2023-06-14 Nr. AB-12179-3-62-3-01003-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-267-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01003-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 28.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. M., V. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (11.7)(M-P-21-1281)MPS-1842 „Dėl mediatoriaus pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl paskirtos mediatorės A. M. nušalinimo bei kito mediatoriaus paskyrimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad Tarnybos Kauno skyriaus sprendimu pagal pareiškėjo V. P. prašymą yra pradėta privaloma mediacija šeimos ginče tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. P. Pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais pateikė sutikimą dėl mediacijos. Atsakovo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (11.7Mr)(M-P-21-1281)MSP-1305 ginčo mediatore paskirta A. M. Pareiškėjos sutuoktinio deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos – (duomenys neskelbtini), tačiau buvo paskirta mediatorė, kurios veiklos teritorija nurodyta (duomenys neskelbtini).

Taip pat atsakovo pareiškėjai atsiųsto sprendimo 2.2 papunktyje nurodyta, kad mediacija vykdoma mediatoriaus nurodytoje vietoje arba naudojantis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis. Paskirta mediatorė pareiškėjai paaiškino, kad mediacija galima tik (duomenys neskelbtini) arba nuotoliniu būdu. Pareiškėjai pasiteiravus, dėl kokių priežasčių mediacija negalima (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ir kokios pasekmės kiltų, jei pareiškėja negali atvykti į (duomenys neskelbtini), mediatorė paaiškino, kad tokiu atveju tiesiog bus išduodama pažyma apie mediacijos pabaigą.

Vėliau mediatorė susiekė su pareiškėja telefonu ir nurodė, kad mediacija galima tik nuotoliniu būdu, nes kita ginčo šalis nepageidauja mediacijos proceso jokiu kitu būdu. Pareiškėjai išdėsčius savo poziciją, kad nuotolinė mediacija šiuo atveju yra negalima dėl konfidencialumo neužtikrinimo, o atvykti į (duomenys neskelbtini) pareiškėja neturi galimybės, taip pat paaiškinus, kad pareiškėja mediacijos proceso nutraukti nenori ir mano, jog šalims būtina bendrauti gyvai, mediatorė dar kartą pareiškė, kad tokiu atveju bus išduodama pažyma apie mediacijos pabaigą.

A. M. bendravo nekorektiškai, aiškiai pažeidė etikos reikalavimus, rodė išankstinę nuomonę apie mediacijos negalimumą ir primygtinai siūlė kuo greičiau baigti mediaciją, išduodant pažymą apie jos pabaigą, kas nėra suderinama nei su mediacijos tikslais, nei su jos teisingo vykdymo procedūromis. Pareiškėja 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl mediatorės pakeitimo. Pareiškėjos prašymas buvo grindžiamas dviem esminiais motyvais, t. y. mediatorės nešališkumo principo pažeidimu bei mediatorės nepakankamo veikimo, siekiant užtikrinti vieną esminių šeimos mediacijos tikslų – konfidencialumo visapusišką užtikrinimą.

Atsakovas 2021 m. gegužės 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo bei paliko paskirtą mediatorę A. M., o taip pat papildomai informavo pareiškėją, kad prašymas yra perduotas Mediatorių veiklos vertinimo komisijai (toliau – ir Komisija).

3. Pareiškėja teigė, kad jos skundas buvo nagrinėjamas pažeidžiant nešališkumo ir gero administravimo principus. Skundžiamame Sprendime yra apsiribojama deklaratyviu pareiškėjos prašymo bei paskirtos mediatorės pasiaiškinimo motyvų išdėstymu, tačiau nėra pateikta institucijos argumentuota pozicija. Iš Sprendimo yra visiškai neaiškūs jo motyvai, t. y. kuo atsakovas remiasi, konstatuodamas, kad šiuo atveju nėra nustatyti nei pareiškėjos akcentuoti jos teisių pažeidimai, nei esminis teisingo mediacijos vykdymo principo (t. y. konfidencialumo) neužtikrinimas.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovo paskirta mediatorė tiesiogiai ignoravo pareiškėjos prašymus dėl fizinės mediacijos vykdymo būtinybės, siekiant konfidencialumo užtikrinimo. Taip pat mediatorei buvo nurodyta, kad jei pareiškėjos sutuoktinis negali greitai atvykti į mediaciją gyvuoju būdu, pareiškėja sutinka nukelti mediaciją ir palaukti, kol kita mediacijos šalis galės tai padaryti. Pareiškėjos žiniomis, jos sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini), kur jam buvo pareikšti įtarimai baudžiamojo proceso tvarka, jis buvo sulaikytas ir laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje daugiau nei 6 mėnesius. Dėl šios aplinkybės, atsakovo bei jos paskirtos mediatorės primygtinis siūlymas bei prioritetų teikimas nuotolinei arba mišriai mediacijai yra objektyviai nepriimtinas dėl nesamų galimybių užtikrinti konfidencialumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad mediacijos pagrindinis tikslas nėra pažymos apie mediacijos pabaigą išdavimas, mediatorius privalo koncentruotis į šalių tarpusavio bendravimą, santykių atkūrimą ir siekti, kad šalys pačios rastų jiems priimtinus sprendimus, pareiškėja motyvuotai prašė pakeisti atsakovo paskirtą mediatorę, kuri galės vykdyti mediaciją skatinant atvirą dialogą, alternatyvas bei šalių laisvą tiesioginį bendravimą, tačiau atsakovas nepagrįstai prašymo netenkino.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. balandžio 19 d. Tarnybos Kauno skyriuje buvo gautas pareiškėjos prašymas pakeisti paskirtą mediatorę A. M. kitu (-a) mediatoriumi (-e). Pareiškėja taip pat pageidavo, kad Tarnybos Kauno skyriui priėmus sprendimą nekeisti paskirtos mediatorės, jos prašymas būtų persiųstas Mediatorių veiklos vertinimo komisijai. 2021 m. balandžio 20 d. Tarnybos Kauno skyrius raštu kreipėsi į mediatorę A. M. su prašymu per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos pateikti Tarnybai informaciją apie privalomosios mediacijos paslaugų teikimo eigą pagal Tarnybos 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir paaiškinti pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes. Tarnybos Kauno skyriuje 2021 m. balandžio 21 d. gautas mediatorės A. M. paaiškinimas, kurį įvertinęs, Tarnybos Kauno skyrius nenustatė objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų priimti sprendimą dėl paskirtos mediatorės pakeitimo, ir 2021 m. gegužės 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė keisti Tarnybos 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu privalomosios mediacijos paslaugas paskirtą teikti mediatorę A. M. Tarnybos Kauno skyrius, įgyvendindamas alternatyvų pareiškėjos prašymą, perdavė pareiškėjos prašymą dėl mediatorės pakeitimo vertinti Komisijai.

7. Atsakovas nurodė, kad pagal Mediacijos įstatymo 14 straipsnio 5 dalį Tarnyba, parinkdama mediatorių, turi vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimą interesų konfliktą ir kitas svarbias aplinkybes. Parenkant mediatorių taip pat turi būti užtikrinamas tolygus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytų mediatorių darbo krūvio paskirstymas. Mediatorės veiklos teritorija apėmė tiek prašymą dėl mediacijos vykdymo pateikusio asmens V. P. nurodytą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tiek pareiškėjos pateiktame sutikime dėl mediacijos vykdymo nurodytą jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl šiai mediatorei buvo išsiųstas pakvietimas vykdyti mediaciją tarp ginčo šalių.

8. Atsakovas akcentavo, kad pagal Mediacijos įstatymo nuostatas Tarnyba, priėmusi sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti ir paskyrusi mediatorių, neturi teisės spręsti nesutarimų tarp ginčo šalių ar mediatoriaus, kadangi Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka mediatorius sprendimus priima savarankiškai. Tarnybai suteikta teisė spręsti klausimus, susijusius tik su privalomosios mediacijos administravimu.

9. Atsakovas pažymėjo, kad V. P. informavo mediatorę apie tai, jog šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl jo galimybės dalyvauti kontaktinėje mediacijoje Lietuvos Respublikos teritorijoje yra ribotos. Dėl šios priežasties V. P. prašė vykdyti privalomosios mediacijos susitikimus nuotoliniu būdu. Net jeigu Tarnybos Kauno skyrius priimtų sprendimą pakeisti mediatorę kitu mediatoriumi, naujai paskirtas mediatorius taip pat neturėtų galimybės ir priemonių priversti kitą ginčo šalį atvykti į kontaktinius mediacijos susitikimus ar jo atvesdinti, taip pat neturi galimybės priversti pareiškėją pritarti mediacijos vykdymui nuotoliniu būdu. Be to, konfidencialumo principo užtikrinimas galimas ir nuotoliniame mediacijos procese, pasirašant mediacijos sutartį arba konfidencialumo pasižadėjimą.

10. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame nuspręsta, jog mediatorės A. M. elgesys nepažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas atsisakyti keisti paskirtą mediatorę buvo teisėtas ir pagrįstas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Tarnybos Kauno skyriaus Sprendimą bei įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl paskirtos mediatorės pakeitimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjai iš atsakovo 387 Eur bylinėjimosi išlaidų, perdavė pareiškėjos prašymo dalį dėl 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

12. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, analizavo skundžiamo Sprendimo turinį, kuriame nurodyta, kad mediacija yra laisvas bei savanoriškas procesas, kuriame ginčo šalys, mediatoriui padedant, pačios nusistato mediacijos taisykles, tarp jų – ir mediacijos vykdymo formą. Nei Mediacijos įstatymas, nei kiti mediaciją reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės priversti vieną iš ginčo šalių atvykti į nenuotolinius mediacijos susitikimus ir juose dalyvauti, ypač jei asmuo neturi galimybės dalyvauti „gyvuose“ mediacijų susitikimuose. Net jeigu Tarnyba priimtų sprendimą pakeisti mediatorę kitu (-a) mediatoriumi (- e), naujai paskirtas (-a) mediatorius (-ė) taip pat neturėtų galimybės priversti kitą ginčo šalį atvykti į nenuotolinius susitikimus ar jo atvesdinti. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos pateiktą prašymą bei mediatorės A. M. paaiškinimą, nenustatė objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų priimti sprendimą dėl paskirtos mediatorės pakeitimo, todėl vadovaudamasi Mediacjos įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi atsisakė prašymą patenkinti.

13. Teismas apžvelgė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte, 20 straipsnyje, 25 straipsnio 1, 2 dalyse, Mediacijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1, 5 dalyse, 15 straipsnyje, Europos mediatorių etikos kodekso 3 punkte, Kreipimosi dėl mediatoriaus skyrimo ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. IR-289 (toliau – ir Aprašas), 10, 14 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir akcentavo, kad sisteminis Aprašo, Mediacijos įstatymo ir Europos mediatorių etikos kodekso nuostatų vertinimas suponuoja tai, kad mediacijos procesas yra grindžiamas bendraisiais šalių savanoriškumo, abipusės pagarbos, tolerancijos, pakantumo, konfidencialumo, mediatoriaus neutralumo ir nešališkumo, taip pat universalumo principais (Aprašo 4-5 p., Europos mediatorių etikos kodekso 3 p., Mediacijos įstatymo 2 str. 4-5 d.).

14. Teismas sprendė, kad pareiškėjos 2021 m. balandžio 19 d. prašyme išdėstytos aplinkybės, dėl kurių ji iš esmės teigė nemananti, kad A. M. vadovaujamas mediacijos procesas gali būti sėkmingas, sudarė pakankamą pagrindą Tarnybai spręsti dėl mediatorės pakeitimo. Teismas pažymėjo, kad savanoriškame mediacijos procese ginčo šalių pasitikėjimas mediatoriaus kompetencija, nešališkumu, gebėjimu užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, taip pat tokios subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kaip pagarba ir pakantumas, yra ypač reikšmingos. Iš pareiškėjos Tarnybai pateikto prašymo buvo galima aiškiai suprasti, kad pareiškėja paskirta mediatore iš esmės nepasitiki, negeba užmegzti sklandaus kontakto ir bendradarbiauti, yra nepatenkinta tiek mediatorės bendravimo būdu, tiek teikiamais mediacijos vykdymo pasiūlymais. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog šios aplinkybės iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau vertinant mediacijos proceso ypatumus, būtent subjektyvus ginčo šalies suvokimas apie mediatoriaus gebėjimus taikiai ir efektyviai išspręsti ginčą sudaro esminę reikšmę, nuo kurios didžia dalimi priklauso mediacijos proceso sėkmė.

15. Teismas vertino, kad atsakovas, įgyvendindamas diskrecijos teisę spręsti dėl mediatoriaus pakeitimo, turėjo vadovautis bendraisiais teisės principais, be kita ko – gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas reiškia, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, turi bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Pareiškėjai pateikus prašymą, kuriame ji prašė pakeisti mediatorę A. M. vadovaudamasi nors ir subjektyvaus pobūdžio, tačiau pakankamai konkrečiais ir aiškiais motyvais, atsakovas, atsižvelgdamas į mediacijos, kaip išskirtinio teisinio instituto esmę ir paskirtį, vadovaudamasis protingumo ir gero viešojo administravimo principais, siekiant užtikrinti mediacijos proceso sėkmę, turėjo pareiškėjos prašymą patenkinti ir spręsti dėl naujo mediatoriaus paskyrimo pareiškėjos ginčui. Atsakovo ginčijamame Sprendime išdėstyti motyvai iš esmės grindžiami mediatorės A. M. paaiškinimais, kuriuos laikyti turinčiais prioritetinę galią prieš pareiškėjos paaiškinimus nėra pagrindo, niekaip nepaneigia pareiškėjos įsitikinimo, kad mediatorės elgesys neatitinka pareiškėjos lūkesčių ir dėl to mediacijos procesas negali vykti sklandžiai.

16. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl paskirtos mediatorės A. M. pakeitimo kitu mediatoriumi.

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs pareiškėjos prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sąsajumą bei pagrįstumą, vertino, kad pareiškėjos patirtos 310 Eur išlaidos už skundo parengimą, 77 Eur už atstovavimą teismo posėdyje yra pagrįstos, neviršija galimų priteisti už šias paslaugas maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo. Bendra priteistinų išlaidų suma sudaro 387 Eur. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą atlyginti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už teismui teiktus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kadangi prašymai nebuvo tenkinti.

III. 18. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.

19. Atsakovas sutinka su teismo argumentais, kad savanoriškame mediacijos procese ginčo šalių pasitikėjimas mediatoriaus kompetencija, nešališkumu, gebėjimu užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, taip pat tokios subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kaip pagarba ir pakantumas, yra ypač reikšmingos. Visgi, vien tik subjektyvi prašymą teikiančio asmens nuomonė, neįvertinus aplinkybių visumos, nesudaro pagrindo gavus prašymą pakeisti Tarnybos paskirtą mediatorių kitu mediatoriumi jį patenkinti. Kiekvienu atveju svarbu atsižvelgti ir į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Nors Mediacijos įstatyme nėra numatyta mediatoriaus keitimo procedūra, tačiau atsižvelgiant į mediacijos paskirtį, tikslus, mediacijos principus, ginčo šalys turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl mediatoriaus pakeitimo, jei paaiškėja aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl mediatoriaus nešališkumo arba dėl kurių mediatorius negali vykdyti mediacijos konkrečiame ginče.

20. Atsakovas, apžvelgęs pareiškėjos 2021 m. balandžio 19 d. prašymo, 2021 m. balandžio 21 d. gauto mediatorės paaiškinimo turinį, pažymėjo, kad Tarnybos Kauno skyrius, nenustatęs objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų priimti sprendimą dėl mediatorės pakeitimo, priėmė ginčijamą Sprendimą bei įgyvendino pareiškėjos alternatyvųjį reikalavimą ir perdavė pareiškėjos prašymą dėl mediatorės pakeitimo vertinti mediatorių veiklos vertinimo komisijai, kuri 2021 m. gegužės 14 d. posėdyje, be kita ko, nusprendė, kad mediatorės elgesys nepažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Komisija neturi duomenų, kad mediatorė elgėsi neetiškai ar netinkamai, kad būtų pažeidusi Europos mediatorių elgesio kodekso ar Mediacijos įstatymo nuostatas privalomosios mediacijos vykdymo metu.

21. Atsakovas, akcentuodamas mediacijos tikslą, šio proceso siekį, pabrėžia, kad nei Mediacijos įstatymas, nei kiti mediaciją reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės priversti ginčo šalis pasirinkti nuotolinę mediacijos vykdymo formą, taip pat nenumatyta galimybė priversti vieną iš ginčo šalių atvykti į kontaktinius mediacijos susitikimus ir juose dalyvauti, ypač jei asmuo neturi galimybės dalyvauti mediacijoje kontaktiniu būdu. Teismas nevertino, kad V. P. šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl jo galimybės dalyvauti kontaktinėje mediacijoje Lietuvos Respublikos teritorijoje yra išties ribotos, tai jam sukeltų neproporcingai didelius kaštus. Dėl šios priežasties V. P. prašė vykdyti privalomosios mediacijos susitikimus nuotoliniu būdu. Pareiškėja, priešingai, pageidauja vykdyti mediaciją tik kontaktinių susitikimų metu. Mediatorė kreipėsi į ginčo šalis siekdama suderinti mediacijos formą, buvo aktyvi, dėjo pastangas, kad mediacija įvyktų, siūlė ginčo šalims rasti kompromisą dėl mediacijos formos, tačiau šalys laikėsi skirtingų pozicijų dėl mediacijos formos ir nesutiko su mediatorės siūlymais. Mediatorės pakeitimas kitu mediatoriumi šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas, kadangi naujai paskirtas mediatorius, šalims nesutariant dėl mediacijos vykdymo formos, jos toliau vykdyti taip pat negalėtų.

22. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime nepasisakyta apie konfidencialumo principo užtikrinimo galimybes nuotoliniame mediacijos procese Europos mediatorių elgesio kodekse ir Mediacijos įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste. Mediacijos sutarties arba konfidencialumo pasižadėjimo pasirašymas galimas tiek vykdant mediaciją kontaktiniu būdu, tiek nuotoliniu būdu, todėl konfidencialumo principo užtikrinimas galimas ir nuotoliniame mediacijos procese. Atsižvelgiant į V. P. mediatorei pateiktą informaciją, šis asmuo nėra laisvės atėmimo vietos įstaigoje ir turi galimybę nevaržomai dalyvauti mediacijos procese nuotoliniu būdu.

23. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo motyvai tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl pareiškėjos prašytų taikyti byloje reikalavimo užtikrinimo priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad tinkamas mediacijos procesas dalyvaujant tai pačiai mediatorei nėra įmanomas. Nors mediacija yra skatintinas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, tačiau pareiškėja nenurodo jokių konkretesnių argumentų, kodėl tuo atveju, jei mediacija būtų užbaigta nesusitarus dėl taikaus ginčo išsprendimo (jo sąlygų) skyrybų procese ir skyrybų procesas persikeltų į teismą, kur teismas, jau vadovaudamasis skyrybų procesą reglamentuojančiomis teisės normomis išnagrinėtų skyrybų bylą ir priimtų atitinkamą sprendimą, pareiškėjai būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

24. Atsakovas nurodo, kad esant galiojančiam Tarnybos Kauno skyriaus sprendimui dėl mediatorės paskyrimo vykdyti privalomąją mediaciją tarp ginčo šalių, 2021 m. birželio 4 d. mediatorė, vadovaudamasi Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi bei įvertinusi faktines aplinkybes, nutraukė mediacijos procesą tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio. Tarnybos Kauno skyrius negali spręsti mediatorės keitimo klausimo, nes mediacijos procesas tarp ginčo šalių yra baigtas. Mediatorei parengus pažymą apie privalomosios mediacijos pabaigą (nesudarius taikos sutarties), ginčo šalims išlieka galimybė pakartotinai pateikti prašymą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, pavyzdžiui, pareiškėjai nusprendus pritarti mediacijos vykdymui nuotoliniu ar mišriu būdu arba kitai ginčo šaliai grįžus (jei ketina) į Lietuvos Respubliką, taip pat šalims išlieka galimybė pasinaudoti teismine mediacija.

25. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Pareiškėjos teigimu, apeliacinis skundas yra grindžiamas išimtinai tik atsakovo pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu, o taip pat ir faktais, kurie net neegzistavo skundžiamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu. Apeliaciniame skunde nėra suformuluotas ir nurodytas imperatyvus apeliacinio skundo juridinis pagrindas, atsakovas nenurodo ir nepagrindžia pozicijos teisinių pagrindų, nesuformuluoja teisės taikymo problemos ar pažeidimų, kuriuos padarė teismas.

27. Pareiškėja akcentuoja, kad objektyvus ir nešališkas atsakovo Sprendimo vertinimas privalo būti grindžiamas tik tų faktų ir teisinių įvykių analize, kurie egzistavo iki jo priėmimo arba jo priėmimo metu. Todėl bet kokie atsakovo bandymai remtis Komisijos sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ar mediatorės paaiškinimais, pateiktais po atsakovo Sprendimo priėmimo, neturi jokios teisinės reikšmės, nes negalėjo turėti įtakos ginčijamo Sprendimo priėmimui. Tokia atsakovo pozicija prieštarauja teisinio tikrumo, apibrėžtumo, objektyvaus nešališkumo ir atsakingo valdymo (gero administravimo) principams. Toks vertinimas, kokį pateikia atsakovas, iš esmės pažeistų pareiškėjos teisę į teisingą ir nešališką jos skundo nagrinėjimą bei lygiateisiškumo principą.

28. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas Sprendimą priėmė ir jos prašymo netenkino remiantis išimtinai subjektyviu vertinimu. Šis Sprendimas išimtinai vienpusiškai grindžiamas atsakovo paskirtos mediatorės nuomone dėl savo pačios veiksmų ir neveikimo tinkamumo. Vien faktas, kad mediacija mediatorės nurodymu galėjo vykti tik (duomenys neskelbtini) arba nuotoliniu būdu, o neatvykimo į (duomenys neskelbtini) atveju būtų išduodama pažyma apie mediacijos pabaigą, nepaisant to, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinio pagal jo paties pateiktus duomenis yra (duomenys neskelbtini), sudarė pagrindą suabejoti mediatorės nešališkumu bei kreiptis į atsakovą dėl mediatorės pakeitimo. Atsakovas nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu ir remiantis kokiais kriterijais buvo paskirta mediatorė, kuri jos paskyrimo metu buvo deklaravusi, kad mediaciją vykdo ne V. P. nurodytoje gyvenamojoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) ar pareiškėjos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini). Būtent pareiškėjos konkrečiais faktais ir motyvais grindžiamos abejonės dėl paskirtos mediatorės gebėjimo užtikrinti tinkamą mediacijos procesą sudaro pagrindą atsakovui pakeisti mediatorę.

29. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas pagrįstai pabrėžė, jog atsakovas turėjo vadovautis bendraisiais teisės principais, be kita ko, gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos, tačiau apeliaciniame skunde dėl to nepasisakoma. Nepaneigdamas šių išvadų atsakovas deklaratyviai ir toliau kelia šališkas prielaidas, kad mediatorės pakeitimas yra neįmanomas, nes mediacijos procesas yra baigtas.

30. Pareiškėja pažymi, kad atsakovo Sprendime nėra išdėstoma institucijos argumentuota pozicija, t. y. kokiais konkrečiai motyvais atsakovas remiasi, konstatuodamas, kad šiuo atveju nėra nustatyti nei pareiškėjos akcentuoti jos teisių pažeidimai, nei esminis teisingo mediacijos vykdymo principo (konfidencialumo) neužtikrinimas. Atsakovas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu suteikė prioritetinę įrodomąją reikšmę paskirtos mediatorės paaiškinimams. Šioje byloje neturi reikšmės mediatorės prielaidos, subjektyvūs vertinimai ar spėjimai dėl taikaus susitarimo galimybių šalių mediacijos procese, nes mediatorė nesurengė nei vieno mediacijos susitikimo, ignoravo esminius teisingo ir nešališko mediacijos proceso principus ir ėmėsi bandymų akivaizdžius savo pareigų vykdymo trūkumus šalinti po to, kada buvo pateiktas pareiškėjos prašymas dėl mediatorės pakeitimo. Atsakovo pozicija, kad mediatorė 2021 m. birželio 4 d. sprendimu užbaigė mediacijos procesą išduodama pažymą, tik patvirtina, kad atsakovas siekia ignoruoti esminius mediacijos tikslus, pateisina aiškiai nešališkumo principą pažeidusios mediatorės tolimesnį veikimą.

31. Pareiškėja nurodo, kad šios bylos baigtis turi esminę reikšmę net tik jos teisės į tinkamą mediatoriaus paskyrimą gynimui, bet ir teisiniam pagrindui toliau ginti savo pažeistas teises, reiškiant reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Todėl kritiškai vertintinas pareiškėjos pažeistų teisių sumenkinimas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo priimto Sprendimo pagrįstumas, o atsakovo akcentuojamos tolimesnis pareiškėjos ir jos sutuoktinio mediacijos eigos bei baigties procesinės galimybės neturi teisinės reikšmės vertinant Sprendimo teisėtumą. Aplinkybė, kad atsakovas tyčia nekontroliavo mediacijos proceso, nesiėmė jokių veiksmų ir pradėto šio teisiminio proceso metu leido jo paskirtai mediatorei užbaigti mediaciją, nereiškia, kad toks atsakovo veikimas ultra vires suponuoja jo teisėtumą ir neginčijamumą. Pagal ABTĮ 94 straipsnį atsakovui tenka pareiga atkurti teisinę padėtį, buvusią iki pirmosios instancijos teismo konstatuoto pareiškėjos teisių pažeidimo momento.

32. Pareiškėjos teigimu, apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad teismas nepasisakė dėl konfidencialumo principo užtikrinimo galimybes nuotoliniame mediacijos procese. Atsakovo pateikta nuomonė šiuo aspektu dėl atskirų įrodymų ar faktų reikšmės nepaneigia teismo išvados, kuri grindžiama byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Atsakovas neteisingai aiškina pareiškėjos įrodinėtą teisių pažeidimą, kuris buvo grindžiamas mediacijos konfidencialumo principo pažeidimu ir jo neužtikrinimu. Pareiškėja nekėlė tokio turinio klausimo, t. y. dėl mediatorės konfidencialumo principo nesilaikymo ar netinkamo jo laikymosi. Atsakovo paskirta mediatorė tiesiogiai ignoravo pareiškėjos prašymus dėl fizinės mediacijos vykdymo būtinybės, siekiant konfidencialumo užtikrinimo. Taip pat mediatorei buvo nurodyta, kad jei pareiškėjos sutuoktinis negali greitai atvykti į mediaciją gyvuoju būdu, pareiškėja sutinka nukelti mediaciją ir palaukti, kol kita mediacijos šalis galės tai padaryti.

33. Pareiškėja nurodo, kad vykdant mediaciją nuotoliniu būdu griežtai yra draudžiama daryti garso bei vaizdo įrašus, todėl atsakovo bei jo paskirtos mediatorės primygtinis siūlymas bei prioritetų teikimas nuotolinei arba mišriai mediacijai šiuo atveju yra objektyviai nepriimtinas dėl nesamų galimybių užtikrinti konfidencialumo principą. Mediacijos metu su mediatoriumi ir kita šalimi nesuderinus ir nesant jų sutikimo, yra draudžiamas kitų asmenų dalyvavimas ar mediacijos stebėjimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei V. P. nežinomą buvimo vietą bei jo aplinką, pareiškėja ir tuo labiau atsakovas bei jo paskirta mediatorė, negali būti objektyviai įsitikinę, kad nuotolinės arba mišrios mediacijos metu nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai bei konfidencialumo principas. Atsakovas nepaaiškina, kokiu būdu pasirašius mediacijos sutartį ar konfidencialumo pasižadėjimą būtų paneigtos minėtos objektyvios abejonės, kad nuotolinės mediacijos metu iš V. P. pusės nebus atliekama trečiųjų asmenų mediacijos stebėsena, duomenų apie pareiškėją ir nepilnamečius vaikus rinkimas, kurie gali būti netrukdomai naudojami neteisėtiems ir galimai nusikalstamiems tikslams.

34. Pareiškėja akcentuoja, kad savo poziciją grindė ir būtinybe imperatyviai vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsakovas aiškiai siekia ignoruoti šį principą. Todėl atsakovo siaurinamas konfidencialumo principo aiškinimas ir išimtinis jo siejimas su mediatore ar mediacijos proceso šalimis yra nepagrįstas ir iškreipia šio principo teisingą aiškinimą ir taikymą.

35. Pareiškėja pabrėžia, kad mediacijos pagrindinis tikslas nėra pažymos apie mediacijos pabaigą išdavimas, mediatorius nepriima sprendimų, neteikia šalims konsultacijų, o koncentruojasi į šalių tarpusavio bendravimą, santykių atkūrimą ir siekia, kad šalys pačios rastų jiems priimtinus sprendimus. Pareiškėja motyvuotai prašė pakeisti mediatorę, kuri galės vykdyti mediaciją, kurios metu būtų skatinamas atviras dialogas, alternatyvos bei šalių laisvas tiesioginis bendravimas ir diskusijos. Mediatorius prisiima atsakomybę už tinkamos aplinkos sukūrimą ir palaikymą, kurio dėka šalys galėtų pačios bendrauti, diskutuoti tarpusavyje, priimti sprendimus. Visų šių aspektų atsakovas nevertino, tuo pažeisdamas pareiškėjos teisę į objektyvią bei teisingą administracinę procedūrą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Bylos dalyką sudaro klausimas, ar teisėtas ir pagrįstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir Tarnybos Kauno skyrius) 2021 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. (11.7)(M-P-21-1281)MPS-1842 „Dėl mediatoriaus pakeitimo“, kuriuo atsisakyta keisti šios Tarnybos 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (M-P-21-1281)MSP-1305 privalomosios mediacijos paslaugas paskirtą teikti mediatorę A. M. sprendžiant ginčą tarp V. P. ir I. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

37. Apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Tarnybos Kauno skyrius Sprendimas.

38. Pareiškėjos I. B. skundas pirmosios instancijos teismui buvo grindžiamas pozicija, kad mediatorė A. M., su ja bendraudama nekorektiškai ir neetiškai telefonu, ignoravo pareiškėjos prašymus dėl fizinės mediacijos vykdymo būtinybės, siekiant konfidencialumo užtikrinimo, rodė išankstinę nuomonę dėl negalimumo vykdyti mediaciją gyvai (duomenys neskelbtini), kur deklaruota sutuoktinio V. P. gyvenamoji vieta, ar (duomenys neskelbtini), kur deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta, ir galimumo vykdyti tik nuotolinę mediaciją arba mediaciją gyvai (duomenys neskelbtini), o nesant pareiškėjos pritarimo tam – dėl mediacijos pabaigimo ir tai patvirtinančios pažymos išdavimo, kas nesuderinama su mediacijos tikslais, pareiškėjai neturint galimybių atvykti į (duomenys neskelbtini).

39. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjos skundą buvo grindžiamas pozicija, kad parenkant mediatorių turi būti užtikrinamas tolygus mediatorių darbo krūvio paskirstymas, todėl atsakovas išsiuntė pakvietimą mediatorei A. M., atsižvelgiant į šios mediatorės veiklos teritorijos apimamą tiek prašymą dėl mediacijos vykdymo pateikusio V. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, tiek pareiškėjos pateiktame sutikime dėl mediacijos vykdymo nurodytą jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, o pareiškėjos prašymas pakeisti mediatorę buvo netenkintas nesant nustatytų tam būtinų objektyvių aplinkybių, kadangi Tarnyba neturi teisės spręsti ginčo šalių ir mediatoriaus nesutarimų, o konfidencialumo principo užtikrinimas galimas ir nuotoliniame mediacijos procese.

40. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Tarnybos Sprendimas, įpareigojant Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti paskirtą mediatorę, grindžiamas išvada, kad atsakovui įgyvendinant diskrecijos teisę nuspręsti dėl jo paskirtos mediatorės pakeitimo, esant to prašančios pareiškėjos subjektyviam nepasitikėjimui mediatore ir šio nepasitikėjimo pagrindimui pakankamai konkrečiais ir aiškiais motyvais, turi vadovautis gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitais bendraisiais teisės principais, taip pat mediacijos instituto esme ir paskirtimi.

41. Apeliacinio skundo reikalavimai grindžiami pozicija, kad paskirto mediatoriaus pakeitimo pagrindu neturi būti subjektyvi tokio pakeitimo prašančio asmens nuomonė apie paskirtą mediatorių, nesant duomenų apie tokio paskirto mediatoriaus neetišką ar netinkamą elgesį, kuriuo būtų pažeisti mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyti reikalavimai, ir esant duomenims apie prašymą pradėti šeimos ginče privalomąją mediaciją pateikusio sutuoktinio dabartinį darbą ir gyvenimą (duomenys neskelbtini), taip pat esant galimybėms užtikrinti konfidencialumą nuotoliniame mediacijos procese, kas nėra įvertinta pirmosios instancijos teismo sprendime.

42. Byloje nustatyta, kad privalomoji mediacija šeimos ginče inicijuota sutuoktinio V. P. prašymu. Sutuoktinė I. B. pareiškė sutinkanti su ginčo sprendimu mediacijos būdu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (M-P-21-1281)MSP-1305 paskyrė mediatorę A. M. teikti privalomosios mediacijos paslaugas sprendžiant ginčą tarp V. P. ir I. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Tarnyba 2021 m. balandžio 19 d. gavo I. B. prašymą dėl mediatorės A. M. pakeitimo (jam suteiktas registracijos Nr. MPR-21-3679). Tarnyba 2021 m. balandžio 21 d. gavo mediatorės A. M. paaiškinimą (jam suteiktas registracijos Nr. MPR-3793). Atsakovo 2021 m. gegužės 4 d. sprendime Nr. (11.7)(M-P-21-1281)MPS-1842 „Dėl mediatoriaus pakeitimo“, kurį pareiškėja skundė pirmosios instancijos teismui, pažymima, kad „Tarnyba, įvertinusi I. B. pateiktą prašymą bei mediatorės A. M. paaiškinimą, nenustatė objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų priimti sprendimą dėl paskirtos mediatorės pakeitimo, todėl vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi atsisako keisti Tarnybos 2021-04-08 sprendimu Nr. (M-P-21-1281)MSP-1305 privalomosios mediacijos paslaugas paskirtą teikti mediatorę A. M. sprendžiant ginčą tarp V. P. ir I. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.“ Mediatorių veiklos koordinavimo komisija 2021 m. gegužės 14 d. posėdyje pagal atsakovo perduotą pareiškėjos prašymą vertino mediatorės A. M. veiklą, sukėlusią pareiškėjos nepasitikėjimą mediatore, ir nusprendė, kad tokia veikla atitinka mediacijos paslaugų teikimo reikalavimus, įtvirtinus teisės aktuose.

43. Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatyme (2020 m. birželio 11 d. redakcija Nr. XIII-3048; TAR, 13616) nustatyta, kad mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių narių vykdomą neteisminę mediaciją, yra profesinė veikla (23 str. 4 d.); mediatorius – šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda civilinio ar administracinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą (2 str. 5 d.); mediacijos rūšys yra neteisminė mediacija ir teisminė mediacija (1 str. 3 d.); neteisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda teisme nesprendžiamo ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą (2 str. 6 d.); privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl civilinio ginčo sprendimo (2 str. 7 d.); privalomoji mediacija taikoma sprendžiant, be kita ko, šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (20 str. 1 d. 1 p.).

Be to, Mediacijos įstatyme įtvirtinta, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (21 str. 1 d.); kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (21 str. 3 d.);

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (21 str. 4 d., 2021 m. balandžio 22 d. redakcija); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi skirti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti.

Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu privalomoji mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose (21 str. 6 d.).

44. Nagrinėjamu atveju sutuoktinė I. B., per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos teigiamai atsiliepdama į kvietimą dalyvauti mediacijoje pagal sutuoktinio V. P. prašymą, sutiko ne dėl konkretaus mediacijos vykdymo būdo, pvz., nuotolinės mediacijos, bet bendrai dėl pačios mediacijos kaip taikaus šeimos ginčo sprendimo tikimybės.

45. Pažymėtina, kad pagal Mediacijos įstatymą (3 str.) mediacijos valdymo subjektu yra, be kita ko, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (3 str. 1 d. 3 p.), kuri, be kita ko, sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (3 str. 4 d. 1 p.); Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis su mediatoriais dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja, kaip vykdomos šios sutartys (3 str. 4 d. 2 p.); parenka ir skiria mediatorius iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo (3 str. 4 d. 4 p.). Be to, pagal Mediacijos įstatymą (14 str.), neatsižvelgiama į ginčo šalių prašymą dėl pageidaujamo konkretaus mediatoriaus, kai tai neįmanoma vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais (14 str. 4 d.); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama mediatorių, turi vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimą interesų konfliktą ir kitas svarbias aplinkybes. Parenkant mediatorių taip pat turi būti užtikrinamas tolygus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytų mediatorių darbo krūvio paskirstymas (14 str. 5 d.). Be to, pagal Mediacijos įstatymą (15 str.), ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl civilinio ginčo mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles. Civilinių ginčų mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (15 str. 1 d.); jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl civilinio ginčo mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į civilinio ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją (15 str. 2 d.).

46. Vadinasi, Tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgdamas į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimą interesų konfliktą ir kitas svarbias aplinkybes, turėjo įgaliojimus ir administracinę diskreciją pagal pareiškėjo V. P. prašymą pradėti privalomą mediaciją šeimos ginče tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės, pastarajai pateikus sutikimą dėl mediacijos, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (11.7Mr)(M-P-21-1281)MSP-1305 skirti ginčo mediatore šias profesines paslaugas teikiančią A. M., tuo siekiant užtikrinti tolygų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytų mediatorių darbo krūvio paskirstymą.

47. Akcentuotina, kad mediatoriaus skyrimo reglamentavimas Mediacijos įstatyme neapima paskirto mediatoriaus keitimo atskiro reglamentavimo, kuris nėra pažodžiui nustatytas šiame įstatyme. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, mediatoriaus skyrimo reglamentavimas, nustatytas Mediacijos įstatyme, turi būti aiškinamas kaip pagal jo prasmę ir paskirtį apimantis paskirto mediatoriaus objektyviai būtiną pakeitimą dėl ligos, mirties ar paaiškėjusio interesų konflikto arba paaiškėjusių kitų svarbių aplinkybių.

48. Be to, akcentuotina, kad Mediacijos įstatyme nėra pažodžiui reglamentuojamas Tarnybos paskirto mediatoriaus pakeitimas jo korektiškumu ir etika suabejojusio ir tai aiškiai pagrindusio vieno iš sutuoktinių prašymu, pavyzdžiui, kai paaiškėja ar negali būti visiškai paneigiamos tokios aplinkybės, kurioms anksčiau esant prieš to mediatoriaus paskyrimą toks mediatorius nebūtų paskirtas dėl reikalavimų Tarnybai „vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į <...> kitas svarbias aplinkybes“ (14 str. 5 d.). Tačiau tokie įstatymo reikalavimai, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti įgyvendinami viešajame administravime ne tik priimant Tarnybos sprendimą skirti mediatorių, bet ir nagrinėjant vieno iš sutuoktinių, kuris nepasitiki paskirtuoju mediatoriumi, argumentuotus prašymus jį pakeisti. Jei pagal tokius prašymus paaiškėja „kitos svarbios aplinkybės“, kaip antai vienam iš sutuoktinių nepriimtinos paskirto mediatoriaus teikiamos privalomosios mediacijos paslaugos tik nuotoliniu būdu arba gyvai vykdoma mediacija tik vietoje, kurioje negyvena sutuoktiniai arba vienas iš jų, Tarnyba privalo nagrinėti prašymą pakeisti mediatorių taip, kad būtų tinkamai užtikrinta Mediacijos įstatyme nustatyta jos pareiga (14 str. 5 d.), taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti viešojo administravimo principai.

49. Akcentuotina, kad, kaip minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi skirti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu privalomoji mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose (Mediacijos įstatymo 21 str. 6 d.).

50. Vadinasi, pareiškėjai I. B. pageidaujant privalomosios mediacijos vykdymo gyvai (duomenys neskelbtini), kur deklaruota sutuoktinio V. P. gyvenamoji vieta, ar (duomenys neskelbtini), kur deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta, Tarnybos Kauno skyriaus turi skirti atitinkamas patalpas privalomajai mediacijai vykdyti, jei su tuo sutinka ir tuo yra suinteresuotas prašymą dėl privalomosios mediacijos vykdymo pateikęs sutuoktinis V. P. Jo prieštaravimas privalomosios mediacijos vykdymui gyvai ir pageidavimas tik nuotoliniu būdu vykdomos privalomosios mediacijos, kaip tai numatyta minėtoje Mediacijos įstatymo nuostatoje „Civilinių ginčų mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (15 str. 1 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti grindžiamas vien tik jo dabartine darbo vieta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šeimos teisinių santykių specifiškumą, mediacija informacinių ir elektroninių ryšių technologijos priemonių pagalba galima, kai su tuo sutinka abi šalys.

51. Pabrėžtina, kad Mediacijos Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, kuri nurodoma Tarnybos Sprendime, įtvirtintas principas, jog parenkant mediatorių taip pat turi būti užtikrinamas tolygus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytų mediatorių darbo krūvio paskirstymas, negali dominuoti prieš mediacijos, kaip privalomo šeimos ginčų sprendimo procedūrinio instrumento, taikomo siekiant teisinės taikos, tikslus, inter alia užtikrinant tinkamą Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimą bei pareigų vykdymą.

52. Ginčo baigtį lemia ne tai, kad mediatorė A. M. pagal Mediatorių veiklos vertinimo komisiją nepažeidė etikos ir kitų mediacijos paslaugų teikimo reikalavimų ar kad konfidencialumo principas gali būti užtikrinamas nuotoliniame mediacijos procese arba kad V. P., dirbdamas (duomenys neskelbtini), esą neturi galimybių dalyvauti mediacijoje kontaktiniu būdu, bet tai, kad I. B., sutikusi su V. P. iniciatyva pradėti privalomąją mediaciją, pagal šio skatintino alternatyvaus šeimos ginčo sprendimo būdo prasmę ir paskirtį teisėtai siekia nenuotolinio (susitikimo gyvai, žodinio) mediacijos vykdymo ir prašo pakeisti tam be teisėto pagrindo prieštaraujančią atsakovo paskirtą mediatorę. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais pabrėžiama Mediatorių veiklos vertinimo komisijos pozicija ir konfidencialumo principo galimybė nuotoliniame mediacijos procese bei V. P. darbinė veikla (duomenys neskelbtini), ir pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovo diskrecijos teisę nuspręsti dėl jo paskirtos mediatorės pakeitimo, esant to prašančios pareiškėjos subjektyviam nepasitikėjimui mediatore ir šio nepasitikėjimo pagrindimui pakankamai konkrečiais ir aiškiais motyvais, turi vadovautis gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitais bendraisiais teisės principais, taip pat mediacijos instituto esme ir paskirtimi.

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia šios bylos baigties, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

55. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu patenkinę pareiškėjos skundą, t. y. panaikinę skundžiamą Tarnybos Kauno skyriaus Sprendimą ir įpareigoję Tarnybą atlikti veiksmus, patenkino iš dalies pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. priteisė pareiškėjai iš atsakovo 387 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o likusią pareiškėjos prašymo dalį dėl 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

56. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

57. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

58. Pareiškėja prašo priteisti jai 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirojo skundo parengimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, dėl šio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties panaikinimo. Byloje pateikti šias išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.

59. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 31 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarties panaikinimo. Pareiškėja atskirajame skunde nesuformulavo teismui prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą (šį prašymą suformulavo vėliau – 2021 m. lapkričio 11 d., teikdama prašymą pirmosios instancijos teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), be to, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra šiuo atveju pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą dėl 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirojo skundo parengimą, priteisimo, todėl šis pareiškėjos prašymas netenkinamas.

60. Pareiškėja, be kita ko, apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 270 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėja patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2022 m. sausio 12 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 4/2022 m. ir 2022 m. sausio 12 d. SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą 270 Eur sumai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, byloje pateikti dokumentai pagrindžia pareiškėjos patirtas išlaidas, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių priteistinų sumų, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovo priteisti 270 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai I. B. iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis