f61af2da-e8f2-4451-9cdf-e2fdeb23876b · Lietuvos apeliacinis teismas

                                   Civilinė byla Nr. 2A-615-370/20Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01583-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-79-232/2015 pagal ieÅ¡kovo T. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas T. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 101 999,66 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Nurodė, jog 2010-01-07 pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. B. tarnybinį praneÅ¡imÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 dėl T. B. ir M. P. galimai nusikalstamų veikų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį 228 straipsnio 2 dalį, kuris 2010-01-14 prokuroro nutarimu buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-514-09. Ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-514-09 organizavo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras G.

T.. 2010-04-26 ieÅ¡kovui praneÅ¡ta, jog jis įtariamas paėmęs kyšį. Ä®tarimai buvo abstraktÅ«s, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. IeÅ¡kovas laikotarpiu 2010-04-28 – 2010-05-12 gydėsi ligoninėje, po to iki 2010 m. liepos mėn. gydėsi ambulatoriÅ¡kai. IeÅ¡kovo gydymosi metu 2010-05-12 ir 2010-05-26 pas jį lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nai, kurie darė psichologinį spaudimÄ . Prokuroro G. T. 2010-06-03 nutarimu ieÅ¡kovui paskirta procesinė prievartos priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Kartu su procesine prievartos priemone nustatyti apribojimai: nebendrauti ir neieškoti ryšių su UAB „Vilniaus vandenys“ generaliniu direktoriumi D. N., rinkodaros skyriaus vadovu N. L., plėtros direktoriumi L. D., viešųjų pirkimų konsultantu S. L., gamybos direktoriumi V. K., bendrųjų reikalų direktoriumi A. K.. Ieškovui pritaikytos procesinės prievartos priemonės yra neteisėtos ir neproporcingos užsibrėžtam tikslui pasiekti, varžančios žmogaus teises ir laisves. Laikinas ieškovo nušalinimas nuo pareigų būtų užtikrinęs prokuroro siektus tikslus, o iš ieškovo laikinu nušalinimu nebūtų atimta teisė sugrįžti į savo pareigas.

Prokuroras atmestinai ir aplaidžiai iÅ¡tyrė bei netinkamai įvertino ieÅ¡kovo teisių varžymo bÅ«tinybę. Net ir tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės taikymas Å¡iuo atveju prokuroro požiÅ«riu formaliai atitiko procesinę ir materialinę nacionalinę teisę, jis turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu, nes pasirinktas, kai tam nebuvo bÅ«tinumo. Prokuroro iniciatyva buvo vykdomas psichologinis spaudimas, kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ atlikti ieÅ¡kovo, kaip mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimÄ už 2005-2009 metus.

Nuo 2010-04-26 iki 2013 m. spaudoje buvo publikuoti straipsniai, pažeidžiant teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos, teisės į privatumÄ . Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovas 2010-04-28 kreipėsi į LSDP Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu dėl narystės partijoje sustabdymo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos reikalavimui dėl žalos atlyginimo pripažinimo pagrįstu. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro G. T. veiksmai pasireiÅ¡kia tiek neteisėtu neveikimu, tiek neteisėtu veikimu, priimant ieÅ¡kovo atžvilgiu 2010-06-03 nutarimÄ .

Ä®tarimas ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas dėl apysunkio nusikaltimo, prokuroras turėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu taikyti BPK 157 straipsnyje įtvirtintÄ laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai buvo bÅ«tina, tačiau to nedarė. Kadangi dėl pritaikytos papildomos procesinės prievartos priemonės ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir nuo 2010-07-30 negavo konkrečių pajamų – darbo užmokesčio iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, todėl ieÅ¡kovui tokiais neteisėtais prokuroro G.

T. veiksmais padaryta turtinė žala sudaro 101 999,66 Lt negautų pajamų. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas patyrė ir neturtinę žalÄ . Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nai bendraudami su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovÄ gÄ sdino, reikalavo duoti parodymus prieÅ¡ aukÅ¡tas pareigas užimančius asmenis, dėl to 2010-04-28 ieÅ¡kovas buvo paguldytas į ligoninę. Gydantis ligoninėje psichologinis spaudimas ieÅ¡kovui buvo tęsiamas. Prokuroro G. T. priimtas nutarimas dėl procesinių prievartos priemonių ieÅ¡kovui galiojo nuo 2010-06-03 iki 2013-01-29, t. y. prokuroro neteisėti veiksmai truko beveik du su puse metų.

Dėl prokuroro procesinės prievartos priemonių nepagrįsto, neproporcingo ir tuo neteisėto taikymo ieÅ¡kovas prarado darbÄ , o kartu ir pajamas. Å iuo atveju neturtinės žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas jį apskaičiuojant taip: neteisėtu ir neproporcingu procesinės prievartos priemonės taikymu padarytÄ ieÅ¡kovo sveikatos pabloginimÄ , priteistina 100 000 Lt piniginė satisfakcija, taip pat dar 50 000 Lt ieÅ¡kovui priteisiant už Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nų ir prokuroro inicijuotus ir visiÅ¡kai su ikiteisminiu tyrimu nesusijusius mokestinius patikrinimus, taip vykdant psichologinį spaudimÄ dėl vykdytinų provokacinio turinio veiksmų LSDP narių atžvilgiu, už siekimÄ paneigti asmens teisę į gynybÄ , pareigÅ«nų spaudimÄ paveikti kitus dėl užimtų pareigų pažįstamus asmenis, neteisėtÄ jo asmens duomenų naudojimÄ Å¾iniasklaidos priemonėse, o dėl to jo reputacijos pablogėjimÄ ir pažeminimÄ vieÅ¡inant ikiteisminio tyrimo duomenis per žiniasklaidos priemones, galutinis neturtinės žalos dydis –150 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad tokio pobÅ«džio bylose pirmiausia bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ . Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 dėl ieÅ¡kovo T. B. ir M. P. galimai nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2009-11-23 ir atliekamas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, remiantis vyresniojo specialisto V.

B. tarnybiniu praneÅ¡imu apie duomenis, gautus vykdant operatyvinio tyrimo byloje Nr. OT – 020-2009 dėl UAB ,,Vilniaus vandenys“ aprÅ«pinimo ir Å«kio tarnybos virÅ¡ininko T. B. galimai nusikalstamų veiksmų. Tyrimas pradėtas gavus informacijos, jog ieÅ¡kovas galimai reikalauja ir gauna neteisėtÄ atlygį iÅ¡ UAB „Vilniaus vandenys“ organizuojamuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose dalyvaujančių bendrovių už tai, kad pasinaudodamas savo pareigomis darytų įtakÄ UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimams, kad konkursus laimėtų reikiamos bendrovės. Tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl ieÅ¡kovo, bet ir dėl kitų UAB „Vilniaus vandenys“ vadovaujančių darbuotojų, bei vieÅ¡uosiuose pirkimuose dalyvavusių asmenų, todėl buvo didelės apimties.

Teismas nustatė, kad nepasitvirtino, jog tyrimas bÅ«tų nepagrįstai vilkinamas, nes tyrime atlikta didelis kiekis parengtinio tyrimo veiksmų. Teismo teigimu, kadangi bylÄ tiriant buvo bÅ«tina užtikrinti, kad įtariamieji kuo mažiau susižinotų tarpusavyje, uždraudimas ieÅ¡kovui bendrauti su asmenimis, kurie įtariami analogiÅ¡komis veikomis, piktnaudžiaujant tarnyba bei kyÅ¡ininkaujant toje pačioje darbovietėje, uždraudimas jiems tarpusavyje bendrauti, atitiko tyrimo tikslus ir nepagrįstai nesuvaržė įtariamųjų teisių.

Teismas nustatė, kad įtarimai ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti pagrįstai remiantis tarnybiniu praneÅ¡imu apie operatyvinio tyrimo byloje specialiomis tinkamai sankcionuotomis techninėmis pasiklausymo priemonėmis gauta informacija, apie jo ir kito asmens galimai nusikalstamas veikas. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ buvo nutrauktas, teismo teigimu, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neteisėtai. Ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nebuvo panaikinti, todėl teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti juos neteisėtais.

IeÅ¡kovui taikyta Å¡velniausia baudžiamajame procese numatyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei ribojimai bendrauti su kitais tame pačiame ikiteisminiame tyrime įtariamais UAB „Vilniaus vandenys“ vadovaujančiai darbuotojais buvo pagrįstas objektyviu poreikiu, kad minėti asmenys tarpusavyje nesusižinotų, teismo manymu yra pateisinamas. Teismas pažymėjo, kad laikinas ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimas nuo pareigų negali bÅ«ti laikomas lengvesne prievartos priemone įtariamajam ir bÅ«tų sukėlusi ieÅ¡kovui netgi sunkesnes pasekmes, nes pasunkintų ieÅ¡kovo galimybes įsidarbinti visÄ tyrimo laikotarpį.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo procesas nepagrįstai užtruko, pažymėdamas, kad asmuo, kuriam praneÅ¡ama apie įtarimus, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali praÅ¡yti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimÄ , jeigu jis mano, kad egzistuoja nepateisinamo delsimo požymiai. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas tokia teise aktyviai naudojosi pateikdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, 2012-03-27 ieÅ¡kovo skundas nebuvo patenkintas, teismui konstatavus, jog tyrimo terminas pateisinamas didele bylos apimtimi tuo, kad didelė dalis nusikalstamų veikų atlikta grupėje asmenų, kratų metu gautų duomenų kompiuterinėse laikmenose užfiksuotų įrodymų tyrimu, didele garso įrašų apimtimi bei jų ekspertizėmis.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-29 nutartyje, priimtoje dėl analogiÅ¡ko ieÅ¡kovo skundo, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo skundo argumentai, kad bylos vilkinamas nepagrįsti, bet pažymėjęs ikiteisminio tyrimo trukmę, skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo prokurorÄ tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu užbaigti per tris mėnesius. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę pasinaudoti ir pasinaudojo galimybe apginti savo teisę į ikiteisminio tyrimo atlikimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , dėl to tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų.

Dėl žalos atlyginimo teismas nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo dėl patirtų jo teisių suvaržymų patiria nuostolius negavęs pajamų iÅ¡ savo veiklos, jis turi teisę reikalauti negautos naudos kaip netiesioginių nuostolių. IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas Å¡alių susitarimu, jis nebuvo sulaikytas ar suimtas, jam nebuvo taikyti kitokie apribojimai dirbti, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį teismas laikė neįrodytÄ . IeÅ¡kovas neturtinę žalÄ grindė dėl ikiteisminio tyrimo pablogėjusia sveikata, tuo, jog buvo gydytas ligoninėje, vėliau poliklinikoje, tačiau teismas atmetė ir šį reikalavimÄ nurodęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir žalos bei žalos dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas T. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas neatskleidė bylos esmės.

2. Teismas neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų, sprendime rėmėsi tik Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktais argumentais. Ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, kad ikiteisminio tyrimo pradžios pagrindas – 2009-11-23 Specialiųjų tyrimų tarnybos agento D. A. tarnybinis pranešimas buvo intelektualiai suklastotas, į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Prokuroro 2010-01-14 nutarime sujungti ikiteisminius tyrimus nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514/09 buvo pradėtas nuo 2008-11-23.

Atsižvelgiant į minėtame procesiniame dokumente nurodytÄ ikiteisminio tyrimo datÄ , yra pagrindo manyti, kad prokuroras jame nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes buvusias tuo metu. Taip pat prokuroro 2013-01-29 nutarime nurodyta, kad 2013-01-23 pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal 2013-01-28 Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ . Ä®vertinus minėtame nutarime nurodytÄ tarnybinio praneÅ¡imo bei ikiteisminio tyrimo datÄ darytina iÅ¡vada, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neturint tam pagrindo.

Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas.

3. Ieškovo pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo ne pripažinti bendrai ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmus neteisėtais, bet įvertinti ir išnagrinėti ar konkretus prokuroras G. T., parinkdamas procesinės prievartos priemonę ieškovui, tai padarė neteisėtai, tačiau teismas šių aplinkybių neištyrė. Prokuroro G. T. ieškovui pritaikytos procesinės prievartos priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pritaikymo būdas ir turinys yra neteisėti.

Prokuroras parinkdamas ieÅ¡kovui procesinę prievartos priemonę turėjo įvertinti, ar tikslinga anksčiau neteistam ieÅ¡kovui pritaikyti tokiÄ procesinę prievartos priemonę, dėl kurios paskyrimo Å¡is neteks darbo, nes buvo uždrausta bendrauti su UAB ,,Vilniaus vandenys“ generaliniu direktoriumi, gamybos direktoriumi, bendrųjų reikalų direktoriumi (kuris buvo ieÅ¡kovo tiesioginis vadovas), viešųjų pirkimų konsultantu, viešųjų pirkimų padalinio vadovu. Neteisingas procesinių prievartos priemonių ikiteisminiame tyrime ieÅ¡kovui paskyrimas nulėmė tai, kad konstitucinės ieÅ¡kovo teisės į darbÄ , bendravimÄ buvo suvaržytos nepagrįstai ir neproporcingai, taip pat nepateisinamai ilgam laikui.

Prokuroras turėdamas tikslÄ taikyti ieÅ¡kovui procesinę prievartos priemonę, kad Å¡is netrukdytų procesui ar nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galėjo paskirti BPK 157 straipsnyje įvertintÄ procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, kurios taikymas ieÅ¡kovui ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų atitikęs proporcingumo principo esmę.

4. Pagrindinė sÄ lyga, pateisinanti procesinės prievartos priemonės taikymÄ , yra pagrįstas įtarimas, kad asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Ikiteisminio tyrimo pradžioje ieÅ¡kovas buvo įtariamas paėmęs kyšį, tačiau tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, taip pat nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytÄ , tačiau didesnę nei 1 MGL dydžio kyÅ¡io sumÄ . Tokie nurodyti įtarimai ieÅ¡kovui nepakito iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡liko ieÅ¡kovui taikyta neproporcinga procesinė prievartos priemonė – nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių asmeniÅ¡kai ar per kitus asmenis su prokuroro 2010-06-03 nutarime nurodytais asmenimis.

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas nepasisakė ir tuo pažeidė CPK 235 straipsnio 1 dalies nuostatÄ . Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus:1. Nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro neteisėtų veiksmų, byloje nėra pagrindo taikyti valstybės atsakomybę, nes nėra visų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nebuvo panaikinti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti juos neteisėtais.

2. Nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti kaip žalos atlyginimÄ darbo užmokestį, kurį jis bÅ«tų gavęs, dirbdamas UAB ,,Vilniaus vandenys“, nes ieÅ¡kovas nėra pateikęs įrodymų, kad minėtu laikotarpiu neturėjo galimybės įsidarbinti ir turėti darbo pajamų. Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas Å¡alių sutarimu, todėl ieÅ¡kovo argumentai dėl negautų pajamų, teismo pagrįstai buvo atmesti.

3. Nors ieÅ¡kovas skunde akcentuoja nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ esančiÄ techninę klaidÄ , tačiau neaiÅ¡ku, kaip ji siejama su ieÅ¡kinio reikalavimais. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus:1. IeÅ¡kovo skunde dėstomos ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 pradėjimo aplinkybės ir Å¡iame ikiteisminiame tyrime iki 2010-01-14 (kai ikiteisminiai tyrimai Nr. 07-1-502-10 ir Nr. 07-1-514-09 prokuroro nutarimu buvo sujungti) atliktų procesinių veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas nėra susiję su ieÅ¡kovo teisėmis ar teisėtais interesais, t. y. su ieÅ¡kovo teise į žalos atlyginimÄ .

2. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl teisinio pagrindo nebuvimo atliekant operatyvinius veiksmus jo atžvilgiu. Įtarimai ieškovui buvo pareikšti pagrįstai remiantis tarnybiniu pranešimu apie operatyvinio tyrimo byloje specialiomis tinkamai sankcionuotomis techninėmis pasiklausymo priemonėmis gauta informacija apie ieškovo ir kito asmens galimai nusikalstamas veikas. Operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti teismo.

3. IeÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų atsakovės veiksmų. Taip pat neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo negautų pajamų (darbo užmokesčio) bei neturtinės žalos ir jo atžvilgiu vykusio ikiteisminio tyrimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Nagrinėjamos bylos bei prie bylos pateiktos medžiagos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. sausio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 dėl ieÅ¡kovo T.

B. ir M. P. galimai nusikalstamų veikų ir atliekamas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje pagal požymius nusikalstamų veikų numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimo), 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimo) ir BK 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimo tarnyba), remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. B. tarnybiniu pranešimu apie duomenis, gautus vykdant operatyvinio tyrimo byloje Nr. OT-020-2-2009 dėl UAB ,,Vilniaus vandenys“ Aprūpinimo ir ūkio tarnybos viršininko T.

B. galimai nusikalstamų veiksmų. Ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. sausio 14 d. nutarimu buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 pradėto 2009 m. lapkričio 23 d. dėl galimo UAB ,,Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus D. N., gamybos direktoriaus V. K., pardavimo ir rinkodaros direktoriaus N. L., plėtros direktoriaus L. D., generalinio direktoriaus padėjėjo L. R. piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str. 3 d.), kyšininkavimo (BK 225 str. 2 d. ir 5 d.), dokumentų klastojimo (BK 300 str.) bei galimų UAB ,,Vilteka“ direktoriaus T.

S. nusikalstamų veiksmų (BK 227 str. 1 d., 300 str.). Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2010 m. birželio 3 d. nutarimu T. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. T. B. įpareigotas nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių asmeniÅ¡kai ar per kitus asmenis su D. N., N. L., L. D., S. L., V. K., A. K., I. D.. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2013 m. sausio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514-09 ieÅ¡kovo atžvilgiu nutrauktas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu, iki ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatyto termino nepavyko surinkti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jam pateiktÄ Ä¯tarimÄ , kad ieÅ¡kovas su D.

N. organizuojant vieÅ¡Ä pirkimÄ UAB „Vilniaus vandenys“ Å¡ilumos mazgų atnaujinimo darbams bei centrinio sandėlio, esančio Savanorių per. 112 stogo remonto darbams atlikti padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 1 dalyje bei BK 228 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas (ieÅ¡kovas) ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į ieÅ¡kovo reikalavimo esmę, netinkamai vertino byloje esančius įrodomus bei neiÅ¡tyrė visų byloje pateiktų įrodymų, netinkamai įvertino prokuroro nutarimo skirti ieÅ¡kovui procesinės prievartos priemones pagrįstumo ir proporcingumo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų, nes jie sudaro apeliacijos objektÄ .

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje keliamus reikalavimus atlyginti žalÄ grindė neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais pradedant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, procesinių prievartos priemonių nepagrįstumu bei neproporcingumu, bei jų taikymu nepateisinamai ilgÄ laikÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiÅ«riu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga gali bÅ«ti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Kita vertus, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikÅ¡mę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi bÅ«ti atliekami kompleksiÅ¡kai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visÄ Å¡iÄ informacijÄ laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiÅ«riu turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių iÅ¡vadų pagrindu spręsti apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ .

Nustatyta, kad dėl ieÅ¡kovo 2010 m. sausio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 dėl įtarimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , nurodytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos praneÅ¡imu apie duomenis, gautus vykdant operatyvinį tyrimÄ byloje Nr. OT-020-2-2009. Operatyvinis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijÄ apie tai, kad T. B. galimai reikalauja ir gauna neteisėtÄ atlygį iÅ¡ UAB „Vilniaus vandenys“ organizuojamuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose dalyvaujančių bendrovių už tai, kad pasinaudodamas savo pareigomis darytų įtakÄ UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimams, kad konkursus laimėtų reikiamos bendrovės. Atliekant tyrimÄ gauta duomenų apie tai, kad T.

B. 2009-11-23 galimai gavo nenustatytos sumos neteisėtÄ atlygį iÅ¡ UAB ,,Inžinerinių sistemų instaliacija“ direktoriaus už tai, kad pasinaudodamas savo pareigomis inicijuotų sutarties pasiraÅ¡ymÄ dėl darbų atlikimo. Taip pat buvo disponuojama informacija, kad UAB ,,Inžinerinių sistemų instaliacija“, 2009 m. laimėjusi UAB ,,Vilniaus vandenys“ skelbtus konkursus, atliko Å¡ilumos mazgų atnaujinimo darbus ir UAB ,,Vilniaus vandenys“ centrinio sandėlio stogo remonto darbus. IÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2013 m. sausio 29 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gautais ir užfiksuotais duomenimis (garso ir vaizdo įraÅ¡ais, padarytais technines priemones panaudojus specialia tvarka).

IÅ¡ minėtame nutarime pateiktų 2009 m. lapkričio 18 d., 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. užfiksuotų pokalbių matyti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo turima konkrečių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas, dirbdamas UAB ,,Vilniaus vandenys“ (perkančiojoje organizacijoje) ir dėl to galėdamas tiesiogiai, ar netiesiogiai daryti įtakÄ viešųjų pirkimų procedÅ«roms, su įmonės direktoriumi aptarinėjo bÅ«simus neoficialius susitikimus su potencialaus tiekėjo atstovu ir su Å¡iuo asmeniu susitiko.

Susitikimų metu buvo kalbama apie konkrečius UAB ,,Vilniaus vandenys“ atliekamus ir planuojamus remonto darbus, jų kainas, poveikį atitinkamus dokumentus turintiems pasiraÅ¡yti bendrovės darbuotojams bei kaip atlygį už Å¡iuos veiksmus įvardijant konkrečias tyrimo nenustatytas sumas. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įtarimai ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti pagrįstai remiantis tarnybiniu praneÅ¡imu apie operatyvinio tyrimo metu gautÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo ir kito asmens galimai nusikalstamas veikas.

PraneÅ¡ime apie įtarimÄ iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ esamoje situacijoje įtarti ieÅ¡kovÄ padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus bei pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir imtis procesinių prievartos priemonių ieÅ¡kovo atžvilgiu. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, procesiniuose dokumentuose įraÅ¡ant tikrovės neatitinkančius duomenis.

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pagrįstai ir teisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimÄ apelianto atžvilgiu. Apeliaciniame skunde akcentuojama Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2010 m. sausio 14 d. nutarime sujungti ikiteisminius tyrimus padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida nurodant, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514/09 buvo pradėtas ne nuo 2009 m. lapkričio 23 d., o nuo 2008 m. lapkričio 23 d., prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad prokuroras jame nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes buvusias tuo metu.

Taip pat apelianto nurodoma Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2013-01-29 nutarime įraÅ¡yta ikiteisminio tyrimo pagal 2013-01-28 Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ pradėjimo data 2013-01-23 nurodyta akivaizdžiai padarius raÅ¡ymo apsirikimÄ . Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pradžios pagrindas – 2009-11-23 Specialiųjų tyrimų tarnybos agento D. A. tarnybinis praneÅ¡imas buvo intelektualiai suklastotas, į jį įraÅ¡ant tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl ieÅ¡kovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas pradėtas nepagrįstai.

Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514-09 buvo pradėtas dėl kitų UAB ,,Vilniaus vandenys“ darbuotojų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų vykdant dumblo apdorojimo įrenginių projektavimo ir statybos darbų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . Ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas 2010 m. sausio 7 d., ieÅ¡kovui nebuvo inkriminuojamos minėto vieÅ¡ojo pirkimo metu galimai atliktos nusikalstamos veikos. IeÅ¡kovo nurodomas ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 pradėjimo pagrindas nėra susiję su ieÅ¡kovui pareikÅ¡tais įtarimais.

Dėl to ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 pradėjimo aplinkybės ir Å¡iame ikiteisminiame tyrime iki 2010 m. sausio 14 d. atliktų veiksmų teisėtumas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas vertinant ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ nagrinėjamu atveju. Kaip minėta, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2010 m. birželio 3 d. nutarimu ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei įpareigotas ieÅ¡kovas nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių asmeniÅ¡kai ar per kitus asmenis su nutarime nurodytais asmenimis.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovui pritaikytos procesinės prievartos priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti – pritaikymo bÅ«das ir turinys yra neteisėti. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, bÅ«tina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslÄ : skiriant Å¡ias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir teisminį nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi bÅ«ti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus bÅ«tinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimÄ . Pagal Lietuvos teismų praktikÄ pagrįsto įtarimo kaip bÅ«tinosios procesinės prievartos priemonės teisėtumo sÄ lygos buvimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje).

Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 medžiagos matyti, kad skiriant ieÅ¡kovui procesinės prievartos priemones, egzistavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusiais duomenimis pagrįstas įtarimas, kad jis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡vados dėl faktinių duomenų pakankamumo įtarimui pagrįsti nurodytos ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2010 m. birželio 3 d. nutarime ieÅ¡kovui paskirti kardomÄ jÄ priemonę, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas įtariamas tuo, jog bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB ,,Vilniaus vandenys“, priklausančios Vilniaus miesto savivaldybei, aprÅ«pinimo ir Å«kio skyriaus virÅ¡ininku, veikdamas kartu su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB ,,Vilniaus vandenys“ generaliniu direktoriumi D.

N., pareikalavo ir priėmė kyšį už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant procesinių prievartos priemonių skyrimÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovui buvo skirtos Å¡velniausios ir savo pobÅ«džiu mažiausiai asmens teises varžančios procesinės prievartos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas buvo įtariamas padaręs nusikaltimus, susijusius su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kyÅ¡ininkavimu, papirkimu, atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo bÅ«tina užtikrinti, kad įtariamieji analogiÅ¡komis neteisėtomis veikomis kuo mažiau susižinotų tarpusavyje, dėl to uždraudimas ieÅ¡kovui bendrauti su kitais asmenimis, kurie buvo įtariamaisiais neteisėtomis veikomis toje pačioje darbovietėje, atitiko procesinėms prievartos priemonėms keliamus tikslus.

Be to, BPK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukÅ¡tesniajam prokurorui. Nors apeliantas skunde teigia, kad prokuroras turėdamas tikslÄ taikyti ieÅ¡kovui procesinę prievartos priemonę, kad Å¡is netrukdytų procesui ar nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galėjo paskirti BPK 157 straipsnyje įvertintÄ procesinę prievartos priemonę, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pasinaudojęs BPK įtvirtinta teise apskųsti jam pritaikytas procesines prievartos priemones, ar jas prašęs pakeisti.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo savo teise baudžiamojo proceso tvarka skųsti prokuroro nutarimo dėl procesinės prievartos priemonių skyrimo, patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo ne visas gynybos priemones arba nematė pagrindo nutarimų priėmimo metu apskųsti instancine tvarka. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad laikinas ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimas nuo pareigų bÅ«tų sukėlęs ieÅ¡kovui netgi sunkesnes pasekmes, nes apsunkintų ieÅ¡kovo galimybes įsidarbinti visÄ tyrimo laikotarpį.

Be to, byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovui pritaikytų procesinių prievartos priemonių sukeltos žalos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas su UAB ,,Vilniaus vandenys“ darbo sutartį nutraukė 2010 m. liepos 30 d. DK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, t. y. šalių sutarimu. Dėl to laikytina neįrodytu priežastinis ryšys tarp ieškovo negautų pajamų (darbo užmokesčio) ir jo atžvilgiu taikytų procesinių prievartos priemonių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007).

Teisėsaugos valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nebuvo panaikinti, pripažinti neteisėtais, taip pat nėra pagrindo juos pripažinti neteisėtais ir civilinės teisės aspektu.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad viso ikiteisminio tyrimo metu jam pareikÅ¡ti įtarimai nepakito, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad dėl to jam pritaikytos procesinės prievartos priemonės turėjo bÅ«ti panaikintos ar pakeistos. Juo labiau, kad kaip minėta, pats ieÅ¡kovas prokuroro nutarimo dėl jam pritaikytų procesinių prievartos priemonių neskundė. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti prokuroro G. T. neteisėtų veiksmų, ar juo labiau suinteresuotumo, taikant ieÅ¡kovui procesines prievartos priemones.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad prokuroras veikė vykdydamas pareigÄ , nustatytÄ BPK 2 straipsnyje, ir kardomoji priemonė atitiko BPK 119 straipsnyje nustatytÄ jos paskirtį. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2013 m. sausio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514-09 ieÅ¡kovo atžvilgiu nutrauktas Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei procesinės prievartos priemonių pritaikymas buvo neteisėti ab initio. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad procesinės prievartos priemonės jam taikytos nepateisinamai ilgÄ laikÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad procesinės prievartos priemonės ieÅ¡kovui buvo taikytos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2010 m. birželio 3 d. nutarimo pagrindu ir galiojo iki Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2013 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514-09 ieÅ¡kovo atžvilgiu nutrauktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į teisingÄ teismÄ , tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vertinama bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumÄ apskritai, bet jos pagrįstumÄ .

Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 trukmė buvo sÄ lygota didelės apimties, nes tirtos 32 nusikalstamos veikos, įtarimai buvo pareikÅ¡ti 9 įtariamiesiems, dauguma tiriamų nusikalstamos veikos epizodų buvo susiję su viešųjų pirkimų vykdymu. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik ieÅ¡kovo, bet ir kitų asmenų, tarp jų ir UAB ,,Vilniaus vandenys“ darbuotojų atžvilgiu, buvo atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų – apklausti įtariamieji, atliktos kratos, daiktų apžiÅ«ros, skirti objektų tyrimai, gautos specialistų iÅ¡vados, atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovo galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo tiriamos ne atsietai, o kartu su kitais įtariamaisiais, siekiant iÅ¡tirti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog procesas truko neprotingai ilgÄ laikÄ . Dėl to nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad procesinės prievartos priemonės ieÅ¡kovui taikytos pernelyg ilgÄ laiko tarpÄ . Be to, kaip minėta, ieÅ¡kovas neskundė prokuroro nutarimo, kuriuo jo atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumo, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, prieÅ¡ingai nei nurodė apeliantas, atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

TeisėjaiKazys Kailiūnas Danguolė Martinavičienė  Gintaras Pečiulis