f61569a2-64d0-4f2b-b4aa-464fa4887cb0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-860-407/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02145-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.1.5 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Vilijos Mikuckienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“ ir trečiojo asmens bankrutavusios kredito unijos ,,Vilniaus kreditas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nord Service“ dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus kreditas“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ (toliau – ir bankas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nord Service“ 464 091,57 Eur baudÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, prašė bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių banko lizingas“ ir kredito unija (toliau – KU) „Vilniaus kreditas“ (toliau – ir kredito unija) 2015 m. birželio 26 d. sudarė veiklos nuomos sutartį, pagal kuriÄ UAB „Šiaulių banko lizingas“ iÅ¡nuomojo KU „Vilniaus kreditas“ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), dalį negyvenamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Be to, tarp UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir KU „Vilniaus kreditas“ 2015 m. liepos 7 d. buvo sudaryta ir kita veiklos nuomos sutartis (toliau 2015 m. birželio 26 d. ir 2015 m. liepos 7 d. veiklos nuomos sutartys kartu – veiklos nuomos sutartys), pagal kuriÄ buvo iÅ¡nuomota dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)02, dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neįrengta pastogė.

Å alys veiklos nuomos sutartyse aptarė nuomos kainÄ , sudarė mokėjimų grafikÄ , numatė palÅ«kanų dydį. Buvo susitarta, kad KU „Vilniaus kreditas“ tinkamai įvykdžius visus įsipareigojimus pagal veiklos nuomos sutartis, jai suteikiama pirmumo teisė įsigyti turtÄ už likutinę jo vertę (veiklos nuomos sutarčių specialiosios dalies 3 punktas).

3. KU „Vilniaus kreditas“ įsipareigojimų pagal 2015 m. birželio 29 d. veiklos nuomos sutartį įvykdymui užtikrinti 2015 m. birželio 29 d. tarp KU „Vilniaus kreditas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir UAB „Nord Service“ buvo sudaryta besÄ lyginio atpirkimo sutartis, o 2015 m. liepos 7 d. veiklos nuomos sutarties įvykdymui užtikrinti – tarp KU „Vilniaus kreditas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir atsakovės UAB „Nord Service“ sudaryta 2015 m. liepos 7 d. besÄ lyginio atpirkimo sutartis (toliau 2015 m. birželio 26 d. ir 2015 m. liepos 7 d. besÄ lyginio atpirkimo sutartys kartu – atpirkimo sutartys), pagal kurias atsakovė įsipareigojo per 30 dienų atpirkti iÅ¡ UAB „Šiaulių banko lizingas“ nekilnojamÄ jį turtÄ , įvardintÄ atpirkimo sutarčių specialiojoje dalyje, veiklos nuomos sutartims pasibaigus anksčiau veiklos nuomos sutarties nustatyto termino.

Atpirkimo sutartyse Å¡alys susitarė, kad atsakovės pareiga atpirkti turtÄ yra besÄ lyginė ir negalioja jokie atsakovo atsisakymai atpirkti turtÄ ar sumokėti atpirkimo kainÄ (atpirkimo sutarčių 28 punktas). Å alys taip pat susitarė, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ nutraukus Å¡iÄ atpirkimo sutartį, atsakovė įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei 20 procentų nuo sutartyje nurodytos atpirkimo sumos dydžio baudÄ per 1 savaitę nuo pareikalavimo gavimo dienos (atpirkimo sutarčių 30 punktas).

4. UAB „Šiaulių banko lizingas“ pagal 2017 m. gruodžio 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartį perleido AB „Šiaulių bankas“ visas ir bet kokias teises ir pareigas pagal finansinės nuomos, turto iÅ¡perkamosios nuomos, veiklos nuomos bei kitas sutartis, kartu perleidžiant visas ir bet kokias kitas su tuo susijusias reikalavimo teises. Bankui buvo perleistos visos teisės KU „Vilniaus kreditas“ atžvilgiu pagal veiklos nuomos sutartis ir jų užtikrinimo priemones. Bankas apie teisių perleidimÄ ir kreditoriaus pasikeitimÄ informavo KU „Vilniaus kreditas“ ir atsakovę 2017 m. gruodžio 12 d. banko raÅ¡tais. Lietuvos banko valdyba 2017 m. lapkričio 10 d. pripažino KU „Vilniaus kreditas“ nemokia ir atÅ¡aukė jai iÅ¡duotÄ kredito unijos licencijÄ . Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5834-340/2017 KU „Vilniaus kreditas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

5. KU „Vilniaus kreditas“ įgijus bankrutuojančios kredito įstaigos statusÄ , bankas nuo 2018 m. vasario 1 d. nutraukė abi veiklos nuomos sutartis ir pareikalavo, kad kredito unija perduotų bankui iÅ¡nuomotÄ turtÄ bei atlygintų su tuo susijusius nuostolius. Banko praneÅ¡imu atsakovė buvo informuota, kad privalo atpirkti nekilnojamÄ jį turtÄ atpirkimo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. PraneÅ¡ime nurodyta, kad turto atpirkimo suma 2 384 601,66 Eur, o turto pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti sudaryta Vilniaus rajono 7-ajame notarų biure ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 30 d. Atsakovė neįvykdė įsipareigojimų, numatytų atpirkimo sutartyse, tinkamai neatsiskaitė su AB „Šiaulių bankas“, todėl ieÅ¡kovė nutraukė atpirkimo sutartis. Už įsipareigojimų neįvykdymÄ atsakovė yra įsipareigojusi bankui sumokėti baudÄ , kuri sudaro 20 proc. nuo sutartyse nurodytos atpirkimo sumos, t. y. 464 091,57 Eur.

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. preliminariu teismo sprendimu ieškovės reikalavimus patenkino.

7. Atsakovė teikė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašė panaikinti preliminarų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su banko apskaičiuota turto atpirkimo kaina ir paprašė turto atpirkimo kainÄ apskaičiuoti laikantis atpirkimo sutartyse nustatytos tvarkos. Atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove pagal atpirkimo sutartis, nes ieÅ¡kovė nevykdė minėtose sutartyse nustatytų pareigų, su kuriomis siejamas atsakovės mokėjimo prievolės atsiradimas.

Mokėjimų grafikuose turto likutinė vertė nurodoma su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Atsižvelgiant į tai, kad prie atpirkimo sutarčių pridėtuose mokėjimų grafikuose turto likutinė vertė nurodoma su PVM, UAB „Nord Service“, sudarydama atpirkimo sutartis, buvo įsitikinusi, kad turtas bus atperkamas su PVM; pagal atpirkimo sutarčių 22 punktÄ , apskaičiuojant turto likutinę vertę yra privaloma vadovautis mokėjimų grafikais. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 14 d. raÅ¡te nurodė, kad turtas bus parduodamas atsakovei be PVM.

Dėl neteisingai apskaičiuotos turto atpirkimo kainos atsakovė negalėjo įvykdyti savo pareigos atpirkti turtÄ , t. y. dėl ieÅ¡kovės kaltės negalėjo įvykdyti savo prievolės, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.64 straipsnio 3 dalimi, atsakovė negali bÅ«ti laikoma pažeidusia atpirkimo sutartyse nustatytas prievoles, o ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės priteisti atpirkimo sutartyse numatytÄ baudÄ .

8. Be to, nesant atsakovės padaryto atpirkimo sutarčių pažeidimo, ieÅ¡kovė nepagrįstai ir neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė atpirkimo sutartis. IeÅ¡kovė, neteisėtai nutraukusi atpirkimo sutartis, atpirkimo sutarčių objektu esantį nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė realizavo iÅ¡ viso už 2 675 900 Eur, tai yra 355 442,14 Eur daugiau negu ieÅ¡kovė 2018 m. gegužės 7 d. praneÅ¡ime reikalavo, kad atsakovė sumokėtų pagal atpirkimo sutartis. IeÅ¡kovė, nutraukusi atpirkimo sutartis, ne tik nepatyrė nuostolių, bet dar gavo 355 442,14 Eur didesnę sumÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės baudÄ yra neteisėtas.

IeÅ¡kovė, reikalaudama priteisti baudÄ , piktnaudžiauja savo teise bei nepagrįstai siekia praturtėti atsakovės sÄ skaita. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė dėl atpirkimo sutarčių nutraukimo nepatyrė nuostolių, ieÅ¡kovės reikalaujamos priteisti netesybos yra neprotingo dydžio, todėl teismo turi bÅ«ti sumažintos iki 0 Eur.

9. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, teikė prieÅ¡taravimus, kuriuose prašė panaikinti preliminarų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ AB „Šiaulių bankas“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu 2018 m. lapkričio 22 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-718-464/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo dėl to, kad galutinio teismo sprendimo tinkamai nemotyvavo, sprendime buvo neaptarta ir neįvertinta abiejų ginčijamo teisinio santykio Å¡alių faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikÅ¡mė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu be kita ko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. preliminarų teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-5235-258/2018 pakeitė ir priteisė ieÅ¡kovės AB „Šiaulių bankas“ naudai 232 045,79 Eur baudÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakovės BUAB „Nord Service“.

12. Teismas nurodė, kad byloje tarp proceso dalyvių kyla ginčas, ar ieÅ¡kovė atpirkimo kainÄ apskaičiavo laikydamasi atpirkimo sutartyse nustatytos tvarkos, t. y. ar kainÄ ieÅ¡kovė turėjo nurodyti su PVM, ar be PVM. Teismas pažymėjo, kad prie veiklos nuomos sutarčių pridėtuose mokėjimų grafikuose turto likutinė vertė nurodoma su PVM; pagal atpirkimo sutarčių 22 punktÄ apskaičiuojant turto likutinę vertę yra privaloma vadovautis mokėjimų grafikais; atpirkimo sutarčių 24 punkte numatyta, kad, pasikeitus PVM ar kitiems su atpirkimo suma tiesiogiai susijusiems mokesčių tarifams ar norminiais teisės aktais nustačius naujus mokesčius, atitinkamai pakeičiama atpirkimo suma. Teismas, įvertinęs sudarytų sutarčių sÄ lygas, sutiko su atsakovės argumentais, kad, apskaičiuojant atpirkimo sumÄ , ji turėjo bÅ«ti nurodyta PVM sumÄ iÅ¡skiriant.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atpirkimo sutarties sÄ lygos numatė besÄ lyginę atpirkėjo pareigÄ atpirkti turtÄ (atpirkimo sutarčių 28 punktas), ir nustatė, jog negalioja jokie atpirkėjo atsisakymai atpirkti turtÄ ar sumokėti atpirkimo sumÄ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Dar iki sueinant terminui atpirkti turtÄ , kilo klausimas dėl turto atpirkimo kainos apskaičiavimo, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės vyko susiraÅ¡inėjimas, tačiau atsakovė, vertindama sutartyje numatytÄ besÄ lyginę pareigÄ atpirkti turtÄ , nesiėmė realių veiksmų dėl atpirkimo sutarties galimo įvykdymo (pvz., kainos įmokėjimo į notaro depozitinę sÄ skaitÄ , teisminių procesų iniciavimo dėl atpirkimo kainos dydžio, atpirkimo sutarčių nutraukimo ir pan.).

Teismas vertino kaip atsakovės neįrodytÄ aplinkybę, kad ji turto atpirkimo metu bÅ«tų turėjusi realias finansines galimybes atpirkti turtÄ . Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, esÄ atsakovei nekilo pareiga atpirkti turtÄ , nurodžius, kad PVM nėra įskaičiuojamas į atpirkimo kainÄ .

14. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors ieÅ¡kovė ir nurodė, jog turto atpirkimo kaina (2 320 457,86 Eur) apskaičiuota be PVM, tačiau, neatsižvelgiant į tai, ar kaina buvo apskaičiuota su PVM, ar be PVM, vis tiek ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti sumokėta jos nurodyta atpirkimo kaina –2 320 457,86 Eur. Kaip nurodė ir pati atsakovė, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų turto atpirkimo kainÄ apskaičiavusi taip, kaip nustatyta atpirkimo sutartyse, t. y. iÅ¡skiriant PVM, tai ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės gautos 2 320 457,86 Eur sumos bÅ«tų turėjusi pareigÄ 402 724,09 Eur sumÄ pervesti į valstybės biudžetÄ kaip PVM mokestį. Atitinkamai, atsakovė minėtÄ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ pervestÄ PVM sumÄ (402 724,09 Eur), kaip pirkimo PVM, bÅ«tų galėjusi įtraukti į PVM atskaitÄ .

15. Vertindamas sutarties sÄ lygas bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog ji negali bÅ«ti laikoma pažeidusia atpirkimo sutartyse nustatytas prievoles, o, esÄ , ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės priteisti atpirkimo sutartyse numatytÄ baudÄ . Teismas pažymėjo, kad baudos dydis skaičiuojamas nuo atpirkimo sumos, o ne nuo 1 917 733,77 Eur (2 320 457,86 Eur 21 proc.).

16. Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo priteisti ieÅ¡kovės praÅ¡omas netesybas, pažymėjo, kad byloje yra sprendžiamas bÅ«tent atsakovės civilinės atsakomybės klausimas, Å¡iai netinkami vykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė vėliau turtÄ pardavė didesne kaina, savaime nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo įvykdymo) pasekmių, Å¡i aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimus dėl netesybų (baudos) pagal sutarties sÄ lygas priteisimo, Å¡i piktnaudžiauja savo teise.

Be to, nėra pagrindo netesybas sumažinti iki 0 Eur dydžio. Tai, kad veiklos nuomos sutarčių vykdymas buvo užtikrintas ir kitomis priemonėmis (pvz., vertybinių popierių įkeitimu) savaime nesudaro pagrindo ieÅ¡kovės reikalavimÄ vertinti kaip nepagrįstÄ . Teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti priteistinos baudos dydį iki 10 procentų, t. y. iki 232 045,79 Eur. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 17. Atsakovė UAB „Nord Service“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė netinkamai apskaičiavo ir nurodė turto atpirkimo kainÄ , tačiau netinkamai sprendė dėl tokio pažeidimo teisinių pasekmių ir įtakos atsakovės pareigų vykdymui. Kaina yra esminė atpirkimo sutarčių sÄ lyga. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, PVM neiÅ¡skyrimas atpirkimo kainoje nebuvo tik formalumas, kadangi tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės vienaÅ¡aliÅ¡kai siekė pakeisti esminę atpirkimo sutarties sÄ lygÄ dėl turto kainos.

Jeigu ieÅ¡kovė turto atpirkimo kainÄ bÅ«tų apskaičiavusi taip, kaip nustatyta atpirkimo sutartyse, t. y. taikant PVM, tai ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės gautos 2 320 457,86 Eur sumos bÅ«tų turėjusi pareigÄ 402 724,09 Eur sumÄ pervesti į valstybės biudžetÄ kaip PVM mokestį. Atitinkamai, atsakovė minėtÄ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ pervestÄ PVM sumÄ (402 724,09 Eur), kaip pirkimo PVM, bÅ«tų galėjusi įtraukti į PVM atskaitÄ . Ir, prieÅ¡ingai, jei atsakovė ieÅ¡kovei bÅ«tų sumokėjusi sumÄ , kuriÄ reikalavo sumokėti ieÅ¡kovė (2 320 457,86 Eur) neiÅ¡skiriant PVM, ieÅ¡kovė be teisinio pagrindo bÅ«tų gavusi 402 724,09 Eur. 17.2.

PVM įskaitymas ar neįskaitymas į kainÄ yra esminis ir dėl to, kad nuo Å¡io skaičiavimo priklauso ir pačios baudos dydis: jeigu ieÅ¡kovė siekė atsakovei parduoti turtÄ neskaičiuodama už jį PVM, tai, atitinkamai, ieÅ¡kovė turėjo reikalaujamÄ sumokėti baudÄ skaičiuoti nuo 21 proc. mažesnės sumos, t. y. ne nuo 2 320 457,86 Eur, o nuo 1 917 733,77 Eur. Atitinkamai, bauda negalėjo bÅ«ti didesnė negu 383 546,75 Eur (1 917 733,77 20 proc.). 17.3. Atsakovės pareiga iÅ¡pirkti turtÄ galioja tik tuo atveju, jei pati ieÅ¡kovė tinkamai vykdo savo pareigas pagal atpirkimo sutartis.

Pagrindinė iÅ¡ Å¡ių pareigų yra pareiga tinkamai nurodyti turto atpirkimo kainÄ . Atsakovei turėjo bÅ«ti suteiktas ne trumpesnis kaip 5 dienų terminas atpirkimo pareigai įvykdyti. Tačiau Å¡is terminas galėjo ir turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo to momento, kai atsakovei bÅ«tų tinkamai nurodyta turto atpirkimo kaina. IeÅ¡kovė atsakovę įpareigojo per vienÄ dienÄ pateikti dokumentus, įrodančius galimybę įsigyti turtÄ už 1 917 733,77 Eur sumÄ , toks terminas prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo bei Å¡alių bendradarbiavimo principams. 17.4.

Priteista netesybų suma yra neadekvati, priteistos netesybos yra ne kompensuojamojo, o baudinio pobÅ«džio. IeÅ¡kovė, realizavusi turtÄ , nepatyrė jokių nuostolių. PrieÅ¡ingai, realizavo turtÄ už 355 442,14 Eur didesnę sumÄ nei reikalavo, kad už turtÄ sumokėtų atsakovė. IeÅ¡kovės reikalaujamos priteisti netesybos turėjo bÅ«ti sumažintos iki 0 Eur. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės argumentai, jog reikėjo samdyti nekilnojamojo turto agentÅ«ras, turto vertintojus, vesti derybas su potencialiais turto pirkėjais bei atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus, siekiant kaip galima greičiau realizuoti turtÄ , kuris bankui kiekvienÄ dienÄ generavo nuostolius, nepagrindžia tikėtino nuostolių dydžio.

IeÅ¡kovė, reikalaudama priteisti baudÄ , piktnaudžiauja savo teise bei nepagrįstai siekia praturtėti atsakovės sÄ skaita, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino, dėl to sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų bÅ«ti panaikintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetant.

18. IeÅ¡kovė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 18.1. Atsakovės pareiga iÅ¡pirkti turtÄ yra besÄ lyginė ir negalioja jokie atsakovės atsisakymai atpirkti turtÄ . Apie veiklos sutarčių nutraukimÄ po to, kai trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus kreditas“ buvo inicijuotas bankroto procesas, atsakovė buvo informuota 2018 m. sausio 8 d., tačiau atsakovė nesiėmė jokių priemonių turtui iÅ¡pirkti iki 2018 m. sausio 30 d.

Taigi atsakovė net 5 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų turtui iÅ¡pirkti, kad įvykdytų savo įsipareigojimus. Taigi ne ieÅ¡kovė apskaičiuodama turto kainÄ , o atsakovė pažeidė atpirkimo sutarčių sÄ lygas ir Å¡is pažeidimas yra esminis. 18.2. Å alys atpirkimo sutartyse susitarė, kad, pasikeitus PVM ar kitiems su atpirkimo suma susijusiems mokesčiams, atitinkamai bus keičiama atpirkimo suma (atpirkimo sutarčių 24 punktas). Taigi Å¡alys nebuvo susitarusios, kad turto atpirkimo kaina bus skaičiuojama su PVM.

