2022-03-23 Nr. AB-6721-3-61-3-04250-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1644-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04250-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. K. H. H. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė, Prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S32768 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6K-1399 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėja pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvuodama tuo, jog ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o jos išpažįstama religija – (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pagrindinė pareiškėjos grėsmė yra jos išpažįstama religija, kadangi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyventi nesaugu, nes (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) kovotojams įsakyta juos žudyti, todėl pareiškėja jaučiasi nesaugi savo kilmės šalyje. Atsakovas pareiškėjos prašymo netenkino.

2.2. Pareiškėja nesutiko su skundžiamo Sprendimo išvada, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Vadovaudamasi pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Vadovas) nuostatomis pareiškėja teigė, kad skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies. Jazidų bendruomenės asmenys sunkiau įsidarbina, jiems sunku išsilaikyti finansiškai, dėl išpažįstamos religijos jie susiduria su diskriminacija, visuomenės vengimu ir atstūmimu. Kadangi (duomenys neskelbtini) diskriminacija ir nepritapimas kilmės valstybėje yra dėl jų religinės priklausomybės, turi būti konstatuojamas pabėgėlio statuso kriterijaus egzistavimas, kurio pagrindu pareiškėjai turėjo būti suteiktas prieglobstis.

2.3. Pareiškėja nesutiko su atsakovo išvada, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja nurodė, kad pagal Vadovo 72-73 punktus persekiojimas dėl „religijos priežasčių“ gali būti įvairių formų, pvz. draudimas priklausyti religinei bendruomenei, garbinti privačiai ar viešai, mokyti religijos arba rimtos diskriminacijos priemonės, taikomos asmenims, nes jie praktikuoja savo religiją arba priklauso tam tikrai religinei bendruomenei. Vien tik narystės tam tikroje religinėje bendruomenėje paprastai nepakaks reikalavimui dėl pabėgėlio statuso pagrįsti, tačiau gali būti ypatingų aplinkybių, kai vien narystė gali būti pakankamas pagrindas. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) atvejis išties yra išimtinis, kadangi net teorinės priemonės, kurias (duomenys neskelbtini) valdžia bandė įvesti, nėra efektyvios, ir (duomenys neskelbtini) diskriminacijos bei gyvenimo (duomenys neskelbtini) realiai nepagerina. (Duomenys neskelbtini) toliau susilaukia diskriminacijos iš kitų (duomenys neskelbtini) gyventojų, susiduria su sunkumais įgyti išsilavinimą, įsidarbinti, ypatingai moterys. Pareiškėja pateikė publikacijas, kuriose teigiama, kad naujo įstatymo, padedančio išgyventi (duomenys neskelbtini) moterims, nepakanka, veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys ((duomenys neskelbtini)), yra tokie sunkūs, kad juos būtų galima prilyginti persekiojimui.

2.4. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Jazidai kaip visuomenės grupė susidūrė su persekiojimu, smurtu, diskriminacija, todėl iškyla reali grėsmė pareiškėjos, kaip moters, saugumui, orumui ir sveikatai, savarankiškam gyvenimui, galimybei naudotis žmogaus teisėmis kilmės valstybėje. Nors (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, tačiau kontroliuoja pogrindinius tinklus. 2020 m. (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo – jie degino kaimus, naikino jų kultivuojamas žemes, žudė laikomus gyvulius ir gyventojus. (Duomenys neskelbtini) atakos taip pat buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini) valstybę ir jos institucijas. Ši svarbi informacija turėjo būti įvertinta, kadangi pogrindinių tinklų kontroliavimas ir atakų rengimas tebeišlieka rimta ir realia grėsme, dėl kurios pareiškėja asmeniškai kaip (duomenys neskelbtini) gali patirti didelę žalą, smurtą.

2.5. Pareiškėjos nuomone, atsakovas, vadovaudamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB, ESPA) ataskaita, neindividualizavo jai asmeniškai kylančios grėsmės, o EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kelia didelę grėsmę (duomenys neskelbtini), taip pat ir pareiškėjai. Atsakovas nesurinko naujausios informacijos apie beatodairiško smurto padėtį (duomenys neskelbtini), informacija nėra iš skirtingų šaltinių, o EPPB duomenys vienerių metų senumo.

2.6. Pareiškėja nesutiko su Migracijos departamento Sprendimo dalimi išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos išsiuntimo rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, nors pareiškėja savo elgesiu neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, teikė visokeriopą pagalbą, nėra padariusi tvarkos ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas taip pat nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, nes pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio persekiojimo.

2.7. Komisija neužtikrino žodinio pareiškėjos skundo nagrinėjimo, taip pažeisdama teisę būti išklausytai. Būtinybė sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Skundai nagrinėjami labai greitai, minimizuotas apskundimų terminas, todėl negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo, kai tokia galimybė įtvirtinta teisės aktuose. Komisija tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos skundo, neįvertino skunde nurodytų motyvų ir argumentų dėl pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini), padėties kilmės valstybėje, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti, neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjos nurodyti motyvai – grėsmė saugumui dėl Prieglobsčio prašytojos išpažįstamo (duomenys neskelbtini) tikėjimo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) sunku pragyventi, savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja persekiojimo grėsmės Prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių.

3.2. Atsakovas nesutiko, kad Migracijos departamentas neįvertino individualios pareiškėjos ekonominės būklės ir jos padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, ir akcentavo, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji diskriminuojama, kad jai dėl jos individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos ekonominės būklės ar priežasčių, dėl kurių pareiškėjos finansinė padėtis yra bloga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją.

3.3. Pareiškėjos gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tai, kad pareiškėja yra moteris, pagal EPPB ataskaitą, gali padidinti riziką patirti smurtą, tačiau pareiškėja asmeniškai persekiojimo ar fizinės prievartos nėra patyrusi. Pareiškėja visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), žino vietinius papročius ir kultūrą, todėl yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, ji galėtų (duomenys neskelbtini) saugiai gyventi.

3.4. Pareiškėja savo pareiškimą dėl jai kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik bendra kilmės valstybės informacija ir subjektyvia nuomone, nepateikdama objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą. Atsakovas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių, su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad ji savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika.

3.5. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais, kad nuo 2014 metų (duomenys neskelbtini) padėtis nedaug pasikeitusi, todėl pareiškėjos kaip moters saugumui, orumui ir sveikatai iškyla reali grėsmė, ir nurodė, kad tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini). 2015 m. JAV remiamos kurdų pajėgos (duomenys neskelbtini) išstūmė iš (duomenys neskelbtini) miesto. Miestas ir jo apylinkės tapo kontroliuojamos ginkluotų pajėgų, įskaitant (duomenys neskelbtini) kariuomenę, musulmonų šiitų miliciją, ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kovotojus. Nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei Jungtinių tautų vystymosi programos atstovybė, kurios padeda grįžusiems (duomenys neskelbtini) įsikurti, teikia humanitarinę pagalbą. (Duomenys neskelbtini) vyriausybė taip pat ėmėsi veiksmų: 2021 m. balandį buvo paskelbta apie programą, kuria bus siekiama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini). Šios iniciatyvos įvyko po 2021 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) federalinio parlamento priimto (duomenys neskelbtini) moterų maitintojo netekimo įstatymo, kuriuo siekiama sukurti žalos, susijusios su konflikto metu moterų (aukų) patirto seksualinio smurto pasekmėmis atlyginimo sistemą – šiuo įstatymu siekiama reabilituoti, reintegruoti ir suteikti ekonomines galias smurtą išgyvenusioms (duomenys neskelbtini) moterims. Realią pagalbą grįžtantieji ir viduje perkelti asmenys gauna iš Europos valstybių, pavyzdžiui, Norvegijos pabėgėlių tarnybos ir kitų organizacijų, asmenims teikiama teisinė pagalba ir konsultacijos bei kita pagalba.

3.6. Papildoma apsauga pareiškėjai nesuteikta pagrįstai, nes remiantis EPPB pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.7. Pareiškėja pagrįstai išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), nes jos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų, todėl galima daryti prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas, ir ji gali pasislėpti.

3.8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kuriais grindžiamas Komisijos sprendimo neteisėtumas. Atsakovas nurodė, kad teisės aktuose nustatyta, jog žodinis bylos nagrinėjimas nustatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjos skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pareiškėja, todėl Komisija sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

4. Teismo posėdyje pareiškėja akcentavo, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl suaktyvėjusios (duomenys neskelbtini) veiklos ir šios grupuotės keliamos grėsmės, nes būdama kilmės valstybėje baiminasi, kad gali būti pagrobta arba nužudyta. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nariai prieš 5 metus buvo pagrobę jos pusseserę, ji išvyko iš (duomenys neskelbtini) prieš 3-4 metus ir jai buvo suteiktas prieglobstis.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S32768 rezoliucinės dalies 3, 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 6K-1399 dalį; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, motyvuodama tuo, kad yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) užpuolė gyvenvietes, nužudė daug žmonių, prieglobsčio prašytoja į Lietuvos Respubliką atvyko norėdama saugesnio gyvenimo. Ji iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. liepos 24-25 dienomis, į Lietuvos Respubliką vyko tokiu maršrutu: (duomenys neskelbtini) – Turkija (Stambulas); Turkija – Baltarusija (Minskas); iš Minsko automobiliu vyko iki Lietuvos Respublikos sienos ir ją kirto pėsčiomis.

6.2. Apklausoje, vykusioje 2021 m. spalio 12 d., pareiškėja nurodė, kad paskutinė jos gyvenamoji vietovė buvo(duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) gyveno kartu su broliu, tačiau jis liko kilmės valstybėje, nes neužteko pinigų abiem išvykti. (Duomenys neskelbtini) yra nesaugu, nes (duomenys neskelbtini) yra duotas įsakymas žudyti (duomenys neskelbtini). 2014 m. (duomenys neskelbtini) grupuotė išžudė tūkstančius (duomenys neskelbtini). Asmeniškai pareiškėjai niekas negrasino, jos šeima nenukentėjo, tačiau (duomenys neskelbtini) bendruomenei yra iškilusi bendra grėsmė. Pareiškėjos žiniomis, (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą buvo žudomi 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Apie išpuolius jos regione pastaruoju metu (2020-2021 m.) negirdėjo. Paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko, nes kilmės valstybėje nesijaučia saugi. Baltarusijoje nepasiliko, nes tai yra nėra Europos Sąjungos valstybė. Lietuvoje galėtų jausti saugi ir laisva, įgyti išsilavinimą ir gyvenimo sąlygos būtų geresnės.

6.3. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6.4. Migracijos departamentas įvertino prieglobsčio prašytojos pasakojimą jos kilmės valstybės informacijos kontekste ir nenustatė pagrindo prielaidai, jog pareiškėja priklauso kuriai nors iš pažeidžiamų grupių. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, konstatavo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjos individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų) pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

6.5. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją dėl Sprendimo teisėtumo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1399, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino.

7. Teismas pažymėjo, kad teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatomis, bei detalizuoti Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 89 ir 99 punktuose. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

8. Teismas įvertinęs pareiškėjos Migracijos departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, padarė išvadą, jog pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas.

9. Teismas įvertino Departamento nustatytas individualias aplinkybes (kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), ir pagal EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą), taip įvertino, jog pareiškėja kaip moteris nepriklauso moterų grupėms, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo rizika (jaunas amžius (mergaičių santuokos); moterys, dirbančios viešojoje erdvėje; moterys, kurios pažeidė moralės kodeksus; moterys, susijusios su (duomenys neskelbtini): vienišos (išsiskyrusios, našlės) moterys).

10. Teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjos nurodytus motyvus, kuriais ji grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, padaryta pagrįsta išvada, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojos baimę patirti persekiojimą. Apklausos ir posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog jai asmeniškai niekas nėra grasinęs, ji asmeniškai niekada nesusidūrė su veiksmais, kurie galėtų būti prilyginti persekiojimui (nebuvo pagrobta ar kitaip nei ji pati, nei jos šeimos nariai nėra nukentėję nuo (duomenys neskelbtini), ji gyveno su broliu, todėl nepriklauso vienišų moterų kategorijai), o jos baimė rėmėsi ankstesnėmis giminaičių (pusseserės) patirtimi. Teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas apie minėtas situacijas nesudaro pagrindo vertinti jų kaip persekiojimo kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas pažymėjo, kad išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) bendruomenės narius vyko 2014 m., tačiau iš kilmės valstybės pareiškėja išvyko tik 2021 m., bei patvirtino, kad 2020-2021 m. jos gyvenamoje vietoje išpuolių prie (duomenys neskelbtini) nebuvo, paskutiniai išpuoliai buvo vykdomi 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio bendros žinios apie buvusią situaciją ir niekaip susijusios su pareiškėjos asmeninėmis patirtimis, be to, pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį ir išvykimą taip pat grindė ir ekonominio pobūdžio motyvais, t. y. siekiu Europos Sąjungai priklausančiose valstybėse narėse baigti studijas, įgyti išsilavinimą ir pagerinti savo gyvenimo sąlygas.

11. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo atlikto tyrimo išsamumo, pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Migracijos departamentas, remdamasis EPPB 2021 m. ataskaita, nustatė, kad nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijos teritorijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Teismas sprendė, kad į bylą pateikta pažyma ir joje pateiktų duomenų, surinktų iš įvairių šaltinių, analizė patvirtina, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) persekiojimas negresia, 2021 m. Jungtinių Tautų agentūros ir kitos tarptautinės organizacijos pradėjo vykdyti naujus projektus, siekdamos padėti 2014 m. genocidą išgyvenusiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parlamentas priima teisės aktus, kuriais siekiama sukurti žalos, susijusios su konflikto metu moterų (aukų) patirto seksualinio smurto pasekmėmis atlyginimo sistemą.

12. Teismas pažymėjo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėja šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Teismas iš ginčijamo Sprendimo turinio nustatė, kad atsakovas įvertino pareiškėjos individualią informaciją, atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimo metu nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama baimė gyventi kilmės valstybėje ir siekis išvykti į Europą, nenustatė jai kylančios grėsmės, t. y. pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas pažymėjo, jog atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

14. Teismas pažymėjo, kad pagal teisės aktų nuostatas, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėja nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad šiuo atveju turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjos skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, be to, nenustatyta, kad Migracijos departamentui atsisakius nagrinėti pareiškėjos prašymą žodinio proceso tvarka, tuo buvo pažeista pareiškėjos teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą, be to, pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl atsakovo Sprendimo išsiųsti ją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus, pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Teismas vertino, kad pareiškėjai taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

16. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atsižvelgdamas į Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) (toliau – ir Tvarka), 5 punkto, 44.3 ir 44.4.1 papunkčių nuostatas, nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą (byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų, Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus; nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą). Teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, todėl yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, tačiau, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu, nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, todėl teismas tenkino pareiškėjos skundą iš dalies ir sumažino aptartus laikotarpius iki dvejų metų, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės S. K. H. H. skundą patenkinti visa apimtimi.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

20.1. Prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai, o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20.2. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.

20.3. Remiantis EPPB 2021 m. ataskaita, (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). „Pew Research Center“ vykdomas pasaulinių religijos apribojimų tyrimas parodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. buvo išplitęs religinis priešiškumas, įskaitant išpuolius prieš religines mažumas. Nepaisant to, buvo pranešimų, kad vyriausybės pajėgos neapsaugo (duomenys neskelbtini) nuo kitų grupuočių priekabiavimo.

20.4. Taigi kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Atsakovas šios grėsmės nepaneigė.

20.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad grėsmes nėra, nes yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas. Tačiau (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko. 2020 m. (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo. (Duomenys neskelbtini) atakavo sunitų kaimus bei šių genčių lyderius. (duomenys neskelbtini) degino kaimus, naikino jų kultivuojamas žemes, žudė laikomus gyvulius, taip pat žudė gyventojus, juos grobė. (Duomenys neskelbtini) atakos taip pat buvo nukreiptos į (Duomenys neskelbtini)valstybę ir jos institucijas. (Duomenys neskelbtini) siekia įbauginti civilius, sukiršinti civilius ir valstybę.

20.6. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini).

20.7. Pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini) religija), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.

20.8. Atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi EPPB pateikiama informacija, nuostata, kad EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tačiau gairės yra tik rekomendacinio pobūdžio, be to, jose naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuriame vyksta karinis konfliktas su Turkijos karinėmis pajėgomis. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

21. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir/ ar papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti ją į kilmės valstybę, bei Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjai atvykti, todėl minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, sutrumpino iki dvejų metų.

24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjos teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjos (kaip moters ir (duomenys neskelbtini)) savybių, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, be to, turėtų būti užtikrintas teisės būti išklausytam principas.

27. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, siekiant užtikrinti objektyvų pareiškėjos paaiškinimų vertinimą, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

29. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose reglamentuojami teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

30. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

31. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

32. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad, pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės juos surinkti prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams.

33. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustato ABTĮ 56 straipsnis. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

34. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėja grindė tuo, kad priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei ir yra moteris, todėl (duomenys neskelbtini) patiria persekiojimus ir jaučiasi nesaugi.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, t. y. kad pareiškėja nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamai vien dėl jos išpažįstamo tikėjimo, o taip pat neįrodė savo priskirtinumo bent vienai iš EPPB (ESPA) nurodytų vienišų moterų kategorijų (pareiškėja nėra išsituokusi ar našlė, gyveno su broliu), kuriai gresia padidinta pavojaus susidurti su persekiojimu dėl lyties rizika. Pareiškėja pateikė tik neindividualizuotą, bendro pobūdžio informaciją apie (duomenys neskelbtini) kylančias grėsmes, ir papildomai patvirtino, kad jai asmeniškai niekas negrasino. Šios aplinkybės tik pagrindžia išvadą, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą yra hipotetinio pobūdžio, jos pasakojimas nepagrįstas konkrečiais ir detalizuotais teiginiais, aplinkybėmis, kurios leistų daryti išvadą, kad ji yra persekiojama savo kilmės valstybėje dėl lyties ar religijos.

36. Remiantis atsakovo surinkta informacija, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja negalėjo įvardinti konkrečių jai kylančių grėsmių ar identifikuoti konkrečių galimo persekiojimo vykdytojų, neįvardijo konkrečių prieš ją nukreiptų persekiojimo veiksmų ar sulauktų grasinimų, pagrindžiančių jos deklaruojamą persekiojimo baimę, pareiškėjos teiginiai pagrįstai nebuvo laikomi patikimu įrodymu. Prieglobsčio prašytoja nepagrindė rizikos, jog, grįžus į kilmės valstybę, jai grėstų persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Migracijos departamentas atliko ne tik pareiškėjos nurodytų aplinkybių išsamų vertinimą, tačiau ir situacijos jos kilmės valstybėje vertinimą. Taigi pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Abstraktūs pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, be kita ko, susiję su tuo, kad jos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nepaneigia šios išvados.

37. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje padarytas išvadas, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad atsakovas netinkamai vertino aplinkybes dėl papildomos apsaugos (ne)suteikimo. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog ji yra iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuriame vyksta karinis konfliktas su Turkijos karinėmis pajėgomis, o dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, tačiau atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę (būtent apie pareiškėjos gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini) kaimą), nesuteikia pagrindo abejoti tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvada, jog prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas rėmėsi neaktualia EPPB (ESPA) informacija, ją vertino formaliai. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento surinkta informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, pareiškėja nepateikė priešingos objektyvios informacijos, nenurodė jokių šaltinių, išskyrus subjektyvų vertinimą apie ginkluotus susirėmimus, todėl nėra pagrindo kvestionuoti atsakovo surinktos informacijos apie kilmės šalį aktualumo, išsamumo ar patikimumo. Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, nėra nustatyta esminių Sprendimo trūkumų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas.

39. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos iki dvejų metų. Pareiškėja apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti sutrumpintas.

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. K. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan