f614d920-be73-4385-90cc-9beee06de93a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1153-1043/2021 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02070-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Å liumpienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2021 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui E. Z. dėl skolos, palÅ«kanų, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo E. Z.: 6 591,89 Eur negrÄ Å¾into kredito; 841,08 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos; 895,77 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo dienos; 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 6 591,89 Eur, nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.); 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 6 591,89 Eur, nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos; 187,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, jog pradinė kreditorė BnP Finance, UAB ir atsakovas 2019 m. liepos 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 6 968,19 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 6 816,21 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų (metinė palÅ«kanų norma: 31,00 proc.) ir 0,00 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieÅ¡kovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. liepos 9 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 6 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ . 2020 m. liepos 9 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųstas praneÅ¡imas, informuojantis, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieÅ¡kovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

Pradinis kreditorius 2020 m. liepos 3 d. atsakovui siųstu iÅ¡ankstiniu raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu nutraukė su atsakovu sudarytÄ Sutartį.

3. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. liepos 2 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sÄ lygų 6.1 punkto sÄ lygÄ , kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmokÄ , yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sÄ lygose numatytos palÅ«kanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, kaip atlyginimas už naudojimÄ si vartojimo kredito suma iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo dienos ir Specialiose sutarties sÄ lygose numatytos palÅ«kanos (31 proc. metinių palÅ«kanų norma).

Priteisė ieÅ¡kovei UAB Legal Balance, iÅ¡ atsakovo E. Z. 6 591,89 Eur negrÄ Å¾into kredito, 841,08 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 1 410,05 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2020 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2021 m. kovo 3 d., 31 procento dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 4 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, tačiau ne didesnes, kaip konkretų mėnesį turėjęs bÅ«ti nepadengtas kredito likutis, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (8 843,02 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 256,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieÅ¡kovei įvykdymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 6 591,89 Eur negrÄ Å¾into kredito, 841,08 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

6. Teismas nurodė, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palÅ«kanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palÅ«kanų procentiniu dydžiu – 31 proc.) nuo visos negrÄ Å¾into vartojimo kredito sumos (6 591,89 Eur), negautų pajamų suma gerokai virÅ¡ytų sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis bÅ«tų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos. Vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios bÅ«tų mokamos palÅ«kanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų.

Dėl to, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), bÅ«tų sudarytos sÄ lygos ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita. Teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palÅ«kanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.), taikant 31 proc. palÅ«kanų normÄ skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tÄ mėnesį turėjusio bÅ«ti vartojimo kredito likučio.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu teismas ieÅ¡kovei priteisė negautas pajamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021m. kovo 3 d.), kuri sudaro 1410,05 Eur, taip pat 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 4 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) nuo pagal sutartį tÄ mėnesį turėjusio bÅ«ti vartojimo kredito likučio (už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2024 m. liepos 2 d.).

7. Nurodė, jog po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebÅ«tų grÄ Å¾inęs pasiskolintų lėšų, bÅ«tų ribojama VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje. IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 31,00 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) virÅ¡ija maksimalų galimÄ taikyti (0,05 procentai × 365 dienų per metus = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti 31,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieÅ¡tarauja imperatyviai VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies normai.

8. Pirmosios instancijos teismas pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 punkto nuostatÄ , kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmokÄ , yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sÄ lygose numatytos palÅ«kanos be nuolaidos (31 proc. metinių palÅ«kanų norma), jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu.

9. Atsakovui praleidus terminÄ Ä¯vykdyti prievolę, teismas iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio reikalavimus tenkinus 83,33 proc. ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 256,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (308 Eur x 83,33 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis). III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 10. IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2021 m. kovo 3 d. sprendimÄ dalyje:

1) dėl 895,77 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 895,77 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;

2) dėl 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (6 591,89 Eur), nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.), priteisimo ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (6 591,89 Eur), nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.);

3) dėl 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (6 591,89 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (6 591,89 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos;

4) dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance: iÅ¡ atsakovo 308,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. KitÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ bei priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Dėl Sutarties grafiko ir jame numatytos kredito kainos, kaip kriterijaus, apibrėžiančio apeliantės negautų pajamų (nuostolių) dydį.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palÅ«kanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į aktualiÄ Lietuvos teismų praktikÄ , sutarties sÄ lygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarkÄ pagrindžiančius kriterijus. 13.2.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantei gali bÅ«ti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad Å¡iuo atveju apeliantei turėjo bÅ«ti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos. 13.3. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atlikto tik septynias įmokas pagal dar galiojusį sutarties grafikÄ , ir negrÄ Å¾inta kredito dalis tik truputį pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrÄ Å¾inta kredito dalis nekito ir nekinta nuo septintosios įmokos sumokėjimo dienos, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad Å¡alys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmokÄ , yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sÄ lygose numatytos palÅ«kanos (palÅ«kanos yra skaičiuojamos nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimÄ si vartojimo kredito suma iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo dienos), nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimÄ (negautas pajamas), skaičiuojant 31,00 proc. mokėjimo (pelno) palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (6 591,89 Eur), nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafikÄ .

Tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (895,77 Eur), kuriÄ teismas priteisė, tačiau pritaikė savo skaičiavimo metodus, kadangi ieÅ¡kinyje Å¡i negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu. BÅ«tent taip turi bÅ«ti realizuojamas teisėto lÅ«kesčio principas, nes prieÅ¡ingu atveju atsakovui nebÅ«tų iÅ¡ esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrÄ Å¾inant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grÄ Å¾intų vartojimo kredito sumÄ , o apeliantė tarsi kas kartÄ Å¡iÄ sumÄ perskolintų ir neva iÅ¡ tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. 13.4.

Teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės sukÅ«rė teisinę fikcijÄ , kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iÅ¡ atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai nėra logiÅ¡ka, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lÅ«kesčių. 13.5.

Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, prieÅ¡ingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKÄ® 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas iÅ¡saugo galimybę sumokėti tik faktiÅ¡kai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė iÅ¡saugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tÄ laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiÅ¡kai naudojasi visa negrÄ Å¾inta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstÄ sutarties grafikÄ paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrÄ Å¾inta kredito suma. 13.6.

Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad „<...> 31 procento dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 4 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, tačiau ne didesnės, kaip konkretų mėnesį turėjęs bÅ«ti nepadengtas kredito likutis“. Tokia sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė yra nepagrįsta, jos antstolis negalės priverstinai vykdyti be papildomų dokumentų, kurie neturės vykdomojo dokumento galios.

Pagal taip suformuluotÄ rezoliucinę dalį nėra aiÅ¡ku kaip antstolis turės skaičiuoti negautas pajamas, iÅ¡ kur antstolis turės žinoti koks negrÄ Å¾into kredito likutis buvo konkretų mėnesį. 13.7. Dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, reikalavimo pagrįstumo. Nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datÄ sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data.

Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovui ir po sutarties termino pabaigos negrÄ Å¾inus kredito, apeliantė ir toliau patirs tuos pačius nuostolius, kaip ir iki sutarties termino pabaigos. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau Å¡ia suma arba už jÄ Ä¯sigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iÅ¡ jų perskolinimo gauti realias pajamas.

Su visos vartojimo kredito sumos grÄ Å¾inimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebÅ«tų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigÄ . 13.8. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 31,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrÄ Å¾intų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos.

Kitaip tariant, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių:

1) lÅ«kestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visÄ sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais;

2) lÅ«kestis, kad jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrÄ Å¾ins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiÅ¡kė ir pasireikÅ¡ ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grÄ Å¾inti visÄ vartojimo kredito sumÄ apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl Å¡iuo atveju veikia antroji teisėto lÅ«kesčio dalis.

Apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismÄ metu bei du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine iÅ¡raiÅ¡ka. 13.9. Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, o tai įtakojo proporcingÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimÄ . Nustačius, jog ieÅ¡kinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 308 Eur.

11. Atsakovas E. Z. per nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

15. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl negautų pajamų (nuostolių) nutraukus netinkamai vykdytÄ vartojimo kredito sutartį dydžio, skaičiavimo metodo bei termino. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi iÅ¡laidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nustatyta, kad UAB „BnP Finance“ 2019 m. liepos 2 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-scghmbs7, kuria atsakovui buvo suteiktas 6 968,19 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 6 816,21 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų (metinė palÅ«kanų norma: 31,00 proc.) ir 0,00 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais, tačiau atsakovas prievolės nevykdė. 2020 m. birželio 17 d. praneÅ¡imu atsakovui praneÅ¡ta, kad sutarties nutraukimas įsigalioja 2020 m. liepos 3 d., ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. liepos 3 d. sutartis su atsakovu nutraukta. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieÅ¡kovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į atsakovo skolÄ (2020 m. liepos 9 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 6). 2020 m. liepos 9 d. praneÅ¡imu atsakovui praneÅ¡ta apie pradinio kreditoriaus pasikeitimÄ ir prievolės vykdymÄ ieÅ¡kovei.

17. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo: 895,77 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo dienos; 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 6 591,89 Eur, nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.). Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus iÅ¡sprendė taip: priteisė ieÅ¡kovei 1410,05 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2020 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2021 m. kovo 3 d., 31 procento dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 4 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, tačiau ne didesnes, kaip konkretų mėnesį turėjęs bÅ«ti nepadengtas kredito likutis.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės negautų pajamų (nuostolių) dydžio, negautas pajamas (tiek tas, kurios priteistos fiksuota suma iki teismo sprendimo priėmimo, tiek tas, kurios priteistos procentine norma po teismo sprendimo priėmimo dienos) susiejo su pagal atitinkamÄ mėnesį turėjusiu bÅ«ti kredito likučiu. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir laikosi pozicijos, jog negautos pajamos (nuostoliai) turėjo bÅ«ti skaičiuojamos nuo visos negrÄ Å¾into kredito sumos (6 591,89 Eur), o ne pagal sutarties grafikÄ nuo negrÄ Å¾into tÄ mėnesį kredito likučio.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti šiai apeliantės pozicijai.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų.

19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintÄ pinigų sumÄ ir gauti atitinkamÄ užmokestį – mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurios turi bÅ«ti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Tuo tarpu aiÅ¡kinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas gali iÅ¡likti iki faktinio paskolos sumos grÄ Å¾inimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrÄ Å¾inimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grÄ Å¾inimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, virÅ¡ija lÅ«kesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtÄ pelnÄ ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau bÅ«tų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ .

Ä®rodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktÄ , t. y. įrodžius, kad galėjo bÅ«ti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato Å¡ių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Sutarties Specialiosiose sÄ lygose aptarta atsakovo mokama palÅ«kanų suma, suderintas mokėjimų grafikas. Vadinasi, Sutarties Å¡alys iÅ¡ anksto susitarė, kokiÄ pinigų sumÄ už naudojimÄ si pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais atsakovas privalo sumokėti pradinei kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palÅ«kanas), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tent paskolos grÄ Å¾inimo grafikas yra objektyvus kriterijus nustatyti, kokio dydžio pajamas ieÅ¡kovė (pirminė kreditorė) planavo gauti iÅ¡ suteiktos paskolos. Tai, kad grafikas neatitinka objektyvios realybės, kitaip tariant, sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, ir yra pagrindas kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ant priteisti ieÅ¡kovei tai, kÄ pradinis kreditorius planavo gauti.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palÅ«kanos, kas mėnesį mažėja, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti Å¡ias palÅ«kanas už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrÄ Å¾intos 6 591,89 Eur kredito sumos, sudarytų prielaidas ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita, kadangi palÅ«kanos sudarytų didesnę sumÄ , negu kad ieÅ¡kovė per aptariamÄ laikotarpį turėjo sutartinį lÅ«kestį gauti.

Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

24. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palÅ«kanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tÄ mėnesį turėjusio bÅ«ti vartojimo kredito likučio, visiÅ¡kai atitinka formuojamÄ teisminę praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Pažymėtina, kad bÅ«tent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iÅ¡ anksto numatytas pagal sutartį ir bÅ«tent tokių pajamų ieÅ¡kovė tikėjosi gauti už suteiktÄ paskolÄ tinkamai jÄ vykdant, ir prieÅ¡ingai – sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju apeliantė neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lÅ«kesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.

25. Teismui suformuluotu ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti 31,00 proc. negautų pajamų ( nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 6 591,89 Eur, nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, kurio netenkino pirmosios instancijos teismas ir kurio patenkinimo siekia ieÅ¡kovė teikdama apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palÅ«kanas (netesybas), tačiau tokie ieÅ¡kovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesÄ Å¾iningi vartotojų požiÅ«riu, neatitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos ir prieÅ¡tarauja VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

26. Pirmosios instancijos teismas atliko vartojimo kredito sutarties sÄ lygų kontrolę, kaip to reikalauja CK 6.2284 straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos DirektyvÄ 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sÄ lygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sÄ lygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iÅ¡ anksto ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sÄ lygos esmei, ypač iÅ¡ anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.

27. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palÅ«kanų) dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228-4 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Teismas ex officio (savo iniciatyva, lot.) pripažino negaliojančia sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 nuostatÄ , iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė kildina reikalavimÄ priteisti nuostolius už laikotarpį nuo kredito sutarties planuoto termino pabaigos iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, kaip neatitinkančiÄ VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų) (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).

28. Atmestini ieÅ¡kovės argumentai, jog teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKÄ® 11 straipsnio 8 dalį, kadangi Å¡i norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminÄ praleidimÄ dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų ieÅ¡kovės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieÅ¡kiniu.

29. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčui spręsti turi bÅ«ti sistemiÅ¡kai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kompensacinės palÅ«kanos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų, o VKÄ® 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ taikymÄ vartojimo kredito gavėjui, todėl VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, bÅ«tų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ ribojimÄ . Tokiu atveju nebÅ«tų pasiekti tiek VKÄ®, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

30. VKÄ® 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Tai reiÅ¡kia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotÄ kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grÄ Å¾inimÄ negali bÅ«ti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dienÄ , nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai iÅ¡reikÅ¡ti, o Å¡ie mokėjimai negali bÅ«ti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog Å¡i taisyklė taikytina ir kompensacinėms palÅ«kanoms, nes pastarosios atlieka analogiÅ¡kÄ funkcijÄ kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiÅ¡kinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

31. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, prilyginant jų dydį 31 proc. mokėjimo (pelno) palÅ«kanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grÄ Å¾inęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieÅ¡kovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iÅ¡ jų perskolinimo gauti realių pajamų, Å¡ie ieÅ¡kovės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai.

Byloje nėra ir ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grÄ Å¾inus visÄ likusiÄ negrÄ Å¾into kredito dalį, pradinė kreditorė bÅ«tų iÅ¡ karto perskolinusi visÄ kredito sumÄ su 31 proc. metinėmis palÅ«kanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos Å¡iuo klausimu laikomasi ir kitų teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija ieškovės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių ieškovės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.

32. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies formuluotė „priteisti 31 procento dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 4 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 2 d.) nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, tačiau ne didesnės, kaip konkretų mėnesį turėjęs bÅ«ti nepadengtas kredito likutis“ yra nepagrįsta.

Apeliantės nuomone, į teismo sprendimo rezoliucinę dalį neperkėlus sutarties grafike nustatytų mokėtinų sumų nebus aiÅ¡ku kaip vykdyti teismo sprendimÄ . Taigi Å¡ie apeliantės argumentai susiję ne su teismo priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, tačiau keliama hipotetinė priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų problematika. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ , nekeisdamas jo turinio.

Teismo sprendimo (nutarties) aiÅ¡kinimo paskirtis – paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų bÅ«ti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo Å¡is sprendimas (nutartis) gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai (nesuprantamai arba nevienareikÅ¡miÅ¡kai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kaip turi bÅ«ti vykdomas sprendimas (nutartis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiÅ¡ki, antstolis kreipiasi su praÅ¡ymu į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis sudaro vienÄ visumÄ ir skirtos teismo sprendimo trÅ«kumams paÅ¡alinti kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiÅ¡kumų. Taigi procesinės teisės normos numato tvarkÄ kokiu bÅ«du gali bÅ«ti Å¡alinami teismo sprendimo vykdymo neaiÅ¡kumai. Tuo tarpu apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo revizavimui, o ne teismo procesinio sprendimo ar jo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Kadangi grafike nustatytų mokėtinų sumų perkėlimas ar neperkėlimas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį neįtakoja priteistų sumų dydžių, kitaip tariant ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų apimties, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį neperrašė kiekvieno mėnesio turėjusio bÅ«ti nepadengto kredito likučio, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį.

33. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė negautų pajamų nustatymÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

34. Pripažinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ teisėtu ir pagrįstu nėra teisinio pagrindo keisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2021 m. kovo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Anita Sereikienė Edita Å liumpienė Arvydas Žibas