IeÅ¡kovė yra perėmusi reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu iÅ¡ UAB „Šiaulių banko lizingas“. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo bendrovės ir banko teisė forma ir statusas yra skirtingi, jų apmokestinimo mechanizmas ir mokestinių prievolių vykdymo valstybei tvarka taip pat skiriasi, įskaitant PVM mokėjimÄ . Taigi Å¡iuo atveju reikėtų traktuoti, kad veiklos nuomos sutartyse buvęs PVM tarifas pasikeitė į 0 tarifÄ , t. y. sumažėjo. Kadangi atsakovė buvo prisiėmusi rizikÄ , susijusiÄ su turto atpirkimo suma, pasikeitus PVM tarifui, tai nekeičia atsakovės įsipareigojimų bankui pagal atpirkimo sutartis, apimties.

Apskaičiuojant turto kainÄ , taip pat PVM, bankas buvo saistomas sudarytos taikos sutarties 7 punkto sÄ lygų. 18.3. Bankas turi teisę pasirinkti skaičiuoti PVM už teikiamas tarpininkavimo paslaugas, jeigu pirkėjas yra PVM mokėtojas, ir Å¡is pasirinkimas galioja ne trumpiau nei 24 mėnesius nuo pasirinkimo deklaravimo dienos visiems jo sudaromiems sandoriams (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 28 straipsnis). Atpirkimo sandoriai mokestine prasme vertinami kaip lėšų skolinimosi sandoriai, pateikus finansinį užstatÄ , taigi, vadovaujantis PVMÄ® 3 straipsnio, 28 straipsnio nuostatomis, nėra PVM objektas.

Tik tuo atveju, jeigu, sudaręs turto atpirkimo sandorį vienetas neįvykdo atpirkimo sandorio ir neatperka turto, tai toks sandoris laikomas pirkimo–pardavimo sutartimi, su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis mokestinėmis pasekmėmis. Atsakovei atpirkus turtÄ pagal atpirkimo sandorį, Å¡is turtas nebÅ«tų apmokestinamas PVM mokesčiu. Tačiau, sudarant pirkimo sutartį su nauju pirkėju, perleidžiamas turtas tampa PVM mokesčio objektu ir PVM yra iÅ¡skiriamas iÅ¡ turto kainos. 18.4. Banko pateikta sÄ skaita turtui atpirkti buvo iÅ¡ankstinė, o turto kaina fiksuojama ne sÄ skaitoje faktÅ«roje, o turto pirkimo–pardavimo sutartyje, kuriÄ tvirtina notaras.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų pasikreipusi į notarÄ dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir Å¡ios sutarties sÄ lygų derinimo. Kadangi notaras atsako už sandorių teisėtumÄ ir atitikimÄ Ä¯statymų reikalavimams, bÅ«tent sandorio derinimo metu bÅ«tų iÅ¡spręstas klausimas dėl PVM (ne)įtraukimo į kainÄ . 18.5. Nepriklausomai nuo to, ar į turto kainÄ bÅ«tų įskaičiuotas PVM, ar ne, atsakovė nebÅ«tų turėjusi piniginių lėšų turtui atpirkti.

Atsakovės banko sÄ skaitoje lėšų pakankamai nebuvo, o pati atsakovė jau turėjo nemokumo problemų. 18.6. Sutartys buvo sudarytos laisva Å¡alių valia. Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė atpirkimo sutarčių sudaryti neprivalėjo. Be to, atsakovė galėjo pasirinki bet kuriÄ kitÄ finansavimo įstaigÄ . Atsakovė patvirtino, kad sutartys atitinka atsakovės valiÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, taigi sutiko ir su baudos dydžiu bei prisiėmė rizikÄ Å¡iÄ baudÄ sumokėti.

Atsakovė teigdama, kad bankas nepatyrė jokių nuostolių dėl to, jog turtas nebuvo atpirktas, o bauda priteista nepagrįstai, neįvertina banko, kaip finansų įstaigos, veiklos specifikos ir jai taikomų reikalavimų, susijusių su rizikingais sandoriais. Taip pat turėtų bÅ«ti įvertinti banko patirti nuostoliai, susiję su piniginių ir žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių naudojimu parduodant turtÄ , kurį turėjo atpirkti atsakovė.

19. Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus kreditas“ atsiliepime praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė atliko esminį sutarties pažeidimÄ , netinkamai nurodė mokėtinÄ sumÄ , padidindama jÄ daugiau nei 400 000 Eur suma. Atsakovei pritaikytos su kompensacine civilinės atsakomybės paskirtimi nesuderinamos baudinės netesybos. CK 6.574 straipsnis nustato, kad lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjas įgyja teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tik tokio dydžio nuostolius, kurie grÄ Å¾intų lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

20. Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus kreditas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Skundžiamu sprendimu visiÅ¡kai be pagrindo sudaromos sÄ lygos ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti. IeÅ¡kovė nėra patyrusi jokių realių nuostolių, susijusių su veiklos nuomos sutarčių nutraukimu, nes turtas 2018 m. birželio 22 d. finansinės nuomos ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartimis realizuotas už kainÄ , virÅ¡ijančiÄ turto vertę pagal veiklos nuomos sutartis, t. y. susigrÄ Å¾inusi turtÄ ir jį vėliau perleidusi ieÅ¡kovė ne patyrė nuostolius, o gavo pelno. 20.2.

Sprendimas pažeidžia trečiojo asmens kreditorių interesus ir prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. KU „Vilniaus kreditas“ yra bankrutuojanti, o bankroto byloje patvirtinti 14,984 mln. Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Jeigu sprendimas įsiteisės, atsakovei kils pareiga sumokėti ieÅ¡kovei priteistas netesybas bei palÅ«kanas. Tačiau, remiantis viešų registrų duomenimis, atsakovė neturi turto, kuriuo galėtų laisvai disponuoti, jai iÅ¡kelta bankroto byla, todėl nekyla abejonių, kad atsakovės turtinė padėtis nėra pakankama tam, jog ji galėtų sumokėti Å¡iuo ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ sumÄ .

Todėl tikėtina, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreiptas į 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 8 d. įkeitimo sandoriais įkeistus, trečiajam asmeniui priklausančius vertybinius popierius, t. y. turtÄ , kurį kredito unija turėtų naudoti atsiskaitymui su savo kreditoriais (įskaitant ir valstybę). 20.3. Priteista netesybų suma yra neadekvati, priteistos netesybos yra ne kompensuojamojo, o baudinio pobÅ«džio. 20.4. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad daikto realizavimo kaina mažinama dėl lizingo sutarties nutraukimo, todėl galimi lizingo davėjo nuostoliai.

