2025-08-26 Nr. CB-4822-2-68-3-09305-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2909

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09305-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 8 d. paduotu pareiškėjo A. Š. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal UAB „Arvedas“ ir G. S. (G. S.) pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Byloje pareiškėjui A. Š. pateikus teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl taikos sutarties tvirtinimo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida) pagrindu, procesas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi buvo atnaujintas dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Išnagrinėjus bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi atnaujintą procesą nutraukė nurodęs, kad teismas, atnaujinęs procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, bet ne ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pažeidė proceso normas dėl proceso atnaujinimo, nes proceso įstatymas aiškiai apibrėžia, kad asmenims, neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą, procesas gali būti atnaujinamas tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį.

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo; bylą dėl taikos sutarties tvirtinimo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad pareiškėjas neįrodė reikalavimo teisės, neįvertino byloje pareiškėjo teiktų įrodymų apie notarinės formos paprastojo vekselio su skolininku sudarymą, paskolos skolininkui G. S. faktinį suteikimą, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsnius, 6.33 straipsnio 2 dalį, 6.873 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota klausimais dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo patvirtintos taikos sutarties teisinę galią, teismo teisę (ne)tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020). Teismai, netinkamai taikydami pirmiau nurodytas teisės normas, neįvertino, kad pareiškėjas skolininko kreditoriumi tapo nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 12 d.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą, nes apeliacinės instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota tuo klausimu, kodėl teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo interesų ir nurodydamas, kad pareiškėjas nėra skolininko G. S. kreditorius, atmetė ir nevertino pareiškėjo teiktų įrodymų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti pareiškėjui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2025 m. rugpjūčio 7 d. už kasacinį skundą AB Swedbank banke mokėjimo nurodymo Nr. 21 sumokėtą 166 (vieną šimtą šešiasdešimt šešis) Eur, žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO58765.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė