f60a70de-67e3-4377-bd3b-77eeea8a0ebd · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-254-317/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17722-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.; 1.2.23.3. ; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, kaltinamajam L. P., gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams J.

G., D. A., teismo psichologei Kristinai Savickaitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: L. P. gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (dekl. gyv. vietÄ - (duomenys neskelbtini)), nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, teistas; - 2020-07-02 Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; - 2021-05-28 Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6(Å¡eÅ¡ių) mėnesių viešųjų darbų bausme; - 2021-06-17 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9(devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme; kaltinamas nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje, n u s t a t ė:

I. Ä®rodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės Kaltinamasis L. P. neteisėtai įgijo, gabeno ir nepilnamečiams platino tabletės „Clonazepam“, turinčias savo sudėtyje psichotropinės medžiagos klonazepamo (Clonazepam), o bÅ«tent: ne vėliau kaip 2020-05-02 neteisėtai įgijo nenustatytÄ kiekį, tačiau ne mažiau nei 8 vnt. tablečių „Clonazepam“, kurių kiekvienoje buvo ne mažiau kaip 0,002 g psichotropinės medžiagos klonazepamo (Clonazepam), turėdamas tikslÄ platinti psichotropines medžiagas, Å¡ias tabletes neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur dalį jų – ne mažiau kaip 5 tabletes, kiekvienoje turinčioje ne mažiau kaip 0,002 g psichotropinės medžiagos klonazepamo (Clonazepam), neteisėtai iÅ¡platino, perduodamas vartoti nepilnametėms J.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini), E. U., gim. (duomenys neskelbtini), E. D., gim. (duomenys neskelbtini), 2 tabletės suvartojo pats, o likusiÄ vienÄ tabletę iÅ¡metė. II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados: Kaltinamasis L. P. kaltu pilnai prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2020-05-02, bÅ«damas tėvų namuose (duomenys neskelbtini), rado ir pasiėmė jo tėvui paskirtus ir jo vartotus raminančius vaistus - 8 klonazepamo tabletes. Pasiėmęs klonezapamo tabletes, telefonu susiraÅ¡inėjo žinutėmis su savo drauge J.

Å .. Å i pakvietė jį ateiti pas jÄ Ä¯ namus. TÄ pačiÄ dienÄ apie 17.00 val. jis nuėjo pas savo J. Å . į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pradžių pas J. jie buvo dviese, po to pas jÄ atėjo jos draugės E. U. ir E. D.. Jis parodė merginoms su savimi atsineÅ¡tas tabletes ir pasakė joms, jog tai yra „ratai“. „Ratais“ tarpusavyje jie vadina psichotropines medžiagas. Patvirtino tyrimo metu (t. 2 b. l. 41-4) duotus parodymus, kad J. Å ., E. U. ir E. D. jis davė po tabletę klonezapamo, sakydamas joms, kad tai yra "ratai".

Su merginomis iÅ¡gėrė po vienÄ tabletę klonazepamo, užsigerdami sultimis. Jam buvo žinoma, kad J. Å . yra nepilnametė, kiek tiksliai metų E. U. ir E. D., jis tiksliai nežinojo. E. D., kaip ir J. Å ., atrodė nepilnametė, tačiau E. U. atrodė vyresnė. Su merginomis suvartojęs po vienÄ tabletę, pats apsvaigo. Matė, kad merginos taip pat yra apsvaigusios. E. D. kažkur išėjo. Jai išėjus, jis iÅ¡ piniginės iÅ¡sitraukė dar 4 tabletes klonazepamo, davė iÅ¡gerti dar po vienÄ tabletę J.

Å . ir E. U., o vienÄ iÅ¡gėrė pats. LikusiÄ 1 tabletę įsidėjo atgal į piniginę. Praėjus pusei valandos, kai jie iÅ¡gėrė po antrÄ tabletę, jis išėjo į namus. Eidamas namo, vienÄ likusiÄ klonazepamo tabletę iÅ¡metė į Å eÅ¡upės upę. J. Å ., E. U. ir E. D. duodamas tabletes sakė, kad tai yra narkotinės medžiagos "ratai" dėl to, nes norėjo atrodyti "kietesnis" prieÅ¡ merginas. Merginoms tabletes davė, nes norėjo, kad jos apsvaigtų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai: Apklausta teisme liudytoja E. D. paaiÅ¡kino, jog yra nepilnametė, jai 16 metų. Pažįsta E. U., J. Å ., L. P., su jais bendrauja. 2020 m. gegužės mėnesį, datos ji nepamena, susiraÅ¡inėjo žinutėmis su J. Å ., kuri pakvietė jÄ pas save į namus. J. jai žinutėje parašė, kad turės „ ratų “, kaip ji suprato - narkotikų. Su E. U. ji nuėjo pas J., ten jau buvo L.

P.. L. P. joms pasiūlė ir davė taip vadinamų "ratų" – narkotikų t. y. baltos spalvos tablečių, pinigų už jas neprašė. Tabletes vartojo visi keturi, kas kiek suvartojo tablečių, ji neprisimena. Pamena, kad jas pavartojus, buvo kažkoks poveikis – mieguistumas, apsvaigimas. J. Š. ir E. U., pavartojusios tablečių, užmigo, o ji išėjo susitikti su I. N.. Jos abi su I. kažkiek vaikščiojo, po to ėjo pas I. N.. Skambino jai E. mama ir prašė pakviesti prie telefono E..

Ji pasakė, kad E. miega. Kadangi E. buvo pas J., ji nuėjo iki J.s namų, pakėlė E. ir davė telefonu pakalbėti su savo motina. Neužilgo atvažiavo pas J. į namus E. mama ir jÄ iÅ¡sivežė. Matė, kad E. U. buvo apsvaigusi. Po to ji nuėjo pas I. N., iÅ¡ kur jÄ ir pasiėmė jos tėvai. Papasakojo savo mamai, kad vartojo tabletes. Liudytoja V. J. parodė, kad nepilnametė E. D. yra jos dukra. Patvirtino, jog 2020-05-02 ryte dukra paprašė iÅ¡leisti jÄ nakvoti pas draugę I., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini).

Ji sutiko. DukrÄ pas I. nuosavu automobiliu nuvežė Inesos mama su patėviu. Kartu iÅ¡važiavo ir dar viena dukters draugė - E. U.. DienÄ liudytoja kalbėjosi su dukra telefonu ir jos bÅ«sena nekėlė jokių įtarimų. Kuomet dukrai paskambino vakare, jai nepatiko E. balsas ir jos kalba – E. atrodė lyg apsvaigusi. Kilus tokiam įtarimui, ji iÅ¡važiavo į ((duomenys neskelbtini) parsivežti E.. Atvažiavusi pas I. N. į namus, rado dukrÄ apsvaigusiÄ . E. sakė, kad nenori važiuoti namo, pyko, verkė.

Kadangi akivaizdžiai matėsi, kad ji apsvaigusi, ėmė klausinėti dukters, kÄ Å¡i vartojo, bet dukra nieko nepasakė. Ji E. parsivežė į namus, ėmė klausinėti, kodėl dukra apsvaigusi ir kÄ ji vartojo. E. tik gal po kokių 2 valandų papasakojo, kad iÅ¡gėrė kažkokiÄ tabletę pas J. Å . namuose, tačiau nesakė kokiÄ . Sakė, kad tokias tabletes vartojo ne tik ji, bet ir jos draugės J. bei E.. Supratusi, kad dukra galėjo vartoti narkotikų, ji klausinėjo, kas joms tas tabletes davė.

Dukra prisipažino, kad tablečių joms davė L., sakė, kad ji tik vienÄ maÅ¾Ä baltÄ tabletę iÅ¡gėrė. E. buvo nerami, naktį nemiegojo, vėmė, bloga jai buvo, ir tÄ visa laikÄ atrodė apsvaigusi. Dukra pasakojo, kad E. ir J., iÅ¡gėrusios tų tabelečių, užmigo. E. taip pat minėjo, kad E. mama iÅ¡ J. iÅ¡sivežė. Ji paskambino I. U., klausė, ar ji parsivežė į namus E.. I. jai patvirtino, kad parsivežė dukterį į namus bei paaiÅ¡kino, jog jai duktė pasirodė apsvaigusi, kažkas buvo E. negerai, tačiau E. jai nieko nepasakojo.

Apklausta teisme nepilnametė liudytoja J. Å . parodė, kad prieÅ¡ metus laiko, pavasarį, datos ji nepamena, pas jÄ Ä¯ namus ryte atėjo jos draugas L. P., kuris pasakė, kad gali gauti taip vadinamų “ratų” , kaip ji suprato - narkotinių medžiagų. Jis klausė, ar turi ji užspaudžiamÄ polietileno maiÅ¡iukÄ . Gavęs maiÅ¡iukÄ išėjo. TÄ dienÄ pas jÄ turėjo ateiti dvi draugės - E. D. ir E. U.. J. telefonu jų paklausė, ar jos norės vartoti “ratų”. Å ios pasakė, kad norės. Gal po valandos L. atsinešė pas jÄ baltų tablečių.

Kiek jų atsinešė, ji neprisimena. Kai pas jÄ Ä¯ namus atėjo E. D. ir E. U., L. iÅ¡ piniginės išėmė maiÅ¡iukÄ su baltomis tabletėmis ir davė joms visoms trims po vienÄ tabletę. Jos visos trys iÅ¡gėrė tabletes, užsigėrė sultimis. L. taip pat iÅ¡gėrė vienÄ tabletę. Jas iÅ¡gėrus, iÅ¡ pat pradžių jai pradėjo svaigti galva, liejosi akyse vaizdas, todėl ji atsigulė ir užmigo. Kai atsikėlė, E. D., E. U. ir L. P. jau nebuvo. JÄ iÅ¡budino mama, kuri iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes ji prabudusi buvo agresyvi.

Nuo vaikystės pažįsta L., viename miestelyje gyvena. Jam 20 metų. Kiek tiksliai metų jai, L. galėjo ir nežinoti, bet kad ji mokosi mokykloje ir yra nepilnametė, jis tikrai žinojo. Kad jos draugės taip pat nepilnametės, L. taip pat žino, nes tame pačiame miestelyje visi gyvena. Nepilnametė liudytoja E. U. parodė, jog jai šiuo metu yra 16 metų. 2020 m. gegužės mėnesį, datos ji neatsimena, su drauge E. D. buvo atvažiavusios į ((duomenys neskelbtini), pas draugę N. I.. E. gavo žinutę iš J.

Å ., gyvenančios ten pat - (duomenys neskelbtini), kurioje J. klausė, ar jos nenorinčios pavartoti “ratų”. Jos taip vadino narkotines medžiagas. J. parašė, kad L. jų turi. Jos atsakė, kad norinčios ir abi nuėjo pas J. Å . į namus. Pas jÄ jau buvo L. P.. Jis iÅ¡ piniginės iÅ¡siėmė ir ant spintelės kambaryje padėjo baltos spalvos tabletes, kurios buvo maiÅ¡elyje. Davė joms po vienÄ tabletę. Visos trys ir L. iÅ¡gėrė po tabletę ir užsigėrė sultimis. Vėliau ji dar iÅ¡gėrė vienÄ tabletę.

Jautė, kad sukosi galva, ji buvo apsvaigusi, po to užmigo. JÄ pakėlė E. D., nes jau buvo atvažiavusi jos mama. Mamai papasakojo, kad pas J. jos gėrė tabletes. Nežino, ar L. žinojo, kiek jai metų. Liudytoja I. U. patvirtino, kad gyvena su dukra E. U.. 2020-05-02 jos dukra išėjo pas drauges. Kažkokiu bÅ«du atsidÅ«rė namuose pas J. Å ., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Ji kelis kartus skambino dukrai į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir ragino jÄ grįžti į namus, bet dukra negrįžo.

Vėliau dukra telefonu neatsiliepė, todėl ji pamaniusi, kad iÅ¡sikrovė E. telefonas. Kai vėl prisiskambino E., dukros balsas buvo kaip apsvaigusios. Labai iÅ¡sigandusi dėl dukters bÅ«senos, klausė, kur ji yra. NeriÅ¡liai E. pasakė, kad pas draugę, bet ne gyvenvietėje. Sakė, kad (duomenys neskelbtini). Sėdusi į savo maÅ¡inÄ , nuvažiavo į ((duomenys neskelbtini). Buvo girdėjusi, kad dukters draugė E. D. ten lankosi pas J. Å ., todėl ji nuėjo prie J. namo, beldė į duris, bet niekas jos neįsileido.

Prie namo ji pamatė L. P. ir E. D., kurie stovėjo namo kieme. Paklausė jų, kur yra jos dukra E.. Jiedu atsakė, kad E. miega pas Å . bute. Ji liepusi jiems pažadinti E.. Neužilgo į kiemÄ išėjo J. Å . ir jos mama. Kai E. dukrÄ pabudino ir E. nusileido į kiemÄ , ji atrodė kaip lengvai iÅ¡gėrusi, truputį svirduliavo. Buvo akivaizdžiai matyti, kad jai kažkas negerai, tačiau alkoholio kvapo nesijautė. Klausinėjamt dukters, kÄ ji vartojo, E. nieko neatsakė. Parsivežusi jÄ Ä¯ namus ir kitÄ dienÄ su ja pasikalbėjusi, iÅ¡ E. sužinojo, kad dukra norėjo pabandyti vartoti taip vadinamų „ ratų“.

Ji paminėjo L., sakė, kad jis jai davė iÅ¡gerti tabletes ir ji jas iÅ¡gėrė. Apklausta liudytoja G. M. patvirtino, kad J. Å . yra jos duktė gimusi (duomenys neskelbtini), ir jai Å¡iuo metu yra 15 metų. Jos gyvena kartu (duomenys neskelbtini). 2020-05-02 pas jos dukrÄ atėjo draugės E. D. ir E. U.. Jos nuėjo pas J. į kambarį, visos žaidė telefonais ir klausėsi muzikos. Dukra paprašė leisti E. ir E. pernakvoti ir ji leido. TÄ dienÄ matė, kad pas dukrÄ buvo atėjęs ir jos draugės sÅ«nus L.

P.. Vakare apie 20 val. savo dukters pasiimti atvažiavo E. U. mama, kuri paklausė, ar mergaitės, kai buvo jos namuose, kÄ nors vartojo. G. M. pasakė, kad nieko nepastebėjo. Tada ji nuėjo pas J. į kambarį. J. miegojo, ji jÄ budino, bet J. pasakė, kad jai su sveikata labai negerai. Jos klausė, ar ji kÄ nors vartojo, ar vartojo narkotikus, tačiau dukra pasakė, kad nieko nevartojusi ir vėl užmigo. Ji iÅ¡sigando, todėl pakvietė J. močiutę, kuri iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Atvažiavus gydytojai, J. iÅ¡budino, ji buvo pikta, bet labai arÅ¡i nebuvo.

Nelabai noriai J. jai pasakojo, kÄ ji vartojo. Sakė, kad L. kažkokių tablečių davė, vadino jas vitaminais, ji jas vartojo, ir tik vėliau suprato, kad L. narkotinių medžiagų davė. 2020-05-13 specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 1038/2020(01) patvirtina, kad E. D. Å¡lapime buvo rasta psichotropinės medžiagos 7-aminoklonazepamo (klonazepamo skilimo produktas) pėdsakų ( 1 tomas b.l. 65 ). IÅ¡ Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020-05-08 iÅ¡ L. P. buvo paimtas mobilaus ryÅ¡io telefonas Motorola IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM "Labas", kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomas b.l.64-65 ).

IÅ¡ 2020-05-13 apžiÅ«ros protokolo matyti, jog buvo apžiÅ«rėtas įtariamojo L. P. mobilaus ryÅ¡io telefonas Motorola, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bei telefone įdėta SIM "Labas" kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone esančioje socialinių pokalbių programėlėje "Messenger" rasti susiraÅ¡inėjimai su E. U.: 2020-05-03 E. U. parašė L. P. SMS, klausdama, kaip sveikata, nurodė, kad jai dabar nieko, jog galėjo jÄ pakelti. Taip pat nurodė, jog jo "nekiÅ¡o", sakė, kad "tu katik atejas tik buvai", "niekas nieko nezino is kur gavo..." ( 1 tomas b.l.154-160).

Iš preparato Clonazepam TZF 2 mg tabletės charaketristikų santraukos matyti, kad vienoje preparato Clonazepam tabletėje yra 2 mg klonazepamo (1 tomas b.l. 140-143). Iš 2021-05-11 Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR SAM atsakymo Nr. (1.39MR)2R-675, matyti, kad LR vaistinių preparatų registre yra registruoti vaistiniai preparatai, kurių veiklioji medžiaga klonapzepamas: CLONAZEPAM TC 2 mg tabletės, CLONAZEPAM TZF 2 mg tabletės. Vienoje tabletėje veikliosios medžiagos klonazepamo yra 2 mg (1 tomas b.l. 138-139 ).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo pagal šį BK straipsnį, pirmiausia nustatomas toks dalyko pobÅ«dis (rÅ«Å¡is). Pagal BK 269 straipsnio („SÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimas“) 1 dalyje pateiktÄ narkotinių ir psichotropinių medžiagų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡us (toliau – ir Medžiagų sÄ raÅ¡ai).

Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų patvirtinimo“ (toliau – ir Ä®sakymas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡o) ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje tokio nusikalstamos veikos dalyko aiÅ¡kinimo taikymo praktika nuosekli, nagrinėtose bylose narkotinės ir psichotropinės medžiagos apibrėžiamos atsižvelgiant į BK 269 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ Å¡ių medžiagų sÄ vokÄ (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-610/2012, 2K-334/2009, 2K-500/2010) ir pripažįstamos nusikalstamos veikos dalyku vadovaujantis Ä®sakymu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡o (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2012, 2K-424/2007).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka konkretaus baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6d. įsakymu Nr.5(su pakeitimais 2019-10-31 įsakymu Nr. V-1242), klonazepamas (Clonazepam) yra psichotropinė medžiaga, įtraukta į III sÄ raÅ¡Ä psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti tik medicinos tikslams.

Å ios medžiagos L. P. nebuvo paskirtos medicinos įstaigos iÅ¡duotu receptu, gydymo tikslams, jis jas paėmė iÅ¡ tėvų namų, taigi įgijo neteisėtai, turėdamas tikslÄ pats vartoti bei platinti nepilnametėms. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais jo pakeitimais) „DĖL NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ NEDIDELIO, DIDELIO IR LABAI DIDELIO KIEKIO NUSTATYMO REKOMENDACIJŲ“ yra nustatyta, koks narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekis yra pripažįstamas nedideliu, dideliu ar labai dideliu.

Pagal paminėtÄ Ä¯sakymÄ nedidelis kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,01 g Å¡ios psichotropinės medžiagos; didelis kiekis - 0,12 g; labai didelis kiekis – daugiau nei 0,6g. L. P. kaltinamas neteisėtai platinęs 5 vnt. tablečių „Clonazepam“, kurių kiekvienoje buvo ne mažiau, kaip 0,002 g psichotropinės medžiagos klonazepamo (Clonazepam), t. y. nedidelį kiekį (nevirÅ¡ijantį 0,01 g) Å¡ios psichotropinės medžiagos.  BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ labiausiai nuo kvaiÅ¡alų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai paÅ¡alinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimÄ nepilnamečiui asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimÄ suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010, 2K-18/2012 ir kt. ) pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui.

Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Traukiant baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimÄ ,  BK 261 straipsnis yra specialioji norma BK 260 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, kuomet psichotropinės ir (ar) narkotinės medžiagos yra platinamos tik nepilnamečiams. Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Â BK 261 straipsnyje atsako asmuo, kuriam iki Å¡ios veikos padarymo buvo suėję 16 metų.

Kaltinamasis veikÄ numatytÄ BK 261 straipsnyje jis kaltinamas padaręs bÅ«damas pilnametis, todėl gali atsakyti už veikos numatytos BK 261 straipsnyje padarymÄ . Teismas, įvertinęs visus byloje iÅ¡tirtus faktinius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog duodamas vartoti nepilnametėms J. Å . gim. (duomenys neskelbtini), E. U. gim. (duomenys neskelbtini), E. D. gim. (duomenys neskelbtini) psichotropines medžiagas, ir tokiu bÅ«du jas platindamas, kaltinamasis suvokė, jog Å¡ios yra nepilnametės. J. Å . jis gerai pažinojo, žinojo, jog ji moksleivė.

Jis ir pats pripažino, jog žinojo apie tai, jog ji nepilnametė. Nors teigė, jog nežinojo, kokio tiksliai amžiaus yra E. U. ir E. D., tačiau akivaizdu, jog ne tik bendrais bruožais ar pagal iÅ¡vaizdÄ , jis turėjo suvokti ir suvokė, jog jos yra nepilnametės, kadangi žinojo, jog abi Å¡ios mergaitės taip pat mokosi mokykloje. Tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos darymo. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams bÅ«dingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos.

Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, gabeno, platino) psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, bÅ«tina įvardinti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimÄ , savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turėtų bÅ«ti specialisto iÅ¡vada arba ekspertizės aktas. IÅ¡ paties kaltinamojo bei liudytojų parodymų matyti, jog L. P. turėjo tikslÄ platinti bÅ«tent psichotropines medžiagas – žinojo ar bent jau bendrais bruožais suprato Clonazepam poveikį žmogaus psichinei bÅ«senai, kadangi Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ vartojo jo tėvas nerimui mažinti.

Nepilnametėms perduodamas Å¡ias psichotropines medžiagas, jis joms aiÅ¡kino, jog tai psichotropinė medžiaga „ratai“ (t. y. tarp Å¡ias medžiagas vartojančių asmenų paplitusi MDMA, amfetaminas). Taigi, jis turėjo tyčiÄ platinti kvaiÅ¡alus ir suvokė, jog nepilnametėms platina bÅ«tent psichotropines medžiagas, vartojamas priepuolių, panikos sutrikimo, nerimo ir judėjimo sutrikimo profilaktikai ir gydymui. Tokios medžiagos yra leidžiamos vartoti tik medicinos tikslams, jas paskyrus gydytojui, tačiau L.

P. bei nepilnametėms, kurioms Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ jis perdavė vartoti, Clonazepam nebuvo paskirtas. Remiantis parodymais paties kaltinamojo (apie tai, kad jis pasiėmė iÅ¡ tėvų namų bÅ«tent tėvo vartojamus receptinius vaistus, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga Clonazepam, kad nepilnametėms jis paaiÅ¡kino, jog vaiÅ¡ina jas taip vadinamais „ratais“, liudytojų parodymais (kad nuo nepilnamečių suvartotos psichotropinės medžiagos atsirado organizmo apnuodijimo ja simptomai), specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 1038/2020(01) (patvirtinančia, kad E. D.

Å¡lapime rasta psichotropinės medžiagos klonazepamo skilimo produkto 7-aminoklonazepamo pėdsakų) galima neabejotinai teigti, kad L. P. turėjo tyčiÄ platinti ir platino nepilnametėms bÅ«tent žmogaus psichikÄ veikiančiÄ psichotropinę medžiagÄ . Todėl jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis baustinas. IV. Bausmės skyrimo motyvai L. P. padarė baigtÄ tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 261 straipsnyje, už kurį kaltininkas gali bÅ«ti baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 metų iki 12 metų.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Teismas bausmę kaltinamajam skiria pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalimi, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Vadovaujantis teismų praktika, BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatyta kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį įvykio metu, po įvykio ir pan.).

Pabrėžtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodė jos padarymo aplinkybes bei nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Tokios pozicijos jis laikėsi ir teisme – kaltu prisipažino ir gailėjosi, todėl teismas tai pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), jį charakterizuojančių duomenų iš šios mokymo įstaigos teismui nepateikta. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, jog L. P. piknaudžiauja alkoholiu, linkęs smurtauti (yra sumušęs ir nuteistas už sugyventinės bei močiutės sumušimus), baustas net 16 kartų administracinėmis nuobaudomis, be to, teistas tris kartus.

Dvi nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2021-06-17 ir 2021-05-28 teismo baudžiamaisiais įsakymais, jis padarė jau bÅ«damas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kuri jam inkriminuota nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Å ios aplinkybės rodo iÅ¡skirtinį kaltinamojo polinkį ignoruoti įstatymų reikalavimus bei nusikalsti, todėl neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Teisminio nagrinėjimo metu nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių taikyti kaltinamajam 62 straipsnio nuostatas bei skirti L. P. Å¡velnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bei taikyti Å¡velnesnę bausmės rūšį. BK 62 straipsnis gali bÅ«ti taikomas atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, tačiau tik esant visumai Å¡io straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sÄ lygų. Kaltinamasis savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytus nusikaltimus, todėl nesant Å¡ios aplinkybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies galimybės nėra.

Teismas nustatė tik vienÄ Â kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, todėl nėra galimybės jam taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra bÅ«tina Å¡ios nuostatos taikymo sÄ lyga. Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ , teismas gali svarstyti galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ .

Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, ji turi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ .

Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, kaip ir skiriasi kiekvienos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta bÅ«tent BK 54 straipsnio 3 dalyje. Taigi, aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ .

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas turi būti dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.

Taip turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ Â BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ padaryta skirtingomis aplinkybėmis, skirtingoms asmenybėms gali ir turi bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, kurioje buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo skiriant bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ Â BK 260 straipsnio 3 dalyje. Šioje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad Å¡ioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, padarymo aplinkybes t. y.

į tai, jog L. P., nors formaliai ir platino psichotropinę medžiagÄ - clonazepam nepilnametėms, tačiau jo platinimo bÅ«das (vienkartinis pasidalijimas Å¡ia medžiaga su nepilnametėmis, jam pačiam jÄ vartojant ir draugiÅ¡kai pasidalinant, neatitinka įprasto, klasikinio ir didesnį pavojingumÄ keliančio atvejo, kuomet narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinamos nepilnamečiams kitais bÅ«dais, turint tikslÄ juos pratinti prie svaiginimosi narkotinėmis medžiagomis. Jis nebÅ«dingas ir paprastai tokio pobÅ«džio bylose nustatytiems atlygintiniems platinimo bÅ«dams, kuriais siekiama savanaudiÅ¡kų tikslų, jų pavojingumui, o pasireiÅ¡kė tiesiog neapgalvotu, draugiÅ¡kumo ir jaunatviÅ¡ko nerÅ«pestingumo nulemtu nepilnamečių pavaiÅ¡inimu psichotropine medžiaga, net ir nesuvokiant, kad Å¡i medžiaga gali sukelti neigiamas sveikatai pasekmes.

Toks platinimo bÅ«das bei aplinkybės liudija ir apie tai, kad L. P. yra ne tik jauno amžiaus bei neturintis gyvenimiÅ¡kos patirties, bet ir elementarių teisinių žinių neturintis asmuo, kuris labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vedamas ne polinkio įtraukti nepilnametį asmenį į psichotropinių medžiagų vartojimÄ , bet draugiÅ¡kumo, jaunatviÅ¡ko nepatyrimo, neturėdamas realaus supratimo apie galimas teisines pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad jo platinta psichotropinė medžiaga yra vaistinis preparatas, parduodamas vaistinėse kaip gydymo priemonė, vartojama priepuolių, panikos sutrikimo, nerimo, judėjimo sutrikimo ir t. t. profilaktikai bei gydymui.

Å is vaistinis preparatas, turintis savo sudėtyje psichotropinės medžiagos, jį paskyrus gydytojui, gali bÅ«ti teisėtai vartojamas, jis nėra uždraustas apyvartoje. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog kaltinamasis, suradęs tėvo namuose šį vaistinį preparatÄ , prieÅ¡ tai matęs, kad jį vartojo jo tėvas nusiraminimo tikslais, pasiėmė iÅ¡ tėvo namų Clonazepam tablečių ne tik sau, bet ir perduoti jas vartoti nepilnametėms. Kad tai bÅ«tent raminamojo pobÅ«džio ir asmens psichikÄ veikiantis preparatas, jis suvokė.

Tačiau, siekdamas pasirodyti prieÅ¡ nepilnametes kaip asmuo, galintis gauti apyvartoje draudžiamų psichotropinių medžiagų, jis nepilnametėms perdavė ne visiÅ¡kai apyvartoje uždraustas psichotropines medžiagas, o vaistinį preparatÄ - Clonazepam tabletes, melagingai tvirtindamas, jog tai yra tarp kvaiÅ¡alus vartojančių asmenų paplitusi psichotropinė medžiaga -„ratai“ (amfetaminas, MDMA). Teismo įsitikinimu, nors aptartomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas formaliai ir atitinka rÅ«Å¡inius BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų neatitinka tokios rÅ«Å¡ies nusikaltimams bÅ«dingo pavojingumo.

Aptartos aukščiau nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, rodo, jog kaltinamasis yra socialiai apleistas, mažai gyvenimiÅ¡kos patirties turintis asmuo, kuris nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, paskiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Jis nuoÅ¡irdžiai gailisi ir pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o tik nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Visos aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog BK 261 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas L.

P., aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, o įstatyme numatytos bent minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas L. P., neatitiktų jos paskirties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui. Turint omenyje teisingumÄ teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimaliÄ kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės rūšį bei jos dydį.

Kaltininko padarytos labai sunkios nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju BK 261 straipsnio sankcijoje numatytos kad ir minimalios 3 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ bÅ«tent Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų neteisingas, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Bendros bausmės už BK 261 straipsnyje numatytÄ veikÄ skyrimo taisyklės, nagrinėjamu atveju, nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, todėl L.

P. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina kita bausmės rÅ«Å¡is. Teismas įžvelgia galimybę suteikti dar pakankamai jauno amžiaus (20 metų) ir gyvenimiÅ¡kos patirties neturinčiam kaltinamajam Å¡ansÄ Ä¯rodyti, kad jis turi ryžto, noro ir jam pakaks jėgų ne tik atsisakyti noro svaigintis t. y. psichotropinių medžiagų vartojimo, bet ir nusikalstamų veikų darymo, paskatins jį taisytis be ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi teismas įžvelgia pagrindÄ taikymui bÅ«tent BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, suteikiančių teisę paskirti kaltinamajam ne BK 261 straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kadangi, teismo įsitikinimu, dėl visų aukščiau aptartų aplinkybių, įstatyme numatytus bausmės tikslus, Å¡iuo atveju, galima pasiekti paskyrus L.

P. kitÄ bausmės rūšį - trumpalaikį laisvės atėmimÄ (areÅ¡tÄ ), skiriant maksimalų BK 49 straipsnyje numatytÄ areÅ¡to bausmės dydį t. y. devyniasdeÅ¡imt parų. Kadangi L. P. 2021-06-17 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu yra baustas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9(devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, kurios nėra atlikęs, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2021-06-17 baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme.

Kadangi BK 261 straipsnyje numatytas labai sunkus nusikaltimas yra padarytas iki priimant 2021-06-17 baudžiamÄ jį įsakymÄ už veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, jie labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims, bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, griežtesnei areÅ¡to bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301-307 straipsniu n u s p r e n d ė:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti jį 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu. PaskirtÄ jÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti su 2021-06-17 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 9(devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, griežtesnei areÅ¡to bausmei apimant Å¡velnesniÄ jÄ , ir paskirti L.

P. galutinę 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti L. P. nepakeistÄ kardomÄ jÄ priemonę –raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam pradėjus atlikti paskirtÄ jÄ bausmę, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo - per tÄ patį laikÄ nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas