f60a60cc-e57d-400d-a98a-1ff1bf9b41d2 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-12272-1151/2022 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01397-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Julius Lankelis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. G. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė:

1. pareiÅ¡kėja I. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja I. G. po sutuoktinio G. G. (G. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo (sutuoktinio G. G.) palikimÄ . Nurodė, kad: 1.1. pareiÅ¡kėja I. G. ir G. G. susituokė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos sutuoktinis G. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio G. G. mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini);

½ dalis 1/7 dalies Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0,0600 ha z?eme?s u?kio paskirties z?eme?s sklypo, esanc?io (duomenys neskelbtini).; 0,1964 ha z?eme?s u?kio paskirties z?eme?s sklypo, esanc?io adresu (duomenys neskelbtini). 1.2. aptartas turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl turtas sutuoktiniams priklause? bendrosios jungtine?s nuosavybe?s teise. Kito paveldimo turto ne?ra. Po sutuoktinio G. G. mirties pareiÅ¡kėja į notarÄ nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. PalikimÄ pareiÅ¡kėja po sutuoktinio mirties priėmė faktiniu valdymu.

Pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi santuokoje įgytame pareiškėjos vardu registruotame bute, esanc?iame (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). Pareis?ke?ja ru?pinosi santuokoje i?gytu turtu ir laiko save vienintele to turto savininke.

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos I. G. pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad negavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo G. G. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. G. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Teismas k o n s t a t u o j a:

3. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos I. G. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Nustatyta, kad I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). VÄ® Registrų centro 2022-10-14 Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis G. G. mirė (duomenys neskelbtini) bÅ«damas santuokoje. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (toliau – NTR) 2022-10-14 iÅ¡raÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pareiÅ¡kėja santuokos su G. G. metu įgijo toliau nurodomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), 1/7 dalį u?kinio pastato, esanc?io (duomenys neskelbtini); 0,0600 ha z?eme?s u?kio paskirties z?eme?s sklypo, esanc?io (duomenys neskelbtini).; 0,1964 ha z?eme?s u?kio paskirties z?eme?s sklypo, esanc?io (duomenys neskelbtini).. PareiÅ¡kėjos I. G. teigimu, po G. G. mirties pareiÅ¡kėja velionio palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi aptartÄ turtÄ (palikimÄ ) valdyti.

5. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , bÅ«tina palikimÄ priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iÅ¡ teisiÅ¡kai pripažįstamų palikimo priėmimo bÅ«dų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį (turtÄ ) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

6. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį bÅ«tų galima pripažinti priėmusiu palikimÄ ; paveldimo turto valdymas reiÅ¡kia daikto turėjimÄ savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimÄ sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos bÅ«klės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitÄ vietÄ , jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

7. PareiÅ¡kėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). Likusi gyventi nurodytame bute pareiÅ¡kėja butÄ prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti is?vadÄ , kad pareis?ke?ja visÄ laikÄ nuo sutuoktinio mirties valde? ir naudojosi butu, kas reis?kia, kad pareiÅ¡kėja prie?me? palikima? faktiniu valdymu. Tai, kad pareis?ke?ja moka mokesc?ius uz? buta? ir ru?pinasi juo (butu), i?rodo teismui pateikta: 2019 m. birz?elio me?n. sa?skaita su moke?jimo kvitu, UAB ,,Nemenc?ine?s komunalininkas“ paz?yma, patvirtinanti, jog už butui teiktas komunalines paslaugas ne?ra i?siskolinimo; mokamasis pranes?imas uz? 2022 m. rugsėjo me?n., is? kurio matyti, kad yra permoka uz? s?alta? vandeni? ir kitas paslaugas; vandens skaitiklio patikrinimo aktas, kuris rodo, kad pareis?ke?ja priz?iu?ri ir ru?pinasi butu.

Po sutuoktinio mirties likusius santuokoje i?gytus z?eme?s sklypus pareis?ke?ja nuolat tvarko ir priz?iu?ir (s?ienauja ir sodina darz?us). Nurodytos aplinkybe?s i?rodo fakta?, kad pareis?ke?ja po sutuoktinio mirties valde?, naudojosi ir priz?iu?re?jo velionio palikta? turta? kaip savo, laike? save to turto vienintele savininke. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjos nurodytais duomenimis, kad ji (pareiÅ¡kėja) po sutuoktinio G. G. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikėjo turtÄ , juo (turtu) rÅ«pindamasi kaip savo. Nepateikta duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po G.

G. mirties bÅ«tų faktiÅ¡kai perėmę palikimÄ sudarantį turtÄ , pradėję jį (turtÄ ) valdyti, juo (turtu) rÅ«pintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis bÅ«tų kilę ginčai dėl palikimÄ sudarančio turto. Mirusiojo G. G. turto priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai jį (turtÄ ) valdyti ir juo rÅ«pinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais I. G. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ .

8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas turi pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja I. G. po sutuoktinio G. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , pradėdama jį (palikimÄ ) faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas Å¡ioje byloje nustatytas pareiÅ¡kėjos I. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ Ä¯gyvendinimui po G. G. mirties. Dėl kitų procesinio pobÅ«džio bylos aspektų 9. Teismas pastebi, kad pareiÅ¡kėja už pareiÅ¡kimÄ ypatingos teisenos byloje sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį.

Pagal CPK 82 straipsnio nuostatas, CPK nustatytas žyminis mokestis indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksÄ , kuris taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos, todėl pareiÅ¡kėja už pareiÅ¡kimÄ ypatingos teisenos tvarka turėjo sumokėti 53 Eur žyminį mokestį. PareiÅ¡kėja už teismui pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ Ä¯pareigotina primokėti 3 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ (aptarta aplinkybė pareiÅ¡kėjai buvo nurodyta ir rezoliucijoje, kuria pareiÅ¡kimas buvo priimtas teisminiam nagrinėjimui).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos I. G. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio G. G. (G. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionio G. G. (G. G.) palikimÄ , pradėjusi jį (palikimÄ ) faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai I. G. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymÄ .

PareiÅ¡kėja I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigotina primokėti trÅ«kstamÄ 3 Eur (trijų eurų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas [pasiraÅ¡yta kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u] Julius Lankelis