2022-02-14 Nr. BB-922-1-01-1-19901-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-466/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19901-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo G. Ž. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neobjektyvūs ir nepagrįsti; teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neišanalizavo visų reikšmingų bylai aplinkybių, išsamiai ir nešališkai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, įrodymus vertino tik selektyviai; apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamosios atsakomybės pagrindais, neatskleidė prieštaravimų kaltinimo liudytojų parodymuose, neanalizavo nukentėjusiosios parodymų, kuriuose ji paneigė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos sudėties buvimą, nepateikė vertinimo, kokius veiksmus kasatorius atliko, ar teisingai kvalifikuota veika, ar nustatyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Kasaciniame skunde tvirtinama, kad pažeista teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 3 dalis reikalavimų, kasatorius nebuvo supažindintas su kaltinamuoju aktu per įstatymo nustatytą terminą. Šiurkščiai pažeista teisė į gynybą: kasatorius neinformuotas apie advokatų paskyrimus, visi gynėjai paskirti prieš jo valią, abejojant kasatoriaus galimybe gintis pačiam, paskirti gynėjai nenaudojo nė vienos gynybos priemonės teikdami teisinę pagalbą; nors kasatorius neteikė prašymo pakeisti ar paskirti gynėją apeliacinio proceso metu, gynėjas buvo paskirtas, nebuvo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl privalomo gynėjo skyrimo, o šio teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas buvo formalus.

Kasatoriaus teigimu, pažeistas Konstitucijos 22 straipsnis, nes informacija apie jo sveikatos būklę buvo renkama neteisėtai, neturint teismo sprendimo, o surinkus tokius duomenis jis buvo verčiamas prisipažinti tai, ko nepadaręs; apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis dėl diagnozuotų naujų kasatoriaus sveikatos sutrikimų, nors Centrinė medicinos ekspertizės komisija jau buvo patvirtinusi nuteistojo ligos diagnozę.

Kasatorius taip pat teigia, kad nesuteikta jam teisė duoti parodymus nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose, jis neinformuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdį (BPK 7 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 272 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimai); teisme įrodymai išsamiai neištirti, teismas išvadas grindė neva teisiamajame posėdyje duotais parodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimas). Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, neapklausė kasatoriaus ir nenurodė nutartyje jo duotų parodymų (BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimas), neišanalizavo visų reikšmingų bylai aplinkybių, išsamiai ir nešališkai neįvertino įrodymų visumos, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, BPK 7, 10, 44, 266 straipsnių, 322 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimai).

Be to, skiriant bausmę, kasatoriui nepagrįstai nustatyti įpareigojimai, netaikytos BK 37 straipsnio nuostatos dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Kasatorius taip pat nesutinka su sprendimu dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos abiejų instancijų teismuose išlaidų priteisimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

G. Ž. kasaciniame skunde pasisakoma tiek dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pripažįstant kasatorių kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei skiriant jam bausmę, tiek dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ir prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, jį nuteisiant už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, argumentuoja savu byloje ištirtų įrodymų (nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, specialisto išvados Nr. G 423/2019 (06) ir kt.) vertinimu, nesutikimu su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismų išvadomis, pateikdamas subjektyvų jų vertinimą bei savas išvadas. Antai, kasatoriaus teigimu, jis tik suėmė nukentėjusiajai už rankų, kad ši jam netrenktų, ir tai negali būti laikoma smurtiniu veiksmu, net jei tokiu veiksmu buvo sukelti nemalonūs pojūčiai, o asmenų fizinis kontaktas ar kitoks pojūtis, atsiradę dėl lietimosi, negali būti laikomas fizinio skausmo sukėlimu, be to, nenustatyta, kad jis veikė tyčia. Pažymėtina, kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas, duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos faktines aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi paduotame kasaciniame skunde pateikti teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasaciniame skunde BK 140 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo klaidų nenurodyta.

Kasatorius G. Ž. skunde taip pat nurodo BPK pažeidimus, galimai padarytus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Minėta, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, bet ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Kasacine tvarka apskųsti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus galima ne dėl bet kokių, bet tik dėl esminių BPK pažeidimų. Esminiai pažeidimai yra tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju kasaciniame skunde nors ir dėstomi teiginiai dėl padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų, įvardinant ir kokie konkrečiai BPK straipsniai galimai pažeisti, tačiau pažeidimai argumentuojami ne teisiniais argumentais, duodančiais pagrindą manyti, kad pažeidimai yra esminiai. Kasaciniame skunde pateikiami ir pakartojami vien subjektyvūs, neįtikinantys ir iš esmės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisėtai rinkta informacija apie kasatoriaus sveikatos būklę, o kaltinimas suformuluotas neapibrėžtai ir netiksliai, be įrodymų, iš kaltinimo neaišku, kokius veiksmus kasatorius atliko, kad pažeistos kasatoriaus teisės į gynybą ir duoti parodymus, reiškiama nuomonė, kad BK normos turėjo būti taikomos kartu su kitomis blanketinėmis teisės normomis, apibrėžiančiomis psichikos liga sergančiųjų teises bei pasisakoma dėl pažeidžiamų asmenų teisių apsaugos ir kitų su kasacijos pagrindais nesusijusių aspektų (pvz., dėl vaiko teisių pažeidimo). Kiti skundo teiginiai, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme kasatorius buvo tik tardomas, tendencingai užduodant klausimus, įrodymai tirti tik tam tikroje dalyje ir tam tikrais aspektais, neatitinka teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinio.

Be kita ko, dėl kasacinio skundo teiginių, jog neužtikrinta kasatoriaus teisė dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, neinformuotas apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka ir paskirtą gynėją, dėl kurio paskyrimo nepriimtas teismo sprendimas, pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. išsiuntė nuteistajam (taip pat nukentėjusiajai ir kitiems proceso dalyviams) jo gyv. vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) pranešimą dėl bylos ir apeliacinio skundo siuntimo apygardos teismui, kuriame buvo pateikta visa prieš bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka reikalinga informacija (7 t., b. l. 122–123). Byloje taip pat yra Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, numatančia privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistajam paskirtas gynėjas B. Varsackis (7 t., b. l. 139). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 322 straipsnio 2 dalies nuostatas nuteistasis turi teisę, bet ne privalo dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas protokoline nutartimi nusprendė bylą nagrinėti, nes visiems proceso dalyviams apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, iš civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos gautas prašymas dėl nedalyvavimo posėdyje, o proceso dalyviai kliūčių nagrinėti bylą nenurodė, be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą, to neprašė ir proceso dalyviai (7 t., b. l. 140).

Pažymėtina, kad dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo proceso pažeidimais (galimai padarytais skiriant psichiatrinę ekspertizę, užtikrinant teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, vertinant įrodymus ir kt.) apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas, o kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamai išnagrinėto apeliacinio skundo yra iš esmės deklaratyvūs, nekonkretizuota, į kuriuos konkrečiai esminius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neatsakė. Kasacinio skundo argumentacija neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų buvimo, dėl ko reikėtų apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius taip pat nesutinka su nuteistajam kartu su laisvės apribojimo bausme paskirtais įpareigojimu (būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose) ir baudžiamojo poveikio priemone (dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose).

Pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo konkrečių argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio BPK pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nenurodo galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per griežtos (ar per švelnios).

Šiuo atveju kasaciniame skunde dėstoma vien subjektyvi kasatoriaus pozicija, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta neatsižvelgus į tai, kad kasatorius dirba atsakingą darbą UAB „T“ ir jis negali lankyti kursus ir nedirbti, be to, ši priemonė, kasatoriaus teigimu, prieštarauja jo gyvenimo būdui ir sveikatai; įpareigojimas nustatytu laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos, kasatoriaus teigimu, varžo jo teises, be to, jo buvimas nustatytoje gyvenamojoje vietoje priklauso nuo būsto savininkės. Dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta. Taip pat pasisakyta ir dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su BK 37 straipsnio nuostatų taikymu. Be kita ko, veikos pripažinimas mažareikšme, bausmių individualizavimas yra teismo diskrecija, kuri tiesiogiai priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, o fakto klausimai kasacine tvarka nenagrinėjami. Teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, taikymą, kasaciniame skunde nepateikta.

Skunde kasatorius taip pat nesutinka su priteistomis sumomis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms ir nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti. Skundžiamuose teismų sprendimuose šiuo klausimu pateiktos motyvuotos išvados, kurios teisės taikymo aspektu kasaciniu skundu nėra skundžiamos. Be kita ko, kaip nurodyta nuosprendyje, kasatorius sutiko atlyginti nukentėjusiosios gydymo išlaidas.

Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju kasaciniame skunde keliami ir tokie klausimai, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, t. y. dėl BPK 242 straipsnio 1 dalies, 272 straipsnio 1, 3 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 400 straipsnio 2 dalies; 441 straipsnio 2 dalies pažeidimų. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl minėtų BPK straipsnių pažeidimų negali būti ir apskundimo pagrindas bei kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. Ž. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas