f61eedbf-196e-4278-bec5-0dc7dc01643f · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant atsakovo atstovui Gediminui Savickui,2015 m. gegužės 18 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi (b.l. 97-98) priimtas pareiÅ¡kėjo D. S. 2015 m. balandžio 20 d. patikslintas skundas (b. l. 91-94), kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiÅ¡kėjui 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o netaikyti senaties termino neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d.PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodo, jog laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2014 m. vasario 4 d. periodiÅ¡kai buvo kalinamas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose, kurios buvo antisanitarinės bÅ«klės. Jos bÅ«davo dažnai perpildytos, todėl pagal teisės aktų nuostatas, neatitikimo gyvenamojo ploto vienam asmeniui nustatytų reikalavimų.

Kameros buvo Å¡altos ir drėgnos, blogas apÅ¡vietimas (tiek natÅ«ralus, tiek ir dirbtinis), nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės, Å¡epečio unitazo valymui. PareiÅ¡kėjas nebuvo aprÅ«pintas Å¡varos ir tvarkos palaikymui kamerose Å¡variu ir tvarkingu inventoriumi, nebuvo kibirų, Å¡luosčių grindų valymui. Be to, pareiÅ¡kėjas nė karto nebuvo aprÅ«pintas bÅ«tiniausiomis higienos priemonėmis, nors dėl to į pareigÅ«nus kreipėsi tiek žodžiu, tiek ir raÅ¡tu, tačiau į praÅ¡ymus raÅ¡tu atsakymų negaudavo, kadangi Å¡ie praÅ¡ymai nebuvo registruojami..Jis bÅ«davo vedamas vienÄ valandÄ per parÄ pasivaikščioti į laukÄ , nors Å¡ios trukmės pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ , nubaudimÄ ir laikymÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Konvojavimo į teismÄ dienomis visiÅ¡kai nebuvo vedamas į pasivaikščiojimÄ , o pasivaikščiojimo kiemeliai maži ir neatitinka teisės aktais reglamentuotų pasivaikščiojimo kiemelio dydžio vienam asmeniui. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę, jis nė karto nebuvo nuvestas į duÅ¡Ä . Pabrėžia, jog bÅ«davo patalpinamas į nesutvarkytas, Å¡iukÅ¡linas kameras. Nurodo raÅ¡tu kreipęsis į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės administracijÄ , praÅ¡ydamas suteikti tinkamÄ maitinimÄ , kadangi serga dvylikapirÅ¡tės žarnos opalige, tačiau toks maitinimas pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktas.

Mano, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje duodamas maistas neatitiko fiziologinių mitybos normų. Nurodo, jog nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. sausio 24 d. buvo konvojuotas į Respublikinę Klaipėdos ligoninę ir hospitalizuotas bei gydytas. PareiÅ¡kėjÄ 2013 m. sausio 24 d. grÄ Å¾inus į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę, negavo pietų davinio. Teigia dėl prastų Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kalinimo sÄ lygų dažnai patyręs stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, jautė emocinę depresijÄ , nepatogumus, be to, dėl Å¡ių iÅ¡gyvenimų paÅ«mėjo dvylikapirÅ¡tės žarnos opaligė.

Nors ir kreipdavosi į areÅ¡tinės medikus, tačiau jam ne visada bÅ«davo suteikta medicininė pagalba. Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje patirti iÅ¡gyvenimai buvo tokio intensyvumo, jog yra pagrindas atlyginti 1 500 Eur neturtinę žalÄ ..PareiÅ¡kėjas D. S. apie teismo posėdį informuotas tinkamai Å¡aukimu (b. l. 136). Alytaus pataisos namai pateikė pareiÅ¡kėjo patvirtinimÄ , kad jam įteikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo siųsti procesiniai dokumentai (b. l. 135). Patikslintu skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas Gediminas Savickas teismo posėdžio metu prašė patikslintÄ skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2015 m. sausio 5 d. atsiliepimu (b. l. 25-27) ir 2015 m. gegužės 7 d. ir patikslintu atsiliepimu (b. l. 101-104) praÅ¡o pripažinti, kad pažeista pareiÅ¡kėjo D.

S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, tačiau pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi pažeidimai buvo minimalÅ«s. Atsakovas taip pat praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose įrengtas apÅ¡vietimas, lempučių skaičius, langų dydis, įrengta ventiliacija, įrengti ir atitverti sanitariniai mazgai atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009), reikalavimus. Pažymi, jog pasitaiko atvejų, kai areštinėje laikomai asmenys areštinės inventorių sudaužo (pvz., apšvietimo lempas) ar kitaip jį sugadina. Pažymi, kad Klaipėdos AVPK areštinei yra galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai visų areštinės kamerų eksploatavimui. Teigia, jog niekada nebuvo nustatyta, kad areštinės kamerose būtų drėgmė ar pelėsiai. Pažymi, jog areštinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, kameros vėdinamos ir per langus, langai sandarūs, drėgmės nėra.

Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktu, policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys privalo laikytis nustatytų vidaus tvarkos, prieÅ¡gaisrinės apsaugos, higienos taisyklių ir nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigÅ«nų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymÄ asmuo).

Nurodo, kad valymo priemonėmis ir higienos reikmėmis areÅ¡tinėje laikomi asmenys yra aprÅ«pinami pilnai, tačiau asmenys, kurie atsisako tvarkytis ir valytis kameras, prievarta nėra verčiami tai daryti. Vadovaujantis Taisyklių 7.12 punktu, visi areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. Visiems areÅ¡tinėje laikomiems asmenims tokia teisės yra suteikta. Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjui ir kitiems areÅ¡tinėje laikomiems asmenims galėjo bÅ«ti nesuteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u tik tuo atveju, jeigu jis buvo laikomas areÅ¡tinėje trumpiau nei 7 dienas.

Nurodo, kad laikomiems Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje asmenims pagal 2014 m. sausio 6 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3 maistÄ ruoÅ¡ia ir tiekia UAB „Rasytė, tiekiamo maisto kokybę tikrina Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba. Nurodo, jog 2013 m. birželio 5 d. Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko pavaduotojas patvirtino Vidaus tyrimų poskyrio atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadÄ dėl D. S. skundo. Tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. sausio 24 d. 12.20 val. į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę iÅ¡ Respublikinės Klaipėdos ligoninės grÄ Å¾intas nuteistasis D.

S. nebuvo pamaitintas pietų metu. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. iÅ¡ viso buvo laikomas 143, o pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. Nr. V-124 įsakymo „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ (vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.), buvo laikomas 21 dienÄ .

Atkreipia dėmesį, jog minimalaus ploto vienam žmogui pažeidimas buvo labai nežymus, t. y. vienam laikomam asmeniui teko nuo 3,25 kv. m. iki 3,29 kv. m. kameros ploto vietoje nustatytų 3,6 kv. m. Nurodo, jog atsakovo atstovas neturi jokių duomenų, kuriais galima bÅ«tų susieti priežastiniu ryÅ¡iu galimai esamus pareiÅ¡kėjo sveikatos negalavimus su buvusiais nežymiais laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų pažeidimais. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi 2014 m. lapkričio 14 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi dėl galimai padarytos žalos atlyginimo turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir pareiÅ¡kėjo skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas už areÅ¡tinėje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ po 2011 m. lapkričio 14 d.

PaaiÅ¡kina, kad informacijos apie pareiÅ¡kėjo buvimÄ areÅ¡tinėje iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikti negali, kadangi pagal galiojančias teisės aktų nuostatas tokia informacija yra saugoma trejus metus.Teigia, jog pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam areÅ¡tinės kamerose, kuriose sÄ lygos atitinka esamus higienos normų reikalavimus, buvo pažeista tik neilgÄ laiko tarpÄ , pažeidimai buvo nedideli, be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios kitos neigiamos pasekmės. Taip pat pažymi, jog pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ maitinimÄ buvo pažeista tik vienÄ kartÄ , be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas areÅ¡tinėje blogesnėse sÄ lygose nei kiti sulaikyti asmenys, todėl praÅ¡o pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 128)Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui D. S. bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2014 m. vasario 4 d., atlyginimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ Å½ala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .       Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.       Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).             Dėl ieškinio senaties termino taikymo        Pagal Civilinio kodekso 126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Atsakovas nagrinėjamoje byloje praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti tik už jo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje laikytÄ laikÄ po 2011 m. lapkričio 14 d.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-553/2014 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kai ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2014) 143 punkte nurodyta, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios nepriimtinų kalinimo sÄ lygų metu, atlyginimo taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.       Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 pažymėjo, jog atsakovui praÅ¡ant, nuo patirtos žalos atsiradimo iki kreipimosi į teismÄ praėjęs laiko tarpas gali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kinio senačiai taikyti.      Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skundas suraÅ¡ytas 2014 m. lapkričio 14 d. ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui iÅ¡siųstas 2014 m. gruodžio 9 d. (b. l. 19), o teisme gautas 2014 m. gruodžio 11 d. (b. l. 4), t. y. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ už laikotarpį iki 2014 m. lapkričio 14 d.

PareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti nepraÅ¡o, tačiau praÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-363/2012 yra pažymėta, kad ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai.

Be to, ieÅ¡kinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti. Teismų darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios prielaidos nustatyti materialiÄ jÄ tiesÄ byloje, nes praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingas.Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , 2014 m. sausio 14 d. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pareiÅ¡kėjo interesams pirmosios instancijos teisme (b. l. 17-18).

Ä®vertinus tai sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjo 2014 m. sausio 14 d. kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tų svarbi priežastis atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tačiau kartu pabrėžtina, kad Klaipėdos AVPK pareigÅ«no V. V. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl D. S. skundo“ nurodyta, jog atsakovo atstovas negali pateikti informacijos apie pareiÅ¡kėjo D. S. buvimÄ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje 2011 metais, nes vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d.

įsakymu Nr. V-100 (VŽ 32-1534) ir Policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-959/V-98 bei Klaipėdos miesto (apskrities) vyriausiojo policijos komisariato 1990-2005 bylų nomenklatūromis, 2006-2015 metų dokumentacijos planais, jų pakeitimais ir papildymais „Asmenų laikomų policijos areštinėje paskirstymo knygos“ saugomos tris metus ir yra sunaikintos (b. l. 130).

Klaipėdos AVPK taip pat pateikė 2015 m. balandžio 9 d. dokumentų naikinimo aktÄ Nr. 30Id-4933 patvirtinantį, kad areÅ¡tuotų asmenų dokumentai, žurnalai ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai yra sunaikinti (b. l. 110-113). Vadinasi, net ir atnaujinus ieÅ¡kinio senaties terminÄ už laikotarpį iki 2011 m. lapkričio 14 d., įrodymų, kuriais bÅ«tų galima nustatyti, ar minėtu laikotarpiu kalint Klaipėdos AVPK buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, nebėra iÅ¡likę, todėl eismas dėl sunaikintų dokumentų negalėtų nustatyti objektyvios tiesos byloje ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundo netenkintų.

Remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį tenkintinas ir pareiškėjo reikalavimo daliai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2011 m. lapkričio 14 d. taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad nors ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje taikytinas iki 2011 m. lapkričio 14 d., tačiau atsakovas negali pateikti dokumentų už visus 2011 metus, nes jie yra neiÅ¡likę, todėl sprendžiant reikalavimo pagrįstumÄ vertinami tie pareiÅ¡kėjo buvimo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiai, apie kuriuos yra iÅ¡likę raÅ¡ytinių duomenų. Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Pagal 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimÄ , tardymo izoliatoriuose ir areÅ¡tinėse vienam asmeniui tenkantis minimalus patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir 4,1 kv. m.

– Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Šias normas įtvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin., 2010, Nr. 55-2731) 1.3.1 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1249, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno tardymo izoliatorių-pataisos namus).Klaipėdos AVPK viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko S. B. 2014 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime „Dėl D.

S. skundo“ (b. l. 28-30) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas D. S. Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas: nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. rugsėjo 11 d. (7 paras) kameroje Nr. 28, kurioje plotas asmeniui buvo 19,88 kv. m.; 2012 m. rugsėjo 13 d. (1 parÄ ) kameroje Nr. 13, kurioje plotas asmeniui buvo 3,29 kv. m.; nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. rugsėjo 16 d. (3 paras) kameroje Nr. 13, kurioje plotas asmeniui buvo 6,58 kv. m.; nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. (8 paras) kameroje Nr. 13, kurioje plotas asmeniui buvo 3,29 kv. m.; nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. (3 paras) kameroje Nr. 13, kurioje plotas asmeniui buvo 6,58 kv. m.; 2012 m. spalio 2 d. (1 parÄ ) kameroje Nr. 38, kurioje plotas asmeniui buvo 15,91 kv. m.; nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2012 m. spalio 4 d. (2 paras), kameroje Nr. 38, kurioje plotas asmeniui buvo 5,30 kv. m.; nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d. (2 paras) kameroje Nr. 25, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 5,40 kv. m.; nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. bei 2012 m. lapkričio 29 d. (4 paras) kameroje Nr. 25, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 7,20 kv. m.; nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 3 d. (4 paras) kameroje Nr. 25, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 5,40 kv. m.; nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2012 m. gruodžio 5 d. (2 paras) kameroje Nr. 25, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 7,20 kv. m.; nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. bei 2012 m. gruodžio 20 d. (10 parų) kameroje Nr. 25, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 5,40 kv. m.; nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. (8 paras) kameroje Nr. 25, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 7,20 kv. m.; nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. sausio 17 d. (2 paras) kameroje Nr. 2, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 4,51 kv. m.; nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. sausio 19 d. (2 paras) kameroje Nr. 2, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,02 kv. m.; nuo 2013 m. sausio 20 d. iki 2013 m. sausio 21 d. (2 paras) kameroje Nr. 38, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 5,30 kv. m.; 2013 m. sausio 22 d. (1 parÄ ) kameroje Nr. 23, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 5,34 kv. m.; nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. sausio 25 d. (3 paras) kameroje Nr. 23, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 4,00 kv. m.; nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 15 d. (3 paras) kameroje Nr. 23, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 5,34 kv. m.; nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2013 m. vasario 26 d. (6 paras) kameroje Nr. 7, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 7,03 kv. m.; 2013 m. kovo 4 d. (1 parÄ ) kameroje Nr. 9, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,49 kv. m.; nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2013 m. kovo 6 d. (2 paras) kameroje Nr. 9, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 3,245 kv. m.; nuo 2013 m. kovo 16 d. iki 2013 m. kovo 22 d. (7 paras) kameroje Nr. 14, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,56 kv. m.; nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. (7 paras) kameroje Nr. 13, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,58 kv. m.; nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. gegužės 22 d. (2 paras) kameroje Nr. 2, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 9,02 kv. m; nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2013 m. gegužės 28 d. (6 paras) kameroje Nr. 2, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,02 kv. m.; 2013 m. liepos 10 d. ir nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 2013 m. liepos 16 d. (3 paras) kameroje Nr. 9, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 3,24 kv. m.; nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2013 m. liepos 13 d. bei nuo 2013 m. liepos 17 d. iki 2013 m. liepos 19 d. (6 paras) kameroje Nr. 9, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,49 kv. m.; nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. (2 paras) kameroje Nr. 14, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,56 kv. m.; nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. (3 paras) kameroje Nr. 14, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 3,28 kv. m.; nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. (3 paras) kameroje Nr. 13, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 3,29 kv. m.; nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d. (4 paras) kameroje Nr. 12, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 13,16 kv. m.; nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. (2 paras) kameroje Nr. 31, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,57 kv. m.; nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 22 d. (5 paras) kameroje Nr. 31, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 13,14 kv. m.; nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. (2 paras) kameroje Nr. 31, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,57 kv. m.; nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 3 d. (3 paras) kameroje Nr. 10, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,18 kv. m.; 2013 m. lapkričio 20 d. (1 parÄ ) kameroje Nr. 6, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 8,27 kv. m.; nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. (2 paras) kameroje Nr. 6, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 4,13 kv. m.; 2013 m. lapkričio 27 d. (1 parÄ ) kameroje Nr. 14, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,56 kv. m.; nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. (5 paras) kameroje Nr. 14, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 3,28 kv. m.; 2013 m. gruodžio 3 d. (1 parÄ ) kameroje Nr. 14, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,56 kv. m.; nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. (2 paras) kameroje Nr. 14, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 3,28 kv. m; nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. sausio 23 d. (3 paras) kameroje Nr. 10, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,18 kv. m.; nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. vasario 4 d. (6 paras) kameroje Nr. 35, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 5,37 kv. m.; nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2014 m. liepos 29 d. (7 paras) kameroje Nr. 27, kurioje plotas vienam asmeniui buvo 6,81 kv. m.Spręstina, kad pareiÅ¡kėjas, pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 1 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ minimalus ploto normÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 27 paras. Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo AreÅ¡tinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugÄ ir areÅ¡tinės vidaus tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (redakcija galiojusi iki 2015 m. vasario 12 d.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.       Pareiškėjo teigimu, kameros antisanitarinės būklės, jose nebuvo pakankamo apšvietimo ir ventiliacijos, kamerose buvo šalta ir drėgna, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės, šepečio unitazo valymui. Pareiškėjas teigia nebuvęs aprūpintas higienos priemonėmis, švaros ir tvarkos palaikymui kamerose švariu ir tvarkingu inventoriumi.

Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). IÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teismas patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1559/2014).Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (minėta, toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ . Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas).

Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc.

AreÅ¡tinių kamerų dirbtinė Å¡viesa turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (21 punktas). Kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 punktas). Pagal minėtos Higienos normos HN 37:2009 24 punktÄ , oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir judrumas turi bÅ«ti Å¡ie: Å¡iltuoju metų periodu oro temperatÅ«ra 18-28 laipsniai, santykinė drėgmė 30-75 proc., oro judrumas 0,15-0,5 m/s; o Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra 18-26 laipsniai, santykinė drėgmė 30-75 proc., oro judrumas 0,05-0,2 m/s. Higienos normos HN 37:2009 31 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinių kamerų aprÅ«pinimas baldais, minkÅ¡tuoju inventoriumi, higienos priemonėmis turi atitikti teisės aktais nustatytas normas.

Higienos normos HN 37:2009 52 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi.Faktinę aplinkybę dėl Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį (b. l. 115-116) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d.

įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-Ä jÄ dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l. 117). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintame leidime pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį nurodyta, kad areÅ¡tinėje yra <...> 2 pasivaikščiojimo kiemeliai; sienos mÅ«rinės, storis 80 cm; grindys dengtos PVC danga ant armuoto betoninio pagrindo, apÅ¡ildymas centrinis; langai stikliniai; patalpų apÅ¡vietimas natÅ«ralus ir dirbtinis; vėdinimas natÅ«ralus ir mechaninis; areÅ¡tinės patalpų techninė higieninė bÅ«klė gera. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b. l. 119-120) nurodyta, kad Å¡ioje areÅ¡tinės dalyje įrengtos 42 vietos kalinamiesiems (13 kamerų). Kiekvienoje kameroje įrengtos pritvirtintos lovos, individualios spintelės, taburetės, sieninės gembės rÅ«bams ir kt. Naujai įrengtos Å¡ios patalpos: <...> infekcinių ligonių izoliatorius, viena iÅ¡ kamerų pritaikyta neįgaliesiems.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų buvo pateikęs ne vienÄ skundÄ .

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013 m. kovo 1 d. raÅ¡te Nr. (10.37)V4-756 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog siekiant iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo D. S. skunde iÅ¡dėstytus faktus, Klaipėdos visuomenės sveiktos centro specialistai 2013 m. vasario 15 d. atliko Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu įvertino jos atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams (b. l. 11-12). Pažymėta, kad patikrinimo metu Klaipėdos visuomenės sveikatos centro užsakymu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistai atliko 1 – 9, 12 – 15, 18 ir 19 kamerų oro temperatÅ«ros, antroje kameroje – papildomai santykinės oro drėgmės bei oro judėjimo greičio matavimus.

Atlikus kameros Nr.2 oro temperatūros, santykinės drėgmės ir oro judėjimo greičio matavimus nustatyta, kad oro temperatūra neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto normuojamų oro temperatūros parametrų šaltuoju metų periodu; oro temperatūra neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimų ir kamerose Nr. 1, 4, 12, 13, 14, 15, 19. Tačiau kamerose Nr. 3, 5, 6, 7, 8, 9, 18 atitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad visų patikrintų kamerų sanitariniuose mazguose nėra veidrodžių (pažeistas Higienos normos HN 37:2009 20 punktas); kamerose Nr. 3 – 5, 8 ir 14 nėra individualių spintelių maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti (pažeistas Higienos normos HN 37:2009 31 punktas); sulaikytieji asmenys neaprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, kamerų Nr. 3 ir 5 sanitarinių mazgų grindys, praustuvės, unitazai nevalyti (pažeistas Higienos normos HN 37:2009 52 punkto reikalavimas).

PareiÅ¡kėjas iki 2013 m. vasario 15 d. atlikto patikrinimo kamerose, kuriose buvo nustatyti Higienos normos HN 37:2009 20, 24 ir 52 punktų pažeidimai, buvo laikomas tik kamerose Nr. 2 ir 13 (nustatyta per žema oro temperatÅ«ra, kamerų sanitariniame mazge nėra veidrodžio, sulaikytieji asmenys neaprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi).Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog Å iaulių antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatui Zigmui Burbai Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2014 m. balandžio 18 d. pateikė raÅ¡tÄ Nr. (10.5)V4-1229 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė apie Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje nustatytus Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimus nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. (b. l. 13-16).

Kaip ir prieÅ¡ tai minėta, 2013 m. vasario 13 d. Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo nustatyti Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimai kamerose Nr. 2, 13 bei kitose kamerose, t. y. kamerose Nr. 1, 2, 4, 12, 13, 14, 15, 19 (per žema oro temperatÅ«ra, kamerų sanitariniame mazge nėra veidrodžio, sulaikytieji asmenys neaprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi). Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2014 m. balandžio 18 d. raÅ¡te Nr. (10.5)V4-1229 nurodė ir kitus Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose rastus pažeidimus, kurie buvo nustatyti vykdant operatyviÄ sias ir periodinę patikrÄ 2013 m. balandžio 8 d., balandžio 25 d., liepos 26 d., rugpjūčio 19 d., lapkričio 18 d., 2014 m. balandžio 7 d. patikrinimais.

Minėtame raÅ¡te nurodyta, jog 2013 m. balandžio 8 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kameros Nr. 12 sienų danga nelygi, temperatÅ«ra neatitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų. 2013 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 3, 7, 8, 9, 18 lovos vietomis aprÅ«dijusios; visose patikrintose kamerose sienų dangos sunkiai valomos, vietomis nelygios, iÅ¡trupėjęs tinkas, nebuvo kabliukų drabužiams pasikabinti, individualių spintelių; kamerose Nr. 3, 7, 8, 9, 12, 18 buvo nustatyti oro temperatÅ«ros, santykinės drėgmės, oro judėjimo greičio ir dirbtinės apÅ¡vietos Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams neatitikimai; nustatyta, kad kamerų Nr. 1-9, 12-15, 18 ir 19 sanitariniuose mazguose nėra veidrodžių, kamerose Nr. 3, 4, 5, 8, 14 nebuvo individualių spintelių maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti; kameros Nr.1, 2, 4, 12, 13, 14, 15, 19 neatitiko Higienos normos HN 37:2009 normuojamų temperatÅ«ros parametrų Å¡altuoju metų periodu. 2013 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu taip pat nustatyti Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimai dėl to, kad sulaikytieji asmenys Å¡varos ir tvarkos palaikymui kamerose neaprÅ«pinami pakankamu kiekiu valymo inventoriumi (nėra kibirų, Å¡luosčių grindų valymui, 3 ir 5 kamerose sanitarinių mazgų grindys, praustuvės, unitazai nevalyti, labai neÅ¡varÅ«s). 2013 m. liepos 26 d. periodinio patikrinimo metu nustatyti Å¡ie pažeidimai: kamerose nėra veidrodžių, tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių); ne visose kamerose aprÅ«pinimas baldais atitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus – trÅ«ksta individualių spintelių maisto produktams susidėti ir higienos priemonėms laikyti, kabliukų – drabužiams susikabinti; kameroje Nr. 13 neįrengta naktinė apÅ¡vieta ir kt.; <...> . 2013 m. lapkričio 18 d. operatyviojo patikrinimo metu nustatyta, kad kamerÄ Nr. 12 neatitiko dirbtinės apÅ¡vietos ir oro judėjimų reikalavimų. 2014 m. balandžio 7 d. operatyviojo patikrinimo metu kameroje Nr. 10 nustatyti dirbtinės apÅ¡vietos ir oro judėjimo reikalavimų neatitikimai.

Kiti raÅ¡te nurodyti pažeidimai nėra susijęs su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. liepos 29 d. buvo laikomas kamerose Nr. 2, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 14, 23, 25, 27, 28, 31, 35 ir 38. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2013-2014 metais pažeidimus buvo nustatęs kamerose Nr. 2, 7, 10, 12, 13, 14, t. y. kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikytas. Pažymėtina, jog tikrinant Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kameras, pažeidimai dažnai bÅ«davo nepaÅ¡alinti bei dar kartÄ nustatomi.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡ dalies užtikrintos teisės bÅ«ti apgyvendintam kamerose Nr. 2, 7, 10, 12, 13, 14 atitinkančiose Higienos normos HN 37:2009 20, 24, 31, 52 punktų reikalavimus, t. y. sanitariniuose mazguose nebuvo įrengti veidrodžiai, kameros Nr. 2 sanitariniame mazge nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), Å¡epečio unitazo valymui, sulaikytieji nebuvo aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi, kameros buvo Å¡altos ir neatitiko apÅ¡vietos reikalavimų, be to, kamerose Nr. 7 ir 13 neįrengtas naktinis apÅ¡vietimas, o kameroje Nr. 14 nebuvo individualių spintelių maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ užtikrinimo jo teisės į duÅ¡Ä . PareiÅ¡kėjas pažymi, kad 2015 m. balandžio 8 d. jį etapavus į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus, pareiÅ¡kėjas nebuvo nuvestas į duÅ¡Ä , todėl surašė skundÄ , tačiau jokio atsakymo negavo.Pagal Taisyklių 7.12 punktÄ , policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę.

Higienos normos HN 37:2009 60 punktas nustato, jog policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys privalo prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimÄ , siekdamas įvertinti areÅ¡tinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams. Patikrinimo akte įvardinti asmenys (ne pareiÅ¡kėjas) buvo nurodę, kad į bylos nagrinėjimÄ jie yra atvežami iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę, kurioje atvykus nėra suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u (b. l. 124-127).

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai nenustatė, kad konvojuojant asmenis iÅ¡ LukiÅ¡kių ir Kauno tardymo izoliatorius į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę asmenims nesuteikiama galimybė prieÅ¡ teismo posėdį nusiprausti duÅ¡e, kadangi pagal AreÅ¡tinėje laikomų asmenų teisės pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u grafikÄ , kaip ir reikalauja Higienos normos HN 37:2009 60 punkto nuostata, asmenims bÅ«nant Klaipėdos AVPK savaitę ir ilgiau, buvo suteikta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Pažymėta, kad konvojuojami planiniais konvojais asmenys į minimÄ Higienos normos HN 37:2009 55 punkto reikalavimo nuostatÄ nepatenka.

Remiantis minėtu patikrinimo aktu spręstina, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje užtikrinama kalinčiųjų teisė kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, t. y. areÅ¡tinėje sudaromi grafikai, nurodant kuriomis dienomis tokia galimybė yra suteikiama. Be to, kaip ir pažymėta minėtame 2015 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. K3-98, konvojuojamiems planiniais konvojais asmenims Higienos normos HN 37:2009 55 punkto reikalavimo nuostatos netaikomosRemiantis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jam pagal teisės aktų nuostatas nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, laikytinas nepagrįstu.

Dėl maitinimo PareiÅ¡kėjas nurodo prašęs suteikti tinkamÄ maitinimÄ , kadangi serga dvylikapirÅ¡tės žarnos opalige, tačiau toks maitinimas jam nebuvo suteiktas, taip pat pabrėžia, kad areÅ¡tinėje duodamas maistas neatitinka fiziologinių mitybos normų. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjÄ 2013 m. sausio 24 d. jis nebuvo pamaitintas pietumis.Higienos normos HN 37:2009 8 punkte nustatyta, jog policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas.

Policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų maitinimo tvarka turi atitikti teisės akto reikalavimus (Higienos normos HN 37:2009 9 punktas). Taisyklių 59 punkte nustatyta, jog asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinėje, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoÅ¡tÄ maistÄ , kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir Å¡iuolaikinės higienos reikalavimus.

Geriamasis vanduo turi bÅ«ti prieinamas kiekvienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui. Taisyklių 62 punkte nustatyta, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, maitinami 3 kartus per dienÄ (maitinimo intervalai, iÅ¡skyrus miegui skirtÄ laikÄ , neturi virÅ¡yti 7 valandų). Taisyklių 64 punktas nustato, jog valgiaraÅ¡tį sudaro maistÄ tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų maitinimo normomis. Taisyklių 66 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas maistas turi bÅ«ti iÅ¡duodamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruoÅ¡imo, įskaitant ir pristatymo laikÄ .

Asmenims, kurie negali pavalgyti laiku, maistas gaminamas ir patiekiamas atskirai.Klaipėdos AVPK 2013 m. birželio 25 d. rašte Nr. 30-S-6571 „Dėl skundo“ nurodyta, jog Klaipėdos AVPK pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjo 2013 m. sausio 30 d. skundas dėl maitinimo areštinėje (b. l. 7). Nurodyta, jog 2013 m. sausio 24 d. 12.20 val. pareiškėjas buvo iš Klaipėdos Respublikinės ligoninės konvojuotas į areštinę. Pietūs areštinėje laikomiems asmenims užsakomi iki 6.00 val., o pateikiami 12.00 val., todėl policijos areštinės viršininkas neturėjo galimybės paimti pietų.

Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio 2013 m. birželio 5 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 30-IS-105 „Dėl D. S. skundo“ nurodyta, kad 2013 m. sausio 24 d. 12.20 val. į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę iÅ¡ Respublikinės Klaipėdos ligoninės grÄ Å¾intas nuteistasis D. S. nebuvo maitintas pietų metu (b. l. 31-33). Nurodyta, jog areÅ¡tinėje pietÅ«s esantiems sulaikytiesiems iÅ¡dalijami 12.00 val., kurie užsakomi tos dienos ryte iki 6.00 val. Klaipėdos AVPK vieÅ¡osios tvarkos biuro virÅ¡ininkas A.

L. 2012 m. liepos 13 d. raÅ¡te Nr. 30-10-S-609 „Dėl skundų“ pareiÅ¡kėjui nurodė, jog etapuojant iÅ¡ Klaipėdos AVPK vieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės į Vilniaus tardymo izoliatorių, prie sauso davinio suimtieji negauna vandens, informuotas Klaipėdos AVPK Logistikos skyrius bei Klaipėdos AVPK vieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinėje laikomiems asmenims maitinimÄ tiekianti vieÅ¡oji įstaiga. Nurodyta, jog artimiausiu metu sausas davinys bus papildytas geriamuoju vandeniu (b. l. 8). Ä®vertinus tai konstatuotina, kad buvo pažeisti Taisyklių 59 ir 66 punktai, nes pareiÅ¡kėjas negavo pietų 2013 m. sausio 24 d., be to, prie sauso davinio nebuvo iÅ¡duodamas vanduo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas nuo 1994 metų serga dvylikapirštės žarnos opalige (b. l. 37). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos 2013 m. kovo 13 d. rašte Nr. 5-13-S-517 dėl pareiškėjo skundo nurodyta, kad įstatymai nei kiti teisė aktai nereglamentuoja policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo vegetarinių dietų ar kitų su vegetarizmu siejamų dietinių praktikų pagrindu užtikrinimo (b. l. 80).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Taisyklių 65 punktas nustato, kad ligonių, nėščių moterų, laikomų policijos areÅ¡tinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.2015 m. sausio 14 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e dėl gydymo pareiÅ¡kėjui nurodyta pagal poreikį ir toliau lankytis pas gydytojÄ , kur bus skiriamas gydymas (b. l. 37).

Pažymėtina tai, kad gydytojas pareiÅ¡kėjui nebuvo paskyręs atitinkamo dietinio maitinimo ar rekomendavęs, kokį maistÄ pareiÅ¡kėjas turėtų valgyti ir kokio vengti. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pagal gydymo planÄ turėtų bÅ«ti maitinamas kitaip nei kiti suimtieji. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jam turėjo bÅ«ti paskirtas maistas įvertinus ligÄ , laikytinas nepagrįstu. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu Nr. 37V7-(37.5)-242 „Dėl informacijos suteikimo“ nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. maistÄ Klaipėdos AVPK vieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinėje laikomiems asmenims gamino VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“, o vėliau, pagal 2014 m. sausio 6 d. areÅ¡tinėje sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3) – UAB „Rasytė“ (b. l. 84).

Nurodyta, kad atlikti planiniai bei pagal nuteistųjų skundus dėl netinkamo geriamojo vandens ir maisto kokybės patikrinimai, kurių metu pažeidimai nebuvo nustatyti. 2013 m. kovo 18 d. atlikus planinį patikrinimÄ UAB „Sotega“ (VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ maitinimo paslaugas pirko iÅ¡ UAB „Sotega“) maisto iÅ¡dalinimo patalpoje buvo nustatyti bendri higienos pažeidimai, neužtikrinamos patiekalų laikymo temperatÅ«ros. 2013 m. rugpjūčio 7 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu nebuvo nustatyta pažeidimų, maistas atitiko valgiaraÅ¡tį. 2014 m. sausio 27 d. atlikus maisto patikrinimÄ , maistas atitiko higienos reikalavimus, patiekalai buvo gaminami pagal deÅ¡imties dienų valgiaraÅ¡tį, suderintÄ su Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės administracija, kuriame nedirbantiems vyrams dienos kaloringumas yra nuo 2224,67 kcal iki 2319,9 kcal per dienÄ , t. y. dienos kaloringumas pagal valgiaraÅ¡tį atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ fiziologines mitybos normas.

Konstatuota, kad atliekant patikrinimus Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje pažeidimų, turinčių įtakos maisto saugai, nenustatyta. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad maisto davinys atitiko mitybos normas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai buvo pamaitintas 2013 m. sausio 24 d. bei etapuojant iÅ¡ Klaipėdos AVPK vieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės į Vilniaus tardymo izoliatorių jam prie sauso davinio nebuvo iÅ¡duodamas vanduo t. y. buvo pažeisti Taisyklių 59 ir 66 punktai.

Dėl sveikatos priežiÅ«ros užtikrinimo PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl sveikatos sutrikimų kreipdavosi į medikus, tačiau jam ne visada bÅ«davo suteikiama medicininė pagalba ir iÅ¡duodami vaistai. Taip pat pažymi, kad 2013 m. sausio 22 d. turėjo temperatÅ«ros, tačiau buvo etapuojamas į pirmÄ jį Klaipėdos miesto policijos komisariatÄ , nors Å¡iuo etapavimo bandė atisakyti. Vakare grÄ Å¾inus į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę ir pamatavus temperatÅ«rÄ , jis buvo konvojuotas į Respublikinę Klaipėdos ligoninę ir hospitalizuotas bei gydytas nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. sausio 24 d.

Policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų sveikatos priežiÅ«ra yra reglamentuota Taisyklių 70-79 punktuose. Taisyklių 72 punkte nustatyta, kad bendruomenės slaugytojas inter alia privalo kasdien apžiÅ«rėti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, iÅ¡duoti jiems vaistų; priimti gydytojo paskirtus medikamentus, jei asmuo yra atvežamas iÅ¡ tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas. Pagal Taisyklių 75 punktÄ , prireikus policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) gali kviesti sveikatos priežiÅ«ros įstaigų medicinos specialistus įvertinti policijos areÅ¡tinėje laikomo asmens sveikatos bÅ«klės ir suteikti jam pirmosios medicinos pagalbos.

Jei policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui policijos areÅ¡tinės sÄ lygomis negalima suteikti bÅ«tinosios medicinos pagalbos, Å¡is asmuo turi bÅ«ti transportuojamas į artimiausiÄ laisvės atėmimo vietos arba kitÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , užtikrinus jo apsaugÄ . Apie policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų siuntimÄ Ä¯ gydymo įstaigas policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) informuoja ikiteisminį tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ arba teismÄ , kurio žinioje yra byla.

Taisyklių 78 punkte numatyta, kad jeigu policijos areštinėje laikomam asmeniui reikalinga būtinoji medicinos pagalba, o ji dėl kokių nors priežasčių negali būti suteikta policijos areštinėje, asmuo turi būti informuotas, kada ji bus suteikta ir kokios pagalbos nesuteikimo priežastys.Bylos medžiaga patvirtina, kad nustačius negalavimus, pareiškėjas buvo konvojuotas į Respublikinę Klaipėdos ligoninę ir gydytas nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. sausio 24 d. (b. l. 77). Bylos medžiaga nenustatyta, kad būtent dėl Klaipėdos AVPK areštinės darbuotojų kaltės pareiškėjas būtų susirgęs, kad pareiškėjui nebuvo išduodami vaistai ar nepamatuota temperatūra, tuo labiau, jog pareiškėjas buvo pristatytas į Respublikinę Klaipėdos ligoninę gydymui, t. y.

Å¡i faktinė aplinkybė patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra. Dėl pasivaikščiojimo lauke ir kitų sÄ lygų PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ pasivaikščiojimui skirto laiko trukmės, teigdamas, kad vienos valandos pasivaikščiojimams lauke prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui. Pabrėžia, kad konvojavimo į teismÄ dienomis jis į pasivaikščiojimÄ nebuvo vedamas.

Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži, neatitinkantys teisės aktais reglamentuotų pasivaikščiojimo kiemelio dydžio vienam asmeniui. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ â€œ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Å iuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke.Higienos normos HN 37:2009 11 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi bÅ«ti organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Taisyklių 54 nustatyta, jog policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, galėtų kasdien 1 valandÄ pasivaikščioti.

Taisyklių 55 numato, jog pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos virÅ¡ininko sudarytÄ grafikÄ , atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus. PareiÅ¡kėjas neginčija, jog jis buvo iÅ¡vedamas į laukÄ pasivaikščioti 1 valandÄ per dienÄ , bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pagal sudarytÄ grafikÄ pareiÅ¡kėjas nebÅ«davo iÅ¡vedamas pasivaikščioti tÄ dienÄ , kai buvo konvojuojamas į teismÄ . Higienos normos HN 37:2009 16-17.4 punktuose nustatyti reikalavimai policijos areÅ¡tinių pastatams, teritorijai.

Higienos normos HN 37:2009 17 punkte nurodyta, jog policijos areštinių teritorija turi būti tvarkinga, apželdinta ir aptverta, periodiškai valoma, šienaujama, jeigu dulka – drėkinama (17.1); teritorijoje turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas; tamsiuoju paros metu apšvietimo lygis žemės paviršiuje turi būti ne mažesnis kaip 20 lx (17.2); teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi būti šiukšlių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi būti stovinčio gendančio vandens (17.3); buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų iki policijos areštinės kamerų; aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais (17.4).Aptartoje teisės normoje nėra reglamentuoti areštinių pasivaikščiojimo kiemelių dydžiai, todėl pareiškėjo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio dydžiai vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, laikytinas nepagrįstu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kurio dydį argumentuoja tuo, kad dėl kalinamimo nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, žeminančiomis elementarų žmogaus orumÄ , patyrė dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, emocinę depresijÄ , buvo sužalota jo sveikata.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis (2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871//02).

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trÅ«ksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirÅ«pinti kalinio sveikata.Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais:

1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ ; arba 2) už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina inter alia iÅ¡ to, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymas, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus: jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peeers prieÅ¡ GraikijÄ , Nr. 28524/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio prasme (pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 53254/99). Kita vertus, nežymÅ«s teisės normų, reglamentuojančių kalinamiems asmenims skirto ploto dydį, pažeidimai paprastai nesudaro pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

Laikotarpiais nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. liepos 24 d., 2012 m. rugsėjo 13 d., nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2013 m. kovo 6 d., nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 2013 m. liepos 16 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d., nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d., nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, pažeidžiant areÅ¡tinės kamerų plotÄ vienam asmeniui, buvo laikomas 27 paras.

Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, o bÅ«tent, pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas kamerose Nr. 2, 7, 10, 12, 13, 14, kurios neatitinka Higienos normos HN 37:2009 20, 24, 31, 52 punktų reikalavimus. Be to, pareiÅ¡kėjas netinkamai buvo pamaitintas 2013 m. sausio 24 d. bei etapuojant iÅ¡ Klaipėdos AVPK į Vilniaus tardymo izoliatorių prie sauso davinio jam nebuvo patiektas vanduo (t. y. buvo pažeisti Taisyklių 59 ir 66 punktai).Kitų, pareiÅ¡kėjo nurodytų kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis, nagrinėjamoje byloje nustatyta.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma (neilgas kalinimas perpildytoje kameroje) nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad kameros perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ bei sukėlė dvasines kančias ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis sÄ lygomis. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę bei mastÄ , sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotÄ minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis bÅ«tų nepatyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Jau minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti žalÄ .Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).       PareiÅ¡kėjas 27 paras buvo laikomas kamerose, kuriose ne tik vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, bet ir kamerose, neatitinkančiose kitų sveikatos saugos reikalavimų, be to, pareiÅ¡kėjas vienÄ kartÄ buvo nepamaitintas ir etapuojant prie sauso davinio jam nebuvo iÅ¡duotas vanduo.

Ä®vertinus tai, konstatuojama, kad Å¡iuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 konstatavo, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taip pat pažymėta, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes bei atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ , pažeidimo trukmę bei intensyvumÄ Ä¯ formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, t. y. 1 500 Eur, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur.Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. S. patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

   Teisėja                                                                                                            Dalia Gumuliauskienė