2023-11-08 Nr. AB-19420-3-61-3-08908-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-674-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08908-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Ukmergės rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami išnagrinėjus ginčą panaikinti skundžiamą atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir atsakovas, LGGRTC) sprendimą, kuriuo nurodoma atlikti tam tikrus veiksmus su J. K. paminklu Ukmergėje iki 2023 m. lapkričio 18 d. (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti skundžiamo LGGRTC sprendimo pakeisti (perkelti, nukelti) J. K. paminklą Ukmergėje, bei atitinkamų nurodymų Ukmergės rajono savivaldybės administracijai vykdymą, kol neišnagrinėtas pagrindinis bylos ginčas bei uždrausti bet kokiems subjektams ar asmenims atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų nukeliamas, perkeliamas ar kitaip keičiamas J. K. skirtas paminklas Ukmergėje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, reglamentuojančias administracinių teismų kompetenciją, nurodė, kad pareiškėjai teismo prašo panaikinti atsakovo LGGRTC sprendimą, kuriuo nurodoma atlikti tam tikrus veiksmus su J. K. paminklu Ukmergėje iki 2023 m. lapkričio 18 d., tačiau pareiškėjai skundžiamo akto nėra gavę ir kol kas gali remtis tik žiniasklaidos pateikiama vieša informacija, nežino skundžiamo akto rekvizitų, tikslios priėmimo datos, motyvų ir medžiagos, kurios pagrindu jis priimtas, atitinkamai pareiškėjai šioje stadijoje negali tiksliai suformuluoti išsamių teisinių argumentų dėl šio skundžiamo akto.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo turinį, prie jo pridėtus duomenis, viešus žiniasklaidos pranešimus, pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie tvirtintų, jog pareiškėjų nurodomas atsakovo Sprendimas (privalomas nurodymas savivaldybei dėl paminklo J. K. nukėlimo / perkėlimo / keitimo) šiai dienai realiai jau yra priimtas; pareiškėjai iš esmės remiasi tik prielaidomis ir tam tikra žiniasklaidos pranešimų interpretacija. Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodyti žiniasklaidos pranešimai neleidžia daryti išvadų, kad koks nors konkretus sprendimas dėl paminklo J. K. nukėlimo jau yra priimtas, nors dėl to vyksta diskusijos, o LGGRTC, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, tik siūlo ar rekomenduoja savivaldybei atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad LGGRTC šiuo metu jau yra priėmęs kokį nors privalomą sprendimą, kuris galėtų būti skundžiamas teismui.

Teismas padarė išvadą, jog šiuo metu tarp pareiškėjų ir atsakovo LGGRTC dar nėra kilusio ginčo viešojo administravimo srityje; nėra objektyvių duomenų apie priimtą skundžiamą aktą, t. y. privalomą nurodymą, kuris darytų įtaką pareiškėjų teisėms ir interesams bei galėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju negali būti naudojamas skundo trūkumų pašalinimo institutas, ir pareiškėjai negali būti įpareigojami pateikti skundžiamą aktą, kadangi nėra objektyvių duomenų, jog toks aktas iš viso būtų priimtas, taigi pareiškėjams šiuo metu dar nėra atsiradusi reikalavimo teisė.

Teismas pareiškėjų argumentus dėl teismo aktyvumo vertino kaip deklaratyvius ir spekuliatyvius. Teismas akcentavo, kad skundas gali būti priimtas tik jeigu yra be trūkumų, t. y. jame tiksliai ir aiškiai suformuluotas reikalavimas, nurodytas skundo pagrindas ir kt., o pareiga pateikti teismui skundžiamą aktą taip pat priklauso pareiškėjui, nesant pateikto skundžiamo akto skundo priėmimas ir bylos iškėlimas teisme yra negalimas. Teismas akcentavo, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar netaikymo gali būti sprendžiamas tik po to, kai teisme jau yra priimtas skundas (iškelta byla).

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir pradėti administracinės teisenos procesą.

Pareiškėjai nurodo, kad po skundžiamos irmosios instancijos teismo nutarties priėmimo kreipėsi į atsakovą ir gavo skundžiamo akto kopiją, kurią kartu su atskiruoju skundu pateikė pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir kolegialių institucijų priimti teisės taikymo aktai turi būti registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, tačiau skundžiamas LGGRTC sprendimas iki šiol nėra paskelbtas Teisės aktų registre. Pasak pareiškėjų, atsakovo akto apskundimui netaikoma senatis, kadangi pareiškėjai gina asmenines neturtines teises – velionio J. K. garbę, orumą, istorinį atminimą, o pareiškėjas, J. K. (duomenys neskelbtini) J. M. J., – dar ir savo paties bei savo šeimos garbę ir orumą, nors pareiškėjai reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškia.

Pareiškėjai pažymi, kad skundžiamu Sprendimu paminklas J. K. pripažintas propaguojančiu totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, kas yra nepagrįsta ir šiurkščiai žemina tiek J. K., tiek jo šeimos (ir pareiškėjo J. M. J.) garbę ir orumą, be to, iškraipo istorinę tiesą ir žeidžia viešajam interesui svarbią istorinę atmintį.

Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismui nenurodžius skundo trūkumų, pareiškėjai neturėjo galimybės teismui pateikti skundžiamo akto, todėl prašė pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą bei reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą.

Pareiškėjai 2023 m. spalio 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo skubos tvarka, pažymėdami, jog skundžiamas Sprendimas turi būti įvykdytas iki 2023 m. lapkričio 18 d., todėl byloje būtina kuo skubiau spręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą konstatavęs, jog tarp pareiškėjų ir atsakovo dar nėra kilusio ginčo viešojo administravimo srityje; nėra objektyvių duomenų apie priimtą skundžiamą aktą, t. y. privalomą nurodymą, kuris darytų įtaką pareiškėjų teisėms ir interesams bei galėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti pareiškėjus pateikti trūkstamus dokumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareiga pridėti skundžiamą aktą. Remiantis ABTĮ 56 straipsnio 5 dalimi įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

Nurodyti įpareigojimai sietini su tuo, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-277-822/2022).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundą ir su juo susijusius duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog skundo padavimo momentu tarp pareiškėjų ir atsakovo dar nebuvo kilusio ginčo viešojo administravimo srityje, kadangi pareiškėjų skunde nurodyti žiniasklaidos pranešimai (pvz., Delfi.lt“ portalo 2023 m. rugpjūčio 18 d. straipsnis „LGGRTC dėl K. paminklo Ukmergės savivaldybei pateikė netikėtą sprendimą: geresnio pasiūlymo nėra“ (el. b. I t., b. l. 28-32)), taip pat skunde nurodoma konkreti data, iki kada turi būti imamasi veiksmų dėl J. K. paminklo Ukmergėje (2023 m. lapkričio 18 d.) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų prašomas panaikinti atsakovo Sprendimas jau yra priimtas.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo instituto, savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimą, turėjo pareigą išaiškinti pareiškėjams ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą pateikti teismui ginčijamą aktą, pasiūlyti pareiškėjams kreiptis į atsakovą dėl šio akto pateikimo, o pareiškėjams neturint galimybės pateikti skundžiamą aktą, padėti jiems įgyvendinti jų teises ir išreikalauti jį iš atsakovo, o to nepadaręs, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai prašo apeliacinės instancijos teismo pradėti administracinę teiseną. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjų atskirojo skundo reikalavimas pradėti administracinę teiseną (t. y. priimti nagrinėti jų paduotą skundą) netenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinės teisenos procesas dar nėra pradėtas, iki kol nėra priimtas pareiškėjų skundas, nėra pagrindo imtis priemonių jų skundo reikalavimams užtikrinti. Pažymėtina, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą), prireikus imasi priemonių reikalavimui užtikrinti.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl byloje nedalyvaujančio asmens V. A. byloje pateiktų paaiškinimų, pažymi, jog, neišsprendus pareiškėjų skundo priėmimo klausimo, šių paaiškinimų priėmimo klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų J. M. J., Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė