2016-05-26 Nr. AB-11504-3-62-3-00146-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-716-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00146-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. D. skundu (b. l. 4) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad jis atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. 2014 m. gegužės 14 d. buvo perkeltas į drausmės grupę vieneriems metams ir patalpintas į kamerą Nr. 122. 2014 m. gegužės 20 d. parašė prašymą Pataisos namų administracijai, kad kameroje būtų pakeistos dienos šviesos lempos, kadangi kameroje blogas apšvietimas, tačiau jo prašymas tenkintas nebuvo. Vėliau jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 123. 2014 m. lapkričio 24 d. vėl rašė prašymą dėl dienos šviesos lempų pakeitimo, kadangi ir šioje kameroje apšvietimas buvo blogas, į jo prašymą taip pat nebuvo reaguota. Dėl blogo apšvietimo pablogėjo pareiškėjo regėjimas, skaitant ir rašant reikia naudoti akinius. Šiais veiksmais Pataisos namai pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) reikalavimus ir padarė pareiškėjui 5 000 Eur neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pataisos namų, atsiliepime (b. l. 17–18) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Pataisos namai, kuriuose pareiškėjas atlieka bausmę, tame tarpe ir drausmės grupė, pradėti eksploatuoti po to, kai juos 2005 m. gruodžio 15 d. Pataisos namų, rekonstruotų iš Kybartų atvirosios kolonijos, pripažinimo tinkamais naudoti aktu ir 2006 m. birželio 14 d. Pataisos namų, rekonstruotų iš Kybartų atvirosios kolonijos, pripažinimo tinkamais naudoti aktu Nr. AS4-52 apžiūrėjo ir priėmė Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-24 ir 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-175 sudaryta komisija. Po 2006 metų Pataisos namai nebuvo rekonstruoti, todėl šiuo metu galiojančia Lietuvos higienos norma 76:2010 nesivadovaujama tose srityse, kur reikalinga rekonstrukcija, kadangi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte numatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, pareiškėjui nuo vaikystės rekomenduota nešioti akinius, tačiau iki šiol jis jų niekada nenešiojo. Laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. sausio 29 d. pareiškėjas konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nustatyta Visus OU=1,0 diagnozė: Hypermetropia (H 52.0). Rekomenduoti akiniai + 0,5 D OU nepastoviam dėvėjimui, tik artumui t. y. skaitymui, darbui su smulkiomis detalėmis ir pan. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, todėl atsakovui nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą ir nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu (b. l. 41–44) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų administraciją, prašydamas pakeisti kameroje Nr. 122 apšvietimą, kadangi esantis gadina akis. 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. (1.6)78-294 prašymą tenkinti atsisakyta. 2014 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų administraciją, prašydamas pakeisti kameroje Nr. 123 apšvietimą, kadangi negali skaityti knygų. 2014 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (1.6)78-951 prašymą tenkinti atsisakyta, kadangi kameros apšvietimas įrengtas pagal Pataisos namų rekonstrukcijos metu galiojusią higienos normą ir šiuo metu kaitrines lempas keisti į dienos šviesos lempas nėra pagrindo. Minėtų sprendimų pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Byloje nėra jokių duomenų, jog kamerose Nr. 122 ir Nr. 123 apšvietimas neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė, todėl tik pareiškėjo prašymai dėl apšvietimo lempų pakeitimo negali būti pagrindas pripažinti, jog atsakovas pažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėta, kad Pataisos namai rekonstruoti iš Kybartų atvirosios kolonijos. 2005 m. gruodžio 15 d. Pataisos namų, rekonstruotų iš Kybartų atvirosios kolonijos, pripažinimo tinkamais naudoti aktu ir 2006 m. birželio 14 d. Pataisos namų, rekonstruotų iš Kybartų atvirosios kolonijos, pripažinimo tinkamais naudoti aktu Nr. AS4-52 nustatyta, kad Pataisos namai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti.

Taip pat nustatyta, kad L. D. 2015 m. sausio 21 d. pirmą kartą kreipėsi bendrosios praktikos gydytojo konsultacijai dėl vykimo oftalmologo konsultacijai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teigė, kad nuo vaikystės rekomenduota nešioti akinius, iki šiol jų niekada nenešiojo, kad nori konsultuotis su specialistu dėl diagnozės tikslinimo, akinių recepto išrašymo. Laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. sausio 29 d. konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nustatyta Visus OU=1,0 diagnozė: Hypermetropia (H 52.0). Rekomenduoti akiniai + 0,5 D OU nepastoviam dėvėjimui, tik artumui t.y. skaitymui, darbui su smulkiomis detalėmis ir pan. 2015 m. kovo 2 d. Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje Nr. 1/8-925 nurodyta, jog su amžiumi vykstant natūraliems fiziologiniams pokyčiams, lęšiukas standėja ir silpnėja akomodacijos pajėgumas. Apie 40-uosius gyvenimo metus artimiausias gero matymo taškas nutolsta nuo akies tiek, kad žmogus negali skaityti, rašyti, dirbti smulkių darbų iš įprasto atstumo. Tada standartiškai skiriami +1,0 D akiniai. Taip pat galimos ir įgimtos priežastys: mažesnis akies obuolys, plokštesnė ragena ir pan. Išrašai iš pareiškėjo medicinos dokumentų taip pat patvirtina, jog pareiškėjui jau nuo vaikystės rekomenduota nešioti akinius, tačiau jis jų nenešiojo. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, jog pareiškėjui dėl, jo nuomone, netinkamo apšvietimo kamerose Nr. 122 ir Nr. 123 pablogėjo regėjimas ir dėl to jis priverstas nešioti akinius.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog pareiškėjui bausmės atlikimas kamerose Nr. 122 ir Nr. 123 sukėlė didelius nepatogumus bei sutrikdė sveikatą neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves.

Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Pareiškėjo regėjimo pablogėjimas dėl atsakovo kaltės nebuvo niekaip įrodytas, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas neįrodė nei Pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas L. D. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 52), kuriuo iš esmės prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Teigia, kad nebuvo atsižvelgta į jo pateiktus dokumentus, Marijampolės sveikatos centro nustatytus pažeidimus. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo išsireikalauti medicininę pažymą iš Šiaulių miesto poliklinikos, ar jam tikrai nuo vaikystės buvo rekomenduoti akiniai. Pareiškėjo regėjimas susilpnėjo dėl blogo apšvietimo kamerose, dėl ko jis negalėjo normaliai skaityti ir rašyti, dabar turi nešioti akinius dėl kurių kompleksuoja. Pateikia dokumentus, iš kurių matyti, kad apšvietimas kamerose Nr. 122 ir 123 neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Atsakovo atstovas Pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 63–65) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Vertina, jog teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes bei surinktą dokumentinę medžiagą, įsigilino į bylos šalių argumentus, teisės aktus, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad jam Kybartų pataisos namuose nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, būtent – tinkamas apšvietimas pareiškėjui būnant paskirtam į drausmės grupę ir bausmę atliekant kamerose Nr. 122 ir Nr. 123.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų pataisos namų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Pažymėtina, kad tam, jog būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pareiškėjas duomenis apie Marijampolės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus atliktus operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės veiksmus pagal pareiškėjo skundus dėl netinkamo apšvietimo kamerose Nr. 122 ir Nr. 123 pateikė tik su apeliaciniu skundu. Tačiau, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog, kaip ne kartą akcentuota tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013), o pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, nei pareiškėjui, nei atsakovui pirmosios instancijos teismui nepateikus Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus 2015 m. vasario 3 d. rašto Nr. (5D-2)-32 bei 2014 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. (5D-2)-238, kuriuose nustatyti Higienos normos HN 76:2010 pažeidimai, o pačiam Kauno apygardos administraciniam teismui šių duomenų neišreikalavus, darytina išvada, jog minėta aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai įvertinta.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinant ir administracinę bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

L. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė