f60e92c4-8f54-4bfd-9b63-a331f7e1fb39 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2490-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19942-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.1.18.2.10; 3.1.18.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios tikrosios Å«kinės bendrijos „Energija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-25272-1099/2021 pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios tikrosios Å«kinės bendrijos „Energija“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolė V.

M., uždaroji akcinė bendrovė „Villa Monis“ (skolininkė), LTL Kredito unija (iÅ¡ieÅ¡kotoja). Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja bankrutavusi tikroji Å«kinė bendrija (toliau – BTŪB) „Energija“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo praÅ¡o uždrausti vykdyti interneto svetainėje www.evarzytines.lt antstolės V. M. paskelbtas el. varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdyti antstolės V. M. vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Villa Monis“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji yra skolininkės kreditorė ir jai tapo žinoma, jog antstolės V. M. yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ieÅ¡kotojai LTL Kredito unijai iÅ¡ skolininkės UAB „Villa Monis“, taip pat kuriose paskelbtos ir vykdomos el. varžytynės dėl skolininkės UAB „Villa Monis“ turto (esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas)) pardavimo. PareiÅ¡kėjos teigimu, skolininkei priklausantis turtas parduodamas už neprotingai maÅ¾Ä ir pačios antstolės nustatytÄ pradinę 600 000,00 Eur kainÄ , nors tikroji parduodamo turto vertė yra daugiau nei dvigubai didesnė.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos interesus pažeidžiantys antstolės priimti patvarkymai dėl skolininkės turto pardavimo kainos nustatymo ir turto varžytynių paskelbimo yra neteisėti. PareiÅ¡kėjos vertinimu, minėtose varžytynėse, tikėtinai nesÄ Å¾iningai vienam iÅ¡ kreditorių bendradarbiaujant su skolininkės akcininku, siekiama už neprotingai maÅ¾Ä kainÄ realizuoti visÄ skolininkės nekilnojamÄ jį turtÄ (galimai su skolininke susijusiems asmenims), tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su visais kitais kreditoriais (įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ ).

Be to, pačios skolininkės 2017 m. gegužės 24 d. užsakymu buvo atliktas skolininkės nekilnojamojo turto vertinimas, kurio pagrindu parengta ataskaita bei kurioje nurodyta, jog skolininkės nekilnojamojo turto rinkos vertė sudaro 1 400 000,00 Eur; neįskaitant dviejų objektų, kurie nėra pardavinėjami minėtose varžytynėse, skolininkės ginčo turto vertė 2017 m. buvo 1 170 000,00 Eur. Pažymėjo, kad šiai dienai ginčo turto vertė yra didesnė nei 1 800 000,00 Eur, nes nekilnojamojo turto kainos ženkliai padidėjo pastaraisiais metais.

Taip pat nurodomose varžytynėse pateikiama melaginga informacija apie parduodamo turto tapatumÄ , t. y. vienoje nuotraukoje nurodytas objektas, kuris priklauso ne skolininkei, o pareiÅ¡kėjai. Nurodo, kad netaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, neteisėtose varžytynėse bus realizuotas visas skolininkės turtas, tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjai galimai palankaus teismo sprendimo realų įvykdymÄ padarant neįmanomu (antstolei pardavus turtÄ , nebus įmanoma jo teisingai įkainuoti). Pabrėžė, jog varžytynėse jau yra pasiÅ«lyta ir pradinė pirkimo kaina (600 000,00 Eur).

3. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. 2021 m. liepos 21 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , kuriame su praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkės vykdomas nuo 2017 m. liepos 5 d. ir jau vienÄ kartÄ skolininkės turto varžytynės jau buvo atÅ¡auktos/sustabdytos pareiÅ¡kėjos iniciatyva Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3068-656/2018, taikius laikinÄ sias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad skolininkei priklausantį ginčo turtÄ vykdymo procese bandoma realizuoti nuo 2020 m. gegužės mėn.; atliekant priverstinius vykdymo veiksmus areÅ¡tuotas turtas buvo įkainotas 1 200 000,00 Eur verte.

Ä®kainojant ginčo turtÄ buvo atsižvelgta į vykdomÄ jÄ bylÄ pateiktÄ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ AGV 17/29. Vykdymo procese ginčo turto varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis net keturis kartus – varžytynės neįvyko už 1 000 000,00 Eur, 800 000,00 Eur, 750 000,00 Eur ir 600 000,00 Eur pradines kainas. Ginčo turtas buvo įkainotas individualiai, atsižvelgiant į turto bÅ«klę, į jau skelbtų Å¡io turto varžytynių kainas, į tai, jog jos neįvyko, į areÅ¡tuoto turto patrauklumÄ nekilnojamojo turto rinkoje, į kitus faktorius.

Pažymėjo, jog objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytynių metu (pirkėjams siÅ«lant kainÄ ). Papildomai nurodo, kad į skelbimÄ patalpintos ir areÅ¡tuoto turto aplinkos nuotraukos, todėl jose atsirado ir pareiÅ¡kėjai priklausantis objektas (kuris nėra parduodamas), kuris yra ant realizuojamo skolininkei priklausančio žemės sklypo.

4. Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ su praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad vykdymo procese pati skolininkė jokių prieÅ¡taravimų dėl ginčo turto vertės nustatymo neteikė. Pažymėjo, kad ginčo turtas nebuvo realizuotas net keturiose varžytynėse. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2521-803/2021, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkei, tenkino antstolės praÅ¡ymÄ ir leido baigti vykdyti ginčo turto pardavimÄ minėtose varžytynėse.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti antstolės nustatyto ginčo turto kainos tinkamumu. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos nurodomoje 2017 m. ataskaitoje nustatyta ginčo turto vertė yra neaktuali (nustatyta pakankamai seniai). IÅ¡ieÅ¡kotojos vertinimu, vien tai, kad nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas tam tikro nekilnojamojo turto kainų augimas, nereiÅ¡kia, jog konkretaus vertinamo turto rinkos vertė taip pat padidėjo praėjus tam tikram laikui, o realiÄ ginčo turto rinkos kainÄ nustatys pirkėjai minėtose varžytynėse.

PareiÅ¡kėja siekia vilkinti procesÄ , prisidengdama neva jos privačiu interesu realizuoti ginčo turtÄ už kuo didesnę kainÄ , savo veiksmais pažeisdama vykdymo proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei siekdama ginčo turto realizavimÄ galiausiai vykdyti skolininkės bankroto byloje.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Villa Monis“ (skolininkė) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ su praÅ¡ymu sutiko ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡iuo atveju bÅ«tų proporcingas, pagrįstas ir leistų iÅ¡vengti didelės žalos atsiradimo skolininkei ir/ar jos kitiems kreditoriams, bei papildomų teisinių ginčų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos BTŪB „Energija“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

7. Teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolės veiksmų grindžiamas abstraktaus pobÅ«džio pareiÅ¡kėjos teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti iÅ¡vados apie preliminarų skundo pagrįstumÄ . Pažymėjo, jog vien pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad yra vykdomos skolininkei priklausančio turto varžytynės, savaime nereiÅ¡kia, kad varžytynėms pasibaigus turtas bus perleistas kitam savininkui. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad Å¡iuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog skolininkei UAB „Villa Monis“ priklausantis ginčo turtas iki pareiÅ¡kėjos skundo dėl antstolės veiksmų iÅ¡nagrinėjimo bus realizuotas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), nes net ir esant varžytynių laimėtojui (Å¡iuo metu vienas dalyvis yra pasiÅ«lęs pradinę ginčo turto pirkimo kainÄ ), savaime nereiÅ¡kia, kad pasibaigus varžytynėms nuosavybės teisė į turtÄ iÅ¡ karto pereis jų laimėtojui – varžytynių aktas pasiraÅ¡omas tik sumokėjus pinigus už nupirktÄ turtÄ teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 715, 716, 717 straipsniai).

Teismas vertino, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

8. Taip pat teismas nurodė, kad į bylÄ nepateikta duomenų, jog pareiÅ¡kėja (ar vykdymo proceso Å¡alys – skolininkė ar iÅ¡ieÅ¡kotoja) kreipėsi į antstolę dėl naujo ginčo nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo (ar ekspertizės paskyrimo) ir antstolė jos/jų praÅ¡ymo netenkino –pareiÅ¡kėja iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ /antstolę (iÅ¡ esmės likus savaitei iki paskelbtų varžytynių pabaigos) su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (sustabdyti ginčo turto pardavimÄ ) ir skundu dėl antstolės veiksmų (nors iÅ¡ suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėja neabejotinai žinojo apie antstolės vykdomas vykdomÄ sias bylas, kuriose, jos iniciatyva, jau anksčiau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atÅ¡auktos ginčo turto varžytynės).

Teismas vertino, jog skundo (ir praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) padavimas dėl varžytynių atÅ¡aukimo (likus savaitei iki jų pabaigos), nesant duomenų, kad buvo dėl turto vertės kreiptasi į antstolę, kelia pagrįstų abejonių dėl jos tikrųjų ketinimų vykdymo procese. Neįvykus ginčo turto varžytynėms, teismas sprendė, jog antstolė pagrįstai mažino ginčo turto pradinę varžytynių kainÄ ir konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos pateiktas skundas, įvertinus preliminariai, nėra pagrįstas.

9. Be to, teismas vertino, jog pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiÄ ja dalimi yra nukreipti į antstolės veiksmų neteisėtumo įrodinėjimÄ , o tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, jog Å¡ioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus iÅ¡nagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų, todėl nurodytus pareiÅ¡kėjos argumentus plačiau nevertino. Aplinkybes, ar antstolės veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolės veiksmų ir vien pareiÅ¡kėjos nesutikimas su antstolės atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

10. Teismas sprendė, jog pareiškėja nepateikė pakankamų argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius ginčo turto pardavimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Taigi, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolės veiksmų/prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolės veiksmų neteisėtumo; taip pat teismas nenustatė realios grėsmės būsimo procesinio sprendimo vykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja (apeliantė) BTŪB „Energija“ praÅ¡o panaikinti 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-25272-1099/2021 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais: 11.1. Apeliantė nurodo, jog varžytinės visuomet yra skelbiamos tik tai tam, kad turtas bÅ«tų perleistas kitam savininkui, o teigdamas prieÅ¡ingai, teismas nenurodė jokių kitų tikslų, dėl kurių, teismo įsitikinimu, jos tariamai buvo paskelbtos.

Apeliantė savo skundÄ grindė netesėtu pradinės kainos nustatymu, o teismas Å¡io motyvo visai nevertino. Teismui savalaikiai nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – įvyko bÅ«tent tai, kÄ Ä¯rodinėjo pareiÅ¡kėja – vienintelis dalyvavęs neteisėtai vykdytose varžytinėse dalyvis jas laimėjo tik už pradinę, neteisėtai nustatytÄ kainÄ , nes 2021 m. liepos 23 d. el. varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) užsibaigė ir UAB „Villa Monis“ turto pirkimÄ laimėjo vienintelis el. varžytinių dalyvis pasiÅ«lęs visÄ skolininko UAB „Villa Monis“ nekilnojamÄ jį turtÄ kompleksu pirkti vos už pradinę antstolės akivaizdžiai neteisėtai nustatytÄ Å¾enkliai per maÅ¾Ä ir realios rinkos vertės neatitinkančiÄ 600 000,00 Eur kainÄ .

BÅ«tent tokiÄ realiÄ rizikÄ pareiÅ¡kėjas kėlė savo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokiu bÅ«du pažeidžiant pareiÅ¡kėjo kaip UAB „Villa Monis“ kreditoriaus teisėtus interesus. 11.2. Apeliantės teigimu, įstatymas teisę prieÅ¡tarauti antstolės nustatytai turto vertei suteikia tik vykdymo Å¡alims – iÅ¡ieÅ¡kotojui ir skolininkui, tuo tarpu pareiÅ¡kėja antstolės vykdomojoje byloje nėra vykdymo Å¡alimi ir neturi teisės teikti antstolei prieÅ¡taravimų dėl nepagrįstai nustatytos turto pardavimo kainos.

Vienintelis pagal įstatymÄ Ä¯manomas ir efektyvus bÅ«das pareiÅ¡kėjai, sužinojus apie vieÅ¡ai paskelbtas skolininko turto varžytines su jose neteisėtai nustatyta pradine kaina, ginti savo pažeistas teises yra antstolės priimtų patvarkymų dėl nepagrįstos kainos nustatymo ir neteisėtų varžytinių paskelbimo ginčijimas, tuo pačiu reikalavimų užtikrinimui praÅ¡ant teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Negali bÅ«ti jokių abejonių dėl tikrųjų pareiÅ¡kėjos ketinimų vykdymo procese, t. y. tikrieji pareiÅ¡kėjos ketinimai yra visiÅ¡kai akivaizdÅ«s – iÅ¡vengti, kad skolininko UAB „Villa Monis“ visas turtas bÅ«tų parduotas neteisėtose varžytinėse už neprotingai maÅ¾Ä kainÄ , tokiu bÅ«du pažeidžiant jo teisėtus interesus. 11.3.

Antstolė teismui nepateikė nei vieno patvarkymo – nei dėl turto įkainojimo, nei dėl varžytinių paskelbimo, nei dėl tariamai buvusių kitų varžytinių, nei dėl to, kokiu pagrindu antstolė skolininko turtÄ Ä¯kainojo 1 200 000,00 Eur, tačiau teismas tokį antstolės esminių įrodymų slėpimÄ traktavo ne Å¡io proceso dalyvio nenaudai, tačiau prieÅ¡ingai – laikė pagrindu antstole tikėti, kas rodo akivaizdu teismo tendencingumÄ bei Å¡aliÅ¡kumÄ . 11.4. Skolininko UAB „Villa Monis“ turtas vykdomojoje byloje antstolės nei 2020 metais, nei 2021 metais nebuvo pavestas įvertinti profesionaliam turto vertintojui, o jei ir buvo atlikti dar 2017 m. turto vertinimai, jais nėra ir nebuvo pagrindo vadovautis skelbiant varžytines 2021 m., kuomet turto kainos ženkliai iÅ¡augusios.

Antstolė 600 000,00 Eur pradinę pardavimo kainÄ paskelbė akivaizdžiai savavaliÅ¡kai, ignoruodama bet kokius tai reglamentuojančius teisės aktus – nesant vykdomojoje byloje nei aktualaus skolininko turto vertinimo, nei net antstolės subjektyvios nuomonės grįstu patvarkymu atlikto „turto įkainojimo“, kuris leistų pradinę turto kainÄ nustatyti tiek žemai. PaaiÅ¡kino, kad el. varžytinių kaina (pirmųjų) remiantis CPK 718 straipsniu ir pačios antstolės atsiliepime nurodytu įkainojimu – turėtų sudaryti 960 000,00 Eur (1 200 000,00 Eur x 80 proc.), todėl neaiÅ¡ku kokiu pagrindu pradinė varžytinių kaina nurodyta tik 600 000,00 Eur.

Å iuo atveju buvo paskelbtos bÅ«tent pirmosios (ne antrosios) varžytinės, taigi kaina negalėjo bÅ«ti mažinama iki 60 proc. nuo rinkos vertės, o turėjo bÅ«ti skelbiama 960 000,00 Eur, nebent byloje bÅ«tų atliktas naujas skolininko turto įvertinimas. 11.5. Teismas skundžiamoje nutartyje pateiktais teiginiais nepaneigė pagrindo Å¡ioje byloje taikyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi pareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra mažiausiai preliminariai pagrįstas ir egzistuoja akivaizdi rizika, jog netaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, BTŪB „Energija“ galimai palankaus teismo sprendimo realus įvykdymas taps neįmanomas, t. y. pardavus turtÄ varžytinėse už nepagrįstai maÅ¾Ä 600 000,00 Eur kainÄ , BTŪB „Energija“ skundžiamų antstolės patvarkymų panaikinimas nesukels jokių realių pasekmių, nes skolininko turtas, iki bus iÅ¡nagrinėta byla, jau bus perleistas, tokiu bÅ«du pažeidžiant BTŪB „Energija“ ir kitų skolininkės kreditorių teisėtus interesus.

PareiÅ¡kėjos pateikti duomenys apie akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai numažintÄ pradinę skolininko turto varžytinių kainÄ yra patvirtinami ne tik byloje pateikta turto vertintojo paruoÅ¡ta turto vertinimo 2017 m. ataskaita bei vieÅ¡ais duomenimis apie tokio turto visuotinai žinomÄ brangimo nuo 2017 iki 2021 metų tendencijÄ , tačiau ir pareiÅ¡kėjos nurodomais aktualiais panaÅ¡aus turto pardavimo vieÅ¡ais skelbimais. 11.6. Teismas nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentų, jog nurodomose el. varžytinėse yra netgi pateikiama melaginga informacija apie parduodamo nekilnojamojo turto tapatumÄ , t. y. teismas nepagrįstai neatsižvelgė į argumentus, jog el. varžytynėse nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai yra nurodomas kaip parduodamas nekilnojamasis turtas, kuris priklauso ne skolininkui, tačiau pareiÅ¡kėjai, kas tik sustiprina argumentus dėl vykdomų el. varžytynių nesÄ Å¾iningų tikslų – ne tik parduoti skolininko turtÄ už daug mažesnę nei to turto rinkos kainÄ , taip pažeidžiant visų likusių skolininko kreditorių, įskaitant pareiÅ¡kėjo teises, tačiau dar ir galimai įvelti pati skolininkÄ ir jo kreditorius į ilgus iÅ¡vestinius ginčus – kildinamus iÅ¡ el. varžytynių skelbime skelbiamų parduodamo turto nuotraukų neatitikimo skolininko nuosavybei.

Nuotraukų talpinimo varžytynių skelbime klaida, t. y. antstolei paskelbiant pareiÅ¡kėjui, o ne skolininkui, priklausančio turto nuotraukÄ iliustruojant skolininko turto pardavimÄ , pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, nėra neatsargi, bet tyčinė antstolės klaida, kuri padaryta tam, kad vykdomosios bylos Å¡alims siekiant pusvelčiui perleisti visÄ skolininko turtÄ kompleksu iÅ¡ anksto paruoÅ¡tam ir susijusiam su skolininku pirkėjui už aiÅ¡kiai neprotingÄ kainÄ â€“ tuo atveju jei atsirastų kitų (nesuderintų) ir kainÄ keliančių pirkėjų (kas sukeltų grėsmę, kad skolininko turtas atiteks su juo nesuderintam pirkėjui) – bÅ«tų galimybė varžytynes skubiai atÅ¡aukti, pasiremiant vykdomosios bylos dalyvių ir/ar antstolės tariamai tik paskelbus varžytynes pastebėta klaida, paskelbiant varžytynių skelbime ne skolininko parduodamo turto, bet trečiųjų asmenų nuosavybėje esančio, ir iÅ¡ tiesų varžytynėse neparduodamo, turto nuotraukas.

Antstolės bandymas ne paÅ¡alinti, bet sumenkinti tokį akivaizdu pažeidimÄ , nurodant kad varžytinių skelbime pavaizduotas stambiausias pastatas – neparduodamas, o patenka į areÅ¡tuoto sklypo aplinkos nuotraukas, rodo akivaizdų antstolės nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį nepagrįstai gauti virÅ¡ 24 000,00 Eur atlyginimÄ už neteisėtai paskelbtas varžytines bet kokia kaina. 11.7. Antstolė visiÅ¡kai nepagrįstai bando savo neteisėtus veiksmus vykdomojoje byloje teisinti cituodama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) reguliavimÄ bei jo įtakÄ vykdymo procesui.

Tačiau vykstančios UAB „Villa monis“ bankroto bylos procedÅ«ros niekaip nei įrodo antstolės neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje teisėtumo, nei paneigia bÅ«tent Å¡ioje byloje. UAB „Villa monis“ bankroto bylos bei Å¡ios bylos dalykas iÅ¡ esmės skiriasi ir vienokie ar kitokie procesiniai sprendimai bankroto byloje (įskaitant leidimÄ ar neleidimÄ tęsti turto pardavimo procedÅ«ras) neiÅ¡spręs ginčo dėl antstolės patvarkymų vykdomojoje byloje teisėtumo, atitinkamai negali turėti ir jokios įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių Å¡ioje byloje, nes net leidus bankroto procese tęsti turto pardavimÄ (įsiteisėjusios teismo nutarties tuo klausimu nėra), tai nereiÅ¡kia, kad toks pardavimas gali vykti neteisėtai, nepaisant CPK normų, tame tarpe nustatančių pradinės varžytinių kainos nustatymÄ ar pažeidžiant suinteresuotų asmenų teises. 11.8.

Taip pat apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2591-562/2021, kuria buvo tenkintas antstolės praÅ¡ymas ir leista antstolei baigti vykdyti skolininko turto pardavimÄ elektroninėse varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini), yra niekinė, nes nutartyje yra neteisingai nurodytas bylos numeris, o ir pati nutartis nėra įsiteisėjusi.

12. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Antstolė nurodo, jog skolininkui priklausantį areÅ¡tuotÄ turtÄ vykdymo procese bandoma realizuoti nuo 2020 m. gegužės mėnesio. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus areÅ¡tuotas turtas įkainotas, nustatant 1 200 000,00 Eur vertę. Ä®kainojant turtÄ buvo atsižvelgta į vykdomÄ jÄ bylÄ pateikta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ AGV 17/29 (turto vertintojas A.

G.). Be to, vykdymo procese turto varžytynės neįvykusiomis buvo skelbtos net 4 kartus – varžytynės neįvyko nei už 1 000 000,00 Eur ir 800 000,00 Eur (pirmųjų varžytynių pradinės kainos), nei už 750 000,00 Eur ir 600 000,00 Eur (antrųjų varžytynių pradinė kainos). 12.2. Antstolė jokių patvarkymų neslepia, prie pateikto atsiliepimo pateikti priedai pagrindžiantys atsiliepimo argumentus. Vykdomoji byla su skundais yra pateikta teismui, be to pareiškėjos atstovui buvo išaiškinta, kad vykdomosios bylos dokumentų popierinės kopijos yra teikiamos pageidaujančiai gauti vykdomosios bylos dokumentų kopijas šaliai apmokėjus kopijų parengimo išlaidas.

Nei pareiÅ¡kėja, nei jos atstovas neapmokėjo už kopijas. 12.3. Antstolė pažymėjo, kad 2021 m. birželio 23 d. paskelbtos skolininko turto trečio rato pirmosios varžytynės, pradinė kaina 600 000,00 Eur. CPK 718 straipsnis nustato, kad pirmose varžytynėse pradinė kaina yra 80 proc. turto vertės, t. y. 750 000,00 Eur * 0,8 = 600 000,00 Eur. Varžytynių paskelbimÄ reglamentuoja CPK 706 straipsnis, Å¡i teisės norma skelbiant varžytynės nepažeista. Skolininkui priklausantis turtas buvo iÅ¡vardintas skelbime į skelbimÄ buvo patalpintos skolininkui priklausančio turto ir aplinkos nuotraukos.

Apeliantės nurodomas pastatas nebuvo varžytynių objektu, jam nebuvo skelbiamos varžytynės, o jis yra žemės sklype, kuris priklauso skolininkui ir jis patenka į areštuoto sklypo aplinkos nuotraukas.

13. Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos atlyginant Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ BTŪB „Energija“ bankroto administravimo iÅ¡laidų. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Suinteresuoto asmens LTL Kredito unija teigimu, faktinės aplinkybės akivaizdžiai paneigia pareiÅ¡kėjos pozicijÄ , kad antstolės veiksmus buvo nuspręsta skųsti neva sužinojus apie el. varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų paskelbimÄ .

Akivaizdu, kad tik po to, kai pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo nagrinėjančiame teisme buvo gautas antstolės praÅ¡ymas leisti baigti vykdyti skolininko turto pardavimÄ CPK nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėja kreipėsi į antstolę su skundu, o į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, ne negalėjimas kvestionuoti antstolės nustatytÄ turto pardavimo kainÄ , bet teismo iÅ¡duotas leidimas skolininkės turtÄ realizuoti CPK nustatyta tvarka tikėtina paskatino pareiÅ¡kėjÄ skųsti neva neteisėtus antstolės veiksmus. 13.2.

Suinteresuoto asmens manymu, pagrindinis pareiÅ¡kėjos tikslas yra siekis vilkinti turto realizavimo procesÄ , o taip pat iÅ¡saugoti turto realizavimo tikimybę skolininko bankroto proceso metu, jei skolininkui bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla. Šį tikslÄ patvirtina ir pareiÅ¡kėjos bandymai skųsti neskundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2591-562/2021, kuria buvo tenkintas antstolės praÅ¡ymas ir leista jai baigti vykdyti skolininko turto pardavimÄ el. varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini).

Tai ne pirmas pareiÅ¡kėjos bandymas vilkinti skolininko turto realizavimo procesÄ . PareiÅ¡kėjos iniciatyva Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3068-656/2018 taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdė turto varžytynes. Minėtoje byloje pareiÅ¡kėja reikalavimo pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu skolininkas įgijo turtÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir įkeitė jį suinteresuotam asmeniui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. iÅ¡nagrinėjo minėtÄ civilinę bylÄ ir atmetė pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį.

Taigi, pateiktu praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja tiesiog siekia dar kartÄ sustabdyti turto realizavimo procesÄ , kad turtas nebÅ«tų realizuotas CPK nustatyta tvarka ir pareiÅ¡kėja dar turėtų galimybę turto realizavimo procesÄ perkelti į skolininko bankroto procesÄ . 13.3. Nors pareiÅ¡kėja ir kritiÅ¡kai vertina tai, kad ginčo turtas buvo įkainotas vadovaujantis 2017 m. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita AGV 17/29, tačiau pati pareiÅ¡kėja Å¡iuo atveju nėra nuosekli, nes tiek praÅ¡yme, tiek ir skunde dėl antstolės veiksmų rėmėsi to paties turto vertintojo atlikta bÅ«tent 2017 m.

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita AGV 17/15. Abi ataskaitos iÅ¡ esmės nurodo panaÅ¡iÄ ginčo turto vertę. Ir nors pareiÅ¡kėja remiasi aplinkybe, jog neva visuotinai žinoma, kad turto kainos ženkliai padidėjo, tačiau tai yra pareiÅ¡kėjos subjektyvÅ«s bei neparemti jokiais įrodymais argumentai. PareiÅ¡kėja nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų didesnę skolininko turto vertę. Turto kainų augimas negali bÅ«ti laikomas aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti.

Vien tai, kad rinkoje buvo pastebėtas atskirų nekilnojamojo turto objektų kainų augimas, negali bÅ«ti traktuojama kaip tendencingas visų nekilnojamojo turto objektų vertės didėjimas. 13.4. Antstolė teismui pateikė 2017 m. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ AGV 17/29, kuria vadovaujantis buvo atliekamas ginčo turto įkainojimas skelbiant varžytynes. PareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu antstolė nustatė ginčo turto vertę, kai pati pareiÅ¡kėja savo skunde dėl antstolės veiksmų ir praÅ¡yme rėmėsi to paties laikotarpio ir to paties turto vertintojo atliktu turto vertinimu.

Ginčo turtas jau buvo pardavinėjamas keturiose varžytynėse, tačiau jos neįvyko nei vienam pirkėjui nepasiÅ«lius net pradinės nustatytos kainos. Pažymėjo, kad antstolės paaiÅ¡kinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Be to, kitoje civilinėje byloje Nr. e2YT-24994-608/2021, kurioje buvo nagrinėjamas skolininko praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolė buvo pateikusi 2021 m. liepos 15 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ antstolių informacinės sistemos, kuriame buvo nurodytos visos ginčo turto varžytynės, kurias savo paaiÅ¡kinimuose nurodė antstolė.

Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo abejoti antstolės paaiškinimais dėl viešų varžytynių paskelbimo fakto dėl ginčo turto, nes pareiškėja nepateikė priešingų šias aplinkybes paneigiančių duomenų. 13.5. Skundžiamoje nutartyje, įstatymas nenumato teismui arba antstolei imperatyviai stabdyti vykdymo veiksmų, kai yra skundžiami antstolio veiksmai.

Todėl bÅ«tent pareiÅ¡kėja turėjo įrodyti sÄ lygų, bÅ«tinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimÄ , o ne teismas paneigti pagrindÄ taikyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja minėtos pareigos neįvykdė, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo. 13.6. Dalis pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde pateiktų argumentų apskritai nėra Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau suinteresuotas asmuo taip pat pasisako dėl jų nepagrįstumo.

Pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja tai, kad pagal viešus duomenis vietovėje, kurioje yra varžytynėse parduodamas skolininkės turtas ((duomenys neskelbtini)), vieno aro net žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina šiai dienai siekia apie 3 500,00 Eur. Tačiau svarbu tai, kad pareiškėja lygina visiškai skirtingus, esančius skirtingose vietose ir skirtingos paskirties žemės sklypus (varžytynėse parduodamas turtas yra rekreacinės paskirties, o lyginamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties).

Taip pat pareiÅ¡kėja, lygindama Å¡ių neva panaÅ¡ių žemės sklypų kainÄ , neatsižvelgia į tai, jog varžytynėse parduodamas žemės sklypas yra užstatytas statiniais, dalis kurių ilgÄ laikÄ buvo apleisti ir neprižiÅ«rimi, o sklype taip pat yra statinių, kurie net nepriklauso skolininkui, todėl pareiÅ¡kėjo pateikti argumentai bei skaičiavimai yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti bei neturėtų bÅ«ti vertinami Å¡ioje byloje. 13.7. Suinteresuoto asmens teigimu, atmestini, kaip nepagrįsti, ir pareiÅ¡kėjos argumentai, kuriais bandoma įrodyti, kad paskelbtų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) skelbimo turinys buvo netinkamas dėl neva nurodytos melagingos informacijos apie parduodamo nekilnojamojo turto tapatumÄ .

PareiÅ¡kėja nurodo, kad prie skelbimo apie turto varžytynes yra pridėta statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuotrauka ir Å¡is statinys priklauso bÅ«tent pareiÅ¡kėjai, o ne skolininkui, tačiau pareiÅ¡kėjos nurodomas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra nurodytas varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) skelbimo turinyje prie parduodamų objektų (CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, jokios klaidos, susijusios su parduodamÄ turtÄ sudarančiais objektais, skelbime apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.

Be to, pareiÅ¡kėjos nurodomas statinys yra skolininkui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), todėl net jei pareiÅ¡kėjos nuotraukoje yra nurodytas ir skolininkui nepriklausantis statinys, tačiau tuo pat metu joje yra užfiksuotas ir varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduodamas žemės sklypas, kuris priklauso skolininkui. Taigi, varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) skelbimo turinys atitinka CPK 707 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o pareiÅ¡kėjos argumentai apie varžytynių skelbimo turinio trÅ«kumus, o tuo labiau apie neva tyčinę antstolės klaidÄ yra deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti jokiais įrodymais. 13.8.

Pažymėjo, kad vien dėl pareiÅ¡kėjos nurodomos raÅ¡ymo apsirikimo klaidos nurodant civilinės bylos numerį priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-2591-562/2021, Å¡i nutartis nėra niekinė. Be to, nors pareiÅ¡kėja ir nurodo, kad minėta nutartis neva nėra įsiteisėjusi, tačiau Å¡iÄ pozicijÄ pareiÅ¡kėja grindžia tik jos pačios subjektyvia nuomone, kadangi minėtoje nutartyje yra nurodyta, jog ji nėra skundžiama. Vien tai, kad pareiÅ¡kėja yra apskundusi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį, kuria buvo nuspręsta atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2521-803/2021, nėra pagrindas teigti dėl 2021 m. liepos 19 d. nutarties skundžiamumo.

Pareiškėja skųsdama minėtas teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2521-803/2021 bando sau palankiu būdu aiškinti tiek CPK, tiek JANĮ nuostatas, tačiau tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo objektas.

14. Suinteresuotas asmuo UAB „Villa Monis“ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų. Dėl atskirojo skundo argumentų 13. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas;

2) realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kuriÄ privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek jÄ aiÅ¡kinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems Å¡ioms sÄ lygoms. Tai reiÅ¡kia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

14. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga, preliminariai įvertina ieÅ¡kovo reikalavimÄ , pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas. Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieÅ¡kinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimÄ dėl ginčo esmės.

15. IÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iÅ¡ Å¡ios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų – CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundÄ dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymÄ â€“ numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Vykdymo veiksmų sustabdymui bÅ«dingas iÅ¡imtinis pobÅ«dis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas, gali bÅ«ti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumÄ . Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali bÅ«ti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobÅ«dis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikÅ¡mingomis. Tokiu atveju taikant laikinÄ sias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento realų įvykdymÄ â€“ ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ (CPK 2 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja skundÄ dėl antstolės veiksmų grindžia tuo, kad skolininkei UAB „Villa Monis“ priklausantis ginčo turtas galimai realizuojamas per maža kaina, kuri buvo nustatyta pačios antstolės galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų. PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pareiÅ¡kėja grindžia tuo, jog egzistuoja akivaizdi rizika, kad netaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių pareiÅ¡kėjai galimai palankaus teismo sprendimo realus įvykdymas taps neįmanomas.

17. Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis CPK 691–727 straipsnių nustatyta tvarka. Varžytynės susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iš varžytynių įvyksta nepažeidžiant specialių šiai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laikÄ , sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Antstolis, įkainodamas turtÄ , neturi pareigos atsižvelgti nei į iÅ¡ieÅ¡kotojo, nei į skolininko siÅ«lomÄ kainÄ , tačiau, skolininkui ar iÅ¡ieÅ¡kotojui prieÅ¡taraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

18. Taip pat pažymėtina, kad CPK 681 straipsnyje nustatytose areÅ¡tuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės reikalaujama, kad skolininko turtas bÅ«tų įkainotas rinkos kaina. Taigi areÅ¡tuoto turto vertė yra atspirties taÅ¡kas nustatant pradinę turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainÄ (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kuriÄ vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigÄ ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

19. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog ginčo turtas buvo įkainotas 1 200 000,00 Eur verte atsižvelgiant į 2017 m. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ AGV 17/29 bei joje nustatytÄ ginčo turto vertę. MinėtÄ ataskaitÄ sudarė tas pats turto vertintojas (A. G.), kuris sudarė ir pareiÅ¡kėjos nurodomÄ bei teikiamÄ ataskaitÄ AGV 17/15. Ataskaitoje AGV 17/29 nurodoma, jog ginčo turto priverstinio pardavimo vertė sudaro 518 000,00 Eur; Be to, ginčo turtas jau buvo pardavinėjamas keturiose varžytynėse (už atitinkamai 1 000 000,00 Eur, 800 000,00 Eur, 750 000,00 Eur ir 600 000,00 Eur kainas), tačiau jos neįvyko nei vienam pirkėjui nepasiÅ«lius net pradinės nustatytos kainos.

20. Nors pareiÅ¡kėja ir nurodo, kad byloje nėra įrodymų dėl ginčo turto pardavimo kainos nustatymo pagrindimo, taip pat įrodymų dėl ankstesnių ginčo turto pardavimo varžytynių paskelbimo, tačiau pažymėtina, jog antstolė pateikė minėtÄ 2017 m. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ AGV 17/29, kuria vadovaujantis buvo atliekamas ginčo turto įkainojimas skelbiant varžytynes. Be to, nors pareiÅ¡kėja ir kritiÅ¡kai vertina tai, kad ginčo turtas buvo įkainotas vadovaujantis 2017 m. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita AGV 17/29, tačiau sutiktina su suinteresuoto asmens LTL Kredito unijos argumentais, jog pati pareiÅ¡kėja Å¡iuo atveju nėra nuosekli, t. y. pareiÅ¡kėja tiek praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir skunde dėl antstolės veiksmų rėmėsi to paties turto vertintojo atlikta bÅ«tent 2017 m. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita AGV 17/15.

21. Pareiškėjos teigimu, visuotinai žinoma, kad turto kainos ženkliai padidėjo. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiais pareiškėjos argumentais pažymi, kad visiems žinomomis aplinkybėmis pripažįstami faktai, žinomi visiems vidutinio išprusimo žmonėms – tai dienų skaičius metuose, žinomos stichinės nelaimės, žymiausieji istoriniai įvykiai, švenčių dienos ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016 p. 41).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto kainų augimas negali būti laikomas aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti. Vien tai, kad rinkoje buvo pastebėtas atskirų nekilnojamojo turto objektų kainų augimas, negali būti traktuojama kaip tendencingas visų nekilnojamojo turto objektų vertės didėjimas. Kadangi pareiškėja nepateikė kitų jokių įrodymų, kurie pagrįstų didesnę skolininko turto vertę (CPK 178 straipsnis), pareiškėjos argumentai dėl turto kainų padidėjimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Pažymėtina, ir tai, kad turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005).

22. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, neįvykus nurodytoms ginčo turto varžytynėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė pagrįstai mažino ginčo turto pradinę varžytynių kainÄ . Be to pati pareiÅ¡kėja nepateikė objektyvių duomenų, jog Å¡i kaina bÅ«tų neadekvačiai mažesnė už realiÄ ginčo turto rinkos kainÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiÅ¡kėjos pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų, įvertinus preliminariai, nėra pagrįstas.

23. Taip pat nors pareiÅ¡kėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepaneigė pagrindo Å¡ioje byloje taikyti jos praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėja nepateikė pakankamų argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių, kodėl Å¡iuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius ginčo turto pardavimo, palankaus pareiÅ¡kėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Taigi, bÅ«tent pareiÅ¡kėja turėjo įrodyti sÄ lygų, bÅ«tinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimÄ , o ne pirmosios instancijos teismas paneigti pagrindÄ taikyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

24. Be to, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemÄ LITEKO, nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2521-803/2021 tenkino antstolės V. M. praÅ¡ymÄ ir leido baigti vykdyti atsakovei nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto – poilsio bazės, esančios (duomenys neskelbtini). – pardavimÄ CPK nustatyta tvarka (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gautÄ pinigų sumÄ , atskaičius sprendimo vykdymo iÅ¡laidas, pervesti į kreditorių sÄ skaitÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nenustatyti pagrindai, kuriems esant nagrinėjamoje byloje bÅ«tų galima priimti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2521-803/2021 iÅ¡vadai prieÅ¡taraujantį rezultatÄ . Nors pareiÅ¡kėjos teigimu, minėta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis yra niekinė, nes nutartyje yra neteisingai nurodytas bylos numeris, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien dėl pareiÅ¡kėjos nurodomos raÅ¡ymo apsirikimo klaidos nurodant kitÄ civilinės bylos numerį, savaime nedaro nutarties niekinės. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, minėta nutartis yra neskundžiama ir atitinkamai yra įsiteisėjusi.

25. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės, kuriomis ji grindžia bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien skundo dėl antstolės veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus. PareiÅ¡kėjai nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo, siejamo su skundu dėl antstolės veiksmų, įvykdymas galėtų pasunkėti, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja (laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju) nepagrindė jai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti apeliantės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad praÅ¡ymas teismui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra savarankiÅ¡kas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo bÅ«das. Konkrečiu atveju, byloje yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo klausimas siekiant užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiamos pareiÅ¡kėjos teisės, kol bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolės veiksmų. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ esmės nevertino skundo dėl antstolės veiksmų teisėtumo, nesprendė kilusio ginčo iÅ¡ esmės, neatliko visų pareiÅ¡kėjos pateiktų argumentų dėl antstolės nustatytos turto vertės, dėl padidėjusios nekilnojamojo turto vertės, varžytynių objektų nuotraukų ir kitų motyvų susijusių su minėto skundo nagrinėjimu vertinimo.

27. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, jog įstatymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepagrindė, nepateikė objektyvių įrodymų ir motyvų, jog Å¡iuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiÅ¡kėjai sprendimo įvykdymas pasunkėtų, todėl pagrindo tenkinti Å¡io procesinio praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismas neturėjo. Dėl procesinės bylos baigties 28. IÅ¡analizavus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ vykdymo procese, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 30. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

31. Atsižvelgus į tai, kad Å¡ia nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, suinteresuoti asmenys turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , tačiau tokių įrodymų, suinteresuoti asmenys, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

32. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

33. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas