2016-11-30 Nr. AB-22628-3-61-3-05693-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-959-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05693-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Mažasis retrobaras“ ir I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Mažasis retrobaras“ ir I. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. L., E. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „KTVG“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mažasis retrobaras“ ir I. B. 2015 m. gruodžio 3 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 30-1423 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 30-3634 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, grąžino pareiškėjui UAB „Mažasis retrobaras“ sumokėtą 56 Eur žyminį mokestį ir priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „KTVG“ iš pareiškėjų UAB „Mažasis retrobaras“ ir I. B. po 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu buvo nustatyta, jog pradedami rengti atitinkami sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta parengti projekto rengimo reikalavimus. 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pasiūlyti nustatyti kelio ir inžinierinių tinklų servitutą ir jo sprendinius, bei siūloma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nustatyti nurodytą servitutą. Pareiškėjų teigimu, jų netenkina minėtu įsakymu nustatytas kelio ir inžinierinių tinklų servitutas. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius sprendimo dėl suprojektuoto servituto dar nėra priėmęs, taigi servituto nustatymo procedūra dar nėra baigta. Teismas pažymėjo, kad priėmus galutinį sprendimą dėl servituto (duomenys neskelbtini) nustatymo, šis galutinis sprendimas ir galėtų būti skundžiamas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčijami įsakymai nėra galutiniai dokumentai (jais pareiškėjams abejones keliantis servitutas dar nėra patvirtintas), savaime teisinių pasekmių nesukelia, todėl jie negali būti šios administracinės bylos dalyku. Dėl to teismas darė išvadą, kad reikalavimas dėl šių įsakymų panaikinimo nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, administracinę bylą nutraukė.

Spręsdamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „KTVG“ 2016 m. rugsėjo 14 d. teismui pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymėjo, jog būtina įvertinti, ar, administracinę bylą nutraukus, buvo apgintos UAB „KTVG“ teisės ir interesai. Teismas nustatė, kad UAB „KTVG“ bylos nagrinėjimo eigoje su pareiškėjų reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, be to, UAB „KTVG“ atsiliepime buvo nurodžiusi, kad ginčijami įsakymai yra parengiamieji, tarpiniai, o ne galutiniai administraciniai sprendimai, todėl neskundžiami. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad šiuo atveju buvo apginti trečiojo suinteresuoto asmens interesai ir teisės, kurios pareiškėjų skundo tenkinimo atveju būtų pasikeitusios, dėl to teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį taip pat gali būti laikytinas teismo procesiniu sprendimu, priimtu UAB „KTVG“ naudai.

Teismas nustatė, kad UAB „KTVG“ už suteiktas teisines paslaugas (už advokato pagalbą, įvertinant pareiškėjų skundą, rengiant atsiliepimą į skundą, teikiant teismui papildomus rašytinius paaiškinimus) yra sumokėjęs 1 500 Eur. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, konstatavo, kad UAB „KTVG“ galėtų būti atlyginta iki 2 169,2 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi UAB „KTVG“ prašoma priteisti suma sudaro mažiau nei 70 proc. maksimalios priteistinos sumos, teismas vertino, jog yra pagrindas UAB „KTVG“ naudai iš pareiškėjų priteisti 1 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėjai UAB „Mažasis retrobaras“ ir I. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodant, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „KTVG“ prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Pareiškėjų teigimu, jiems bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. L. ir E. L. valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris patikėjimo teise valdomas Vilniaus miesto savivaldybės, priklauso nuosavybės teise įvairios paskirties pastatai. Pareiškėjai pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „KTVG“, nors šis juridinis asmuo jokių pastatų (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise neturėjo, o tik buvo išsinuomavęs iš savivaldybės koncesijos pagrindais dalį valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo prašė jų inicijuotą bylą su kitomis Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamomis bylomis, kur buvo sprendžiami analogiški klausimai, susiję su kelio servituto (duomenys neskelbtini) nustatymu, tačiau šis prašymas atmestas, nenurodant motyvų, kodėl vienoje byloje nebuvo įmanoma ekonomiškiau ir operatyviau išnagrinėti ginčą dėl tų pačių pareiškėjų skirtingose bylose skundžiamų vienodų administracinių procedūrų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-6255-189/2016 pagal S. L. skundą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad ginčijamas įsakymas keliamo ginčo kontekste laikytinas tarpiniu dokumentu. Į šią bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta ir I. B., todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai, atsižvelgę į minėtą nutartį, siekdami neužvilkinti šio procesinio klausimo išsprendimo bei sutaupyti bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamiesi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, pateikė skundo atsisakymą, prašydami bylą nutraukti tuo pačiu pagrindu, kaip nurodyta 2016 m. gegužės 23 d. nutartyje.

Pareiškėjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas UAB „KTVG“ naudai. Konstatavus, kad teisminis procesas negalimas dėl objektyvių priežasčių, nes skundžiamas įsakymas laikytinas tarpiniu dokumentu, negalėjo būti svarstomas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Be to, nagrinėjamu atveju priimtas teismo procesinis sprendimas negali būti vertinamas trečiojo suinteresuoto asmens naudai; priešingai, pareiškėjai iš esmės pasiekė norimą rezultatą, nes servitutas tokia apimtimi, kaip siekė nustatyti administraciniu aktu atsakovas, (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra įregistruotas. Ginčas pasibaigė net neprasidėjus bylą nagrinėti iš esmės, o UAB „KTVG“, prašydama atlyginti bylinėjimosi išlaidas, siekia nepagrįstai pasipelnyti kitų ginčo šalių sąskaitą, nesąžiningai naudojantis savo procesinėmis teisėmis ir užvilkinti bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjai taip pat pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė įstatymo normomis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 ir 6 d.), kurios nebegalioja nuo 2016 m. liepos 1 d. Pareiškėjų nuomone, nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (nebent šalies procesinis elgesys nebuvo tinkamas), be to, privalo būti įvertintos ginčo kilimo ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastys. Pareiškėjų procesinis elgesys šioje byloje buvo nepriekaištingas. Teismas pats įtraukė į bylą trečiąjį suinteresuotą asmenį, kurio dalyvavimas procese nebuvo būtinas, ir priteisė jo naudai neprotingo dydžio atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, kad kita administracinė byla Nr. I-6255-189/2016 buvo išnagrinėta į ją neįtraukus UAB „KTVG“, taigi papildomos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl pareiškėjų kaltės. Pareiškėjų nuomone, šioje byloje teismas nukrypo nuo administracinių teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-166/2010, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-858/2015).

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatavus, kad ginčyti įsakymai yra tarpiniai sprendimai, buvo apgintos jų, o ne UAB „KTVG“ teisės ir interesai, nes ydingai suprojektuotas kelio servitutas iki šiol nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad UAB „KTVG“ pateikta advokatės J. M. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2016-0001 pagrindė 1 500 Eur išlaidas už susipažinimą su skundu ir už atsiliepimo surašymą, tačiau trečiajam suinteresuotam asmeniui negalėjo būti papildomai priteista 299,20 Eur už advokato pagalbą teikiant teismui papildomus rašytinius paaiškinimus į pareiškėjo UAB „Mažasis retrobaras“ pateiktą 2016 m. kovo 29 d. prašymą ir paaiškinimus byloje, nes byloje nėra dokumento, patvirtinančio, kad advokatei būtų sumokėta už šias paslaugas.

Be to, pareiškėjų teigimu, vadovaujantis protingumo kriterijumi, bendrosios kompetencijos teismų praktikoje už susipažinimą su ieškiniu ir už atsiliepimo pirmąja instancija surašymą sumokėta 1 500 Eur suma nebūtų pripažinta pagrįsta ir nebūtų priteista trečiojo asmens naudai. Šioje byloje UAB „KTVG“ pateiktas banko 1 500 Eur sumos 2016 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymo be numerio kompiuterinis maketas, kuriame nėra būtinų identifikuoti finansinę operaciją rekvizitų: grafoje „unikalus mokėjimo kodas“ nurodyta „not provided“ (angl.), kas reiškia – „nepateikta“, o mokėtojo banko patvirtinto išrašo iš UAB „KTVG“ sąskaitos dėl 2016 m. sausio 28 d. įvykdyto 1 500 Eur mokėjimo arba pinigų gavėjo analogiško bankinio išrašo dėl 1 500 Eur įplaukų į advokatės J. M. sąskaitos byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įsitikinti, jog 1 500 Eur mokėjimas atliktas realiai ir 2016 m. sausio 28 d. UAB „KTVG“ apmokėta būtent advokatės 2016 m. sausio 27 d. pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2016-0001.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KTVG“ atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

UAB „KTVG“ patvirtino, kad šioje byloje patyrė išlaidas už advokato pagalbą, įvertinant pareiškėjų skundą, teikiant teismui papildomus paaiškinimus, dalyvaujant teismo posėdyje, rengiant atsiliepimą į šį atskirąjį skundą. Bendra pirmojoje instancijoje prašytų atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 500 Eur, t. y. daug mažiau, nei nustatyta Rekomendacijų. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė tris procesinius dokumentus, dalyvavo viename teismo posėdyje, jo nuomone, byla priskirtina sudėtingai dėl savo pobūdžio ir dokumentų apimties.

UAB „KTVG“ pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidas trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė būtent dėl pareiškėjų teismui pateikto skundo, neatsižvelgiant į tai, kieno iniciatyva šis proceso dalyvis buvo įtrauktas į bylą. UAB „KTVG“ dalyvavimas byloje buvo būtinas ir įstatymiškai privalomas, nes ginčytais įsakymais pradėtos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros patenka į UAB „KTVG“ išsinuomotą valstybinės žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) rekonstruoti bei administruoti. UAB „KTVG“ įtraukimas teismo iniciatyva vertintinas kaip pareiškėjų skundo trūkumų šalinimas, todėl toks trečiojo asmens įtraukimo būdas procese neturi įtakos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Bylos nutraukimas apgynė UAB „KTVG“, kaip (duomenys neskelbtini) nuomininko ir administratoriaus, teises ir interesus, nes turgavietės eksploatacija ir rekonstrukcija gali būti tęsiami be suvaržymų ir apribojimų, todėl bendrovė turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „KTVG“ jau savo pirminiame atsiliepime nurodė, jog pareiškėjams nepriklauso reikalavimo teisė, jog ginčas apskritai nenagrinėtinas teisme ir dėl to byla nutrauktina, nes pareiškėjai skundė tarpinius administracinius sprendimus. Nežiūrint to, gavęs ir įvertinęs šiuos UAB „KTVG“ motyvus, vienas iš pareiškėjų toliau komplikavo procesą, teikė teismui naujus įrodymus, rašytinius paaiškinimus ir prašymus, į kuriuos UAB „KTVG“, būdama proceso šalis, privalėjo reaguoti, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad priešingai, nei nurodo pareiškėjai, UAB „KTVG“ patirtis išlaidos yra tinkamai ir pakankamai pagrįstos. Byloje yra pateikta tiek advokatės J. M. 2016 m. sausio 27 d. sąskaita Nr. 2016-0001 už teisines paslaugas administracinėje byloje Nr. eI-4965-789/2016, tiek iš advokatės elektroninės bankininkystės suformuotas ir ištrauktas šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas. Advokatės sąskaitoje aiškiai nurodoma, kokioje byloje suteiktos teisinės paslaugos. Mokėjimo nurodyme aiškiai matoma mokėjimo paskirtis, kurioje nurodytas tiek apmokamos sąskaitos numeris, tiek administracinės bylos numeris, todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad mokėjimas galimai nesusijęs su nagrinėjama administracine byla. Pažymėtina, kad unikalus mokėjimo kodas, priešingai, nei įrodinėja pareiškėjai, nėra privalomas mokėjimo operacijai atlikti. Mokėjimo nurodymas yra automatiškai advokatės elektroninės bankininkystės sugeneruotas dokumentas, jis yra tokios formos ir tokio turinio, kokį yra nustatęs bankas bei galiojantys teisės aktai, jame yra visi duomenys, leidžiantys identifikuoti mokėtoją, gavėją ir mokėjimo paskirtį, mokėjimo nurodymas yra pasirašytas kredito įstaigos darbuotojo.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, trečiasis suinteresuotas asmuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir papildomai priteisti iš abiejų pareiškėjų solidariai trečiojo suinteresuoto asmens UAB „KTVG“ naudai atskirojo skundo nagrinėjimo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti – iš viso 480 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio 2016 m. liepos 1 d., (toliau – ir ABTĮ), nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalies, kuria teismas, administracinę bylą nutraukęs kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai dėl to, kad pareiškėjų ginčijami administraciniai aktai yra tarpiniai sprendimai, kurie negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „KTVG“ naudai, tenkindamas jo prašymą, iš abiejų pareiškėjų priteisė po 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdami, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KTVG“ į bylą buvo įtrauktas teismo, o ne jų iniciatyva, trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimas teismo procese realiai nebuvo reikalingas, priimtu teismo procesiniu sprendimu nebuvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir interesai, be to, priteistos bylinėjimosi išlaidos nebuvo pagrįstos ir būtinos.

Teisėjų kolegija, visų pirma pasisakydama dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo vadovaudamasis negaliojančios redakcijos ABTĮ nuostatomis, pažymi, kad, remiantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį dėl ginčo, pradėto nagrinėti ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymas Nr. VIII-1029), galiojusio iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka, pagrįstai taikė būtent šios redakcijos įstatymo nuostatas.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m.; 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009 ir kt.).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pažymėjo, kad pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Ši ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė, kuri siejama su trečiųjų suinteresuotų asmenų teise reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priklauso nuo to, ar pareiškėjo skunde (prašyme) iškelti materialiniai reikalavimai buvo tiesiogiai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis, kurios bylos šalies (laimėjusios ar pralaimėjusios bylą) pusėje dalyvavo trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kokią įtaką to trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms turi teismo galutinis procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014).

Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama. Todėl sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kai nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti, ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą), taigi, atitinkamai ir dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtų išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-469-502/2016).

Vienas iš pareiškėjų atskirojo skundo argumentų yra tas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KTVG“ į bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva, šio asmens dalyvavimas procese nebuvo būtinas, todėl prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų apskritai esą buvo galima išvengti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys administracinėje byloje yra tie asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra besąlyginis tokio teismo priimto sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos administracinis teismas byloje, be kita ko, turi įvertinti ar pareiškėjo skunde (prašyme) suformuluotas ginčo dalykas nėra susijęs su atitinkamų asmenų teisėmis ir pareigomis, kurių pareiškėjas nenurodė savo prašyme (skunde) trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai skunde teismui UAB „KTVG“ neįtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tai atlikta pirmosios instancijos teismo iniciatyva 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi. Remiantis bylos duomenimis, UAB „KTVG“ nuomojasi 28 933 kv. m, t. y. 96 proc., valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalyje šioje byloje ginčytais įsakymais pradėtos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, taip pat kelio servituto (duomenys neskelbtini) formavimo procedūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų teiginiai, kad UAB „KTVG“ nuosavybės teise nepriklauso jokie statiniai minėtoje teritorijoje, nepaneigia fakto, jog bendrovė yra aptarto žemės sklypo bei (duomenys neskelbtini) teisėta valdytoja ir naudotoja, todėl ginčo, susijusio su šiuo turtu, išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad UAB „KTVG“ yra suinteresuota, jog jos teisėtai valdomam ir naudojamam turtui nebūtų nustatyti tam tikri suvaržymai ar apribojimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ją įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina pareiškėjų argumentą, jog kitoje analogiškoje administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, UAB „KTVG“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta, ir tai įrodo, jog šio asmens dalyvavimas procese nebuvo būtinas. Pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą, vertino būtent pareiškėjų skunde suformuluotą ginčo dalyką, ir kitose administracinėse bylose atlikti procesiniai veiksmai teismo nesaisto. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria nutraukta pareiškėjų nurodyta administracinė byla Nr. I-6255-189/2016, nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjusi, dėl į bylą įtrauktų ar neįtrauktų asmenų ja pasisakyta nebuvo, todėl ši nutartis neįgijo res judicata galios.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sujungti jų nurodytas administracines bylas Nr. eI-4965-789/2016 ir Nr. I-6255-189/2016 į vieną bylą ir nenurodė jokių tai pagrindžiančių motyvų. Bylų sujungimas ir išskyrimas administraciniame procese reglamentuotas ABTĮ 69 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui sujungti administracines bylas į vieną pagrindas yra ABTĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimas. Pažymėtina, kad ABTĮ 69 straipsnio 1 dalyje yra numatyta teismo teisė sujungti administracines bylas, esant atitinkamoms sąlygoms, bet ne pareiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-668/2010, 2014 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-70/2014). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, ABTĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų nėra, nes administracinėse bylose Nr. eI-4965-789/2016 ir Nr. I-6255-189/2016 pateiktų pareiškėjų skundų reikalavimai abiejose bylose nėra tapatūs (nagrinėjamoje byloje reiškiami du reikalavimai, tuo tarpu kitoje byloje Nr. I-6255-189/2016 tik vienas; pareiškėjų suinteresuotumas yra skirtingas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sujungti bylas atsisakė pagrįstai. Pažymėtina, kad tokio procesinio sprendimo priėmimo motyvai buvo išsamiai nurodyti pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje, todėl pareiškėjų argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju nutraukus administracinę bylą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „KTVG“ teisės, sudarant pagrindą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, kad bendrovė su pareiškėjų reikalavimais nesutiko, prašė jų skundą atmesti; kaip minėta, pareiškėjų skunde reiškiami reikalavimai akivaizdžiai susiję su UAB „KTVG“ teisėmis ir pareigomis, kurios būtų pasikeitusios arba pasibaigusios pareiškėjų skundą tenkinus. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, jog, nutraukus administracinę bylą, buvo faktiškai apgintos jų teisės, nes sprendimas dėl kelio servituto iki šiol nepriimtas. Kaip buvo išaiškinta minėtoje teismo nutartyje, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktu, servitutai administraciniu aktu nustatomi Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, kuris šiuo atveju dar nebuvo priimtas. Pažymėtina, kad kelio servitutas ginčo sklype nenustatytas ne dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, bet dėl to, jog servituto nustatymo procedūra dar nėra baigta. Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo procesiniu teismo sprendimu, priešingai, nei teigia pareiškėjai, buvo apgintos ne pareiškėjų, bet trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Administracinę bylą nutraukus, pareiškėjai laikomi pralaimėjusiais bylą, todėl, remiantis principu „pralaimėjęs moka“, jie privalo atlyginti trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „KTVG“ rengiant, teikiant procesinius dokumentus bei teismo posėdžiuose tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė J. M. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pateikė 2016 m. sausio 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2016-0001 1 500 Eur sumai bei sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – 2016 m. sausio 28 d. banko mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad advokatei J. M. buvo sumokėta 1 500 Eur. Kaip matyti iš minėtos sąskaitos, išlaidas už suteiktas teisines paslaugas sudaro susipažinimas su byla ir atsiliepimo į pareiškėjų skundą rengimas.

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už atsiliepimo į skundą parengimą, atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimas parengtas 2016 m. sausio 4 d., taikytina Rekomendacijų redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d. Pagal šios redakcijos Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, tikslintinas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas ketvirtis, vietoje 2016 m. I ketvirčio taikant 2015 m. III ketvirtį, kurio metu šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 735,1 Eur. Taigi maksimali už atsiliepimo į skundą parengimą priteistina suma, remiantis Rekomendacijų 8.2 punkto nuostatomis, galėtų siekti ne 1 870 Eur, bet 1 837,75 Eur (2,5 x 735,1 Eur).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjais, kad pateiktoje sąskaitoje už suteiktas teisines paslaugas neatsispindi rašytinių paaiškinimų rengimas, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje sąskaitoje nurodytos suteiktos teisinės paslaugos – susipažinimas su bylos medžiaga ir atsiliepimo rengimas, įvertintos 1 500 Eur suma, ir būtent dėl šių išlaidų ir sprendė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad šios išlaidos patirtos trečiojo suinteresuoto asmens patirtos realiai, patvirtina pateiktas 2016 m. sausio 28 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymas, kuriuo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti.

Pirmosios instancijos teismo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „KTVG“ priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KTVG“ taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjų 480 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjų atskirąjį skundą rengimą ir pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustatant priteistiną užmokesčio dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.16 punktas, kuriame numatytas maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (žr., pvz., 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-438/2016, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-552/2016, 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-831-261/2016).

Atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2016 m. lapkričio 14 d., todėl, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2016 m. II ketvirčio šalies ūkio (be individualiųjų įmonių) darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 771,9 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą yra 308,76 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 480 Eur suma viršija šią maksimalią sumą, todėl atitinkamai mažintina. Atsižvelgiant į tai, UAB „KTVG“ prašymas tenkintinas iš dalies, jos naudai iš pareiškėjų priteisiant 308,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant šį atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų UAB „Mažasis retrobaras“ ir I. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „KTVG“ prašymą dėl teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „KTVG“ naudai iš pareiškėjų UAB „Mažasis retrobaras“ ir I. B. po 154,38 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus ir 38 euro centus) teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius