AS-438-774-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS438 – 774/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02457-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. V. 2012 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 8P-42 „Dėl antstolio R. V. pavadavimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 8P-42) 1 ir 3 punktus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo R. V. skundą.

Teismas konstatavo, jog, kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamo Įsakymo Nr. 8P-42, pastarojo 1 punktu Lietuvos Respublikos teisingumo ministras skyrė antstolį N. A. pavaduoti antstolį R. V. nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. įskaitytinai. Teismo vertinimu, pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2012 m. rugsėjo 21 d., taigi pats pavadavimo faktas jau yra įvykęs, todėl, teismo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje Įsakymo Nr. 8P-42 1 punkto panaikinimas, kuriuo N. A. paskirtas pavaduoti R. V., pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukeltų. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, konstatuotina, kad Įsakymo Nr. 8P-42 1 p. teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas teismų, o pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakytina priimti nagrinėti (Aadministracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Įsakymo Nr. 8P-42 3 punktą, kuriuo nustatyta, kad antstolis R. V. už pavadavimą privalo mokėti jį pavaduojančiam antstoliui N. A. po 676 Lt už kiekvieną pavadavimo dieną. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šis reikalavimas yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti Įsakymo Nr. 8P-42 1 punkto, todėl atsižvelgdamas į tai, kad minėtas reikalavimas nenagrinėtinas teismų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dalyje dėl Įsakymo Nr. 8 P-42 3 punkto panaikinimo taip pat atsisakė priimti nagrinėti.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. ABTĮ 5 straipsnio l dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokia teisė, anot pareiškėjo, taip pat yra numatyta ir pagrindiniame šalies įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Tačiau, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo tokią teisę, nežiūrint to, kad teismui buvo nurodyta, jog skundžiamu įsakymu, jam buvo padaryta turtinė žala, nes atsakovas nustatydamas pareiškėjui piniginę prievolę mokėti kitam asmeniui viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė mano turtinius interesus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas savo neteisėtais veiksmais nustatė pavadavimo terminą nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. įskaitytinai, t. y. 7 dienom, nors buvo prašomas trumpesnis terminas, bei nustatė mokėti pareiškėjui po 676 litus už kiekvieną pavadavimo diena, tokiais savo neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarydamas 4732 litų (7*676 Lt = 4732 Lt) turtinę žalą.

2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik savo vertinimu, kuris yra akivaizdžiai neteisingas ir neprotingas, nes, anot pareiškėjo, skundžiamas įsakymas negali būti pripažintas nesukeliančiu teisinių pasekmių, jei kiekviena pavadavimo diena buvo įvertinta 676 lt. Anot pareiškėjo, pavadavimo trukmė jam yra labai svarbi, nes tai jam sukelia turtines pasekmes, o nuo pavadavimo dienų skaičiaus priklauso mokėtina piniginė suma.

3. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas yra nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies l punktas), tačiau nenurodė į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, nors, konstatavęs, jog byla nenagrinėtina teismo (ABTĮ 37 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismas privalėjo tai padaryti. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tokios pareigos nevykdė, todėl teismo nutartis yra naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai spendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas ginčija Įsakymo Nr. 8P-42 1 ir 3 punktus, kuriais Lietuvos Respublikos teisingumo ministras skyrė antstolį N. A. pavaduoti antstolį R. V. nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. įskaitytinai, be to, nustatė, kad antstolis R. V. už pavadavimą privalo mokėti jį pavaduojančiam antstoliui N. A. po 676 Lt už kiekvieną pavadavimo dieną.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant ar šie Įsakymo Nr. 8P-42 punktai, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina įvertinti jų atitiktį bendriesiems administracinio akto požymiams.

Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas), t. y. jame konkretaus subjekto atžvilgiu turėtų būti numatyti tam tikri privalomi vykdyti įpareigojimai, duodami nurodymai ar išdėstomi kiti viešojo administravimo institucijos vardu priimti sprendimai, galintys įtakoti konkretaus asmens teises ir pareigas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Įsakymo Nr. 8P-42 1 ir 3 punktai nėra vien tik rekomendacinio ar informacinio pobūdžio, pareiškėjo atžvilgiu sukėlė konkrečiai apibrėžtas teisines pasekmes – nustatė kas konkrečiu laikotarpiu privalėjo pavaduoti pareiškėją (antstolį R. V.) ir kiek antstolis R. V. už pavadavimą privalo mokėti jį pavaduojančiam antstoliui. Taigi minėtais Įsakymo punktais buvo patvirtintos pareiškėjui tenkančios pareigos, taip pat suformuluotos kito jo teisinį statusą (einamas pareigas, vykdomas funkcijas), taip pat finansines prievoles kitų asmenų atžvilgiu įtakojančios nuostatos. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ta aplinkybė, jog ginčijamo Įsakymo Nr. 8P-42 1 ir 3 punktai pareiškėjo skundo padavimo teismui metu jau buvo įvykdyti nešalina jų privalomo teisinio pobūdžio ir nėra įstatymuose numatyta teisine kliūtimi jų teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui teisme.

Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, panaikinama, perduodant šiam teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti, perduodant šiam teismui pareiškėjo R. V. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas