2023-04-13 Nr. AB-7907-4-45-3-00113-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1644-624/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00113-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečio T. K. atstovei advokatei Renatai Račko,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiui T. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. birželio 9 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

2. URC nurodė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 16 d. turėdamas iki 2022 m. liepos 9 d. galiojančią nacionalinę vizą ir Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 4 d. Užsienietis per nustatytą vizos galiojimo laiką neišvyko iš Šengeno erdvės, buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. kovo 8 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Užsieniečio asmens tapatybę patvirtina kilmės valstybės asmens tapatybės kortelė, jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir tapo prieglobsčio prašytoju. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tikėtina, jog Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, pateikė prašymą siekdamas pašalinti galimybę Užsienietį grąžinti į kilmės valstybę ir apgyvendinimas URC nustatant judėjimo laisvės apribojimus yra proporcinga priemonė siekiant išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. kovo 10 d. sprendimu teikimą tenkino, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. birželio 9 d.

4. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

5. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir jo prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl šiuo metu nėra nustatyti jo prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai. Užsienietis į Europos Sąjungos teritoriją atvyko teisėtai, Užsieniečio atvykimo tikslas buvo dirbti ir jis neprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, taip pat Užsienietis prieglobsčio neprašė ir (duomenys neskelbtini), į kurią jis iš karto išvyko. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio pateikė tik jį perdavus Lietuvos Respublikai, todėl atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis ilgą laiką, teisėtai ir neteisėtai gyvendamas Europos Sąjungos teritorijoje prieglobsčio neprašė, teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė siekdamas išvengti išsiuntimo iš Europos Sąjungos teritorijos į kilmės valstybę, taip nebendradarbiaudamas su kompetentingomis institucijomis.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsieniečio tapatybė nustatyta, nėra duomenų apie tai, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau jis ilgą laiką nesilaikė migracijos įstatymų, kategoriškai nesutinka būti išsiųstas į kilmės valstybę, todėl URC prašoma skirti alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams – sprendimo dėl prieglobsčio prašymo priėmimui ir jo įvykdymui, ir yra didelė tikimybė, kad šie tikslai nebūtų pasiekti netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu dar tik sprendžiama dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo priėmimo, teismas alternatyvią sulaikymui priemonę skyrė 3 mėnesiams.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. sprendimą, teikimą atmesti ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis nurodo, jog jo tapatybė yra nustatyta, jis yra pasirengęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai negalėtų būti surinkti neapribojant Užsieniečio judėjimo laisvės. Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos neketindamas slapstytis, (duomenys neskelbtini) gyvena jo brolis ir nežinodamas įstatymų bei negavęs (duomenys neskelbtini) vizos, jis išvyko ten su Lietuvos Respublikos viza. Dėl to Užsienietis tik dabar pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrindė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pagrįstumo. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai nėra pagrįsti ir pirmosios instancijos teismo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga.

9. URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

10. URC atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės analogiški URC teikime išdėstytiems argumentams (žr. šios nutarties 2 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 11. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT teikimas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatyme numatyti pagrindai alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, teikimą tenkino – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam skirtoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – trims mėnesiams, t. y. iki 2023 m. birželio 9 d.

13. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, prašydamas pritaikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde Užsienietis iš esmės neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti jo judėjimo laisvę mažiau varžančią priemonę (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Įstatymo 112 str.). Užsienietis gali būti sulaikytas arba jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 113–115 str.).

15. Pažymėtina, kad valstybės lygio ekstremaliajai situacijai visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, paskelbtai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., iki šiol nesant atšauktai, taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, o kitos Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 ir 3 d.). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 14019 str. 2 d.).

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

17. Vertindama pagrindą apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors Užsienietis 2023 m. kovo 8 d. į Lietuvos Respubliką grąžintas pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamentą (ES) Nr. 604/2013, t. y. valstybei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsisakytų teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta (kilmės valstybės asmens tapatybės kortelė), šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas ir Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl prieglobsčio.

18. Pirmosios instancijos teismas skyrė Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią priemonę, konstatuodamas, jog apribojimai yra būtini sprendimo dėl prieglobsčio prašymo priėmimui ir jo įvykdymui. Teismas nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog šie tikslai nebūtų pasiekti, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Visgi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, nes nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog Užsienietis būtų atsisakęs bendradarbiauti prieglobsčio nagrinėjimo procedūrose, neteikęs informacijos, priešinęsis kompetentingoms institucijoms, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsieniečių nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu kompetentingų institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-502/2022; 2023 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1503-1047/2023).

19. Taigi, nors Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai grindžiami tikslu priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašymo ir jį įvykdyti, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atitinkamus prašymo nagrinėjimo procedūroje veiksmus, sudarančius pagrindą išvadai, jog netaikant Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų šie tikslai nebūtų pasiekti. Šiame kontekste taip pat primintina, jog asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

20. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra neproporcinga siekiamiems tikslams, dėl ko Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – Užsieniečiui skiriama jo judėjimo laisvę mažiau ribojanti priemonė (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečio T. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui T. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2023 m. birželio 9 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė