f618f9c0-b85e-4399-a653-e8f7d6a6ac73 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-28914-947/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21764-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė – Stanienė,sekretoriaujant Kamilei Trainei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai G. L. ir jos atstovei advokatei G. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A.

L., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos reikalavimai ir argumentai PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po (duomenys neskelbtini) Ž. L. mirties jo palikimÄ (faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti) priėmė jo sutuoktinė pareiÅ¡kėja G. L. (el. b. l. 1-2).PareiÅ¡kėja nurodė, kad po Ž. L. mirties liko ½ dalis santuokoje įgyto buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (el. b. l. 10-11).

Å is turtas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7KV-573, pagrindu. PareiÅ¡kėja po sutuoktinio mirties pas notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo nesikreipė, palikimÄ priėmė, pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Po palikėjo mirties atsiradusiu turtu pareiÅ¡kėja rÅ«pinasi, juo naudojasi, prižiÅ«ri ir moka mokesčius. Palikėjas turėjo sÅ«nų A. L. (el. b. l. 7). PareiÅ¡kėja taip pat yra gavusi teismo leidimÄ priimti Ž. L. palikimÄ nepilnamečio vaiko A.

L. vardu (el. b. l. 37-38). Suinteresuotų asmenų argumentai Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių palikėjo palikto turto priėmimÄ valdyti (el. b. l. 54-56). Byla nagrinėta, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad palikėjo paveldimÄ turtÄ sudaro nekilnojamasis turtas, todėl nėra susiję su suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis, taip pat nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikimo perėjimÄ valstybei. (el. b. l. 49-50).

Byla nagrinėta, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkinamas. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl faktinių aplinkybių IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis Ž. L. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties 2016 m. kovo 14 d. VÄ® Turto bankas kreipėsi į Kauno miesto 17-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo perėjimo valstybei, užvesta paveldėjimo byla Nr. 17-49/2016 (el. b. l. 36).

Apie tai, kad užvesta paveldėjimo byla pareiÅ¡kėja buvo informuota raÅ¡tu (el. b. l. 35). Po palikėjo mirties liko jam kartu su pareiÅ¡kėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10-11). Å is turtas įgytas pareiÅ¡kėjos ir palikėjo santuokos metu. Byloje nėra duomenų, kad į šį turtÄ pretenduotų kiti paveldėtojai. Palikėjo vaikas A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su pareiÅ¡kėja adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8).

Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja liko gyventi bute, prižiÅ«ri ir naudojasi turtu, moka mokesčius už nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14-34).2017 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismas pareiÅ¡kėjai davė teismo leidimÄ priimti po palikėjo Ž. L. mirties atsiradusį palikimÄ nepilnamečio vaiko A. L. vardu pagal paveldimo turto apyraÅ¡Ä (el. b. l. 37-38). Liudytojas P. L. teismo posėdyje paliudijo, kad yra Ž. L. tėvas. Iki sÅ«naus mirties pareiÅ¡kėja gyveno savo bute su savo ir Ž.

L. sÅ«numi A. L.. PareiÅ¡kėja tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po to moka mokesčius už butÄ . Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad po palikėjo mirties palikimÄ priėmė jo sutuoktinė (pareiÅ¡kėja), faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, nustatymo Ä®statymas numato du savarankiÅ¡kus paveldėjimo priėmimo bÅ«dus, vienas iÅ¡ jų – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir Å¡io proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas.

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi, paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ , o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Priimdamas palikimÄ , įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ .

Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008).Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatÄ Ä¯pėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.).

Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro žemės sklypai ir pastatai (Å¡iuo atveju palikimÄ sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su turtu, vykdymÄ (mokesčių, mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos žodiniais paaiÅ¡kinimais ir liudytojo parodymais bei pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (komunalinių mokesčių mokėjimo kvitais, sutartimis dėl paslaugų teikimo ir kt.) įrodyta, kad pareiÅ¡kėja, likdama gyventi palikėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasi su jais kaip savininkė, toliau mokėdama komunalinius mokesčius už turtÄ (el. b. l. 14-34), priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama, todėl yra pagrindas pareiÅ¡kimÄ patenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkina ir nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263-267, 268-270, 270 straipsniais, 442–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po Ž.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė jo sutuoktinė G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Asta Žeromskytė – Stanienė