f61d8365-e93a-4dce-96fc-feec74bfe986 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Dianai LavrinovičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovui prokurorui Donatui Micevičiui,atsakovei S. N. individualiai įmonei,atsakovių A.

G. ir J. J. atstovams advokatui Evaldui Onaičiui ir A. G. , atsakovės S. N. individualios įmonės atstovei advokatei Dianai Oseckienei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų A. G. ir J. J. , S. N. individualios įmonės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovams Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijai, A.

G. , J. J. ir S. N. individualiai įmonei, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Å iaulių rajono 1 notarų biurui ir akcinei bendrovei Ūkio bankui, dėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimų, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir turto priėmimo-perdavimo akto panaikinimo bei restitucijos taikymo natÅ«ra.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti 2006 m. vasario 10 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimus Nr. 7-4484 ir Nr. 7-4485 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo mieste“ A. G. ir J. J. , kuriais atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. J. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ;

2) panaikinti 2006 m. balandžio 13 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. G. ir J. J. ginčo žemės sklypÄ pardavė S. N. individualiai įmonei;

3) panaikinti 2006 m. balandžio 13 d. nupirkto nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktÄ ;

4) taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti S. N. individualiÄ Ä¯monę grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomÄ ginčo žemės sklypÄ ;

5) taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti A. G. ir J. J. grÄ Å¾inti S. N. individualiai įmonei sumokėtÄ sklypo kainÄ .IeÅ¡kovas nurodė, kad 2006 m. vasario 10 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimais Nr. 7-4484 ir Nr.7-4485 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo mieste“ A. G. ir J. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. J. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 5,5950 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose.

Nuosavybės teisės atkurtos natÅ«ra, grÄ Å¾inant žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai. 1981 m. rugsėjo 11 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 330 patvirtintame miesto generaliniame plane, kurio galiojimas 2005 m. vasario 24 d. Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pratęstas, buvo numatyta, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimu grÄ Å¾inti žemės sklypai yra su miÅ¡kais. Tai, kad grÄ Å¾inta žemė yra su miesto ir valstybiniais miÅ¡kais, patvirtina ir Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos pateikta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų, patvirtintų 2004 m. lapkričio 3 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370, schema. Šiaulių apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir naikintini. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2003 m. balandžio 24 d. redakcija) numatyta, jog miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais, išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnyje (2002 m. spalio 25 d. redakcija) įtvirtinta nuostata draudžia įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog miÅ¡kas grÄ Å¾inamas natÅ«ra turėtoje vietoje, iÅ¡skyrus miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, pagal Å¡io įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės iÅ¡perkamiems; 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad miÅ¡kai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog žemės reformos metu formuojant natÅ«ra grÄ Å¾inamus ir namų valdų žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Å iaulių miesto generalinio plano teritorijoje, kurioje yra natÅ«ra grÄ Å¾inti A. G. ir J. J. žemės sklypai, jie numatyti kaip miÅ¡kų parkai. 2006 m. sausio 6 d. Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-28 patvirtinti natÅ«ra grÄ Å¾inamų žemės sklypų planai, architektÅ«riniai apribojimai, specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, žemės sklypų naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis turėjo bÅ«ti nustatyti vadovaujantis Å iaulių miesto generaliniu planu.

Priimant ginčijamÄ administracinį aktÄ , pažeistos sprendimų priėmimo metu galiojusios MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 13 straipsnio, Žemės įstatymo 4 straipsnio nuostatos. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktÄ , iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų bÅ«ti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija.

Å iuo atlygintinu sandoriu perleisti žemės sklypai, kurie buvo įgyti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais (CK 1.80 straipsnis) ir taikytina restitucija. Sprendžiant klausimÄ dėl restitucijos bÅ«do, vertintinas įgijėjų sÄ Å¾iningumas (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ surinktų duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypuose pirkėjai, sudarydami ginčų sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, nebuvo sÄ Å¾iningi. Todėl restitucijos natÅ«ra apribojimas, įtvirtintas CK 4.96 straipsnio 2 dalyje, netaikytinas.

Atsakovė Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Å iaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 530 „Dėl teritorijų, grÄ Å¾inamų piliečiams natÅ«ra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo“ patvirtino laisvų neužstatytų teritorijų, numatomų grÄ Å¾inti natÅ«ra Å iaulių mieste, informacinę schemÄ . Teisė spręsti, ar turėta žemė yra grÄ Å¾inama natÅ«ra, ar priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei, yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui (savivaldybės tarybai).

Vyriausybė 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Å iaulių, Tauragės, TelÅ¡ių, Utenos ir Vilniaus apskričių priskyrimo miÅ¡kų grupėms“ patvirtino Å iaulių miesto savivaldybės teritorijoje miesto miÅ¡kų priskyrimo miÅ¡kų grupėms sÄ raÅ¡Ä . Vyriausybė 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas.

Pagal minėtus nutarimus ginčo žemės sklypas į valstybinės reikšmės plotus, miškų parkų ar miestų miškų plotus nepateko, nes toje vietoje natūroje miško nėra. Medžių grupė, esanti šio sklypo keturių ar penkių arų plote, nėra valstybinės reikšmės miškas. Atsakovės A. G. ir J. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos žemę. Nuosavybė atkurta motinai priklausiusioje žemėje, kurioje anksčiau buvo ne miškas, o durpynai, augo pavieniai medžiai, krūmai.

Nuosavybės teisė atkurta teisėtai, atsakovės nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir buvo sÄ Å¾iningos žemės įgijėjos bei pardavėjos. Atsakovė S. N. individuali įmonė (dabar – UAB „Snieginos transportas“) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas be pagrindo kaltina jÄ nesÄ Å¾iningumu perkant nekilnojamÄ jį turtÄ , nes tariamai ji turėjo žinoti, kontroliuoti bei duoti leidimus valdžios ir savivaldos institucijoms, jos kontroliuojamoms įstaigoms ir organizacijoms atliekančioms turto analizę, teisinę turto registracijÄ bei kitÄ nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymÄ bei jų teisėtumo pripažinimÄ .

Ne atsakovės kompetencija nustatinėti žemės paskirtį ir leisti jÄ pardavinėti bei tvirtinti tokius sandorius. IeÅ¡kovas nenurodė, kokiu bÅ«du bus atlyginta atsakovės patirta žala dėl minėtos žemės įsigijimo. Tretysis asmuo Aplinkos ministerija prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba 2009 m. kovo 6 d. raÅ¡tu Nr. 271 informavo, kad Å iaulių miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schema yra patvirtinta Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“.

Šioje schemoje ginčo žemės sklype buvo pažymėtas nevalstybinės reikšmės miško plotas, kuris 1994 metų miškų inventorizacijos metu buvo aprašytas kaip Šiaulių miesto miškų 12 kvartalo 15 sklypas, Šiaulių miesto miškų kvartalo 4, 6, 13 sklypai bei 13 kvartalo 5 ir 12 sklypai. Minėtu raštu taip pat informuojama, kad 2008 m. birželio 19 d. VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ pateikė patikslintus 2005-2006 metų Šiaulių miesto miškų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, kurių pagrindu patikslinta Šiaulių miesto miškų registracija Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, tame tarpe ir ginčo žemės sklype.

Å iame žemės sklype buvę želdiniai iÅ¡braukti iÅ¡ miÅ¡ko ploto, nes miÅ¡kų inventorizacijos metu buvo nesivadovauta Lietuvos miÅ¡kotvarkos taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 76, 4 priedo 4 pastabos nuostata. Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009 m. kovo 4 d. pateikė ginčo žemės sklypo apžiÅ«rėjimo aktÄ , kuriuo patvirtinama, kad žemės sklype esantys medžiai nekertami. Aplinkos ministerija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais, kadangi neturi informacijos, kad ginčijamais Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimais atkurtame žemės sklype bÅ«tų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko.   Tretysis asmuo Å iaulių miesto savivaldybė prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skundas teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Nagrinėjamu atveju nuo skundžiamų individualių administracinių aktų įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos praėjo 3 metai. Prokuroras nepateikė jokių duomenų ir nepagrindė, kad ieÅ¡kinys teismui paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino, todėl byla turėtų bÅ«ti nutraukta.

Ginčijami Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimai yra teisėti. Jais A. G. ir J. J. nuosavybės teisės atkurtos į žemę, o ne į miÅ¡kÄ . Å iaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 530 patvirtino Å iaulių miesto laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, numatomų grÄ Å¾inti natÅ«ra Å iaulių mieste, informacinę schemÄ (planÄ ). 2003 m. gruodžio 4 d. Å iaulių miesto savivaldybės taryba savo sprendimu Nr. T-933 minėtÄ schemÄ (planÄ ) papildė, ginčo sklypus priskirdama prie Å iaulių mieste esančios laisvos (neužstatytos) žemės, numatomos grÄ Å¾inti piliečiams natÅ«ra.

Å ia papildyta (ne kartÄ ) schema (planu) vadovaudamasis Å iaulių savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. sausio 6 d. iÅ¡leido įsakymÄ Nr. A-28 „Dėl grÄ Å¾inamų natÅ«ra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“, kuriuo remiantis ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypÄ . Tiek minėti Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimai, tiek Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas per įstatymų nustatytus terminus nebuvo apskųsti.

Prokuroras netinkamai taiko MiÅ¡kų įstatymo nuostatas, kadangi Å¡iuo įstatymu nagrinėjamame nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo procese neturėjo bÅ«ti vadovaujamasi. Visų pirma dėl to, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos į žemę, o ne į miÅ¡kÄ , antra, ginčo sklypuose jokių valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ar miÅ¡kų, priskirtinų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, nebuvo, todėl minėta įstatymo nuostata negalėjo bÅ«ti pažeista. Tai, kad Å iaulių miesto generaliniame plane, patvirtintame 1981 metais, ginčo plotai pažymėti kaip miÅ¡kų parkai, dar nereiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai jie ten ir buvo.

Šiaulių miesto generalinis planas (kaip ir 2009 m. sausio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l patvirtintas Šiaulių miesto bendrasis planas) buvo bendrojo planavimo dokumentas, kuriame nustatoma planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Todėl tai, kas buvo suplanuota, nereiškia, kad buvo įgyvendinta. Nors 1994 metais miškų inventorizacijos metu sklypai buvo aprašyti kaip planuojami Šiaulių miesto miško sklypai, tačiau tai nebuvo įgyvendinta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1) panaikino 2006 m. vasario 10 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimus Nr. 7-4484 ir Nr. 7-4485 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo mieste“ A. G. ir J. J. , kuriais atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. J. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , – 0,48 ha sklypo dalyje;

2) panaikino 2006 m. balandžio 13 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. G. ir J. J. ginčo žemės sklypÄ pardavė S. N. individualiai įmonei, – 0,48 ha sklypo dalyje;

3) panaikino 2006 m. balandžio 13 d. nupirkto nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktÄ 0,48 ha sklypo dalyje;

4) taikė restitucijÄ ir priteisti solidariai iÅ¡ A. G. ir J. J. 83 667,36 Lt valstybei; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos valstybės naudai 150,29 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys paduotas nežymiai praleidus Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 30 dienų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti suėjo 2008 m. gruodžio 30 d, o ieÅ¡kinys teismui paduotas 2009 m. sausio 29 d.

Tačiau, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi per protingÄ laikÄ , ir į egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas pripažino ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir jį atnaujino.Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo, MiÅ¡kų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatos taikytinos sistemiÅ¡kai.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisių į miesto žemę atkÅ«rimo tvarkÄ , pagal kuriÄ nuosavybės teisės į žemę atkuriamos iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ä®statymo 13 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės miÅ¡kai yra iÅ¡perkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, priskirti miestų miÅ¡kams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miÅ¡ko parkams.

IÅ¡vardytų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Vyriausybė. Nurodė, kad Å iaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 530 patvirtino teritorijų, numatomų grÄ Å¾inti natÅ«ra Å iaulių mieste, planÄ , tame tarpe Verdulių sklypo Nr. 503, kurio dydį vėliau tikslino. Kaip matyti iÅ¡Â buvusių savininkų žemės sklypų sudaryto skaitmeninio plano, 2005 m. gruodžio 8 d. patvirtintas grÄ Å¾intinos žemės detalusis planas buvusios savininkės A.

J. žemės sklypo ribose. IÅ¡ Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos žemėtvarkos skyriaus raÅ¡to matyti, kad 2005 m. spalio 10 d. Å iaulių miesto savivaldybės administracijai pavesta suformuoti žemės sklypÄ , nustatyti specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas ir įvykdyti kitus įstatymo reikalavimus; 2006 m. sausio 6 d. Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas grÄ Å¾inamų natÅ«ra žemės sklypų planas bei kadastriniai duomenys.Teismas pažymėjo, kad Aplinkos ministerija pateikė valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemas, iÅ¡ kurių matyti, jog Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai Å iaulių mieste, ir pagal valstybinio kadastro duomenis atsakovėms grÄ Å¾inta žemė į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus nepatenka.

VisapusiÅ¡kai vertindamas žemės grÄ Å¾inimo procesÄ , teismas atsižvelgė ir į kitus raÅ¡ytinius įrodymus. Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos 2009 m. kovo 6 d. pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad ginčo žemės sklypo teritorijoje buvo pažymėtas 2004 metų schemoje ne valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, kuris 1994 metais buvo apraÅ¡ytas kaip miesto miÅ¡kų sklypas. Pažymoje nurodoma, kad vėliau, 2005-2006 metais, atlikus miÅ¡kų inventorizacijÄ , nustatyta, kad ginčo sklypas neatitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio miÅ¡ko žemei keliamų reikalavimų.

Pateiktoje spalvotoje aeronuotraukoje apibrėžtame raudona linija ginčo sklype matyti ruožas miÅ¡ko masyvo. IÅ¡ pateikto 1994 metų taksoraščio duomenų matyti, kad ginčo sklypas įvardytas kaip Å iaulių miesto miÅ¡kų 12 kvartalo 11 sklypas ir priskirtas II miÅ¡kų grupei kaip miÅ¡ko parkas. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sklypo dalis atitiko Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnyje reglamentuotÄ â€žmiÅ¡ko parkų“ statusÄ .

Teismas taip pat pažymėjo, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sudarytos komisijos 2008 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡vadoje nurodoma, kad Pramonės gatvės 30 m x 160 m sklypo dalis patenka į miÅ¡ko, nepriskirto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, teritorijÄ ir siÅ«lyta pakeisti sklypo ribas, iÅ¡jungiant iÅ¡ privačios teritorijos miÅ¡kų paskirties žemę.Teismas taip pat nurodė, kad 2006 m. vasario 10 d. priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo atsakovėms, galiojo 2004 m. lapkričio 3 d.

Vyriausybės nutarimas Nr. 1370. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija pateikė duomenis, kad nuo 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 patvirtintas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas nekito iki 2009 metų. 2005-2006 metų aeronuotraukos pagrindu 2008 m. rugsėjo 25 d. buvo padaryta sklypų ortografinio žemėlapio schema. Atsakovo Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos nurodytÄ aplinkybę, kad 2005-2006 metais miÅ¡ko želdiniai iÅ¡braukti iÅ¡ miÅ¡ko ploto, teismas vertino kaip nepakankamÄ pagrindÄ pripažinti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ 0,48 ha plote teisėtu ir ieÅ¡kinį atmesti.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas draudė atkurti nuosavybės teises natÅ«ra ne tik į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, bet ir į miestų miÅ¡kus, miÅ¡ko parkus. Ginčo sklypo dalis 1994 metais ir pagal 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimÄ atitiko miesto miÅ¡ko (miÅ¡ko parko) statusÄ . Be to, teismo nuomone, galima vertinti, kad 2002 m. spalio 24 d. tvirtinant teritorijų, numatomų grÄ Å¾inti natÅ«ra, planÄ , Å¡i žemė nebuvo numatyta grÄ Å¾inti natÅ«roje bÅ«tent buvusiems savininkams, t. y.

A. G. ir J. J. , nes nebuvo tokio pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo ir iki 2003 m. balandžio 1 d. praÅ¡ymas nepateiktas. Taikant formuojamÄ teismų praktikÄ , konstatuotina, kad įstatymų leidėjas nesuteikė institucijai, priimančiai sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, teisės kitokiais negu įstatyme numatytais bÅ«dais atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ .Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai, pripažintini neteisėtais ir naikinti 0,48 ha žemės dalyje, kurioje yra miÅ¡kas.

Neteisėtai grÄ Å¾intÄ Å¾emės dalį perleidus pirkimo-pardavimo sutartimi kito asmens nuosavybėn, pripažintina negaliojančia ir 2006 m. balandžio 13 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis 0,48 ha žemės dalyje bei turto priėmimo-perdavimo akto dalis.Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , nurodė, kad atsakovės neiÅ¡reiÅ¡kė valios pakeisti nuosavybės teisės atkÅ«rimo bÅ«dÄ iki nustatyto termino, t. y. 2003 m. balandžio 1 d., todėl vertino, kad nuosavybės teisės grÄ Å¾inant turtÄ natÅ«ra atkÅ«rimo bÅ«das parinktas Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų (21 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustatė, kad atsakovės nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese elgėsi sÄ Å¾iningai ir pagal teisės aktų reikalavimus, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, todėl neturi patirti neadekvačių neigiamų padarinių dėl valstybės institucijos, įgaliotos vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , pareigÅ«nų padarytų pažeidimų procedÅ«rų eigoje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į konkrečias Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad nuosavybės teisė atkurta asmens, iÅ¡ kurio ji buvo nusavinta žemėje, įvardytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atsakoves A.

G. ir J. J. nesÄ Å¾iningomis įgijėjomis ir naikinti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo visoje apimtyje. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti žemę valstybei, nepateikė įrodymų apie žemės pirkėjo nesÄ Å¾iningumÄ . Nenustatytas S. N. įmonės ir jos savininkų vaidmuo nuosavybės atkÅ«rimo procese, nėra duomenų, kad Å¡i atsakovė turėjo kokiÄ nors įtakÄ atkuriant nuosavybę, ar nupirko žemę nuslepiant duomenis įregistruotus vieÅ¡ajame registre.

Neįrodžius atsakovų nesÄ Å¾iningumo grÄ Å¾inant bei parduodant žemę, prielaida dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymo negalima vadovautis.Teismas iÅ¡ 2006 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatė, kad ginčo žemės sklypo vieno aro kaina sudarytų – 1 743,07 Lt, todėl 0,48 ha gauta vertė yra 83 667,36 litų. Å i suma iÅ¡reikalautina iÅ¡ A. G. ir J. J. valstybės naudai kaip kompensacija už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ , bet be pagrindo sutaupytÄ turtÄ (CK 6.147 straipsnis).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dalies gautos sumos grÄ Å¾inimas valstybei už žemę, kurios negalima buvo atstatyti natÅ«ra, negali pažeisti atsakovių teisių, nes priklausiusi kompensacija bÅ«tų nustatyta mažesnė nei rinkos kaina.Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ trečiojo asmens Aplinkos ministerijos reikalavimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes tretysis asmuo atsakovo pusėje buvo įgaliota ir atsakinga institucija vykdyti MiÅ¡kų įstatymo reikalavimus, kontroliuoti procesÄ ir priimti atitinkamus sprendimus atkuriant nuosavybės teises miÅ¡kų žemėje.

Todėl bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstant CPK 93 straipsnio pagrindais, teisė į iÅ¡laidų atlyginimÄ trečiajam asmeniui konkrečiu atveju neatsiranda. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovės A. G. ir J. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ dalyje dėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimų panaikinimo dalyje dėl nuosavybės teisių į 0,48 ha sklypo dalį atkÅ«rimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo dalyje dėl 0,48 ha žemės sklypo pardavimo, priėmimo-perdavimo akto panaikinimo dalyje dėl 0,48 ha žemės sklypo perdavimo ir restitucijos taikymo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas atnaujino praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nors ieÅ¡kovas nei prašė atnaujinti terminÄ , nei nurodė jo praleidimo priežastis. Todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas kaip pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sklypo 0,48 ha dalis atitinka miÅ¡ko parko statusÄ . Ginčo sklypas į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus nepateko, nes jame miÅ¡ko natÅ«roje nėra; sklype esanti medžių grupė neatitinka miÅ¡ko apibrėžimo (MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnis).

Tai patvirtina Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1651, 2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 765 bei Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos 2009 m. kovo 6 d. raÅ¡tas Nr. 271. Teismas nepagrįstai rėmėsi 1994 metų taksoraščio duomenimis, nes tų metų inventorizacijos metu ginčo sklypai buvo apraÅ¡yti kaip planuojami Å iaulių miesto miÅ¡kų sklypai ir juose buvo planuojama vykdyti apželdinimÄ , tačiau tai nebuvo įgyvendinta. Dėl Å¡ios priežasties atnaujintoje Å iaulių miesto miÅ¡kų registracijoje buvo patikslinta, kad ginčo sklype registruotų miÅ¡kų nėra – ten augantys medžių ir krÅ«mų plotai neatitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio nustatytų miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamų reikalavimų. 2009 metais patvirtintame Å iaulių miesto bendrajame plane ginčo sklypo teritorija taip pat pažymėta kaip želdiniai, o ne miÅ¡kas.

3. Teismas, pripažindamas ginčo sprendimus neteisėtais, ne tik kad neatkÅ«rė teisingumo, bet ir padarė žalos apeliantėms: jos ne tik prarado teisę į piniginę kompensacijÄ , kuri bÅ«tų priklausiusi, jei nuosavybės teisės natÅ«ra nebÅ«tų atkurtos, bet dar turi sumokėti valstybei, nors teismas ir konstatavo, kad apeliantės elgėsi sÄ Å¾iningai, teisėtai, teisingai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nuosavybės atkÅ«rimo ir dėl valstybės institucijų neturi patirti neigiamų padarinių.

Toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams ir pakerta piliečių pasitikėjimÄ valstybe. Apeliaciniu skundu atsakovė S. N. individuali įmonė praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sklypo 0,48 ha dalis atitiko miesto miÅ¡ko statusÄ , nes tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia byloje esantys įrodymai.

IeÅ¡kovui dar iki ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos buvo aiÅ¡ku, kad teisėto pagrindo kreiptis į teismÄ nėra, nes ieÅ¡kovas 2008 m. lapkričio 27 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje aiÅ¡kiai nurodoma, kad ginčo sklype miÅ¡kų (miÅ¡ko žemės) nėra, o tokia teritorija nepriskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei. Teismas negalėjo vadovautis Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sudarytos komisijos 2008 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡vada, nes ji, kaip pripažino komisijos pirmininkas, nėra kompetentinga spręsti, ar žemės sklypas ar jo dalis yra miÅ¡kas ar ne.2.

Teismas, panaikindamas pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktÄ dalyse dėl 0,48 ha žemės sklypo pardavimo ir perdavimo, nenurodė, kad vadovaujasi CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, numatančia restitucijos netaikymo ar jos bÅ«do pakeitimo atvejus. Tokiu bÅ«du susidarė teisiÅ¡kai neapibrėžta situacija, ginčas neiÅ¡spręstas iki galo ir egzistuoja reali galimybė, kad 0,48 ha žemės sklypo dalis iÅ¡ apeliantės bus atimta, nors iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, įgijusio nekilnojamÄ jį daiktÄ atlygintinai, jis negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnio 2 dalis).

Tuo labiau negalima situacija, kad iÅ¡ apeliantės bÅ«tų atimtas nekilnojamasis daiktas, o už jį sumokėti pinigai nebÅ«tų grÄ Å¾inti.3. Teismas skundžiamame sprendime neiÅ¡sprendė apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nors ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, o apeliantė įrodymus apie patirtas atstovavimo iÅ¡laidas pateikė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Aplinkos ministerija praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti, iÅ¡spręsti trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ naujo ir priteisti 1 017,68 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad jos praÅ¡ymas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra tarp Å¡alių vykstančio materialinio teisinio pobÅ«džio ginčo dalis – tai procesinis praÅ¡ymas. Be to, teismo argumentai, kuriais remiantis atmestas apelianto praÅ¡ymas yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes apeliantės kompetencijai niekuomet nepriklausė nuosavybės teisių atkÅ«rimo funkcija, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių neteisėtų apeliantės veiksmų. Apeliantė Å¡ioje byloje buvo patraukta trečiuoju asmeniu, jos dalyvavimas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo pripažintas bÅ«tinu, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis).

Atsiliepimu į atsakovių A. G. ir J. J. , S. N. individualios įmonės bei Aplinkos ministerijos apeliacinius skundas ieÅ¡kovas Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras praÅ¡o juos atmesti. Atsiliepime pateikiami tokie argumentai:1. CPK bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ numato tik proceso Å¡alims, todėl trečiojo asmens Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.2. IeÅ¡kinys Å¡ioje byloje buvo paduotas laiku, tačiau netinkamam teismui – Å iaulių miesto apylinkės teismui, todėl atsakovų argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo yra nepagrįsti.3.

Ginčo sklypas 1981 metų Šiaulių miesto bendrajame plane buvo priskirtas miško parkams; šio plano galiojimas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimu buvo pratęstas. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 530 bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-28 buvo pakeista Vyriausybės 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1370 nustatyta žemės paskirtis, nors savivaldybė, būdama žemesne instancija, to neturėjo teisės daryti.

Todėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininkas negalėjo vadovautis nurodytais sprendimais ir turėjo remtis aptariamu Vyriausybės nutarimu. Tuo labiau, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sudaryta komisija 2008 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡vadoje konstatavo, kad ginčo sklypo 30 m x 160 m dalis patenka į miÅ¡ko, nepriskirto miÅ¡ko valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams teritorijÄ , ir siÅ«lė pakeisti sklypo ribas, paÅ¡alinant iÅ¡ privačios teritorijos miÅ¡kų paskirties žemę.

4. Teismo sprendimu priteista 83 667,36 Lt suma iÅ¡reikalautina iÅ¡ atsakovių A. G. ir J. J. kaip kompensacija už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ , bet be pagrindo sutaupytÄ turtÄ (CK 6.147 straipsnis). IÅ¡ atsakovių A. G. ir J. J. nebuvo atimta teisė atkurti nuosavybę į 0,48 ha dydžio žemės sklypÄ kitoje vietoje arba už tai gauti kompensacijÄ . Palikus atsakovėms 83 667,36 Lt už parduotÄ Å¾emę, į kuriÄ nuosavybės teisės natÅ«ra nebuvo galima atkurti, bÅ«tų galima teigti, kad jos nepagrįstai praturtėjo.5.

Teismas nenustatė atsakovės S. N. individualios įmonės vaidmens nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė turėjo kokiÄ nors įtakÄ atkuriant nuosavybę ar kad nupirko žemę nuslėpdama vieÅ¡ame registre įregistruotus duomenis, todėl teismas pagrįstai taikė 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ normÄ . Atsiliepimu į atsakovių A. G. ir J. J. bei S. N. individualios įmonės apeliacinius skundus tretysis asmuo Å iaulių miesto savivaldybė prašė panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ dalyje dėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimų panaikinimo dalyje dėl nuosavybės teisių į 0,48 ha sklypo dalį atkÅ«rimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo dalyje dėl 0,48 ha žemės sklypo pardavimo, priėmimo-perdavimo akto panaikinimo dalyje dėl 0,48 ha žemės sklypo perdavimo ir restitucijos taikymo bei priimti naujÄ sprendimÄ .

Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo žemės sklypo 0,48 ha dalis neatitiko miesto miÅ¡ko statuso, o prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ padaręs teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsiliepimų į apeliacinius skundus kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė. IV. Apeliacinio teismo argumentai Atsakovių apeliaciniai skundai tenkinti, o trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Å ioje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atsakovėms A. G. ir J. J. atkÅ«rimo natÅ«ra į jų motinai priklausiusį žemės sklypÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dalyje atkurto žemės sklypo yra miÅ¡kas, todėl nuosavybės teisės į Å¡iÄ dalį negalėjo bÅ«ti atstatytos.

Apeliaciniuose skunduose Å¡i iÅ¡vada ginčijama, teigiant, kad ginčo žemės sklype miÅ¡ko nėra, nes jame augantys pavieniai medžiai nelaikytini miÅ¡ku.Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybes teise priklauso valstybei (Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis). Å i konstitucinė nuostata detalizuojama įstatymuose, tame tarpe ir Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme. Pagal šį įstatymÄ nuosavybės teisė natÅ«ra į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus ar kitus Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme konkrečiai numatytus miÅ¡kus nėra atkuriama, tačiau atlyginama kitais bÅ«dais (6, 13, 16 straipsniai).

Kas laikoma valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku ir apskritai miÅ¡ku, apibrėžiama MiÅ¡kų įstatyme (2 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalys, 4 straipsnio 4 dalis). Nustačius, kad žemės sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas ar kitas Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme numatytas miÅ¡kas, nuosavybės teisės natÅ«ra į nurodytų miÅ¡kų užimamÄ Å¾emės sklypo dalį negali bÅ«ti atkuriama.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo dalyje yra miÅ¡kas, atitinkantis miÅ¡ko parko kategorijÄ , į kurį nuosavybės teisės natÅ«ra pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ negalėjo bÅ«ti atkuriamos. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka. Remiantis valstybinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miÅ¡kų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastras.

Å is kadastras apima visumÄ duomenų apie miÅ¡kus, jų priklausomybę, miÅ¡ko iÅ¡teklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę (MiÅ¡kų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis). MiÅ¡kų valstybės kadastro objektas yra valstybės miÅ¡kai, o registravimo objektas – miÅ¡ko masyvas, susidedantis iÅ¡ kvartalų, o pastarieji – iÅ¡ taksacinių miÅ¡ko žemės sklypų (Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miÅ¡kų kadastro nuostatų 4-6 punktai).

Kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba (15 punktas) (reorganizuota į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ ). Å ios institucijos uždaviniai apima ir miÅ¡kų inventorizacijos vykdymÄ , miÅ¡kų Å«kio statistinių duomenų kaupimÄ , apdorojimÄ ir skelbimÄ bei miÅ¡kų bÅ«klės monitoringo vykdymÄ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 patvirtintų Valstybinės miÅ¡kų tarnybos nuostatų 6.2, 6.5, 6.9 punktai). Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos 2009 m. kovo 6 d. raÅ¡tas (T. 1, b. l. 55-56), kuriame teigiama, kad Å iaulių miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemoje, patvirtintoje Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, ginčo sklype buvo pažymėtas ne valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas.

Kartu pažymima, kad gavus 2005-2006 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, buvo atlikta nauja Šiaulių miesto miškų registracija Miškų valstybės kadastre. Jų pagrindu buvo patikslinta ginčo žemės sklypo registracija, jame buvusius želdinius išbraukiant iš miško ploto, nes ankstesnės inventorizacijos metu buvo nesivadovauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 76 patvirtintomis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (T. 1, b. l. 59-60).

Taigi nagrinėjamo nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu ginčo sklype nei valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, nei kito miÅ¡ko MiÅ¡kų įstatymo prasme nebuvo. Pažymėtina, kad analogiÅ¡ka informacija nurodyta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos 2008 m. lapkričio 27 d. specialisto iÅ¡vadoje, kuri buvo pateikta ieÅ¡kovo pavedimu ir ieÅ¡kovo gauta iki kreipimosi į teismÄ dėl Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo (T. 2, b. l. 132-144). Byloje taip pat yra duomenys, kad medžiai ginčo sklype kertami nebuvo (T. 1, b. l. 61-62), o valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai Å iaulių mieste nekito iki 2009 m. spalio 14 d. (Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1305 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“).Nepaisant nurodyto, pirmosios instancijos teismas vadovavosi 1994 m. taksoraščio duomenims (T. 1, b. l. 58), Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sudarytos komisijos 2008 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡vada (T. 2, b. l.

37) bei jau minėta Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtinta Å iaulių miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schema ir konstatavo, kad ginčo sklype miÅ¡kas (miÅ¡ko parkas) yra. Tačiau akivaizdu, kad aptariamo laikotarpio Å iaulių miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schema ginčo žemės sklypo atveju buvo klaidinga dėl netaikytų teisės aktų reikalavimų miÅ¡kų inventorizacijos metu. Tai, minėta, konstatavo kompetentinga miÅ¡kų inventorizacijÄ atlikti ir MiÅ¡kų valstybės kadastrÄ tvarkyti institucija. Nurodyto taksoraščio duomenys, kaip ir nagrinėjamo nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu galiojusio Å iaulių miesto bendrojo plano duomenys (T. 1, b. l.

25) yra ankstesni nei aptariamo laikotarpio miÅ¡kų inventorizacijos duomenys, todėl, įrodymams esant prieÅ¡taringiems, teismas turėjo vadovautis vėlesniais duomenimis. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sudarytos komisijos 2008 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡vadoje pateikiami duomenys taip pat vertintini kritiÅ¡kai, nes Å¡i ad hoc komisija nėra kompetentinga spręsti, kas yra miÅ¡kas, o kas ne – tai priklauso minėtai Valstybinei miÅ¡kų tarnybai. Pažymėtina, liudytoju apklaustas nurodytos komisijos pirmininkas parodė, kad iÅ¡vadoje pateikta tik komisijos nuomonė, kompetentingo atlikti vertinimÄ asmens komisijoje nebuvo, be to, nėra liudytojas nėra tikras, ar ginčo žemės sklypo dalis galėtų bÅ«ti priskirta miÅ¡kui (T. 3, b. l. 71-72).

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo vadovautis bÅ«tent Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktais duomenimis, taip pat byloje esančia Nacionalinės žemės tarnybos specialisto iÅ¡vada.Ä®vertindama aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo žemės sklype nei valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, nei kito miÅ¡ko nebuvo (CPK 185 straipsnis), todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo iÅ¡ dalies panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir sandorius. Tai konstatavus, kiti apeliacinių skundų argumentai tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti. Minėta, atsakovė S. N. individuali įmonė bylos nagrinėjimo metu pertvarkyta, todėl ji buvo pakeista teisių perėmėja UAB „Snieginos transportas (T. 3, b. l. 141-155, 159) (CPK 48 straipsnis)). Å i atsakovė patyrė 4 900 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas (T. 2, b. l. 6-7, 87-88; T. 3, b. l. 108-110), kurios jos naudai pagal suformuotÄ teismų praktikÄ priteisiamos ne iÅ¡ Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros, o iÅ¡ valstybės biudžeto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

E. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-141/2010; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Č. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartis byloje Generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija administracinėje, bylos Nr. AS143-438/2009; ir kt.). Atsakovės A. G. ir J. J. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 98 straipsnis). Tretysis asmuo Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jos darbuotojų dalyvavimu teismo posėdžiuose pirmosiose instancijos teismuose, tačiau, nepaisant tokių išlaidų realumo ir būtinumo (T. 2, b. l. 145-157;

T. 3, 28-31), pripažinus, kad Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje dalyvaujantiems asmenims turėtų padengti valstybė, bÅ«tų neprotinga iÅ¡ valstybės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas jos iÅ¡laikomai biudžetinei įstaigai. Dėl Å¡ios priežasties trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo metu Å iaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. ir 2009 m. balandžio 16 d. nutartimis atsakovių S. N. individualios įmonės bei A. G. ir J. J. atžvilgiu pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios atmetus ieÅ¡kinį naikintinos (CPK 151 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei UAB „Snieginos transportas“, į. k. 145642658, iÅ¡ valstybės 4 900 Lt (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi pritaikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre apie draudimÄ perleisti nuosavybės teises į 5,7370 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliai.Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi pritaikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovių A.

G. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 000 Lt vertės turto areÅ¡tÄ (Turto areÅ¡to akto Nr.: (duomenys neskelbtini)).SprendimÄ siųsti byloje dalyvaujantiems asmenimis ir Nekilnojamojo turto registrui bei Turto areÅ¡to aktų registrui. Teisėjai:Marytė Mitkuvienė Nijolė PiÅ¡kinaitė Vigintas ViÅ¡inskis