Tad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo bendrovė ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui. IeÅ¡kovė yra nurodžiusi, kad, realizavusi perimtÄ turtÄ , tikslins finansinį reikalavimÄ trečiojo asmens bankroto byloje, tačiau iki Å¡io apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos tai nebuvo padaryta. IeÅ¡kovės veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip patvirtinimas, kad jokių nuostolių, įvykus pakartotiniam perimto turto perleidimui, ji nepatyrė.

21. Atsakovė UAB „Nord Service“ atsiliepime praÅ¡o trečiojo asmens apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nepatyrė jokių realių nuostolių, susijusių su atpirkimo sutarčių neįvykdymu, kadangi perleido turtÄ kitam juridiniam asmeniui už ženkliai didesnę kainÄ , nei ta, kuri buvo nustatyta veiklos nuomos sutartyse. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, bet koks baudos pagal besÄ lyginio atpirkimo sutartis priteisimas sudarytų pagrindÄ ieÅ¡kovės nepagrįstam praturtėjimui.

22. IeÅ¡kovė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime praÅ¡o trečiojo asmens apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 22.1. Atsakovės pareiga sumokėti baudÄ už netinkamÄ sutarčių vykdymÄ yra nurodyta atpirkimo sutarčių sÄ lygose. Be to, teisę susitarti dėl netesybų garantuoja įstatymas. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės netinkamo atpirkimo sutarčių vykdymo ir banko teisės į baudos sumokėjimÄ , tačiau aplinkybės, už kokiÄ kainÄ buvo parduotas turtas, kam jis buvo parduotas, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi ginčas nėra su tuo susijęs. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo prie Å¡ių sandorių neprisidėjo ir juose nedalyvavo. 22.2.

Trečiasis asmuo siÅ«lo taikyti selektyvų teisingumÄ savo ir savo kreditorių interesus iÅ¡keliant aukščiau kito kreditoriaus – banko interesų. Tokia pozicija prieÅ¡tarauja asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ , teisės į teisingÄ teismÄ principams. Be to, bankui priteista bauda sudaro tik 1,55 proc. bendroje trečiojo asmens bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Taigi, net ir bankui nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ trečiajam asmeniui priklausantį turtÄ , nebus pažeisti nei valstybės, nei trečiojo asmens kreditorių interesai. 22.3.

Tenkinus trečiojo asmens reikalavimÄ sumažinti netesybų sumÄ iki 0 Eur, iÅ¡ esmės bÅ«tų konstatuota, kad sutarties Å¡alys turi teisę atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus, pažeidinėti sutarties sÄ lygas, nepatiriant jokių neigiamo pobÅ«džio pasekmių, o tai sukurtų neigiamÄ precedentÄ santykiuose su kitais klientais. Tuo pačiu bÅ«tų paneigta verslo subjektų teisė ir valia susitarti dėl sutarčių sÄ lygų, nustatyti atsakomybės ribas dėl įsipareigojimų vykdymo ir pažeistų sÄ Å¾iningų kreditorių teises ir interesus. 22.4.

Netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Be to, skatina skolininkÄ laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Teisė susitarti dėl netesybų yra sutarties laisvės iÅ¡raiÅ¡ka. 22.5. Nuostolius ir veiklos sutrikimus bankui, kaip kredito įstaigai, sukelia bet koks netinkamas sutarties vykdymas, vėlavimas mokėti, kadangi bankas negali iÅ¡ gautų lėšų kredituoti naujų klientų ir generuoti pajamų, o tai turi įtakos banko, kaip finansų įstaigos, patrauklumui investuotojams, akcijų kainų svyravimui ir kitiems banko veiklos faktoriams.

Kredituodamas atsakovę ir trečiÄ jį asmenį, bankas prisiėmė didelę rizikÄ , susijusiÄ tiek su didele sandorio suma, tiek su atsakovės ir trečiojo asmens mokumu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės 24. KU „Vilniaus kreditas“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 7 d. sudarė veiklos nuomos sutartis, pagal kurias KU „Vilniaus kreditas“ buvo iÅ¡nuomotas turtas, Å¡alys aptarė nuomos kainÄ , palÅ«kanas ir kitas sÄ lygas, kurios abejose veiklos nuomos sutartyse yra tokios pačios. Å alys sulygo, kad KU „Vilniaus kreditas“ tinkamai įvykdžius visus įsipareigojimus pagal sutartis, jai bus suteikiama pirmumo teisė įsigyti turtÄ už likutinę jo vertę (veiklos nuomos sutarčių specialiosios dalies 3 punktas) (1 t, b. l. 7–46).

25. KU „Vilniaus kreditas“ įsipareigojimų pagal veiklos nuomos sutartis įvykdymui užtikrinti, 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 7 d. tarp KU „Vilniaus kreditas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir UAB „Nord Service“ buvo sudarytos besÄ lyginio atpirkimo sutartys, pagal kurias UAB „Nord Service“ įsipareigojo per 30 dienų atpirkti iÅ¡ UAB „Šiaulių banko lizingas“ veiklos nuomos sutartimis iÅ¡nuomotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jei veiklos nuomos sutartis pasibaigs anksčiau nuomos sutarties nustatyto termino.

Atpirkimo sutarčių Å¡alys susitarė, kad atsakovės pareiga atpirkti turtÄ yra besÄ lyginė ir negalioja jokie atsisakymai atpirkti turtÄ ar sumokėti atpirkimo kainÄ (atpirkimo sutarčių 28 punktas). Å alys taip pat sulygo, kad, jei UAB „Šiaulių banko lizingas“ nutrauks Å¡ias atpirkimo sutartis, atsakovė įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei 20 proc. dydžio baudÄ nuo sutartyje nurodytos atpirkimo sumos per 1 savaitę nuo pareikalavimo gavimo dienos (atpirkimo sutarčių 30 punktas) (1 t, b. l. 47–55).

26. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi KU „Vilniaus kreditas“ iškelta bankroto byla (1 t, b. l. 64–68).

27. UAB „Šiaulių banko lizingas“ perleido, o naujasis kreditorius AB „Šiaulių bankas“ 2017 m. gruodžio 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi įgijo visas ir bet kokias teises ir pareigas pagal finansinės nuomos, turto iÅ¡perkamosios nuomos, veiklos nuomos bei kitas sutartis, kartu perleidžiant visas ir bet kokias kitas su tuo susijusias reikalavimo teises (1 t, b. l. 56–61). KU „Vilniaus kreditas“ ir UAB „Nord Service“ apie kreditoriaus pasikeitimÄ informuotos 2017 m. gruodžio 12 d. raÅ¡tu (1 t, b. l. 62–63).

28. IeÅ¡kovė AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. sausio 24 d. pateikė praneÅ¡imÄ dėl veiklos nuomos sutarčių nutraukimo KU „Vilniaus kreditas“ (1 t, b. l. 69).

29. AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. sausio 8 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę, kad ji privalo atpirkti nekilnojamÄ jį turtÄ atpirkimo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. PraneÅ¡ime nurodyta, kad turto atpirkimo suma 2 384 601,66 Eur (1 t, b. l. 71). Atsakovė 2018 m. sausio 12 d. raÅ¡tu prašė patikslinti veiklos nuomos sutarčių pasibaigimo datÄ , atpirkimo objektÄ , detalizuoti palÅ«kanų ir delspinigių skaičiavimÄ (1 t, b. l. 72) 30. Å iaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3679-1031/2018 patvirtino BKB „Vilniaus kreditas“ ir atsakovės AB „Šiaulių bankas“ sudarytÄ taikos sutartį, kuria buvo iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl veiklos nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo.

Taikos sutarties 6 punkte nurodyta, kad AB „Šiaulių bankas“ įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos kreiptis į UAB „Nord Service“ dėl turto atpirkimo, kaip tai numatyta atpirkimo sutartyse. UAB „Nord Service“ atpirkimo sutartyse nustatytais terminais ir sÄ lygomis neatpirkus turto, AB „Šiaulių bankas“ įsipareigojo 2 savaites pardavinėti turtÄ vieÅ¡ai rinkoje, Å¡alių sulygtomis sÄ lygomis ir tvarka (1 t, b. l. 77–79).

31. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 7 d. praneÅ¡imu, adresuotu UAB „Nord Service“, nurodė, kad turto atpirkimo suma yra 2 320 457,86 Eur. PraneÅ¡ta, kad UAB „Nord Service“ turi sumokėti atpirkimo sumÄ , nurodytÄ iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaitoje, per 5 darbo dienas nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos ir iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaitos gavimo (1 t, b. l. 80–82).

32. UAB „Nord Service“ pateikė atsakymÄ Ä¯ 2018 m. gegužės 7 d. praneÅ¡imÄ ir pažymėjo, kad neaiÅ¡ku, ar į minėtÄ sumÄ yra įtrauktas PVM. Prašė pateikti atpirkimo kainos apskaičiavimo detalizacijÄ (įskaitant informacijÄ apie PVM), patikslinti atpirkimo kainÄ iÅ¡ jos iÅ¡braukiant žemės mokesčių bei nekilnojamojo turto mokesčio sumas. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 14 d. raÅ¡te nurodė, kad apmokėjus pateiktÄ iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ pateiktoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje papildomai PVM nebus iÅ¡skiriamas, t. y. nekilnojamasis turtas PVM nebus apmokestinamas (1 t, b. l. 83–84, 85).

33. UAB „Nord Service“ 2018 m. gegužės 15 d. raÅ¡te nurodė, kad sutiks atpirkti turtÄ , jeigu bankas laikysis atpirkimo sutartyse nustatytų sÄ lygų, t. y. parduos turtÄ skaičiuojant už jo pardavimÄ PVM, iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ sudaryti lizingo sutartį dėl turto atpirkimo (1 t, b. l. 86).

34. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 15 d. raÅ¡te pažymėjo, kad UAB „Nord Service“ įsipareigojimai turi bÅ«ti įvykdyti per 5 darbo dienas nuo iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaitos gavimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad, atsakovei nevykdant įsipareigojimo atpirkti turtÄ , ieÅ¡kovė turi teisę nutraukti atpirkimo sutartis (1 t, b. l. 87).

35. UAB „Nord Service“ 2018 m. gegužės 24 d. raÅ¡te nurodė, kad sutiks atpirkti turtÄ , jeigu bankas laikysis atpirkimo sutartyse nustatytų sÄ lygų, t. y. parduos turtÄ skaičiuojant už jo pardavimÄ PVM (1 t, b. l. 89–90).

36. IeÅ¡kovė 2018 m. birželio 12 d. informavo atsakovę, kad nutraukia atpirkimo sutartis dėl esminio pažeidimo ir atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, o, nutraukus besÄ lyginio atpirkimo sutartis, atpirkėjas yra įpareigotas sumokėti 20 proc. nuo atpirkimo sumos dydžio baudÄ , kuri sudaro 464 091,57 Eur (1 t, b. l. 96). IeÅ¡kovė pareikalavo per vienÄ savaitę nuo raÅ¡to gavimo sumokėti baudÄ , o vėliau kreipėsi dėl Å¡ios baudos priteisimo į teismÄ .

37. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad atsakovė pažeidė atpirkimo sutartyse nustatytas prievoles, ir, atitinkamai, nurodė, jog ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti priteisti atpirkimo sutartyse numatytÄ baudÄ . Tačiau teismas nurodė, kad praÅ¡oma priteisti bauda yra nepagrįstai didelė, todėl jos dydį sumažino iki 10 procentų, t. y. iki 232 045,79 Eur sumos.

38. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka teigdama, kad ieÅ¡kovės įvykdytas atpirkimo sutarčių pažeidimas – PVM neiÅ¡skyrimas kainoje – atleido atsakovę nuo prievolės vykdymo, o PVM įskaitymas yra esminis ir apskaičiuojant baudÄ , kadangi baudos dydis turėjo bÅ«ti skaičiuojama ne nuo 2 320 457,86 Eur, o nuo 21 proc. mažesnės sumos. Be to, vadovaujantis atpirkimo sutartimis, atsakovei turėjo bÅ«ti suteiktas ne trumpesnis kaip 5 dienų terminas atpirkimo pareigai įvykdyti, o Å¡is terminas galėjo ir turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo to momento, kai atsakovei bÅ«tų tinkamai, t. y. sutartyje nustatyta tvarka, nurodyta turto atpirkimo kaina.

Atsakovė laiko, kad iÅ¡ jos yra priteistos baudinio pobÅ«džio netesybos, kadangi turtas buvo realizuotas už didesnę kainÄ nei ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi iÅ¡ atsakovės. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus dėl baudos dydžio kaip ir atsakovė. Dėl (ne)tinkamo sutarties vykdymo 39. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys).

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutarties Å¡aliai pažeidus savo sutartines prievoles, jai gali kilti su tuo susiję neigiami padariniai, be kita ko, jai gali kilti pareiga sumokėti savo kontrahentui netesybas ar atlyginti nuostolius.

40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nurodant atpirkimo sumÄ , turėjo bÅ«ti iÅ¡skirta PVM suma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ laikosi pozicijos, jog PVM turto atpirkimo kainoje neturėjo bÅ«ti iÅ¡skirtas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo Å¡iuo aspektu neginčijo, todėl teisėjų kolegija laiko, kad dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra. Taigi atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai pažymi, kad turto iÅ¡pirkimo kaina turėjo bÅ«ti apskaičiuota taip: 1 917 733,77 Eur plius 402 724,09 Eur PVM, t. y. turto kaina turėjo sudaryti 1 917 733,77 Eur (o ne 2 320 457,86 Eur, kaip nurodė ieÅ¡kovė, reikalaudama atpirkti turtÄ ), 402 724,09 Eur suma turėjo bÅ«ti iÅ¡skirta kaip specialus mokestis, kurį atsakovė turėjo sumokėti ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė bÅ«tų Å¡iÄ sumÄ sumokėjusi į valstybės biudžetÄ .

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bet kuriuo atveju, ar PVM buvo iÅ¡skirtas sÄ skaitoje, ar ne, vis tiek atsakovė turėjo prievolę ieÅ¡kovei sumokėti 2 320 457,86 Eur bendrÄ sumÄ , ginčo dėl galutinės mokėtinos sumos ieÅ¡kovei byloje nėra, todėl mokėtina suma buvo aiÅ¡ki.

41. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina atsakovės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, kad faktas, ar PVM bus, ar nebus iÅ¡skirtas, bÅ«tinai turėjo bÅ«ti nustatytas prieÅ¡ įvykstant atpirkimui, o dėl to Å¡alims nesusitarus – atsakovė nelaikytina pažeidusia sutartį. Byloje nėra duomenų, kad Å¡alims, atsakovė bÅ«tų neturėjusi teisės vėliau tikslinti ataskaitų ir buhalterinės apskaitos duomenų bei iÅ¡ karto bÅ«tų praradusi teisę į PVM atskaitÄ . PrieÅ¡ingai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 80 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė tikslinti mokesčio deklaracijÄ už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (MAÄ® 68 straipsnio 1 dalis).

PVMÄ® numatyta tiek galimybė tikslinti PVM ataskaitÄ (PVMÄ® 65–70 straipsniai), tiek patikslintų ataskaitų pagrindu koreguoti metines PVM deklaracijas (PVMÄ® 87 straipsnis). Taigi teisė į PVM atskaitÄ atsakovei turėjo atsirasti vėliau ir esant tam tikroms įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad besÄ lyginė atpirkėjo pareiga atpirkti turtÄ galiojo tik nurodžius, kad PVM nėra įskaičiuojamas į atpirkimo kainÄ .

42. IÅ¡ civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atpirkimo sutarčių sÄ lygos numatė besÄ lyginę atpirkėjo pareigÄ atpirkti turtÄ (atpirkimo sutarčių 28 punktas) bei nustatė, kad negalioja jokie atpirkėjo atsisakymai atpirkti turtÄ ar sumokėti atpirkimo sumÄ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė, nors ir žinojo apie prisiimtÄ besÄ lyginę pareigÄ turtÄ iÅ¡pirkti, nesiėmė jokių realių veiksmų dėl sutarties vykdymo – kainos įmokėjimo į depozitinę sÄ skaitÄ , teisminių procesų iniciavimo dėl atpirkimo kainos dydžio, atpirkimo sutarčių nutraukimo ir pan. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei kilo pareiga atpirkti turtÄ ir atsakovė Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė ir nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti.

43. Pirmosios instancijos atmetė atsakovės argumentus, kad ji turto atpirkimo metu bÅ«tų turėjusi realias finansines galimybes atpirkti turtÄ , Å¡ių argumentų atsakovė apeliaciniame skunde neginčija, todėl teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, kad, labiau tikėtina, jog atsakovė buvo finansiÅ¡kai nebepajėgi įvykdyti sutartį. Atsakovės finansinio pajėgumo klausimas buvo keliamas dar iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos. Nors 2018 m. gegužės mėnesį tarp Å¡alių vyko susiraÅ¡inėjimas dėl PVM (ne)iÅ¡skyrimo sÄ skaitoje, tačiau ieÅ¡kovė raÅ¡tuose yra pažymėjusi, kad ginčas dėl PVM (ne)iÅ¡skyrimo neturi reikÅ¡mės ir nėra aktualus, siekiant pateikti dokumentus dėl galimybės atpirkti turtÄ (1 t, b. l. 93).

Taip pat atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ turtÄ iÅ¡pirkti sudarant lizingo sutartį, tačiau 2018 m. gegužės 18 d. raÅ¡tu atsakovei buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovė atsisakė suteikti atsakovei finansavimÄ ir siÅ«lė ieÅ¡koti kitų finansavimo Å¡altinių (1 t, b. l. 88). Terminas atsiskaityti pagal atpirkimo sutartis buvo pratęstas iki 2018 m. gegužės 28 d. (1 t, b. l. 91).

44. Be to, ieÅ¡kovė suteikė galimybę iki 2018 m. birželio 1 d. pateikti įrodymus dėl atsakovės finansinių galimybių iÅ¡pirkti turtÄ ne mažesnei sumai nei 1 917 733,77 Eur (1 t, b. l. 91). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovei Å¡iuo atveju buvo nustatyta tik viena diena dokumentams pateikti, tačiau teisėjų kolegija laiko esant reikÅ¡minga ir tai, kad KU „Vilniaus kreditas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla dar Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi, o atsakovė apie prievolę iÅ¡pirkti turtÄ buvo informuota 2018 m. sausio 8 d. praneÅ¡imu.

Nepaisant to, kad tarp UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir KU „Vilniaus kreditas“ kilo ginčas dėl veiklos nuomos sutarčių nutraukimo, tačiau atsakovė jau tuo metu turėjo (galėjo) įvertinti savo prisiimtas prievoles ir jų mastÄ bei, siekdama vykdyti savo įsipareigojimus kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du, dėdama maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, turėjo (galėjo) imtis priemonių ir ieÅ¡koti finansavimo turtui atpirkti. Taigi atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei buvo suteikta tik viena diena gauti finansų institucijos įsipareigojantį raÅ¡tÄ dėl atsakovės finansavimo arba sukaupti minėtÄ sumÄ savo banko sÄ skaitoje 45.

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė nustatytu terminu ir tvarka neiÅ¡pirkusi turto pažeidė besÄ lyginio atpirkimo sutartis, atitinkamai, ieÅ¡kovė besÄ lyginio atpirkimo sutartis nutraukė pagrįstai ir įgijo teisę reikalauti netesybų – priteisti iÅ¡ atsakovės besÄ lyginio atpirkimo sutartyse numatytÄ baudÄ . Dėl baudos dydžio 46. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis).

Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

47. Netesybos tarp Å¡alių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iÅ¡ netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius.

Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (žr. 2012 m. spalio 25 d.

Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika 37).

48. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi bÅ«ti mažinamos tiek, kad bÅ«tų užtikrinta prievolės Å¡alių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos iÅ¡liktų kompensuojamojo pobÅ«džio ir nebÅ«tų baudinės, tačiau taip pat turi bÅ«ti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijÄ , todėl mažinant netesybas neturi bÅ«ti visiÅ¡kai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas bÅ«tų, jei netesybos bÅ«tų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).

49. Kasacinis teismas savo iÅ¡aiÅ¡kinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas iÅ¡ esminių kriterijų yra sutarties Å¡alis siejantis teisinių santykių pobÅ«dis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

50. Å alių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo rizikÄ , todėl teismo kiÅ¡imasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017 40, 43 punktus).

AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, tenka netesybas mažinti praÅ¡ančiai Å¡aliai (CPK 178 straipsnis).

51. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad turtas buvo realizuotas už 355 442,14 Eur didesnę sumÄ nei reikalavo, kad sumokėtų už turtÄ atsakovė, taigi laiko, jog ieÅ¡kovė nuostolių nepatyrė, todėl reikalaujamos priteisti netesybos yra akivaizdžiai neprotingo dydžio ir teismo turėjo bÅ«ti sumažintos iki 0 Eur. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė neturi turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl, tikėtina, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus priteista bauda, jos iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreiptas į BKU „Vilniaus kreditas“ turtÄ , kurį trečiasis asmuo turėtų naudoti atsiskaitymui su kreditoriais (taip pat ir valstybe), taigi bus pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai bei vieÅ¡asis interesas, kuris turėtų užtikrinti racionalų lėšų panaudojimÄ bankroto byloje. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinių skundų argumentais neturi pagrindo sutikti.

52. Ginčo sutarties Å¡alys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, o tai reiÅ¡kia, kad jos geba pamatuoti prisiimtÄ rizikÄ , todėl, kaip jau buvo minėta anksčiau, galimas teismo įsikiÅ¡imas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas. Vienas iÅ¡ netesybų tikslų yra skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl konstatavus, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolių pagal besÄ lyginio atpirkimo sutartis, nėra pagrindo mažinti Å¡alių sulygtų netesybų iki 0 Eur. Nors ieÅ¡kovei pavyko realizuoti turtÄ , kurį besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iÅ¡pirkti atsakovė, už didesnę kainÄ , nei buvo reikalaujama iÅ¡ atsakovės, tačiau, pažymėtina, kad turto pardavimo sandoris buvo sudarytas ne atsakovės valios pastangomis. Be to, ieÅ¡kovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl sėkmingas verslo sandoris negali paneigti Å¡alies teisės į sutartines netesybas.

53. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentais, kad ieÅ¡kovė yra finansų įstaiga, kurios veikla griežtai reglamentuota teisės aktais, taigi ji privalo reaguoti į finansiÅ¡kai rizikingus sandorius formuodama specialius pinigų fondus rizikai suvaldyti. Be to, atsakovės pajamos yra generuojamos iÅ¡ perskolinamų lėšų, todėl, atsakovei negalint disponuoti tam tikra pinigų suma, yra patiriami nuostoliai. Kaip jau buvo minėta anksčiau, vienas iÅ¡ susitarimo dėl netesybų dydžio tikslų yra tas, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Taigi besÄ lygiÅ¡kai reikalaujant, kad kreditorius įrodinėtų patirtų nuostolių dydį, tai neatitiktų netesybų instituto tikslo ir paskirties, sudarytų sÄ lygas skolininkui vilkinti patį procesÄ ir vengti prievolių vykdymo.

54. Atpirkimo sutarčių 7 punkte nurodyta, kad, jei atpirkėjas sutartyje nustatyta tvarka nesudaro pirkimo–pardavimo sutarties, atpirkėjas įsipareigoja sumokėti 20 proc. dydžio atpirkimo sumos baudÄ bendrovei; jeigu atpirkimo sutartis yra nutraukiama, atpirkėjas taip pat įsipareigoja sumokėti bendrovei 20 procentų dydžio baudÄ , skaičiuojamÄ nuo sutartyje nurodytos atpirkimo sumos (atpirkimo sutarčių 30 punktas). Atpirkimo suma – tai likutinės vertės ir kitų kliento bendrovei pagal nuomos sutartį mokėtinų įmokų ir mokėjimų (įskaitant netesybas), kurių apmokėjimo terminai yra suėję ir kurių klientas nebus sumokėjęs nuomos sutarties nutraukimo ar nuomos sutarties pasibaigimo momentu, bei visų bendrovės nuostolių, patirtų dėl nuomos sutarties nutraukimo, ir kliento bendrovei mokėtinų sumų po nuomos sutarties nutraukimo ar pasibaigimo bendra suma (atpirkimo sutartyse apibrėžta sÄ voka).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad galutinė likutinė turto vertė buvo 2 320 457,86 Eur. Taigi teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad, jeigu ieÅ¡kovė siekė parduoti turtÄ be PVM, tuomet bauda turėjo bÅ«ti skaičiuojama ne nuo 2 320 457,86 Eur, o nuo 1 917 733,77 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai baudos dydį skaičiavo nuo 2 320 457,86 Eur sumos.

55. Atmestini kaip nepagrįsti trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, kad baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas į BKU „Vilniaus kreditas“ turtÄ , o tai pažeis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pirma, atsisakant iÅ¡ atsakovės priteisti baudÄ , kurios iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į trečiojo asmens turtÄ , remiantis Å¡iais trečiojo asmens teisiniais argumentais, bÅ«tų paneigiamas sutarčių laisvės ir privalomumo principas.

IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai pažymi, kad tokiu atveju vienų kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti BKU „Vilniaus kreditas“ bankroto byloje, interesai bÅ«tų iÅ¡keliami aukščiau už kitų kreditorių, Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovės, o tai prieÅ¡tarautų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principui. Antra, kaip pažymi ieÅ¡kovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ , bankui priteista bauda – 232 045,79 Eur – sudaro tik 1,55 proc.

BKU „Vilniaus kreditas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, o tai nėra reikšminga finansinių reikalavimų dalis.

56. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimo institutÄ , pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti dalį Å¡alių sulygtų netesybų, kadangi, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų paneigtas sutarties laisvės principas, kurį įgyvendindamos Å¡alys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir prisiėmė atsakomybę dėl netinkamo prievolių vykdymo. Dėl procesinės bylos baigties 57.

Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Vilija Mikuckienė Vigintas ViÅ¡inskis