2015-11-17 Nr. BB-4682-1-73-2-00018-2012-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-464-699/2015

Teisminio proceso Nr. 1-73-2-00018-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.21 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, Artūro Pažarskio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant 5 MGL (650 Lt, t. y. 188 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį D. B. išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti V. K. ir E. A., bet dėl jų priimtas nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, kuria nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

D. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, t. y. ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – 1959 m. pramoninės gamybos graižtvinį, pertaisomą, vienašūvį, 5,6 mm kalibro (duomenys neskelbtini) modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 19 d. neteisėtai laikė S. B. priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini), kol prie šio garažo realizavo už 500 Lt, perduodamas jį E. A..

Kasaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas D. Žiedas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą D. B. nutraukti.

Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, suvaržiusį kaltinamojo teises ir sukliudžiusį priimti teisingą galutinį procesinį sprendimą, nes bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais, gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, pažeidžiant privatumo, informacinio apsisprendimo bei nekaltumo prezumpcijas.

Nurodydamas datas, nuo kada nuteistajam taikytos operatyvinės priemonės (nuo 2011 m.), kokiu pagrindu (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2012 m. sausio 31 d. nutartis) ir dėl kokių veikų (BK 199, 1992 straipsniai), kada pradėtas ikiteisminis tyrimas (2012 m. balandžio 12 d.) ir dėl kokios veikos (BK 253 straipsnio 1 dalis), kasatorius teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (toliau – Operatyvinės veiklos) įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą išslaptinta operatyvinė medžiaga naudojama tame baudžiamajame procese, kurio pradėjimo tikslu ir buvo vykdytas operatyvinis tyrimas.

Dėl to ir nagrinėjama byla turėtų būti nagrinėjama dėl veikos, numatytos BK 199 ir (ar) 1992 straipsniuose. Tačiau teismai mano, kad byloje esančiuose operatyvinių veiksmų atlikimo 2012 m. gegužės 21 d. protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina BK 253 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Kasatoriaus nuomone, tokioje situacijoje abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 162 straipsnio reikalavimus, nes nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo išduotas leidimas panaudoti informaciją, surinktą kitoje baudžiamojoje byloje, t. y. nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl operatyvinio sekimo byloje gautų duomenų panaudojimo nagrinėjamoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009, 2K-120/2008, 2K-190/2013).

Be to, abiejų instancijų teismai nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015, kurioje nurodyta, kad operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektai, prokurorai, teikdami prašymus (teikimus) dėl slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, o teismai, priimdami sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą, pratęsti jų taikymą, turi tokius savo sprendimus vertinti pagrįstumo, proporcingumo siekiamam tikslui kontekste, t. y. turi būti įvertinta, ar yra išlaikoma įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo.

Kasatorius pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra panaudota informacija iš operatyvinio sekimo bylos, vykdytos dėl BK 199 ir (ar) 1992 straipsniuose numatytų nusikaltimų, tačiau joje nebuvo surinkti jokie duomenys apie nuteistojo vykdytą kontrabandą ar neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Dėl to kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo faktinių pagrindų nei vykdyti jo ginamajam operatyvinę veiklą, nei atlikti operatyvinius veiksmus. Be to, nagrinėjamoje byloje liko nepagrįstai neįvertintos itin svarbios aplinkybės, t. y. ar pirmosios instancijos teismas dėl apysunkio nusikaltimo, įvertinęs pateiktus duomenis pagrįstumo, proporcingumo siekiamam tikslui kontekste, būtų sankcionavęs operatyvinių priemonių atlikimą ir ar tokios pačios apimties; ar tiriant ir nagrinėjant bylą dėl apysunkio nusikaltimo galima panaudoti duomenis iš operatyvinio sekimo bylos, vykdytos dėl sunkių nusikaltimų.

Anot kasatoriaus, tai reiškia, kad nagrinėjamos bylos pagrindiniai įrodymai, kuriais pagrįstas D. B. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, gauti ne įstatymo nustatyta tvarka ir dėl to jais nebuvo galima remtis priimant šį nuosprendį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo vertinimui pripažinti operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis įrodymais, nesilaikė iš Operatyvinės veiklos įstatymo kylančių reikalavimų ir taip padarė esminius BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras teigia, kad priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų ir operatyvinės veiklos metu surinktus duomenis pagrįstai pripažino įrodymais, kuriais grindė nuteistojo D. B. kaltę. Be to, apeliacinės instancijos teismas laikėsi teismų praktikos, kad bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, būtina patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, ar duomenys, gauti atliekant operatyvinį tyrimą, yra patvirtinti kitų duomenų, gautų baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, ir nagrinėjamoje byloje tinkamai patikrino operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumą.

Šis teismas, patikrinęs byloje esančius operatyvinės bylos duomenis, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad operatyviniai veiksmai buvo atlikti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės priimtos nutarties pagrindu ir nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ar kitų straipsnių reikalavimų. Juolab kad operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis patvirtina baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gauti kiti duomenys, t. y. liudytojo G. J. parodymai. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas laikėsi baudžiamojo proceso reikalavimų, teismų praktikos, tinkamai patikrino operatyvinės veiklos metu surinktus duomenis ir pagrįstai pripažino, kad jie gauti įstatymų nustatyta tvarka.

Kartu prokuroras aptaria operatyvinių veiksmų atlikimo 2012 m. gegužės 21 d. protokoluose užfiksuotus duomenis, kurių pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, kasaciniame skunde cituojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015), ir nurodo, kad pagal Operatyvinės veikos įstatymo 9 straipsnį operatyvinis tyrimas gali būti atliekamas, kai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl to prokuroras teigia, kad pagal minėtas Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas operatyvinis tyrimas dėl apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, gali būti atliktas, o pagal teismų praktiką operatyvinio tyrimo byloje, vykdytoje dėl kitų sunkių nusikaltimų, gauta informacija apie tokią nusikalstamą veiką gali būti panaudota kaip įrodymas ir nagrinėjamoje byloje.

Atsiliepime teigiama ir tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl pažeistų BPK 162 straipsnio reikalavimų yra nepagrįsti. Prokuroras pažymi, kad operatyvinis tyrimas ir (ar) operatyvinė byla nėra baudžiamoji byla, kurios duomenys apie privatų asmens gyvenimą, gauti taikant baudžiamajame procese numatytas procesines prievartos priemones, kitoje baudžiamojoje byloje gali būti panaudoti tik minėtame BPK straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pagal operatyvinės bylos informaciją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, operatyvinės bylos informacija dėl tokios veikos Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka pagrįstai ir teisingai perduota į ikiteisminio tyrimo bylą. Aptariama operatyvinė informacija į jokią kitą baudžiamąją bylą nebuvo perduota ir jokioje kitoje baudžiamojoje byloje nebuvo naudojama, todėl kasatorius neteisingai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nepriėmus nutarimo ar nutarties dėl operatyvinės informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu buvo pažeisti BPK 162 straipsnio reikalavimai. Pagal BPK 162 straipsnį informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje aukštesniojo prokuroro nutarimu, o ne tik teismo nutartimi, kaip kad teigiama kasaciniame skunde. Apibendrinant atsiliepime teigiama, kad kasatoriaus ginamojo kaltė yra grindžiama ne tik operatyvinio tyrimo metu gauta informacija, bet ir nuteistųjų E. A., V. K., liudytojo G. J. parodymais, kitų byloje esančių bylos duomenų visuma. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad D. B. pripažintas kaltu, remiantis ne įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

Nuteistojo D. B. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų laikymosi

Kasaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas D. Žiedas prašo pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą D. B. nutraukti. Tokį prašymą kasatorius iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio pažeidimą, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo, nurodyto ir nuteistojo apeliaciniame skunde, neištaisė ir taip pats pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasatorius teigia, kad nagrinėjamos bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais, gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nesilaikant BPK 20 straipsnio, Operatyvinės veiklos įstatymo (galiojusio iki 2013 m. sausio 1 d.) nuostatų, todėl jais nebuvo galima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoti, kad teismai pažeidė įrodymų leistinumo reikalavimus, padarė nepagrįstas išvadas pripažįstant esant įrodytomis faktines bylos aplinkybes ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, neturi pagrindo.

Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus:

1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti;

2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos;

3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys. Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Be to, apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas duomenimis, gautais atlikus Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus, nelaikomas esminiu BPK pažeidimu, jei tokie duomenys teismo posėdyje yra tinkamai ištirti ir šiais duomenimis įrodinėjamos svarbios bylai aplinkybės nustatomos ir BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais.

Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų veiksmų atlikimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais klausimas spręstinas kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Tai turi būti atliekama vertinant operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumą, nustatant operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų ryšį su baudžiamojoje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, atliekant operatyvinius veiksmus gautą informaciją patikrinant BPK numatytais būdais. Tam tikro operatyvinio ar ikiteisminio tyrimo etapo galimi trūkumai savaime nereiškia, kad vėlesniuose to tyrimo etapuose ar to tyrimo pagrindu pradėtų kitų tyrimų metu surinkti duomenys turi būti laikomi neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2015).

Minėta, kad pagal Operatyvinės veiklos įstatymo (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos metu) 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus atitinkamuose BK straipsniuose, tarp jų ir 228 straipsnio 2 dalyje bei 253 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys atitinkami dokumentai – Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. sausio 31 d. teikimas ir tos pačios datos Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės nutartis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo – patvirtina buvusį teisinį pagrindą atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus dėl D. B. galbūt vykdomos nusikalstamos veikos. Skundžiamuose teismų sprendimuose konstatuota, kad šiuose dokumentuose yra nurodytas faktinis pagrindas atlikti operatyvinius veiksmus, t. y. operatyvinė informacija apie D.

B. kartu su kitais asmenimis galimai atliekamą akcizinių prekių kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL. Pažymėtina, kad atliekant šį operatyvinį tyrimą operatyvinių veiksmų 2012 m. gegužės 21 d. protokoluose yra užfiksuoti nuo 2012 m. vasario 11 d. iki 2012 m. kovo 1 d. vykę D. B. ir E. A. bei kitų asmenų telefoniniai pokalbiai apie šaunamąjį ginklą, kurių metu užmaskuotai kalbama apie ginklą (senas, be optikos, buvo paimtas išbandyti) ir apie jo (ginklo) pardavimą.

Tai reiškia, kad operatyvinio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta operatyvinė informacija apie D. B. galbūt įvykdytą dar ir kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Tokios informacijos pagrindu ir vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje būtent dėl šios nusikalstamos veikos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad operatyvinę informaciją apie nuteistojo padarytą minėtą nusikaltimą, patvirtina kiti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gauti duomenys, t. y. liudytojų G.

J., V. N., D. Bt., nuteistųjų V. K., E. A. parodymai, specialisto išvada, kita bylos rašytinė medžiaga. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas D. B. kaltę dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįstai grindė ir operatyvinio tyrimo metu gauta informacija, kurią patvirtina kiti byloje baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gauti duomenys. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir BPK 20 straipsnio 1, 4 dalies nuostatų nepažeidė.

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia ir tai, kad teismai pažeidė BPK 162 straipsnio reikalavimus, nes, anot kasatoriaus, byloje nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl operatyvinio sekimo byloje gautų duomenų panaudojimo nagrinėjamoje byloje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pagal operatyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją buvo pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, ir buvo panaudoti operatyviniai duomenys apie neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu.

Ši operatyvinė informacija į jokią kitą baudžiamąją bylą nebuvo perduota ir (ar) naudojama, todėl nėra jokio pagrindo teigti apie BPK 162 straipsnio reikalavimų pažeidimus.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Priešingai nei teigiama nuteistojo D. B. gynėjo kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė, priimtoje nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, o pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, o nuteistojo D. B. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais tenkinti kasatoriaus prašymo nėra pagrindo. Nesant nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. B. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis

Aldona Rakauskienė