f615f5cd-0fd5-4dea-be6e-916dd33cb93d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-985-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo J. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-973-730/2016, kuria nutarta laikyti nepaduotu pareiÅ¡kėjo J.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007 pagal ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovams Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarei Aldonai Kundrotienei, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, Valstybės įmonei Registrų centrui, K. B., akcinei bendrovei „VST“, uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų maÅ¡inos“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Žemaitijos visuomenės parlamentui, dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo bei arkinio sandėlio iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo, pažymų ir turto teisinės registracijos panaikinimo, nuostolių dėl elektros transformatorinės sunaikinimo bei negauto nuomos mokesčio atlyginimo, iÅ¡keldinimo ir turto iÅ¡reikalavimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,             n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas (ieÅ¡kovas) J. B. 2016 m. vasario 3 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kurį 2016 m. vasario 4 d. patikslinęs, prašė:

1) atnaujinti procesÄ civilinėse bylose Nr. 2-544-479/2006 ir 2-584-370/2007;

2) panaikinti nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – žemės sklypo su dviem arkiniais sandėliais, teisinę registracijÄ atsakovo K. B. vardu ir grÄ Å¾inti šį turtÄ pareiÅ¡kėjui;

3) areÅ¡tuoti nekilnojamÄ jį turtÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – žemės sklypÄ su dviem arkiniais sandėliais, areÅ¡tuoti ir uždrausti atsakovui UAB Stonų granitas nusipirkti ir įteisinti atsakovo K. B. sandėlius su žeme iÅ¡ testamentininkės, uždrausti atlikti bet kokius kitus veiksmus iki visiÅ¡ko teismo spendimo įsiteisėjimo;

3) atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kėjui skundo reikalavimams paduoti kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių;

4) iÅ¡reikalauti atsakovo K. B. testamentÄ iÅ¡ Plungės rajono notarų biuro.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjui septynių dienų terminÄ pateikto praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ neatitinka bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimų, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti procesinio dokumento pobÅ«dis, dalykas ir aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalykÄ , ir įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes.

Nėra aiÅ¡ku, kokiu proceso atnaujinimo pagrindu, numatytu CPK 366 straipsnyje, pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai praÅ¡o atnaujinti procesÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. PareiÅ¡kėjas, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, jo neapmokėjo civilinio proceso įstatymu nustatytu žyminiu mokesčiu.PareiÅ¡kėjas 2016 m. vasario 26 d. pateikė teismui patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , nurodymas, jog Å¡iuo praÅ¡ymu paÅ¡alina 2016 m. vasario 9 d. teismo nutartyje nurodytus praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ trÅ«kumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu pareiÅ¡kėjo J. B. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo ir kartu su priedais grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas J. B. iÅ¡ esmės praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007. PareiÅ¡kėjas teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartyje, kurios neskundė, nurodytų praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl praÅ¡ymas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 370 str. 1 d.).

Å alindamas trÅ«kumus, pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, kurios, jo nuomone, sudarytų pagrindÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies nuostatas procesui atnaujinti. Remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių šį proceso atnaujinimo pagrindÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ yra teikiamas byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Todėl pareiÅ¡kėjas turi pateikti teismui įrodymus, kad apmokėjo civilinio proceso įstatymu nustatyto dydžio žyminį mokestį. III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas J. B. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, skirti žodinį teismo posėdį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas nepagrįstai vadovavosi LITEKO duomenimis, kurie yra klaidingi ir paneigti administraciniuose teismuose.Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ neatitiko jam keliamų reikalavimų, nes ant pačių 9 tomų archyvinių bylų yra po kelis kartus ant bylos numerio užraÅ¡yti kiti numeriai.

PareiÅ¡kėjas trÅ«kumus paÅ¡alino. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė proceso atnaujinimo pagrindų. PareiÅ¡kėjas 2016 m. vasario 9 d. nutarties neskundė, manydamas, kad teisėja bus kompetentinga. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ teikiamas byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes pareiÅ¡kėjas pridėjo 4 baudžiamųjų bylų įrodymus, jog yra keturis kartus pripažintas nukentėjusiu, K.

B. suklastojo statinio pridavimo 2001 m. gruodžio 27 d. aktÄ , ir tai yra pagrindas visiÅ¡kai atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 4 d.). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturi pinigų. PareiÅ¡kėjas sutiktų pasiskolinti ir sumokėti 30 Eur.Teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, neiÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti atsakovo K. B. testamentÄ , kurį pareiÅ¡kėjas vėliau teismui pateikė pats.

Teismas nenurodė, kÄ reikėtų daryti mirus atsakovui K. B., ar kas nors turėtų dalyvauti procese vietoje jo. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo J. B. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ pripažintas nepaduotu nepaÅ¡alinus teismo nustatytų trÅ«kumų ir grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjui, pagrįstumo.Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl apelianto praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka Apeliantas, praÅ¡ydamas pakviesti į bÅ«simÄ teismo posėdį, iÅ¡ esmės praÅ¡o paskirti žodinį jo atskirojo skundo nagrinėjimÄ apeliacinėje instancijoje.

Vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apelianto praÅ¡ymas skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka negali bÅ«ti tenkinamas, nes nemotyvuotas jokiomis žodinio bylos nagrinėjimo poreikį pagrindžiančiomis aplinkybėmis, o bylÄ nagrinėjantis teismas tokio poreikio taip pat nenustatė.

Dėl teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartÄ yra nurodęs, kad Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Be to, kad proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinė peržiÅ«ros procedÅ«ra, praÅ¡ymams atnaujinti procesÄ taikomi formalieji reikalavimai – jie turi bÅ«ti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 1 dalies nuostatomis, spręsdamas praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo klausimÄ , teismas visų pirma patikrina, ar toks praÅ¡ymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus Å¡iam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

Jeigu praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka iÅ¡sprendžia Å¡io praÅ¡ymo trÅ«kumų paÅ¡alinimo klausimÄ . Kaip matyti iÅ¡ CPK 369 straipsnio, praÅ¡yme atnaujinti procesÄ , be bendrų ieÅ¡kiniui nustatytų turinio reikalavimų, turi bÅ«ti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas (t. y. vienas ar keli iÅ¡ CPK 366 straipsnyje iÅ¡vardytų atnaujinimo pagrindų), aplinkybės, kuriomis grindžiamos praÅ¡ymo padavimo terminų (CPK 368 str.) skaičiavimas ir įvykdyti kiti tokio praÅ¡ymo turiniui keliami specialieji reikalavimai.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė apelianto praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nepaduotu, nepaÅ¡alinus teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartyje nurodytų Å¡io praÅ¡ymo trÅ«kumų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , apelianto 2016 m. vasario 26 d. pateikto teismui patikslinto pareiÅ¡kimo, kuriuo apeliantas nurodė siekiantis paÅ¡alinti teismo nustatytus trÅ«kumus, turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantas trÅ«kumų nepaÅ¡alino. Tiek iÅ¡ 2016 m. vasario 3 d. pateikto, vėliau 2016 m. vasario 4 d. patikslinto praÅ¡ymo, tiek iÅ¡ 2016 m. vasario 26 d. pateikto teismui patikslinto pareiÅ¡kimo neįmanoma nustatyti, kuriuo konkrečiai proceso atnaujinimo pagrindu ar pagrindais, įtvirtintais CPK 366 straipsnyje, apeliantas rėmėsi ir kokiais konkrečiais motyvais grindė bylos atnaujinimo tokiais pagrindais (jei jie yra) bÅ«tinybę, apeliantas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų skaičiavimÄ , taip pat nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimÄ Ä¯rodančių duomenų.

Visi apelianto 2016 m. vasario 26 d. pateiktame teismui patikslintame pareiÅ¡kime nurodyti motyvai yra skirti ne trÅ«kumų Å¡alinimui, o susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria konstatuoti trÅ«kumai, nepagrįstumu bei kritika. Apeliantas vienu iÅ¡ atskirojo skundo argumentų nurodo tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kurie, apelianto manymu, yra klaidingi ir paneigti administraciniuose teismuose. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas LITEKO duomenimis vadovavosi vien tam, kad nustatytų civilinės bylos, kurioje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ , numerį, nes paties apelianto 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. vasario 4 d. teismui pateiktuose praÅ¡ymuose nurodomi skirtingi civilinių bylų numeriai.

Apeliantui nepateikus jokių motyvų, kodėl LITEKO duomenys apie civilinės bylos numerį galėtų bÅ«ti klaidingi, teismas dėl Å¡ių apelianto teiginių plačiau nepasisako.Apeliantas neginčija, kad pateikdamas teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Å¾yminio mokesčio nesumokėjo. Nurodė, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ teikiamas byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes pareiÅ¡kėjas pridėjo įrodymus, jog yra keturis kartus pripažintas nukentėjusiu, o pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieÅ¡kovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos reiškia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kur žyminis mokestis nemokamas; valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iš šias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-438/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007 dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo bei arkinio sandėlio iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo, pažymų ir turto teisinės registracijos panaikinimo, nuostolių dėl elektros transformatorinės sunaikinimo bei negauto nuomos mokesčio atlyginimo, iÅ¡keldinimo ir turto iÅ¡reikalavimo. PareiÅ¡kėjas pridėjo įrodymus, jog Klaipėdos rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2004 m. kovo 10 d. nutarimu yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo ir savavaldžiavimo, taip pat Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato 2005 m. lapkričio 15 d. pažymÄ apie tai, kad yra pripažintas nukentėjusiuoju atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl dokumentų klastojimo.

Ir nors pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta situacija gali susidaryti ne tik tuomet, kai baudžiamojoje byloje įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo nustatoma, kad ieÅ¡kovas patyrė žalos, bet ir tuomet, kai atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra iÅ¡spręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015), pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti tyrimai dėl nusikalstamų veikų, ypač įvertinus pažymų suraÅ¡ymo datÄ , tebėra atliekami.

Atlikęs paieÅ¡kÄ LITEKO teismų informacinėje sistemoje, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų galbÅ«t padarytų nusikalstamų veikų bÅ«tų priimti procesiniai sprendimai, duomenų apie dėl tokių veikų iÅ¡keltas baudžiamÄ sias bylas nenustatyta (CPK 179 str. 3 d.). Teismas sprendžia, kad vien iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiamos nuomonės apie nusikalstamų veikų padarymÄ negalima daryti iÅ¡vados, jog nusikalstamos veikos yra įrodytos ar bent atliekami tyrimai baudžiamojo proceso tvarka.

Darytina iÅ¡vada, jog įvertinus civilinės bylos, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , ginčo dalykÄ (juo nėra turtinės žalos dėl nusikalstamos veikos atlyginimas, o iÅ¡ esmės sutarties pripažinimas negaliojančia), tai, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė, jog dėl jo nurodomų veikų atliekami tyrimai baudžiamojo proceso tvarka, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju CPK 83 straipsnio 4 dalyje numatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas negalėjo bÅ«ti taikomas ir pareiÅ¡kėjas privalėjo pateikti teismui duomenis, kad apmokėjo civilinio proceso įstatymu nustatyto dydžio žyminį mokestį.

PareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis neturi pinigų sumokėti žyminiam mokesčiui, taip pat nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį naikinti ar keisti. PraÅ¡ymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimÄ atidėti, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalies ar 84 straipsnio nuostatomis, turi bÅ«ti motyvuotas, o prie praÅ¡ymo turit bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų teismas negali spręsti, kad apeliantas bÅ«tų laikęsis Å¡iose teisės normose numatytos tvarkos.

Pažymėtina, jog net ir su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė jokių jo turtinę situacijÄ pagrindžiančių įrodymų.Apeliantas nenurodo, kokiai teismų praktikai prieÅ¡tarauja skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti Å¡ių teiginių (ne)pagrįstumÄ . Kai praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik iÅ¡sprendus ieÅ¡kinio, kuriame jas praÅ¡oma taikyti, priėmimo klausimÄ (CPK 147 str. 1 ir 7 d.).

Nustačius pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ trÅ«kumus, teismas pagrįstai nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, o nustatė terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Apelianto praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ laikant nepaduotu ir grÄ Å¾inus jį pareiÅ¡kėjui, teismas neturėjo pagrindo spręsti ir atsakovo K. B. procesinių teisių perėmimo klausimo (CPK 48 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nesant aiÅ¡kiai suformuluoto proceso atnaujinimo pagrindo, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nebÅ«tų tinkamai užtikrinta teisė pateikti atsiliepimÄ Ä¯ apelianto praÅ¡ymÄ .

Apeliantui aiÅ¡kiai nenurodžius aplinkybių, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, buvimÄ , teismas neturi galimybės nustatyti, ar praÅ¡ymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimÄ . Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str., 316 str., 370 str. 1 d.), o jeigu šį dokumentÄ padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, Å¡ia tvarka nėra siekiama dengti, apelianto įsitikinimu, egzistuojančias teismų klaidas, tačiau ji taikoma vienodai ir yra privaloma visiems asmenims, jos laikymasis padeda įgyvendinti vienÄ iÅ¡ pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ . Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismo nustatytus trÅ«kumus paÅ¡alino, bet nepateikia objektyvių duomenų ir konkrečių argumentų Å¡iems savo teiginiams pagrįsti, pavyzdžiui, nepaaiÅ¡kina konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimo.

Apelianto atskirajame skunde dėstomi deklaratyvÅ«s teiginiai ir jų užgaulus tonas skundžiamÄ nutartį priėmusio teismo atžvilgiu pagrįstai leidžia abejoti apelianto procesinio elgesio sÄ Å¾iningumu (CPK 8 str., 42 str. 5 d., 95 str.).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako kaip neturinčių esminės reikÅ¡mės ginčui iÅ¡spręsti. Teismas pažymi, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr.

EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, pareiÅ¡kimo Nr. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                           Alvydas PoÅ¡kus                                                                  Â