f61374b3-ff95-4912-883e-b7cffb3a0020 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as Baudžiamoji byla Nr. 1-2780-1133/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13012-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.23.1.2; 1.1.7.2.2; 2.3.6.4.5.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Boženai VoiÅ¡vilienei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, kaltinamajam M. A., kandidatei į laiduotojas R. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „T.“, neteistas, pagal pirminį kaltinimÄ kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, patikslinus kaltinimÄ , pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė :

M. A. pasikėsino įgyti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. O bÅ«tent, M. A. turėdamas tikslÄ Ä¯gyti narkotinę medžiagÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku rado ir paėmė folijos gabalėlį su viduje buvusia nenarkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,982 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 0,2 procento, kurias 2021 m. balandžio 25 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), ir kuriÄ daugiabučio namo kieme policijos pareigÅ«nai jo dalinės apžiÅ«ros metu, striukės kiÅ¡enėje rado ir paėmė.

Tokiu bÅ«du M. A. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje. Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sÄ lygoms, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriami ir skelbiami, buvo iÅ¡vardinti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis M. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta laikęs su savimi narkotines medžiagas, gailisi dėl tokių veiksmų, tačiau narkotinių medžiagų įgijimo nepripažįsta. Išėjęs iÅ¡ daugiabučio, stotelėje ant suolo pamatė paketėlį. Jį įsidėjo į kiÅ¡enę, planavo namuose pasižiÅ«rėti kas tai per paketėlis. Ä®tarė, kad tai gali bÅ«ti narkotinė medžiaga. Draugams apie tai nieko neminėjo. Automobiliu važiuojant pas draugÄ Ä¯ svečius, juos sustabdė policijos pareigÅ«nai ir liepė viskÄ iÅ¡imti.

PareigÅ«nai klausė kas tai per paketėlis, tačiau jis atsakė, kad nežino. Iki sulaikymo, prieÅ¡ mėnesį yra bandęs narkotinių medžiagų, tačiau kodėl jo Å¡lapime buvo rastos narkotinės medžiagos, nežino. Å iuo metu bÅ«na (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra baustas, narkotinių medžiagų nevartoja. Taip pat sutiko su patikslintu kaltinimu, nurodė, kad pasimokė, gailisi. Specialistas T. S. teisme parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 42-43) specialisto iÅ¡vadÄ tvirtina.

Norint nustatyti tetrahidrokanabinolio kiekį atliekamas dujinis chromotografijos tyrimas su tirpalais ir iÅ¡ ten yra iÅ¡skaičiuojamas tetrahidrokanabinolio kiekis procentais medžiagoje ir kai procentinė iÅ¡raiÅ¡ka nevirÅ¡ija 0,2 kiekio medžiagoje, tai pagal įstatymÄ yra pluoÅ¡tinės kanapės. Esant tetrahidrokanabinolio kiekiui ant ribos, tai neįmanoma atspėti kokia kanapės rÅ«Å¡is. Kai virÅ¡ija 10 procentų, tai galima atskirti kokios kanapės, bet kai yra ribiniai skaičiai, o taip iÅ¡ akies niekada nenustatysi.

Kvapo kriterijais nesiremia. Turi specifinį kvapÄ . Kai tetrahidrokanabinolio skirtumas didelis, tai jaučiasi kvapas, bet kai medžiagų mažai, tai nei pagal iÅ¡vaizdÄ , nei pagal kvapÄ nesiskiria. Liudytojas R. M. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 25 d., 17 val. – 18 val. susitiko su M. A. ir E. P. (duomenys neskelbtini). Visi kartu nusprendė automobiliu „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam, nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini). Trumpam sustojus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie jų privažiavo policijos ekipažas.

IÅ¡lipę pareigÅ«nai paprašė jo bei jo draugų pateikti asmens dokumentus. Tai padarius, pareigÅ«nai nusprendė atlikti jų dalinę apžiÅ«rÄ . Dalinės apžiÅ«ros metu jo draugas M. A. policijos pareigÅ«nams padavė baltos spalvos maiÅ¡elį, kurio viduje buvo folijos lankstinukas, o jo viduje buvo kažkokia medžiaga. Apie tai, ar jo draugas M. A. turėjo narkotinių medžiagų, bei apie tai, ar M. vartoja narkotines medžiagas, jis nežinojo (b. l. 17). Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡ esmės tapačius parodymus, kaip ir liudytojas R.

M. Š. (b. l. 21). Liudytoja, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausioji patrulė R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 25 d. patruliuojant kartu su kolega, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. B., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo trys jauni asmenys.

