis klausimas yra tai, ar iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas neprieÅ¡tarauja teritorijos detaliojo plano sprendiniams“. Teisės normų virÅ¡enybės prasme galioja taisyklė, kad žemesnio lygmens norma neturi prieÅ¡tarauti aukÅ¡tesnio lygmens normai (įstatymas negali prieÅ¡tarauti konstituciniam įstatymui, vykdomosios valdžios leidžiamos poįstatyminės normos negali prieÅ¡tarauti įstatymas ir sistemiÅ¡kai taip toliau).

Å i taisyklė yra taikytina ir teritorijų planavimo procedÅ«rai, tokia iÅ¡vada seka iÅ¡ bendros taisyklės dėl normų virÅ¡enybės ir sisteminio LR teritorijų planavimo įstatymo vertinimo. 13.2. StatybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statybai, kas atitiko/atitinka tiek Detaliojo plano sprendinius, tiek galiojančių teritorijų planavimÄ bei pastatų statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Detaliuoju planu, buvo suformuoti sklypai skirti mažaaukÅ¡tei gyvenamajai statybai, o teisės aktai, nustatantys konkrečius žemės naudojimo bÅ«dus ir pobÅ«džius įsigaliojo 2005 metais (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo bÅ«dų turinys, žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡as ir jų turinys bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, bÅ«dų ir pobÅ«džių specifikacija) ir juose buvo nustatyta, kad gyvenamosios teritorijos yra diferencijuojamos pagal pastatų aukÅ¡tį, t. y. jos buvo skirstomos į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukÅ¡tų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) ir daugiaaukščių ir aukÅ¡tybinių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virÅ¡ 3 aukÅ¡tų).

Apeliantui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0021:21, adresu (duomenys neskelbtini) panaudojimo paskirtis - kita, bÅ«das - gyvenamosios paskirties, pobÅ«dis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Tai reiÅ¡kia, kad tai yra žemės sklypai kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-3 aukÅ¡tų vieno, dviejų butų ar daugiabučiai gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Tai atsispindi ir detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastaboje „pagal dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksÄ G1. 13.3.

Teismui neatskleidus bylos esmės, buvo netinkamai suprasta sÄ vokų „užstatymo pobÅ«dis“ ir „užstatymo tipas“ tarpusavio santykis. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2003-02-26 sprendimu Nr. 825 patvirtintame sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliajame plane buvo nustatytas ne sklypo užstatymo tipas, kuris apibrėžtų pastatų iÅ¡sidėstymÄ , kiekio reikalavimus, parametrus ir kt. reikalavimus, o teritorijų užstatymo pobÅ«dis, kuriam teisės aktai nenustato reikalavimo žemės sklype statyti tik vienÄ pastatÄ .

Kompleksinės teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. Dl-8, nustatė, kad sklype nustatytas mažaaukščių statinių teritorijos pobÅ«dis gali bÅ«ti suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bÅ«dÄ tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomÄ statinių užstatymo tipÄ ir nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus.

Taisyklių 333 punkte nurodyta, kad mažaaukščių statinių teritorijos pobÅ«dis gali bÅ«ti suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bÅ«dÄ tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomÄ statinių užstatymo tipÄ , o ne, kai detaliajame plane yra nurodytas sklypo užstatymo pobÅ«dis, todėl iÅ¡vada, kad sklype buvo galima tik vienbučių ir dvibučių pastatų statyba, remiantis Å¡iuo punktu yra nepagrįsta. Cituotoje normoje vartojama neinformatyvi leksika – „kad mažaaukščių statinių teritorijos pobÅ«dis gali bÅ«ti suprantamas“.

Bet kokio lygio teisės ar poįstatyminė norma turi bÅ«ti aiÅ¡ki ir suprantama vienareikÅ¡miÅ¡kai, ko negalima pasakyti iÅ¡sireiÅ¡kimÄ â€žgali bÅ«ti suprantamas“. Toks iÅ¡sireiÅ¡kimas normoje sudaro galimybę jÄ vertinti subjektyviai, kÄ ginčo atveju daro ieÅ¡kovas. Taisyklės taip pat numatė, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimÄ , vartotų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ (332 p.).

Detalusis planas buvo parengtas 2003 m., todėl detaliajame plane įtvirtintų sÄ vokų turinys turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl sklypo užstatymo tipas turėtų bÅ«ti laikomas mažaaukščių pastatų statyba, o ne kaip teigia ieÅ¡kovas vienbučių-dvibučių pastatų statyba. 13.5. Ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu, jau buvo įsigaliojusi 2010-01-01 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcija, kuri naikino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. 5 p., nuostatÄ , kad namų valdų žemės sklypuose (iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalyti dalimis neleidžiama) gali bÅ«ti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (iÅ¡skyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planÄ atidalijus ir suformavus naujÄ Å¾emės sklypÄ .

Taigi, įsigaliojus minėtam pakeitimui ir panaikinus draudimÄ sklype statyti tik vienÄ pastatÄ akivaizdu, kad namų valdos žemės sklypuose buvo neberibojamas pastatų skaičius, todėl ieÅ¡kovo teiginys, jog sklype buvo galima tik vieno pastato statyba, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui. 13.6. Ginčo atveju, netgi esant nustatytam užstatymo pobÅ«džiui „sodybinis“, jis gali bÅ«ti pakeistas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, kas ir buvo padaryta iÅ¡duodant 2014-06-05 statybos leidimÄ NR. LNS-01-140605-00545.

Analizuojant ir sistemiÅ¡kai taikant aukščiau nurodytas normas, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo pastatyto pastato techninis projektas atitiko detaliojo plano, apimančio 0,0864 ha ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), sprendinius. 13.7. Pagal pirmos instancijos teismo sprendimÄ susidaro prielaida, kad Reglamente nustatytas sodybinio užstatymo pobÅ«dis po priimtų teisės aktų pakeitimų turi bÅ«ti laikomas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorija, tuomet, remiantis Taisyklių 25.2. papunkčiu, turėtų bÅ«ti laikoma, kad ginčo sklype galėjo bÅ«ti statomi tik vienbučiai ir dvibučiai namai.

Vienbučių ir dvibučių namų techninius reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338. Nei ši norma nei jokie teisės aktai nedraudžia vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijoje statyti daugiau nei vieno pastato, įskaitant ir sublokuotus vienbučius namus, jeigu tai neviršytų nustatytų intensyvumo, aukštų skaičiaus, tankumo ir kt. parametrų, taigi, techninis projektas galėjo būti derinamas ir atitiko teritorijų planavimo dokumentus tiek laikant, kad sklype buvo galima mažaaukščių gyvenamųjų pastatų statyba, tiek laikant, kad buvo galima vienbučių ir dvibučių pastatų statyba.

Pastatyti pastatai nepažeidžia detaliojo plano nustatytų užstatymo reglamentų - užstatyto tankio, užstatymo intensyvumo, aukÅ¡tingumo ir užstatymo teritorijos. Å iuo aspektu pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino, interpretavo ir pritaikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas normas. 13.8. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas vienareikÅ¡miÅ¡kai draudžia ieÅ¡kovui vertinti statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo klausimÄ , jeigu nuo statybos darbų pradžios yra praėję daugiau nei 1 metai.

Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad ieÅ¡kovas, pagal kompetencijÄ tikrindama vieÅ¡ai skelbiamų ir jai prieinamų statybÄ leidžiančių dokumentų teisėtumÄ , tÄ atliko praleidusi teisės aktuose numatytÄ terminÄ . Å ios aplinkybės buvo nustatytos pirmos instancijos teismo 2017-05-18 įvykusio posėdžio metu. NežiÅ«rint to, kad įstatymas imperatyviai nustato statybos leidimo iÅ¡davimo tikrinimo terminÄ , pirmos instancijos teismas tokį pažeidimÄ Ä¯vardina kaip procedÅ«rinį, kas neatitinka teisinio stabilumo ir senaties termino instituto esmės.

14. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija palaiko apeliacinį skundÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo tokius argumentus: 14.1. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo ( toliau – PriežiÅ«ros įstatymas) 25 straipsnyje, įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai įtvirtino, kad praėjus vienerių metų terminui ieÅ¡kovas, atlikdamas statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , neturi diskrecijos teisės spręsti ar nagrinėti gautÄ skundÄ ir jo pagrindu atlikti Statybos leidimo iÅ¡davimo patikrinimÄ , o visais atvejais, iÅ¡skyrus nurodytas iÅ¡imtis, kurios Å¡ioje byloje nenustatytos, privalo atsisakyti nagrinėti skundÄ ir tikrinti statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumÄ .

IeÅ¡kovui nustatyti vienerių metų terminai statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumui patikrinimai laikytini naikinamaisiais. 14.2. Teismas, netinkamai interpretuodamas Detaliojo plano pastabÄ , priėjo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad detaliajame plane yra įtvirtintas sodybinio užstatymo pobÅ«dis. Å is teismo vertinimas, prieÅ¡tarauja ne tik elementariai logikai, bet ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2016-11-10 iÅ¡raÅ¡ui, kuriame nurodoma, kad Žemės klypo, (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo bÅ«das - Gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 3 d., kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Taigi, detaliojo plano sprendiniai turi atitikti bendrojo plano sprendinius, o ne atvirkščiai, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, bendrojo plano sprendiniai turi atitikti detaliojo sprendinius. Bendrojo plano užstatymo intensyvumo (UI) reglamentas numatė, kad Gyvenamojoje teritorijoje, maksimalūs užstatymo intensyvumo dydžiai maždaug atitinka šiuos teritorijų planavimo sprendinius: 0,2 - mažaaukščiai pastatai - sodybų namai (1 a., + mansarda); 0,4 - mažaaukščiai pastatai -sodybų namai, blokuoti po du (1-2 a., + mansarda); 0,8 - mažaaukščiai pastatai - blokuoti namai (2-3 a., + mansarda).

Pažymėtina, kad įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius, Detaliajame Žemės sklypo plane buvo nustatytas UI 0,9. Vadovaujantis Bendrojo plano reglamentu, akivaizdu, kad Žemės sklype negalėjo numatytas sodybiniu užstatymo pobÅ«dis, kadangi aiÅ¡kiai numatyta, kad sodybų namai statomi Žemės sklypuose, kuriuose maksimalus užstatymo intensyvumas yra 0,2 ar 0,4, tačiau, jokiu bÅ«du ne dvigubai didesnio užstatymo intensyvumo (0,9) žemės sklypuose, kaip Å¡iuo atveju. Atsižvelgiant į tai, Teismas, aiÅ¡kindamas Detaliojo plano sprendinius priėjo iÅ¡vadÄ , kad Detaliajame plane yra nustatytas sodybinio užstatymo pobÅ«dis, o tai prieÅ¡tarauja Bendrojo plano sprendiniams.

Teismas nepagrįstai laikė, kad ginčo sklype yra nustatytas sodybinio užstatymo pobÅ«dis, o ne mažaaukščių pastatų statybos pobÅ«dis (taip kaip nurodyta registrų centro iÅ¡raÅ¡e, Bendrajame plane ir Detaliojo plano reglamentų lentelėje). 14.3. Pirmosios instancijos teismas, rėmėsi netinkamomis materialinėmis teisės normomis, užstatymo pobÅ«dį sutapatino su užstatymo tipu ir nepagrįstai užstatymo pobÅ«džio turinį aiÅ¡kino remdamasis Planavimo normose įtvirtintos užstatymo tipo sÄ vokos turiniu.

Teismo minimų Planavimo normų 31.1 p. apibrėžtas ne sodybinio užstatymo pobÅ«džio apibrėžimas, o sodybinio užstatymo tipo, kas yra visiÅ¡kai skirtingos sÄ vokos. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje užstatymo tipas apibrėžtas kaip teritorijų planavimo normose reglamentuota konkrečiai teritorijai bÅ«dinga ir galima pastatų iÅ¡dėstymo zona ir erdvių iÅ¡dėstymo struktÅ«ros ir parametrų visuma, nustatoma bendruosiuose, specialiuosiuose ir (ar) detaliuosiuose planuose (51 p.).

Kaip matyti, įstatyme yra aiškiai numatyta, kad teritorijų užstatymo tipas turi būti nustatytas ne kur kitur, o bendruosiuose, specialiuosiuose ar detaliuosiuose planuose (ko padaryta nėra), o ne, vadovaujantis teisės aktų interpretacijomis. Detaliajame plane, nesant aiškiai įtvirtinto užstatymo tipo, negalima remtis Planavimo normų 31.1 p. 14.4. Nagrinėjamu atveju Detalusis planas buvo patvirtintas dar 2003 m., kuomet teismo minimos Teritorijų planavimo normos dar negaliojo ir jokių teritorijų planavimo sprendinių tipų nenumatė.

Taigi, remtis Detaliojo plano tvirtinimo metu negaliojusiomis normomis aiÅ¡kinant Å¡ių detaliųjų planų turinį yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Juolab, kad Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. Dl-8 patvirtintos Kompleksinėmis teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis numatė, jog detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014-01-01 galiojusį teisinį reglamentavimÄ vartotų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti suvokiamas vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Å iuo atveju, kaip minėta, su ginču susijęs detalusis planas buvo parengtas 2003 m., todėl jame įtvirtintų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, o ne Teritorijų planavimo normomis, kuriomis vadovaujasi teismas.

Vadovaujantis tuo kas aukščiau iÅ¡dėstyta, nėra jokio pagrindo laikyti, kad Detaliajame plane numatyti sprendiniai laikytini sodybinio užstatymo pobÅ«džiu ir juo labiau sodybinio užstatymo tipu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis Planavimo normų 31.1 p. nuostatomis, numatančiomis sodybinio užstatymo tipo apibrėžimÄ . 14.4. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Detaliajame plane numatytas sodybinio užstatymo pobÅ«dis, galėtų bÅ«ti laikomas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų naudojimo pobÅ«džiu.

Ginčo sklypas, kuriam pagal specifikacijÄ priskiriamas indeksas GI (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobÅ«dis) negali bÅ«ti prilyginamas naujai įsigaliojusios specifikacijos redakcijos GI pobÅ«džiui - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijai. Kompleksinės teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 nustatė, kad sklype nustatytas mažaaukščių statinių teritorijos pobÅ«dis gali bÅ«ti suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bÅ«dÄ tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomÄ statinių užstatymo tipÄ ir nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus (333 p.) Minėtų taisyklių 333 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad mažaaukščių statinių teritorijos pobÅ«dis gali bÅ«ti (bet neprivalo - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastaba) suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bÅ«dÄ tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomÄ statinių užstatymo tipÄ .

Detaliajame plane, jo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te ir Detaliojo plano pastaboje bei Registrų centro iÅ¡raÅ¡e skelbiama, kad ginčo sklypo teritorijų planavimo sprendiniuose yra įtvirtintas statybos pobÅ«dis, o ne užstatymo tipas, todėl teismo daroma iÅ¡vada, kad sklype galima vienbučių ir dvibučių pastatų statyba, netenkina Taisyklių 333 p. nurodytų sÄ lygų ir yra nepagrįsta. 14.5. Teismo iÅ¡vada, kad ginčo sklype buvo galima tik vieno pastato statyba, niekaip neseka iÅ¡ jÄ grindžiančių teismo teiginių.

Pažymėtina, kad Detaliojo plano rengimo metu galiojusios Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402, nuostatos, kurios buvo pakeistos Aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. Dl-151 patvirtintomis „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, bÅ«dų ir pobÅ«džių specifikacija“ (Specifikacija) nuostatomis ir, galiausiai nuo 2010-10-01 įsigaliojusios „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, bÅ«dų ir pobÅ«džių specifikacijos“ redakcijos nuostatos numatė, kad nuo 2005 m. pastatai pradėti diferencijuoti pagal pastatų aukÅ¡tų skaičių, o nuo 2010 m. pagal butų skaičių pastate, tačiau nenustato ir niekada nenustatė reikalavimo Å¡iuose sklypuose statyti tik vienÄ pastatÄ .

Priešingai, nuo 2005 m. įsigaliojusios Specifikacijos 1 lentelėje Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis numatė, kad tai Žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. 2010-10-01 įsigaliojusios „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos“ redakcijos nuostatos numatė, kad vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos pobūdis (prieš tai buvęs mažaaukščių pastatų statybos pobūdis) nustatomas žemės sklypams, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai (5.1.1. p.).

AiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas, matyti, kad nė vienoje jų nėra įtvirtintos taisyklės, leidžiančios statyti tik vienÄ gyvenamÄ jį namÄ , kaip teigia teismas, netgi prieÅ¡ingai, vartojama daugiskaitos forma (gyvenamieji pastatai), todėl nėra aiÅ¡ku kuo remdamasis teismas iÅ¡vadoje Nr. 3 teigia, kad leidžiama statyti tik vienÄ vieno arba dviejų butų gyvenamÄ jį namÄ , kadangi kaip matyti, nė viename teisės akte nėra įtvirtino reikalavimo ginčo sklype statyti tik vienÄ namÄ .

15. IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti dėl tokių motyvų: 15.1. Žemės sklypas, kuriame statyti naujus statinius iÅ¡duotas ginčo leidimas, patenka į teritorijÄ , kuriai 2013-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 825 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui ir sodininkų bendrijos ,,Å .“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su sodininkų bendrijos ,,Å .“ teritorija, esančia (duomenys neskelbtini) gatvėje, keitimui. Vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenimis, ginčo žemės sklypui (teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių apraÅ¡omojoje lentelėje sklypo Nr.

69) nurodyta kitos paskirties, gyvenamÄ jį žemės naudojimo bÅ«dÄ , sodybinio užstatymo pobÅ«dį, sklypų ribas, plotus, sklypų užstatymo tankį - 30 proc., pastatų aukÅ¡tį 1-2 aukÅ¡tai su mansarda. Todėl iÅ¡duodant ginčijamÄ statybos leidimÄ Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo atsižvelgti į detaliojo plano sprendinius. 15.2. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu taip pat galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu patvirtintas Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas ir jo priedai (toliau – Laikinasis reglamentas).

Pagal Laikinojo reglamento žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių kodavimo sistemos 5 lentelę žemės sklypuose, kurių pagrindinė tikslinė žemės paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (G indeksas) numatyti galimi žemės naudojimo pobūdžiai: G1 – sodybinio užstatymo pobūdis, (galimi individualūs gyvenamieji namai), G2 – mažaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai iki 3 aukštų), G3 – daugiaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai virš 3 aukštų).

Å iuo atveju Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta, pastaba, kad dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksÄ G1. Laikinajam reglamentui netekus galios, įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtinta Pagrindinės žemės naudojimo paskirties, bÅ«dų ir pobÅ«džių specifikacija (toliau – Specifikacija). Sklypams, kuriems pagal LaikinÄ jį reglamentÄ buvo nustatytas G1 ir G2 indekso pobÅ«džiai, pagal SpecifikacijÄ nurodytas G1 indekso naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija, t. y.

„žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai“. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Specifikacijos nauja redakcija, kurioje G1 indekso sklypams buvo nustatytas žemės naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorija, t. y. „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai“. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklype, kuriam nustatytas sodybinio užstatymo tipas gali būti statomas tik vienas tam pačiam gyvenamųjų pastatų tipui priklausantis pastatas – vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas su priklausiniais.

Atsižvelgiant į detaliajame plane nurodytus sprendinius – vieno ar dviejų butų gyvenamojo namo statyba, ginčijamu statybos leidimu ir pateiktu techniniu projektu suprojektuoti pastatai neatitinka detaliajame plane numatyto sodybinio užstatymo tipo. 15.3. Kilusio ginčo atveju detaliajame plane nustatytas kitos paskirties žemės sklypas, kurio bÅ«das - gyvenamoji teritorija, pobÅ«dis – sodybinio užstatymo gali bÅ«ti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bÅ«dÄ tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomÄ statinių ar užstatymo tipÄ (namų valda, individualÅ«s gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panaÅ¡iai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus.

Atsižvelgiant į detaliajame plane pateiktas nuorodas (sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai) ir detaliajame plane nustatytÄ sklypo užstatymo tankumo rodiklį 30 proc., kuris atitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus. Å iuo atveju statinio projekte numatyti blokuoti ne ant sklypo ribos gyvenamieji namai neatitinka detaliajame plane nustatyto žemės naudojimo pobÅ«džio – individualių namų statybos ir neatitinka Specifikacijoje reglamentuoto gyvenamųjų teritorijų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bÅ«do, todėl Statybos leidimas iÅ¡duotas pažeidžiant detaliojo plano sprendinius. 15.4.

Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje (LVAT sprendimai 2010-04-30 administracinėje byloje Nr. A-556-424-10, 2009-12-21 Nr. A-662-1465-09) ne kartÄ buvo nurodyta, kad tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, tokie kaip teritorijos (žemės sklypo) naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis ir kt. gali bÅ«ti nustatomi tik detaliuoju planu, o jeigu keičiamas bent vienas iÅ¡ privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų turi bÅ«ti rengiamas detalusis planas, atskirais atvejais jo korektÅ«ra.

Nagrinėjamuoju atveju žemės sklypo pobÅ«dis iÅ¡ sodybinio užstatymo pakeistas į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybÄ . Toks pakeitimas nėra galimas be detaliojo plano koregavimo, nes detaliojo plano sprendiniai nesuteikia atlikti ginčijamuoju statybos leidimu veiksmų, t. y. statyti dviejų gyvenamųjų namų ir Å«kio pastato. Detaliuoju planu nustatomas konkretus teritorijos naudojimo tipas ir jo plėtojimo reikalavimai bei apribojimų visuma, kuri privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veikslo projektus.

Jeigu tokio pobÅ«džio statinių, kokie yra nurodyti ginčijamame statybos leidime statyba yra galima, tai detaliojo teritorijų planavimo metu žemės sklypo pobÅ«džio sprendiniai gali bÅ«ti koreguojami, tačiau tam reikia atlikti teisės aktų nustatytas procedÅ«ras. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, suteikė atsakovui – statytojui UAB ,,2A Invest“ galimybę pertvarkyti projektinę dokumentacijÄ taip, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus. 15.5. Apeliaciniame skunde netinkamai nurodoma, kad Inspekcija praleido terminÄ leidimo ginčijimui ir Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino Å¡iÄ aplinkybę.

Apeliantas nurodo, kad Inspekcija atliko statybos leidimo patikrinimÄ praleidusi vienų metų terminÄ , nes nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas anksčiau kaip prieÅ¡ 3 metus. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ie terminai yra nurodyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnyje, kuriame reglamentuojama skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimo tvarka. Atsakovas nenurodo, kuo Inspekcijos teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį yra susijusi su skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimu.

Nagrinėjamo ginčo dalyku nėra praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimas. Å iuo atveju Inspekcijos pareigÅ«nui 2016-09-22 ,,StatybÄ leidžiančio dokumento parengimo ir iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akte“ Nr. SLD-100-160922-00013 nustačius teisės aktų pažeidimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 8 punkto pagrindu Inspekcija kreipėsi į teismÄ dėl administracinio sprendimo panaikinimo teismui per 2 mėnesius nuo, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto ar pan.,) priėmimo dienos. 2016-11-17 pateikus ieÅ¡kinį Å¡is terminas nėra praleistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodoma, kad statybÄ leidžiantis dokumentas yra individualus administracinis aktas ir tokiam savarankiÅ¡ko pobÅ«džio reikalavimui taikomi administracinių bylų teisenos įstatymo terminai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ARTÄ® 23 str. 1 d. nurodytas terminas ne ieÅ¡kinio senatį, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis Nr.3K-3-568/2013). Dėl to Å¡io termino taikymui, jo pradžios nustatymui, netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės. Tuo atveju, kai į teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam ieÅ¡kiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (LAT 2011-08-23 nutartis Nr. 3K-3-344/2011).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „2A Invest“ skundÄ atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas nurodė Å¡iuos argumentus:

3. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3, 4 p. statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ bei Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai turi bÅ«ti rengiamas statybos projektas. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultÅ«ros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sÄ lygomis ir specialiaisiais reikalavimais, numatytais Statybos įstatymo 20 str. 3 d.

Remiantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.1 p. projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinio reikalavimus (vienÄ , kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

Taigi statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡davusi savivaldybės administracija turėjo patikrinti ar ginčo statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju statybÄ leidžiantis dokumentas yra ginčijamas dėl jo neatitikimo teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė esminį bylos klausimÄ , ar ginčijamas statybÄ leidžiantis dokumentas neprieÅ¡tarauja teritorijos detaliojo plano sprendiniams.

4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , nes netinkamai suprato sÄ vokų „užstatymo pobÅ«dis“ ir „užstatymo tipas“ tarpusavio santykį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinto Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenis (teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių apraÅ¡omojoje lentelėje sklypo Nr.

69) žemės sklypui, kuriame pastatytiems statiniams ginčijamas statybos leidimas, nurodytas kitos paskirties, gyvenamasis žemės naudojimo bÅ«das, sodybinio užstatymo pobÅ«dis, sklypų ribos, plotai, 30 proc. užstatymo tankis, 1-2 aukÅ¡tų su mansarda pastatų aukÅ¡tis. Taigi pagal savivaldybės patvirtintÄ detalųjį planÄ ginčo sklypui yra suplanuotas (numatytas) sodybinis užstatymas. Sodybinio užstatymo turinį reglamentuoja Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų 31.1 punkto nuostatos, pagal kurias (redakcija, galiojusi ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo dienÄ ) sodybinis užstatymas, tai ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukÅ¡tų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio Å«kio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype, taip pat pastatai ant sklypo ribų gali bÅ«ti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais.

Nagrinėjamu atveju ginčo statinio projekte numatyti du blokuoti ne ant sklypo ribos gyvenamieji namai neatitinka detaliajame plane nustatyto sodybinio užstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad statybos leidimas, kuriuo atsakovui UAB „2A Invest“ buvo leista atskirame sklype pastatyti du gyvenamuosius namus buvo išduotas pažeidžiant detaliojo plano sprendinius.

5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo sklype nėra ribojamas pastatų skaičius, gali bÅ«ti statomi keli gyvenamieji namai, nes anot apelianto įsigaliojus 2010-01-01 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcijai, buvo panaikinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostata, kad namų valdų žemės sklypuose (iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalyti dalimis neleidžiama) gali bÅ«ti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (iÅ¡skyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planÄ atidalijus ir suformavus naujÄ Å¾emės sklypÄ .

Toks aiškinimas neatitinka šiuo metu galiojančių Teritorijų planavimo normų 31.1. punkto nuostatų, pagal kurias sodybinis užstatymas – ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype. Taigi pagal Teritorijų planavimo normas sodybinio užstatymo atveju atskirame žemės sklype gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas, o ne du ar daugiau, kaip norėtų apeliantas.

6. Teisėjų kolegija taip pat atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad ieÅ¡kovas praleido Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . V. Kasacinio teismo nutarties esmė 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019-03-19 nutartimi konstatavo, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. D1-8, 332 punkte įtvirtinta, kad detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m. sausio mėn., vartotų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ . Dėl to sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad, siekdami nustatyti Å¡iame Detaliajame plane įtvirtintų teritorijos naudojimo bÅ«do ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumÄ , pirmiausiai bylÄ nagrinėję teismai turėjo nustatyti ir vertinti teisinį reglamentavimÄ , galiojusį bÅ«tent Å¡io Detaliojo plano priėmimo metu, ir Detaliajame plane nustatytas sÄ vokas aiÅ¡kinti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teritorijų planavimo normos, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo priimtos 2014 m. sausio 2 d. ir yra taikomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus, t. y. jomis yra vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius planus). Taigi, šiomis normomis turėtų būti vadovaujamasi rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus po šių normų įsigaliojimo, t. y. po 2014 m. sausio 2 d., tačiau jomis negali būti aiškinami 2003 m. vasario 26 d.

Detaliajame plane nurodyto sodybinio užstatymo pobÅ«džio sÄ voka ir jos turinys.

8. Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Å i aplinkybė bylÄ nagrinėjusių teismų nebuvo įvertinta, nesiaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu buvo atlikta Å¡i registracija ir kokius teisinius padarinius tai sukelia. Nekilnojamojo turto registre atlikta registracija priklausomai nuo jos pagrindo gali bÅ«ti laikoma sukeliančia atsakovei UAB „2A Invest“ lÅ«kestį, susijusį su Å¡io žemės sklypo panaudojimu.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėję teismai turėjo įvertinti Detaliajame plane nustatyto žemės sklypo sodybinio užstatymo pobÅ«džio raidÄ teisinio reglamentavimo kontekste, nustatyti faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo naudojimo pobÅ«džio („mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“) įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, ir įvertinti, kokia statyba buvo galima pagal atitinkamÄ Å¾emės sklypo naudojimo pobÅ«dį.

Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik Teritorijų planavimo normų 31.1 punkto nuostatomis, aiškindamas Detaliajame plane ginčo žemės sklypui nustatyto sodybinio užstatymo pobūdžio turinį.

9. Atsižvelgdama į tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VI. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. IÅ¡ kasacinio teismo nutarties matyti, kad Å¡ioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“.

Å i aplinkybė bylÄ nagrinėjusių teismų nebuvo įvertinta, nesiaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu buvo atlikta Å¡i registracija ir kokius teisinius padarinius tai sukelia. Nekilnojamojo turto registre atlikta registracija priklausomai nuo jos pagrindo gali bÅ«ti laikoma sukeliančia atsakovei UAB „2A Invest“ lÅ«kestį, susijusį su Å¡io žemės sklypo panaudojimu. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėję teismai turėjo įvertinti Detaliajame plane nustatyto žemės sklypo sodybinio užstatymo pobÅ«džio raidÄ teisinio reglamentavimo kontekste, nustatyti faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo naudojimo pobÅ«džio („mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“) įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, ir įvertinti, kokia statyba buvo galima pagal atitinkamÄ Å¾emės sklypo naudojimo pobÅ«dį.

Jeigu nagrinėjamoje byloje bÅ«tų nustatyta, jog statybÄ leidžiantis dokumentas prieÅ¡tarauja Detaliojo plano sprendiniams ir turi bÅ«ti panaikintas, turi bÅ«ti sprendžiama dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«do. Tokiu atveju teismas turi įvertinti, ar ieÅ¡kovės praÅ¡oma taikyti priemonė – statinių nugriovimas, kaip statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonė, yra proporcinga.

13. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo teks aiÅ¡kintis ne tik teisės bet ir fakto klausimus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-19 nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus reikės iÅ¡ naujo nustatyti ieÅ¡kovo reikalavimų apimtį bei pagrindÄ (nustatyti ar jis nepakito), surikti atsakovų atsikirtimus. Tai reiÅ¡kia, jog bylÄ teks nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimtimi. Vadinasi atsiranda pagrindas taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Å is reikalingumas seka ir iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateikto praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį, kuriame nurodoma, kad ieÅ¡kovė ketina pasinaudoti CPK 186 straipsnio 2 dalyje numatyta teise teikti paaiÅ¡kinimus byloje raÅ¡tu ir paaiÅ¡kinti/patikslinti aplinkybes, kurios buvo analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir dėl kurių bylÄ buvo grÄ Å¾inta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pakartotinai. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnis draudžia naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme rinkimÄ ir tyrimÄ dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

14. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl teisės į teisingÄ teismÄ matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiÅ«riu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintÄ teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijÄ Å¡alys turi teisę į rungtyniÅ¡kÄ procesÄ , reiÅ¡kiančiÄ , kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimÄ (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieÅ¡ Å veicarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 18990/91, 24 punktÄ ; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K.

S. prieÅ¡ SuomijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 29346/95, 21 punktÄ ; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 45519/06, 30 punktÄ ; kt). Taigi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ dėl teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiÅ«riu gali bÅ«ti svarbu tai, ar proceso Å¡aliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikÅ¡mę bylos rezultatui (žr., pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktÄ ; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, pareiÅ¡kimo Nr. 44624/98, 42 punktÄ ir kt.).

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali dėl procesinių kliūčių, numatytų CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ji perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Teisėjų kolegija, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Virginijus Kairevičius