f60d9109-45e0-49ef-abd2-e1a0697409c6 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamosios bylos NrBaudžiamosios bylos Nr. e1-681-805/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17773-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 30 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Loreta Radzevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , kurioje M.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 1) 2017 m. kovo 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 24 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones, turto konfiskavimas, 2) 2019 m. gegužės 9 d.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis M. J. 2021 m. birželio 2 d., apie 13.54 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – motorolerį SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (PrancÅ«ziÅ¡kos registracijos), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas.

Å iais veiksmais M. J. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡ kaltinamojo M. J. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė neblaivus. 2021 m. birželio 2 d. namuose kartu su broliu A. J. gėrė alų, degtinę. Nežino, kiek buvo iÅ¡gėręs, negali pasakyti. Po pietų, galimai apie 13.30 val. pasibaigė alkoholis.

Pinigų jam nusipirkti neturėjo. Su broliu sugalvojo nueiti pas pažįstamÄ , gyvenantį tame pačiame kaime. Nežino, kaip gavosi, bet sugalvojo važiuoti motoroleriu SYM. Å is motoroleris priklauso jo žmonai M. K.-J.. Jis jai neskambino ir nesakė, kad važiuos su jos motoroleriu. Ji sužinojo tik po to, kai juos sulaikė policijos pareigÅ«nai. Jis vairavo motorolerį. Su juo kartu važiavo ir brolis A. J.. Važiavo be Å¡almų. Teisės vairuoti kelių transporto priemones jis neturi, nėra iÅ¡silaikęs. IÅ¡važiavus iÅ¡ savo gatvės, t. y. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, prasilenkė su policijos pareigÅ«nų automobiliu.

Pamatęs policijos pareigÅ«nus, jis įsuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ , sustojo, nulipo nuo motorolerio ir su broliu ėjo. Nuėjo gal keletÄ metrų ir prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nų automobilis. Policijos pareigÅ«nui paklausus, kuris vairavo, jis pripažino vairavęs. Policijos pareigÅ«nas paklausė, ar yra vartojęs alkoholio. Jis atsakė, kad taip. Tada patikrino jo neblaivumÄ . Atsimena, kad alkoholio matuoklis parodė virÅ¡ 3 promilių girtumÄ . Sutinka su tikrinimo rezultatais.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. Liudytojas J. P. parodė, kad 2021 m. birželio 2 d. patruliavo savo aptarnaujamojoje teritorijoje. Apie 13.54 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę įsuka motoroleris. Tuo metu jau pravažinėjo (duomenys neskelbtini) gatvės sankryÅ¾Ä . Ant motorolerio sėdėjo du asmenys, be Å¡almų. Matė, kad motorolerį vairuoja M. J.. Žino, kad M. J. teisės vairuoti transporto priemonės neturi, todėl apsisuko.

IÅ¡ lėto važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ir dairantis į sodybas, pastebėjo, kai nuo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), eina M. J. ir kitas asmuo. Privažiavo prie jų. M. J. neneigė, kad vairavo motorolerį. Parodė, kur jį paliko. Bendraujant su M. J. jautėsi alkoholio kvapas, matėsi, kad jis akivaizdžiai neblaivus. M. J. neneigė, kad vartojo alkoholį. Alkoholio matuokliu patikrino M. J. neblaivumÄ , nustatė virÅ¡ 3 promilių, M. J. su tikrinimo rezultatais sutiko. Motorolerio dokumentų M.

J. neturėjo. Sakė, kad motoroleris jo žmonos M. K.-J.. Liudytojas A. J. parodė, kad 2021 m. birželio 2 d. kartu su M. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis gėrė alų, brolis gėrė dar ir degtinės. Po pietų, tiksliai valandos negali pasakyti, bet galėjo bÅ«ti apie 13.30 val., pasibaigė alkoholis. Pinigų nusipirkti alui neturėjo, todėl nusprendė nuvažiuoti pas pažįstamÄ pasiskolinti pinigų. Nežino, kodėl nusprendė važiuoti su motoroleriu. Motorolerį vairavo M. J.. Matė, kad jis yra neblaivus, bet neblaivus buvo ir jis pats, sėdėjo už M.

J. ant motorolerio. IÅ¡važiavus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, prieÅ¡prieÅ¡ai prasilenkė su policijos pareigÅ«nais. M. J. tada pasuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ . Suprato, kad policijos pareigÅ«nai gali apsisukę juos sustabdyti ir patikrinti. Palikę motorolerį, ėjo į kitÄ sodybÄ , ir tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nai. Paklausus, kuris vairavo motorolerį, M. J. pripažino, kad jis vairavo. Policijos pareigÅ«nai patikrino M.

J. ir jo neblaivumÄ , surašė dokumentus. Liudytoja M. K.-J. parodė, kad 2021 m. birželio 2 d. ji nuo ryto buvo iÅ¡vykusi pas seserį, o vyras M. J. liko namuose, taip pat buvo ir jo brolis A. J.. Jai iÅ¡vykstant M. J. buvo blaivus. Po pietų, valandos negali pasakyti, bet galėjo bÅ«ti apie 14 val., jai paskambino arba A. J., arba pats M. J., tiksliai pasakyti negali. Pasakė, kad juos sustabdė policija, kad iÅ¡veža motorolerį dėl to, kad jie yra girti. TÄ pačiÄ dienÄ grįžus namo, jau rado M. J. su A.

J. namuose. Matėsi, kad jie yra girti. M. J. jai pasakė, kad jis vairavo motorolerį, važiavo iki parduotuvės. Šis motoroleris SYM priklauso jai, tačiau jo dar nebuvo spėjusi užsiregistruoti, jis yra parvežtas iš Prancūzijos. Motorolerį įsigijo 2021 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena. Ji nežinojo, kad M. J. girtas važiuos su motoroleriu ir jį vairuos. Jeigu ji būtų buvus namuose, to tikrai nebūtų įvykę. Be kaltinamojo M. J. prisipažinimo, liudytojo J.

P., A. J., M. K.-J. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys: 2021 m. birželio 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo J. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. birželio 2 d. 13.54 val. M. J. būdamas neblaivus, pirmu tikrinimu nustatytas 3,32 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 3,35 promilių neblaivumas, vairavo motorolerį SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Prancūziškos registracijos), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kuriame užfiksuota, jog motoroleris SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas į policijos komisariato aikštelę; 2021 m. birželio 2 d.

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti yra (duomenys neskelbtini). Baltos spalvos motoroleris SYM yra su raudonos spalvos lipdukais. Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (prancūziška registracija), nepritvirtintas, padėtas ant sėdynės, kėbulo numeris - (duomenys neskelbtini); 2021 m. birželio 2 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad M. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmo tikrinimo laikas 14.03 val., rodmenys – 3,32 promilės, antro tikrinimo laikas 14.21 val., rodmenys – 3,35 promilės. Prokuroro pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taigi, tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad M. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – motorolerį SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 3,32 promilių girtumas.

Tokiais veiksmais M. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Ä®statymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, iÅ¡skyrus atvejus, kai už nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ , jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ar paÅ¡alinti.

Kaip jau minėta, už M. J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. PraneÅ¡ime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė procesÄ užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su Å¡io proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siÅ«lomos paskirti jam bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkina tai, kad veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas Å¡iurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sÄ moningai, vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus (3,32 promilių) girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai.

Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje du kartus teistas, vienÄ kartÄ už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre iki 2019 m. vasario 19 d. priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklausė. Ä®vertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, M.

J. sutinkant, skirtina prokuroro pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas. Prokuroras pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam bausmės vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui, tačiau neprašė skirti intensyvios priežiÅ«ros. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir , skirtina intensyvi priežiÅ«ra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat teismo iniciatyva, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam skirtinos pareigos – dalyvavimas elgesio pataisos programoje, bausmės atlikimo metu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiÅ¡kia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis bÅ«tų palankesnė negu to asmens, iÅ¡ kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymÄ , t. y., kai kaltininkui taikoma Å¡velnesnė už baudžiamÄ jÄ atsakomybę atsakomybės rÅ«Å¡is. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytÄ sunkų (3,32 promilių) girtumo laipsnį, Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę jam bÅ«tina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti jauno amžiaus nusikaltusį asmenį.

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones ne kaip, kad praÅ¡o prokuroras – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, o 3 metų laikotarpiui, jos terminÄ skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Prokuroras, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis praÅ¡o skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę: turto konfiskavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo valstybės naudai konfiskuotino turto – motorolerio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Nagrinėjamoje byloje motoroleris SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam M. J. darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, taigi jis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad apie motorolerį, kurio VIN – (duomenys neskelbtini), duomenų nerasta. Iš ieškomų kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad duomenų apie motorolerį, kurio VIN – (duomenys neskelbtini), nerasta. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. J. sutuoktinė M. K.-J. paaiškino, kad šis motoroleris SYM priklauso jai, tačiau jo dar nebuvo spėjusi užsiregistruoti, jis yra parvežtas iš Prancūzijos. Motorolerį įsigijo 2021 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena.

Ji nežinojo, kad M. J. girtas važiuos su motoroleriu ir jį vairuos. Jeigu ji bÅ«tų buvus namuose, to tikrai nebÅ«tų įvykę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi ir motoroleris SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių M. J. ir M. K.-J. bendroji jungtinė nuosavybė. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog M.

J. sutuoktinė žinojo, kad jos vyras neblaivus vairuos transporto priemonę, tačiau aplinkybė, jog konfiskuoto turto bendraturtis nežinojo, kad Å¡eimos motoroleris vyro buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo pagrįstumo. Å iame kontekste pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrÄ ja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas.

Taigi, esant nustatytam faktui, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių (bendraturčių) pasinaudoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (Å¡iuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , kaip priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismÄ ir prisiteisti kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad M. J. motorolerį SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir jo sutuoktinei, panaudojo uždraustai veikai daryti, t. y. darydamas nusikalstamÄ veikÄ , kaip priemonę panaudojo Å¡eimos turtÄ , tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) BK 72 straipsnio prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/20211, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021).

Taigi tas faktas, kad motoroleris SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso M. J. ir jo sutuoktinei M. K.-J., nesant jokių svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju motorolerio konfiskavimas būtų neproporcingas, dėl ko motoroleris SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atiduotas saugoti M. K.-J., konfiskuotinas kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė. Kaltinamajam M. J., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti galutinę 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis M. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ jo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskiriant pareigas – per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti M. K.-J. priklausantį motorolerį SYM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotÄ saugoti M.

K.-J.. M. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. IÅ¡aiÅ¡kinti M. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Kaltinamajam pasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Loreta Radzevičienė