f609e8e8-eb2d-4d3f-b154-2a8d8ab7cba2 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr

                                                  Â

Baudžiamoji byla Nr. 1-104-309/2010

                                                  Â

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                  Â

2.3.6.4.5., 1.2.3.1.

 (S)

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 12 d.

Å iauliai

 Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,

sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,

kaltinamajai V. T., jos gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nukentėjusiajam  A. N.,

           vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, neteista -

            kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK

129 str. 1 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

V. T. nužudė G. N., t. y. 2009 m.

gruodžio 21 d. apie 17 val. 44 min. (duomenys neskelbtini) kaime, R. B. priklausančio namo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo

alkoholio, tarpusavio konflikto su G. N. metu, peiliu dÅ«rė G. N. vienÄ kartÄ Ä¯ pilvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairį petį, tuo padarydama G.

N. durtinę-pjautinę kairio peties žaizdÄ su pažastinės arterijos sužalojimu, pilvaplėvės ertmės sužalojimÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl ko nuo durtinės-pjautinės kairio peties žaizdos su pažastinės arterijos sužalojimo, kuris komplikavosi į Å«mų iÅ¡orinį nukraujavimÄ ,

G. N. įvykio vietoje mirė.

Kaltinamoji V. T. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. gruodžio 21 d., ryte, apie 9 val.,

buvo svečiuose pas R. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Ji, R. B. ir E. Å . gėrė alų ir vynÄ . Jiems

begeriant alkoholinius gėrimus, iš (duomenys neskelbtini) grįžo R. V., kuris kartu su R. B. išėjo pas G. N. dirbti miško darbų. Pas R. B. namuose ji liko su E. Š.. Po to iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo

E. Š. sugyventinis L. Z., kuris atsivežė alau,s ir jie gėrė alkoholį. Vėliau grįžo R. V. ir

R. B.. Po to atėjo G. N. ir atsinešė du plastikinius vyno butelius, kurį visi gėrė. E. Š.

su sugyventiniu L. Z. apie 16–17 val. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pas R. B. namuose liko ji, R. B., R. V. ir G. N.. R.

V. užmigo virtuvėje prie stalo, o R. B. kažkur išėjo. Ji su G. N. toliau gėrė alkoholį. Apie 18 val. tarp jos ir G. N. kilo žodinis konfliktas. Su G.

N. pradėjo kalbėti apie darbÄ . Jis sakė, kad yra geriausias Å«kininkas, o ji sakė, kad yra ir kitų, kurie geriau dirba. G. N. jÄ pavadino „durne“, tada ji jį pavadino „depresija“. Ji sėdėjo virtuvėje prie

stalo, o G. N. sėdėjo prieÅ¡ais prie krosnies. G. N. kumščiu sudavė smÅ«gį jai į veidÄ , o kai ji pasilenkė, G. N. atsistojo ir griebė jai už plaukų ir sudavęs smÅ«gį į

nugarÄ pradėjo smaugti. Kai  G. N. pradėjo jÄ smaugti, ji

sėdėjo ir mano, kad atbula ranka jam įdūrė. Neprisimena, ar kai G. N. dūrė peiliu, jis sėdėjo, ar stovėjo. Ji labai

iÅ¡sigando, neprisimena, kaip jam įdÅ«rė peiliu. Kiek kartų dÅ«rė peiliu G. N., neprisimena. Neprisimena ir to, į kuriÄ kÅ«no dalį G. N. dÅ«rė. Kur peilis buvo padėtas ir iÅ¡ kur jį paėmė,

neprisimena. Kai G. N. įdÅ«rė peiliu, jis nuo jos pasitraukė ir prie durų susmuko. Neprisimena, kur padėjo peilį. Ji pamačiusi kraujÄ

iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvažiavo greitoji pagalbÄ ir medikai nustatė, kad G. N. miręs. Kiek per dienÄ iÅ¡gėrė alkoholio, negali pasakyti.

Jie keturiese iÅ¡gėrė 3–4 „bambalius“ alaus ir du butelius vyno. Su jais kurį laikÄ kartu gėrė E. Å . ir jos sugyventinis L. Z.. Ji buvo girta, bet nebuvo tokia girta, kad neprisimintų, kaip viskas įvyko. Jos lengvas girtumas netrukdė prieÅ¡intis G. N. veiksmams.Â

Savo parodymus kaltinamoji V. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (128–129 b. l.).

Be dalinio kaltinamosios V. T. prisipažinimo jos kaltė įrodoma:

nukentėjusiojo A. N. parodymais, kad kaltinamÄ jÄ pažįsta tik iÅ¡ matymo. Mirusysis G. N. buvo

jo brolis. Policijos darbuotojai telefonu jam pranešė, kad jo brolis G. N. nužudytas. PrieÅ¡ brolio nužudymÄ su juo buvo kalbėjęs

prieš kelias valandas. Brolis G. N. ir kaltinamoji V. T. senai pažįstami. Jie dažnai kartu girtaudavo. Nėra

girdėjęs, kad kada nors tarp jų bÅ«tų kilę konfliktai, tik kartais apsižodžiuodavo. Laidojimo iÅ¡laidos sudarė 3132,75 Lt. Į minėtÄ sumÄ buvo paskaičiuota salės nuoma, Å¡arvojimo salė, „keturnedėlis“, skirtas susiėjimui, kad pagerbtų mirusįjį, ir kitos iÅ¡laidos. Paminklas dar nėra užsakytas ir pastatytas. PaminklÄ ruoÅ¡iasi statyti ateityje. Taip pat reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jo santykiai su broliu buvo geri;

liudytojo R. V. parodymais, kad nužudytasis G. N. buvo jo draugas. 2009 m. gruodžio 21 d. apie 8 val. ryto, grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į namus, (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Jam telefonu paskambino G. N. ir paprašė, kad ateitų į miÅ¡kÄ kirsti medžių. Su G. N. ir juo kartu dirbo R. B.. Dirbdami gėrė alkoholinius gėrimus. Baigę darbus, apie 13–14 val. grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas R. B. į namus. G. N. davė R. B. pinigų parneÅ¡ti alkoholio. Kai grįžo iÅ¡ miÅ¡ko, pas R. B. namuose buvo kaltinamoji V. T., E. Å ., o ar buvo

L. Z., neprisimena. Kada atėjo pas R.

B. į namus G. N., neprisimena, nes buvo girtas ir miegojo. Jis pabudo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate. Kas įvyko pas R. B. namuose, nežino, nes kietai miegojo;

liudytojo R. B. parodymais, kad 2009 m. gruodžio 21 d., G. N. paskambino jam telefonu ir pasakė, kad reikia eiti miÅ¡kÄ pjauti medžių. MiÅ¡ke dirbo jis, R. V., G. N. ir A., kurio pavardės nežino. MiÅ¡ke jie

gėrė vynÄ ir degtinę. IÅ¡ miÅ¡ko grįžo pas jį į namus (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Pas jį namuose, atrodo, buvo

kaltinamoji V. T., E. Å ., nors gerai neprisimena. G. N. prie durų išėjo, pasakė: „durnė mane perdÅ«rė“ ir susmuko. Prisimena, kad G. N. prašė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Dėl ko ir kaip įvyko konfliktas, nežino. Kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , negali pasakyti;

liudytojos L. V. parodymais, kad 2009 m. gruodžio 21 d., grįžusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini), užėjo į namus pas kaltinamÄ jÄ V. T.. Jos neradusi ėjo į namus pro R. B. namus. Eidama iÅ¡girdo Å¡nekant. Ji užėjo pas R. B. į namus. Ten buvo kaltinamoji

V. T., R. V., E. Å .. Ten visi iÅ¡gėrė du plastikinius dviejų litrų talpos alaus butelius. Po to ji išėjo namo iÅ¡leisti vaikÄ Ä¯ mokykloje vykstantį naujametinį karnavalÄ ir

paÅ¡erti gyvulius. Jie kvietė jÄ vėl ateiti iÅ¡gerti. Kai ji vėl atėjo pas R. B. į jo namus, eidama į vidų, per langÄ pamatė du

stovinčius žmones, matėsi kad jie stumdosi ar muÅ¡asi ir gana greitai įėjo į vidų. Įėjusi į vidų, pamatė G. N. jau gulintį prie krosnies, matėsi kraujas, o kaltinamoji V. T. stovėjo. Jos rankose lyg blizgėjo peilis. Negali pasakyti, kaip tuo momentu atrodė kaltinamoji V. T., ar iÅ¡sigandusi, ar įpykusi. Ji buvo palaidais plaukais. G. N. nieko nesakė, o ji labai iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo į laukÄ . Bėgdama telefonu skambino ar į policijÄ ar į greitÄ jÄ pagalbÄ ;

liudytojos A. J. parodymais, kad 2009-12-21 dirbo (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos skyriuje felčere. TÄ vakarÄ apie 18 val. buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , negali pasakyti, dispečerė sakė, kad greitÄ jÄ pagalbÄ iÅ¡kvietė kaimynė. Jiems buvo nurodytas neteisingas adresas, todėl ne iÅ¡ karto surado tÄ namÄ . Atvykus jų niekas nelaukė. Įėję į namÄ prie krosnies rado žmogaus lavonÄ , kuris gulėjo kraujo klane. Kambaryje buvo kaltinamoji, kuri Å¡aukė: „mane norėjo iÅ¡prievartauti ir bakstelėjau“. Kaltinamoji nesakė, kad ji bÅ«tų muÅ¡ama, smaugiama, ji tik sakė, kad norėjo jÄ iÅ¡prievartauti. Ji blaÅ¡kėsi po kambarį, keikė mirusįjį, sakė, kad jam taip ir reikia. Kaltinamosios elgesys buvo neadekvatus – matėsi, kad yra neblaivi, susitaršę plaukai, tačiau rÅ«bai nebuvo suplėšyti, nesimatė ant veido padarytų sužalojimų. Po to kaltinamoji atsipeikėjo ir prašė jos padaryti kÄ nors, kad nukentėjusysis gyventų. Kadangi žmogus buvo miręs, paskambino į policijÄ . Kambaryje buvo dar du vyrai. Jai atrodė, kad jie girti, nes po tokio įvykio, sėdėjo ramÅ«s prie stalo lyg sustingę;

2009-12-21 įvykio vietos apžiūros protokolu (18–28 b.

1.)., kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) kaime, R. B. priklausantis

gyvenamasis namas, paimti įvykio vietoje rasti daiktai;

Valstybinės teismo

medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus  specialisto išvada Nr. M 756/09(06) (330 b. 1.), kurioje nurodoma, kad G.

N. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kairiojo peties žaizdos su pažastinės arterijos sužalojimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu;

Valstybinės teismo

medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada

Nr. S 41/10 (01) (55 b.1.), kurioje nurodoma, kad ant džinsinių kelnių, priklausančių kaltinamajai V. T., rastas žmogaus kraujas, atitinkantis V. T. DNR profilį. Ant žalios striukės, priklausančios G. N., rastas žmogaus kraujas, atitinkantis G. N. DNR profilį;

Valstybinės teismo

medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto

išvada Nr. MK 6/10(01) (66 b. l.), kurioje

nurodoma, kad tyrimui pateikto peilio Nr. 1 panaudojimo galimybė, padarant G. N. pilvo kairės pusės ir kairiojo peties odos žaizdas,

neatmetama;

Valstybinės teismo

medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 228/10(04) (b. l. 82), kurioje nurodoma, kad V. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Â

 Dėl V. T. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 str. 1 d.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .

Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios V. T., liudytojų R. V., R. B., L. V. parodymais, įvykio vietos

apžiūros ir daiktų paėmimo protokolu, specialistų išvadomis – nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 21 d. ryte (duomenys

neskelbtini) kaime, R. B. priklausančio namo virtuvėje, kaltinamoji V. T. kartu su kitais asmenimis girtavo. Vakare, esant ten buvusiems girtiems asmenims, tarp kaltinamosios V. T. ir nukentėjusiojo G. N. kilo

žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį smurtÄ . Nukentėjusysis G. N., nesutikdamas kaltinamosios V. T. pasakymuÂ

(ji nesutiko su jo tvirtinimu, kad jis yra geriausias Å«kininkas), panaudojo prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ fizinį smurtÄ . Kad prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ V. T. buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtino liudytoja L. V., kuri matė kaip kaltinamoji ir nukentėjusysis stumdėsi, kÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada (82 b. l. ), iÅ¡ kurios matyti, kad kaltinamajai buvo suduota ne mažiau kaip keturi smÅ«giai, iÅ¡ kurių vienas – į veidÄ . Po minėto konflikto kaltinamoji V. T., pagriebusi peilį, juo du kartus dÅ«rė nukentėjusiajam G. N. –

vienÄ kartÄ Ä¯ pilvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairį petį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos

Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 756/09(04) (31–33 b. 1.) nurodoma, kad G. N. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kairiojo peties žaizdos su pažastinės arterijos sužalojimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, ir G.

N. įvykio vietoje mirė.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes,  įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios V. T. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo G. N. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo G. N. mirtis – tiesioginis kaltinamosios

V. T. veikos rezultatas: kaltinamoji V. T. 2009 m. gruodžio 21 d., apie 17 val. 44 min., (duomenys neskelbtini) kaime, R. B. priklausančio namo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su G. N. metu jį nužudė.

Teismas sutinka su kaltinamosios V. T. argumentu, kad ji neturėjo tikslo nužudyti G. N., nesiekė jo mirties, tačiau byloje nustatytos

aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamoji V. T. du kartus peiliu durdama nukentėjusiajam G. N. į gyvybei pavojingas vietas, suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Teismas atmeta kaltinamosios V. T. argumentÄ , kad nukentėjusįjį G. N. nužudė gindamasi nuo jo prieÅ¡ jÄ panaudoto smurto.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius.

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai bÅ«tų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala.

Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ . Ä®statymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaičiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali bÅ«ti efektyvesni.

Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra mažesnė ar didesnė už tÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiÅ«riu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kuriÄ sukėlė kėsinimasis. Vis dėlto ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. BÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos bÅ«tinos sÄ lygos vienu metu:

a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia);

c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Net ir esant visoms Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai:

a) bÅ«tinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis;

b) ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika (Kasacinė byla Nr. 2K-59/2010).

  Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad kaltinamoji V. T., nukentėjusysis G. N. ir kiti asmenys girtavo. Kaltinamoji ir nukentėjusysis anksčiau ne kartÄ yra kartu girtavę, tarp jų kildavo konfliktai, tiek žodiniai, tiek panaudojant fizinį smurtÄ . 2009 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) kaime, R. B. priklausančio namo virtuvėje, buvo girtaujama. Tarp kaltinamosios V. T. (kuriai

nustatytas 2,29 promilės girtumas, (116 b. l.) ir nukentėjusiojo G. N. (kuriam nustatytas 2,32 promilės girtumas, (33 b. l.)

kilo žodinis konfliktas. Konflikto kurstytoja galima laikyti kaltinamÄ jÄ V. T., nes ji, žinodama apie neblaivaus nukentėjusiojo G. N. konfliktiÅ¡kÄ charakterį, jį provokavo konfliktui,

nesutikdama su jo tvirtinimu, kad jis yra geriausias Å«kininkas, jam prieÅ¡taravo, vadino įžeidžiančiais žodžiais. Taigi tarp dviejų girtų asmenų kilo konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinio smurto panaudojimÄ , kas jau yra buvę ir anksčiau. Nukentėjusiajam G. N. sudavus kaltinamajai V. T. į veidÄ , jie pradėjo tarpusavyje stumdytis. Tai patvirtina liudytoja L. V., kuri parodė, kad eidama į namo vidų matė kaip kaltinamoji ir nukentėjusysis atsistoję stumdėsi, o įėjusi į kambarį pamatė nukentėjusįjį gulintį kraujo klane. Tai paneigia kaltinamosios V. T. parodymus, kad nukentėjusysis jÄ smaugė. Be to, specialisto iÅ¡vadoje (82 b. l.) nenustatyta, kad ant kaltinamosios V. T. kaklo bÅ«tų buvę padaryti sužalojimai, bÅ«dingi smaugimui. Atvykus greitajai pagalbai, kaltinamoji Å¡aukė, kad nukentėjusysis G. N. siekė jÄ išžaginti, apie smaugimÄ nieko nesakė, kas vėlgi paneigia kaltinamosios parodymus.

  Teismas konstatuoja, kad Å¡ioje situacijoje tiek kaltinamoji V. T., tiek nukentėjusysis G. N. elgėsi agresyviai, gynė savo teisybę. Tokia situacija daugiau primena muÅ¡tynes (kas jau yra ne kartÄ buvę tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo), o ne nukentėjusiojo G.

N. kėsinimÄ si į kaltinamosios V. T. gyvybę, kas rodo apie bÅ«tinosios ginties bÅ«klės nebuvimÄ . BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurtÄ , o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Å ioje situacijoje abi pusės buvo puolančios, abi gynė savo tiesas ir nebuvo besiginančių. Taigi nebuvo pirmos ir bÅ«tinos bÅ«tinosios ginties sÄ lygos – pavojingo kėsinimosi.Â

Teismų praktikoje fiziologiniu asmens afektu laikoma tokia asmens psichikos bÅ«klė, kai jis visiÅ¡kai supranta savo veiksmus, tačiau dėl staiga kilusio didelio susijaudinimo ribotai gali juos valdyti. Nužudymas gali bÅ«ti pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkÄ ar jo artimo asmens poelgio (pvz., kėsinimosi į asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimo, kankinimo, laisvės atėmimo, tyčiojimosi, Å¡antažo arba kitų veiksmų, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujančių moralės bei dorovės principams, pažeidžiančių žmogaus garbę ir orumÄ bei pan.) kaip greitas atsakas į tai. Greitas atsakas turi įvykti iÅ¡ karto tuoj po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-275/2009).

Nors kaltinamoji V. T. teigia, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ įvykį nužudytasis G. N. vartojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , tačiau netgi vertinant aplinkybes taip, kaip nurodo kaltinamoji, jos atlikti veiksmai, kuriais atimta gyvybė G. N., buvo akivaizdžiai neadekvatÅ«s ir neproporcingi nužudytojo veiksmams, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamoji, bÅ«dama neblaivi, nužudytajam peiliu smogė dėl pykčio ir nesusivaldymo, kurį

sukėlė eilinis girtų žmonių konfliktas, kurį sukėlė tiek kaltinamoji V. T., tiek nužudytasis G. N.. Taigi visuma šių duomenų neleidžia teigti, kad įvykus eiliniam girtų

žmonių konfliktui, kaltinamoji būtų staiga labai susijaudinusi dėl neteisėto nužudytojo elgesio, kadangi konfliktai buvo dažni ir šis konfliktas savo

pobÅ«džiu neiÅ¡siskyrė iÅ¡ anksčiau buvusių, dėl ko nelaikytina, kad nusikaltimÄ V. T. įvykdė bÅ«dama labai susijaudinusi.

  Specialisto išvadoje Nr. 96 TPK-20 nurodyta, kad V. T. teismo psichiatrinė ekspertizė nereikalinga (169 b. 1.).

  Esant

tokiai specialistų išvadai, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji V. T. nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenos,

todėl baustina už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

            Bausmės skyrimas         Â

          Kaltinamosios V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

          Nors kaltinamoji V. T. ir teigia, kad ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau tai patvirtinančių duomenų nenustatyta. Liudytoja L. V. parodė, kad po įvykio, pamačiusi kraujo klane gulinį G. N., jÄ iÅ¡tiko Å¡okas. Ji iÅ¡ karto iÅ¡puolė iÅ¡ kambario, telefonu skambino 112 numeriu, tačiau buvo labai susijaudinusi ir neviskÄ gerai atsimena. Å iuos parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytoja A. J., kuri parodė, kad telefonu skambino labai susijaudinusi moteris, netiksliai pasakė kur yra nužudytasis asmuo. Teismas konstatuoja, jog nenustatyta, jog kaltinamoji V. T. po nusikalstamos veikos padarymo savo aktyviais veiksmais bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Kaltinamosios V. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Â

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytÄ konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jos tyčiÄ nusikalsti, laiko, kad jai skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajai V. T., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimÄ , kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs nepataisomus padarinius – kito žmogaus gyvybės atėmimÄ , kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neregistruota, nedirbanti, darbo biržoje nėra registruota (161 b. l), apie kaltinamÄ jÄ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija neturi jokių duomenų (159 b. l.).

Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į netinkamÄ nukentėjusiojo G. N. elgesį: konfliktavo su moterimi, panaudojo jos

atžvilgiu fizinį smurtÄ .

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajai V. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kaltinamajai V. T. nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sÄ lygų. Todėl jai skirtina bausmė, numatyta įstatymo už Å¡iÄ veikÄ sankcijos ribose.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. N. teisiamojo posėdžio metu patikslino savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti 3132,75 Lt žalos, susijusios su brolio G. N. laidotuvėmis, atlyginimo.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A.

N. pateikė dokumentus, patvirtinančius laidojimo išlaidų dydį. Jis paaiškino, kad buvo išmokėta laidojimo pašalpa, kuri buvo skirta laidojimo išlaidoms padengti. Tuo metu Vyriausybės nustatyta laidojimo pašalpa sudarė 1040 Lt, todėl šia suma mažinamas prašomo priteisti civilinio ieškinio dydis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,

bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos

atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio

2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalÄ padariusio asmens kaltę; 3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į Å¡ios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nukentėjusysis A. N. pareiškė 5000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji V. T. su pareikštu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti sutiko.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

G. N. buvo nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. N. brolis. Jie kartu augo, praleido vaikystę, bendravo, nenustatyta, kad tarp jų bÅ«tų susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki tarpusavio santykiai, todėl, netekęs brolio, nukentėjusysis A. N. patyrė sunkius iÅ¡gyvenimus, didelę moralinę traumÄ . Kaltinamoji V. T. nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia. Ji turi mažametę dukrÄ , kuriÄ taip pat reikia iÅ¡laikyti, teikti materialinę pagalbÄ . Nukentėjusiojo naudai priteistinas ir turtinės žalos atlyginimas. Nors kaltinamoji V. T. nedirba, tačiau tai yra ir dėl jos aplaidumo – darbo biržoje neužsiregistravusi, o savarankiÅ¡kai darbo neieÅ¡ko. Teismas nelaiko, kad priteisus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apie 8000 Lt sumÄ , kaltinamoji V.

T. nesugebės jų atlyginti ir bus pažeisti jos ar jos vaiko interesai.

Daiktiniai įrodymai

Nukentėjusiojo G. N. rūbai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, saugomi Šiaulių AVPK,

Kelmės r. PK (49–50 b.1.), kaltinamosios V.

T. rūbai saugomi Šiaulių AVPK Kelmės r. PK. (49–50 b. 1.), peiliai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai – vokas su kompaktinėmis

plokštelėmis dėl įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo ir su įrašu iš GMP – paliktini prie baudžiamosios

bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

297 str., 298 str., 299 str., 303 str., 307 str., 308 str., n u s p r e n d ž i a:

          V. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.

     Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

     Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2010 m. spalio 12 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. spalio 12 d.

           KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ .

Priteisti iš V. T. nukentėjusiajam A. N. 2092,75 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

           Daiktinius įrodymus – nukentėjusiojo G. N. rūbus,

paimtus įvykio vietos apžiūros metu, saugomus Šiaulių AVPK, Kelmės r. PK, kaltinamosios V. T. rūbus saugomus Šiaulių AVPK

Kelmės r. PK., peilius, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – vokÄ su kompaktinėmis plokÅ¡telėmis

dėl įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo ir su įrašu iš GMP – palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismÄ .

   Teisėjas                                                                                      Â

           Zigmas Kavaliauskas

Â