Buvo nuspręsta automobilį sustabdyti patikrinimui. Automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini), esantį vidinį kiemÄ . Apsisukę jie taip pat nusuko paskui automobilį. Sustojo už minėto automobilio ir įjungė Å¡vyturėlius. Sustojus „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pro automobilio priekinės pusės keleivio dureles iÅ¡lipo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo M. A.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog automobilyje sėdėjo R. M. Å . bei E. P.. Bendraujant su asmenimis pastebėta, kad automobilyje yra daug įvairių daiktų.

Tikrinami asmenys atrodė sutrikę. Kilo įtarimas, kad asmenys gali su savimi turėti narkotinių medžiagų. Kolegai paklausus asmenų ar jie su savimi turi narkotinių medžiagų, į šį klausimÄ visi asmenys atsakė neigiamai. Jos kolega atliko visų trijų asmenų dalinę apžiÅ«rÄ , kurios metu M. A. iÅ¡ savo deÅ¡inės pusės striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė ir ant automobilio „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) sėdynės padėjo baltÄ , popierinį maiÅ¡elį.

Vėliau paaiškėjo, jog šio maišelio viduje yra folijos gabaliukas su viduje augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga. Dėl maišelyje esančio turinio, M. A. paaiškino, jog maišelį rado kažkur gulintį, pasiėmė su savimi ir vakare galvojo pažiūrėti kas yra jo viduje. Daugiau galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei kitų civilinėje apyvartoje draudžiamų daiktų automobilyje ar pas asmenis neaptiko. Įvykis filmuotas BODY 1723 (b. l. 24).

Iš pareigūno M. B. 2021 m. balandžio 25 d. tarnybinio pranešimo ROIK 0121000263958, matyti, kad jame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir nurodė pareigūnė R. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. l. 32). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Aikštelė nėra saugoma, nėra aptverta, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis.

Automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje gali lankytis paÅ¡aliniai asmenys (b. l. 10-14). Daiktų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, buvo apžiÅ«rėtas mobilaus ryÅ¡io telefonas „Redmi“ IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus įeinančias ir iÅ¡einančias trumpÄ sias SMS žinutes, bei skambučių registrÄ , reikÅ¡mingos informacijos ikiteisminio tyrimo medžiagai tirti neaptikta. Po apžiÅ«ros telefonas grÄ Å¾intas M. A. (b. l. 31, 39). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugpjūčio 11 d. specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad tyrimui pateikta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, kurios masė yra 0,982 g, yra nenarkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), nes jos atitinka Lietuvos Respublikos pluoÅ¡tinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoÅ¡tines kanapes (tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,2 %).

Ant tyrimui pateiktų M. A. rankų nuoplovų narkotinių, psichotropinių ar jų pirmtakų medžiagų nerasta (b. l. 43). Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 929/2021 (01), kurioje nurodyta, kad M. A. šlapime rasta amfetamino, metilendioksimetamfetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA), tetrahirdrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 71). Byloje surinktų įrodymų vertinimas Pagal 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

BK 22 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė ir už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad jis bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje autobusų stotelėje ant suoliuko rado paketėlį, kurį paėmė su savimi. Manė, kad paketėlyje gali bÅ«ti narkotinė medžiaga, tačiau namuose ketino detaliau apžiÅ«rėti paketėlio vidų. Patikslintame kaltinime nurodyta, kad M. A. nenustatytomis aplinkybėmis pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinę medžiagÄ .

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnyje, dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Å io nusikaltimo dalykas turi atitikti medicininį kriterijų, t. y. narkotinėmis ar psichotropinėmis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios gali veikti centrinę nervų sistemÄ ir kurios sukelia apsvaigimÄ bei priklausomybę nuo jų, ir juridinį kriterijų, t. y. Å¡ių medžiagų sÄ raÅ¡as turi bÅ«ti nustatytas specialiu teisės aktu. Tik Å¡iuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali bÅ«ti pripažįstamos Å¡io nusikaltimo dalyku.

Siekiant nustatyti, ar medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, turi bÅ«ti skiriama ekspertizė arba gaunama specialisto iÅ¡vada. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų įraÅ¡ymÄ Ä¯ kontroliuojamų medžiagų sÄ raÅ¡us. Tačiau Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos pluoÅ¡tinių kanapių įstatymu reglamentuojamoms pluoÅ¡tinėms kanapėms ir Å¡iuo įstatymu reglamentuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ketvirtojo sÄ raÅ¡o (toliau – IV sÄ raÅ¡as) gaminiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau ir – Rekomendacijos) 19 punktÄ kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Å iuo atveju nustatyta, kad M. A. laikė kanapių (antžeminių dalių) 0,982 g. Kai Å¡ios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), bÅ«tina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimÄ , siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekį tam, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoÅ¡tinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis nevirÅ¡ija 0,2 procentų ir kurios pagal Europos SÄ jungos teisę (Tarybos reglamentas Nr. 1782/2003) valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos.

Pažymėtina, kad leidžiama auginti tik pluoÅ¡tines kanapes ir jomis disponuoti, kai jose rastas tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,2 procentai. BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡us. Konkreti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rÅ«Å¡is įtakos nusikalstamų veikų, numatytų BK 259–260, 263 (kaip ir BK 261 bei 264) straipsniuose, inkriminavimui paprastai neturi.

Pagal Å¡iuos BK straipsnius kvalifikuotina veika nepriklausomai nuo to, su kokia narkotinių ar psichotropinių medžiagų rÅ«Å¡imi ji yra susijusi, jei neteisėtai buvo disponuota medžiaga, kuri pagal Medžiagų sÄ raÅ¡us laikytina narkotine arba psichotropine. Pagal Lietuvos Respublikos pluoÅ¡tinių kanapių įstatymas (Žin., 2013, Nr. 61-3025; TAR, 2021-06-22, Nr. 2021-14068) 2 dalies 16 punktÄ tetrahidrokanabinolis (toliau – THC) – natÅ«rali psichikÄ veikianti medžiaga, randama antžeminėse pluoÅ¡tinių kanapių dalyse.

Å ios dallies 4 punkte nurodyta, kad PluoÅ¡tinės kanapės – kanapinių (Cannabaceae) Å¡eimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rÅ«Å¡ies veislių, iÅ¡vardytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės Å«kio augalų veislių katalogo su visais pakeitimais 17 straipsnyje nurodytame Bendrajame žemės Å«kio augalų veislių kataloge ir (ar) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Sėklų schemų tarptautinei prekybai skirtų veislių sėklų sertifikavimo ar kontrolės bendrųjų taisyklių ir reglamentų 3.5 papunktyje nurodytų EBPO veislių, tinkamų sertifikuoti, sÄ raÅ¡e, augalai, kurių iÅ¡džiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento.

Specialisto iÅ¡vada nenustatyta, kad rastose kanapių antžeminėse dalyse veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę (pavyzdžiui 0,21 ar daugiau procentų). Nustačius, kad kanapės priskirtinos pluoÅ¡tinėms, jos paprastai nusikalstamos veikos dalyku nelaikomos. Visgi, vien tai, kad M. A. klydo manydamas, kad jis rado ir pasiėmė su savimi narkotinę medžiagÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos. Visų pirma, specialistas T.

S. teisme parodė, kad esant tetrahidrokanabinolio kiekiui ant ribos, tai neįmanoma atspėti kokia kanapės rÅ«Å¡is. Kai virÅ¡ija 10 procentų, tai galima atskirti kokios kanapės, bet kai yra ribiniai skaičiai, o taip iÅ¡ akies niekada nenustatysi. Kai tetrahidrokanabinolio skirtumas didelis, tai jaučiasi kitoks kvapas, bet kai medžiagų mažai, tai nei pagal iÅ¡vaizdÄ , nei pagal kvapÄ nesiskiria. Antra, M. A., pasak jo, paėmė rastÄ folijos gabalėlį, galvodamas, kad ten yra narkotinė medžiaga, ketino namuose tuo įsitinkinti.

Taigi, M. A. suvokimu, jis paėmė su savimi narkotinę medžiagÄ ir to siekė, todėl teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, kad rastos kanapės, dėl jose nustatyto tetrahidrokanabinolio kiekio, yra priskiriamos pluoÅ¡tinėms, kurias galima verslo tikslais auginti Lietuvoje. Atsižvelgiant į M. A. tyčios kryptingumÄ , į tai, kad pas jį rastos kanapės yra priskiriamos nenarkotinėms medžiagoms, kad kanapių, esant nedideliam tetrahidrokanabinolio kiukiui narkotinių kanapių, nuo nenarkotinių negalima atskirti, konstatuojama, kad M.

A. pasikėsino įgyti narkotines medžiagas – kanapių antžemines dalis, kurių kiekis, pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas yra nedidelis. Todėl M. A. veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas laikyti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Nors kaltinime nurodyta, kad folijos gabalėlį su kanapėmis M. A. įgijo nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ši kaltinimo aplinkybė tikslintina, atsižvelgiant į M.

A. paaiÅ¡kinimus, kad jis jÄ rado. M. A. nuo pat pradžių nurodė, kur rado kanapes, kodėl jas pasiėmė, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iomis aplinkybėmis ir tikslina kaltinimÄ , nurodant, kad nenustatytu laiku M. A. pasikėsino įgyti narkotinę medžiagÄ jÄ radęs ir pasiėmęs. Byloje nenustatyta, kad M. A. turėjo tikslÄ parduoti ar kitaip platinti draudžiamÄ medžiagÄ . Todėl, įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato, jog paima folijos lankstinukÄ , kurioje jo manymu buvo narkotinė medžiaga, ir norėjo taip veikti (veikė tiesiogine tyčia).

Pažymėtina, kad tÄ pačiÄ dienÄ M. A. Å¡lapime rasta amfetamino, metilendioksimetamfetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA), tetrahirdrokanabinolio karboksirÅ«gÅ¡ties. Tai taip pat stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , dėl M. A. tikslo, nes minėtos aplinkybės rodo, jog pas jį rastas folijos gabalėlis su viduje buvusiomis kanapėmis, nebuvo atsitiktinis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad radęs paketėlį, įtarė, kad jame yra narkotinė medžiaga. Taigi byloje įrodyta, kad M.

A. veikdamas tyčia pasikėsino įgyti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), tačiau dėl nežinojimo pasiėmė rastas kanapes, kurios yra nenarkotinė medžiaga, o priskiriamos pluoÅ¡tinėms kanapėms. Atsižvelgiant į M. A. tyčios kryptingumÄ , M. A. neteisėta veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo Byloje gautas kaltinamojo M. A. praÅ¡ymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį R.

A. atsakomybei pagal laidavimÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailisi dėl savo veiksmų. R. A. teisiamojo posėdžio metu praÅ¡ymÄ palaikė, nurodė, kad yra M. A. brolio sutuoktinė. Santuoka sudaryta 2021 m. liepos 21 d., tačiau kartu yra beveik jau (duomenys neskelbtini). Su M. palaiko ryÅ¡ius, jam bÅ«nant Lietuvoje M. gyvena kartu. M. bÅ«nant (duomenys neskelbtini) jie susiskambina. Pastebėjo, kad M. lygiuojasi į jÄ bei jos vyrÄ , kadangi jų Å¡eima yra tvarkinga.

P. M. ir yra linkusi manyti, kad M. nevartos draudžiamų medžiagų. Nors R. A. pagal jos charakterizuojančiÄ medžiagÄ formaliai atitinka BK 40 straipsnyje keliamus reikalavimus laiduotojui, tačiau teismas abejoja jos galimybe daryti įtakÄ M. A. elgesiui ir užtikrinti, kad M. A. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų nustatymas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2015).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Byloje nustatyta, kad R.

A. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbo UAB „P“ kur darbdavio charakterizuojama teigiamai, nuo 2021 m. birželio 18 d. R. A. išėjus į (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas abejoja ar R. A. galės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. IÅ¡ R. A. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamasis M. A. – (duomenys neskelbtini) ir tik kartais grįžta į LietuvÄ . Tai, kad R. A. ir M. A. palaiko ryÅ¡ius bendraudami telefonu, o jų susitikimai nėra itin dažni, kadangi juos riboja atstumas, nėra galima daryti iÅ¡vados, jog R.

A. galės skirti pakankamai laiko ir pastangų M. A. ir objektyviai galės daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Deklaratyvus laiduotojos įsitikinimas, jog ji galės daryti įtakÄ yra nepakankamas spręsti apie R. A. realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ M. A.. Å iuo atveju dar kartÄ pabrėžtina, jog asmenis skiria didelis atstumas, bendravimas tik telekomunikacijų ryÅ¡ių priemonėmis neužtikrina, kad R. A. galės daryti teigiama įtaka M. A. ir koreguoti jo elgesį tinkama linkme. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra tenkinama bÅ«tinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, t. y. byloje nėra tinkamo laiduotojo, galinčio daryti M.

A. teigiamÄ Ä¯takÄ . Bausmės skyrimo motyvai Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).??? Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.) BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areÅ¡tas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ M. A., veikdamas tyčia, pasikėsino padaryti nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamÄ baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau neteistas. Baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis bÅ«tų gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ytas į priklausomybės ligų įskaitÄ . Dirba ir gauna nuolatines pajams. Atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių – minimalaus dydžio baudÄ , kuri gali bÅ«ti skiriama už baudžiamuosius nusižengimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina trečdaliu. Kiti klausimai Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skirtinÄ bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. balandžio 25 d., 19.30 val. iki 2021 m. balandžio 26 d. 12.22 val. (viena diena) (b. l. 46, 61). Byloje kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, reikÅ¡mingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokÄ , kuriame yra rankų nuoplova ir objektų pakuotės, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje (b. l. 45). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu n u s p r e n d ž i a : M. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ baudÄ sumažinti vienu trečdaliu, iki 10 MGL (500 Eur). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 8 MGL, kas atitinka 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų). Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti vokÄ , kuriame yra rankų nuoplova ir objektų pakuotės. M.

A. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti M. A., kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriÅ¡kai įvykdyti per 2 mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodÄ 6801.

2. Sumokėjęs baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui banko kvitÄ (galima el. paÅ¡tu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-2780-1133/2021).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė pagal teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudÄ laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė NuoraÅ¡as tikras: Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė