2024-07-31 Nr. CB-5084-2-68-3-07374-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2911

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07374-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 23 d. paduotu atsakovų A. N. ir A. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai A. N. ir A. N. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ ieškinį atsakovams A. N. ir A. N. dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pagrindiniai atsakovų kasacinio skundo argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti sprendimą (nutartį), nes nepasisakė dėl daugumos pagrindinių atsakovų apeliacinio skundo argumentų. Iš esmės teismas tik pritarė pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo motyvams, apsiribodamas formaliais bendro pobūdžio teiginiais. Teismas pats įrodymų ir apeliacinio skundo argumentų neanalizavo ir tokios analizės pagrindu padarytų išvadų nepateikė.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ginčo išsprendimui taikydami niekinę (negaliojančią) Metodiką, pažeidė materialiosios teisės normas (CK 1.78 straipsnio 1 dalį, CK 1.80 straipsnį), paneigė niekinių sandorių instituto esmę, prasmę ir tikslus.

3. Teismai, konstatuodami, jog ne bendrijos nariai nediskriminuojami dėl didesnių mokamų mokesčių, netinkamai aiškino ir taikė, pažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo 221 straipsnio 2 dalį, 4 dalies 3 punktą.

4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, 221 straipsnio 4 dalies 3 punktą, reglamentuojančius bendrijos pareigą pateikti ne bendrijos nariui detalizuotas sąskaitas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje Nr. e3K-3-499-706/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-559-690/2016 ir kt. pateiktų išaiškinimų dėl sąskaitų ir jas pagrindžiančių dokumentų ne bendrijos nariui pateikimo prievolės turinio nustatymui, todėl nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovės jiems išrašytose sąskaitose faktūrose nėra detalizacijos, ir konstatavo, jog atsakovai negalėjo įsitikinti apskaičiuotų mokesčių pagrįstumu.

5. Iš atsakovo konkliudentinių veiksmų (daugybės kreipimųsi el. paštu, raštu (registruota pašto siunta) pateikto prašymo) ieškovei turėjo būti aišku, vadinasi ji buvo informuota, kad atsakovas neapmokės sąskaitų (yra sustabdęs prievolės vykdymą) iki ieškovė nepateiks informacijos, kurios pagrindu jis galės įsitikinti sąskaitų teisingumu, tačiau Bendrija piktybiškai neteikė atsakovui informacijos apie jam priskaičiuotus mokesčius, todėl atsakovas, skirtingai negu nurodyta pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime, teisėtai, pagrįstai ir sąžiningai, pasinaudojo prievolės vykdymo sustabdymu, kaip savigynos forma. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl prievolės vykdymo sustabdymo instituto normų taikymo, nors šis klausimas buvo keliamas apeliaciniame skunde, iš viso nepasisakyta.

6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų sampratą ir ne bendrijos narių pareigas apmokėti bendrojo naudojimo objektų priežiūros, išlaikymo ir kt. išlaidas (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnis, 7 straipsnio 1, 5 dalys, 221 straipsnio 4 dalies 3 punktas), nepagrįstai netaikė Sodininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio, kuriame yra įtvirtintas draudimas bendrijos pajamas skirti kitai, negu yra nustatyta bendrijos įstatuose, veiklai, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pareigą mokėti už nurodytą bendrai naudojamą turtą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovų A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovei V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 24 d., kodas ZN35517.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė