f608fac7-9f74-4662-b71e-ca686c484ee1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                             Administracinė byla Nr. eI-1429-244/2018                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00089-2018-1                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant atsakovės atstovui T.

B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. O. M. skundÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–8), kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2065-(7.5.) ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2182-(7.5.);

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 4 875 000 eurų turtinę žalÄ ir 100 000 eurų neturinę žalÄ .PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad atsakovė NŽT atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymÄ , nes ne tik nesuteikė praÅ¡omos informacijos, bet suteikė melagingÄ informacijÄ , siekdama nuslėpti jos tėvo M. M. žemės užgrobimÄ .

NŽT neteisėtus veiksmus įrodo NŽT pareigūnės pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštas „Dėl prašymo nagrinėjimo“, taip pat NŽT 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštas, kuriame patvirtinta melaginga informacija ir nurodyta, kad į pareiškėjos pareiškimus ateityje neatsakinės. NŽT melagingai nurodė, kad prašoma informacija jau buvo suteikta 2012 m. rugsėjo 27 d. ir 2014 m. birželio 20 d. raštuose. Pareiškėjai niekada nebuvo suteikta informacija, nei kada jos tėvo M.

M. žemė tapo valstybės nuosavybe, nei kokiais aktais Å¡i žemė Registrų centre buvo įregistruota kaip valstybės nuosavybė, nei kam M. M. žeme valstybės pareigÅ«nai leido naudotis, negrÄ Å¾indami teisėtiems žemės savininkams. Valstybės pareigÅ«nai visÄ laikÄ tvirtina, kad, remiantis Vyriausybės nutarimais, M. M. žemė teko Lietuvos veterinarijos akademijai (toliau – ir LVA). NŽT neteisingai nurodė, kad M. M. žeme nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2006 m. spalio 26 d. naudojosi LVA.

Tvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (1991 m. gruodžio 9 d.; 1992 m. vasario 27 d.; 1999 m. gegužės 14 d. ir 2001 m. kovo 8 d.) M. M. žemė priskirta naudotis LVA. Nė vienu Vyriausybės nutarimu M. M. žemė nebuvo priskirta naudotis LVA, tai įrodo Vyriausybės nutarimų tekstai. Pirmuoju Vyriausybės nutarimu, priimtu 1991 m. gruodžio 9 d., išvardytos žemės ūkio įmonės ir organizacijos, taip pat ir LVA, kurios negali būti privatizuojamos. Kai kurioms tų neprivatizuotinų įmonių ir organizacijų, taip pat ir LVA, Vyriausybė šiuo nutarimu nustatė skiriamos žemės dydį, kuri taip pat negali būti privatizuojama, o skiriama tik naudotis.

Tai reiškia, kad Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnai LVA galėjo paskirti naudotis tik valstybinę žemę, kuri ir toliau liks valstybės nuosavybe, nes LVA negalės jai paskirtos žemės privatizuoti. Kadangi Vyriausybės nutarimas, nustatantis, jog LVA skirtinas 1 000 ha dydžio žemės plotas, buvo priimtas 1991 m. gruodžio 9 d., todėl remiantis šiuo nutarimu nuo 1991 m. spalio 1 d. LVA naudotis M. M. žeme negalėjo. Pareiškėja teigia, kad tik 2003 m. gegužės 16 d., remiantis 2001 m. kovo 8 d.

Vyriausybės nutarimu, Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu buvo patvirtintas LVA skiriamos naudotis valstybinės žemės planas, į kurį neteisėtai buvo įtraukta M. M. žemė, ir planas kaip valstybinė žemė įregistruotas Registrų centre. Taip 2003 m. M. M. žemė kaip bevardė tapo valstybės nuosavybe. Registrų centras iÅ¡duoda pažymas, kad M. M. jokios žemės neturėjo ir neturi. M. M. žemės nuosavybė yra nuslėpta. 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija apsvarstė 1991 m. spalio 28 d. paduotÄ praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti žemę ir nors jau M.

M. žemę kaip valstybinę 2003 m. buvo paskyrusi naudotis LVA, administraciniu 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 52/11965 nusprendė atkurti pareiÅ¡kėjos broliui J. V. M. nuosavybės teises į jam tenkančiÄ tėvo 14,97 ha žemės ir 0,03 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini). Sprendimas yra niekinis, nes broliui žemė negrÄ Å¾inta, jis jokių nuosavybės teisių į tėvo žemę neįgijo, sprendimÄ atsisakyta įvykdyti, Registrų centras atsisakė jį įregistruoti, nurodydamas, kad Å¡iuo administraciniu sprendimu broliui nuosavybės teisės į žemę neatkurtos.

NŽT suteikė melagingÄ informacijÄ , kad LVA Vyriausybės nutarimais jai paskirta žeme naudojasi nuo 1991 m. spalio 1 d., siekdama nuslėpti, kad M. M. žemė užgrobta – žemė negrÄ Å¾inta ir už jÄ neatlyginta. Žemė apgaule paversta valstybine.PareiÅ¡kėja nurodo, kad informacijos, kokiais valdymo institucijos aktais ir kokiais įstatymais remiantis M. M. žemė buvo suteikta naudotis tiems, kas ja naudojosi nuo 1991 m. spalio 1 d., NŽT iÅ¡ viso nepateikė. LVA naudotis M. M. žeme nuo to laiko negalėjo, nes tik 2003 m.

LVA tenkančios naudotis valstybinės žemės planas, į kurį neteisėtai buvo įtraukta M. M. žemė, buvo patvirtintas ir įregistruotas Registrų centre. Atsakovė NŽT įvykdė neteisėtus veiksmus, nes 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡tais suteikė melagingÄ informacijÄ , pažeisdama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymÄ .

Dėl NŽT neteisėtų veiksmų žalÄ privalo atlyginti valstybė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Turtinė žala atsirado dėl to, kad atsakovė NŽT slepia informacijÄ apie M. M. žemę. Jeigu NŽT suteiktų teisingÄ informacijÄ , bÅ«tų akivaizdu, kad M. M. žemė užgrobta ir žemė bÅ«tų grÄ Å¾inta, nes užgrobtas turtas negali bÅ«ti negrÄ Å¾intas. Turtinės žalos dydį nurodo kaip negrÄ Å¾intos 15 ha Å¡alia Kauno gražioje vietoje esančios žemės vertę – 4 500 000 eurų, taip pat 375 000 eurų žalÄ , patirtÄ negalint naudotis žeme 25 metus (1992–2017), skaičiuojant po 1 000 eurų už hektarÄ per metus.

IÅ¡ viso turtinės žalos dydis – 4 875 000 eurų. Neturtinę žalÄ , remdamasi CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, pareiÅ¡kėja įvertino 100 000 eurų, kadangi dėl NŽT užgrobtos žemės patyrė nuolatinių iÅ¡gyvenimų, susirgo depresija, ypač kentėjo matydama motinos ir brolio iÅ¡gyvenimus dėl užgrobtos žemės.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė paaiÅ¡kina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nagrinėjamu atveju nėra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, kaip pirmosios bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos. PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad nebuvo teisėto pagrindo iÅ¡pirkti jos tėvo M. M. žemę, priimant neteisėtÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. 52/11965 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei)“, kuriuo pareiÅ¡kėjos broliui J. V. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, atlyginant pinigais.

Pagal ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004).

Atsakovė teigia, kad pareiÅ¡kėja nėra pretendentė į buvusio savininko M. M. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, nes teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į Å¡io buvusio savininko turėtÄ Å¾emę į valstybės institucijÄ , sprendžiančiÄ nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir LVAT 2012 m. liepos 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-2132/2012 bei 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1219/2013 konstatuotos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja nėra iÅ¡reiÅ¡kusi valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jos tėvui priklausantį žemės sklypÄ ir ji negali pretenduoti į piniginį atlyginimÄ už negrÄ Å¾inamÄ nuosavybę.

Taigi, teismai, ne kartÄ nagrinėję analogiÅ¡kus pareiÅ¡kėjos skundus dėl žalos atlyginimo, konstatavo, kad ji neturi materialinio teisinio reikalavimo atlyginti žalÄ , kadangi nėra pripažinta pretendente į nuosavybės teisių į M. M. valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimÄ â€“ pareiÅ¡kėja nagrinėjamo ginčo atveju nėra tas subjektas, kurio teisės ir teisėti interesai yra galimai pažeisti. Atsižvelgiant į vykusius teisminius ginčus tarp atsakovės ir pareiÅ¡kėjos matyti, kad pareiÅ¡kėja teikia skundÄ teismui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurio teismai jau yra pasisakę, taip piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ir 1.127 straipsnio 1 dalį, reikalavimams atlyginti žalÄ yra nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . PareiÅ¡kėja žalos atsiradimÄ kildina dėl to, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 52/11965 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei)“ nuspręsta atkurti jos broliui J. V. M. nuosavybės teises į žemę, atlyginant pinigais.

Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėja apie nurodomÄ teisių pažeidimÄ , iÅ¡ kurio kildina žalÄ , sužinojo dar 2006 metais, todėl nuo Å¡io momento skaičiuotinas nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Taigi, tiek pati pareiÅ¡kėja (nors Å¡ios bylos atveju ji nėra tinkamas subjektas ABTÄ® prasme), tiek pareiÅ¡kėjos brolis J. V. M., kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra praleidę teisės aktuose nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ Å¾alai atlyginti ir nėra pagrindo jį atnaujinti, todėl skundo reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami ir remiantis Å¡iuo pagrindu.

Pažymėtina, kad, pagal ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalį, skundo padavimo terminas negali bÅ«ti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo iÅ¡sprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip deÅ¡imt metų. Taigi įstatymų leidėjas Å¡ioje teisės normoje expressis verbis (tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei deÅ¡imt metų (LVAT 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-339-525/2017), ir tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėja apskritai nebeturi teisės ginčyti iki 2007 metų priimtų administracinių sprendimų.Nors pareiÅ¡kėjos reikalavimas Å¡ioje byloje beveik nesiskiria nuo kitose bylose pareikÅ¡tų reikalavimų (skiriasi tik skundžiamas atsakovės raÅ¡tas ir reikalaujamas žalos dydis), tačiau faktinės ginčo dalyko aplinkybės (dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo) iÅ¡ esmės sutampa ir jos negali bÅ«ti vertinamos kitaip, t. y. paneigiant anksčiau įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytÄ vertinimÄ ir ginčo teisinių santykių reglamentavimÄ , nes taip bÅ«tų pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ .

Teismas             k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡to Nr. 1SS-2065-(7.5.) ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡to Nr. 1SS-2182-(7.5.) teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lietuvos valstybės turtinę ir neturinę žalÄ . Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡to Nr. 1SS-2065-(7.5.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡to Nr. 1SS-2182-(7.5.) Byloje nustatyta, kad NŽT gavo pareiÅ¡kėjos 2017 m. rugpjūčio 1 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl informacijos suteikimo“ informuoti, kas naudojosi M.

M. žeme nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2006 m. spalio 26 d; kokiais valdymo institucijos aktais M. M. žeme buvo leista naudotis nurodytiems naudotojams; kokiais įstatymais remiantis M. M. žemė suteikta naudotis nurodytiems naudotojams.Skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-2065-(7.5.) Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad pareiÅ¡kėjai į klausimus, kas, kada ir kokiu pagrindu tapo jos tėvo M. M. iki nacionalizacijos turėtos žemės savininkas, kada ir kokiu teisės pagrindu ir kokiam savininkui nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å¾emę įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre, yra iÅ¡samiai atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tu Nr. lSS-(7.5.)-1812 „Dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡nagrinėjimo“ ir 2014 m. birželio 20 d. raÅ¡tu Nr. lSS-(7.5.)-1572 „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Nacionalinė žemės tarnyba atkreipė dėmesį, kad M. M. 15 ha žemės, pagal dabartinį teritorijos administracinį suskirstymÄ esančios (duomenys neskelbtini), savininku buvo iki visuotinės žemės nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. Pažymėjo, kad tik priėmus Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, kuris galiojo nuo 1991 m. liepos 31 d. iki 1997 m. liepos 8 d., buvo pradėtas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo procesas.

Taip pat paminėjo, kad Å¡is procesas nuo 1997 m. liepos 9 d. tęsiamas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas.Tarnyba skundžiamame raÅ¡te nurodė, kad pareiÅ¡kėja Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tu Nr. lSS-(7.5.)-1812 ir 2014 m. birželio 20 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-(7.5.)-1572 buvo informuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės Å«kio įmonių ir organizacijų sÄ raÅ¡o tvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės Å«kio įmonių ir organizacijų sÄ raÅ¡o tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės Å«kiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ Lietuvos veterinarijos akademijos (Å¡iuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) priskirtas 815 ha žemės plotas.

Taigi, laikytina, kad, atkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, Lietuvos veterinarijos akademijai (Å¡iuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) pirmiau nurodytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais priskirtas ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytuoju laikotarpiu (nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2006 m. spalio 26 d.) Å¡ios įstaigos mokymo procesui naudojamas buvusio žemės savininko M. M. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje esantis žemės plotas.2017 m. rugpjūčio 21 d. NŽT gavo pareiÅ¡kėjos 2017 m. rugpjūčio 18 d. pakartotinį praÅ¡ymÄ â€žDėl informacijos suteikimo“ informuoti, kas naudojosi M.

M. žeme nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2006 m. spalio 26 d.; kokiais valdymo institucijos aktais M. M. žeme buvo leista naudotis nurodytiems naudotojams; kokiais įstatymais remiantis M. M. žemė suteikta naudotis nurodytiems naudotojams, taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o M. M. žemę nedelsiant grÄ Å¾inti.NŽT skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-2182-(7.5.) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jai į klausimus „kas, kada ir kokiu pagrindu tapo M. M. iki nacionalizacijos turėtos žemės savininku ir kada ir kokiu teisės pagrindu ir kokiam savininkui nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å¾emę įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre“ yra iÅ¡samiai atsakyta Nacionalinė žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tu Nr. 1 SS-(7.5.)-l812 „Dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡nagrinėjimo“ ir 2014 m. birželio 20 d. raÅ¡tu Nr. lSS-(7.5.)-1572 „Dėl skundo nagrinėjimo“, o į pareiÅ¡kėjos klausimÄ â€žkas naudojosi M.

M. žeme nuo 1991 m. spalio 1 d iki 2006 m. spalio 26 d.; kokiais valdymo institucijos aktais M. M. žeme buvo leista naudotis nurodytiems naudotojams; kokiais įstatymais remiantis M. M. žemė suteikta naudotis nurodytiems naudotojams“ yra atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. lSS-2065-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. NŽT pažymėjo, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. M. žemę pareiškėjai išsamiai atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. lSS-(7.5.)-3097 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. lSS-1948-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

NŽT skundžiamame raÅ¡te nurodė, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad praÅ¡ymas ar skundas vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo sprendimu gali bÅ«ti nenagrinėjamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ .

Kadangi pakartotiniame praÅ¡yme pareiÅ¡kėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių nuginčyti bei pakeisti administracinės procedÅ«ros sprendimÄ â€“ Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. lSS-2065-(7.5.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“, vadovaudamiesi minėta VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostata, pakartotinio praÅ¡ymo dalį, kuria pareiÅ¡kėja praÅ¡o atsakyti į klausimÄ , „kas naudojosi M. M. žeme nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2006 m. spalio 26 d.; kokiais valdymo institucijos aktais M.

M. žeme buvo leista naudotis nurodytiems naudotojams; kokiais įstatymais remiantis M. M. žemė suteikta naudotis nurodytiems naudotojams“ NŽT paliko nenagrinėtÄ .NŽT 2017 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡te Nr. 1SS-2182-(7.5.) taip pat informavo, kad, nagrinėjant Nacionalinėje žemės tarnyboje pakartotinio praÅ¡ymo dalį dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į M. M. žemę, nustatyta, kad pareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ , kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. birželio 17 d. raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. 1SS-1948-(7.5).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-722-142/2017 skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , šį sprendimÄ 2017 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kėja apskundė apeliacine tvarka. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu paaiÅ¡kėja, kad, pradėjus administracinę procedÅ«rÄ , skundÄ tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedÅ«ra nutraukiama ir apie tai praneÅ¡ama asmeniui. NŽT informavo, kad, remiantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, pakartotinio praÅ¡ymo dalies dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į M.

M. žemę nagrinėjimo procedÅ«ra yra nutraukta, nes teisme Å¡iuo klausimu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-722-142/2017.PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2065-(7.5) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2182-(7.5.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ – pripažinti juos melagingais, neteisėtais ir pažeidžiančiais Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymÄ bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymÄ .IÅ¡ skundžiamų raÅ¡tų turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omuose panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tuose nėra melagingos, neteisėtos ar teisės aktus pažeidžiančios informacijos, kadangi juose iÅ¡ esmės pakartojama tai, kas konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais, arba pareiÅ¡kėjai buvo pažymėta, kad ji kreipiasi su praÅ¡ymais, skundais dėl tų pačių dalykų, dėl kurių Nacionalinė žemės tarnyba jai jau atsakė ankstesniuose raÅ¡tuose.LVAT, aiÅ¡kindamas ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio nuostatas, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalykas gali bÅ«ti tik toks vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.Pagal ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje.

ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Å io straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundÄ ar praÅ¡ymÄ . SkundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis Å¡iomis teisės normomis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).Tarnyba skundžiamuose raÅ¡tuose informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jai į klausimus, kas, kada ir kokiu pagrindu tapo jos tėvo M.

M. iki nacionalizacijos turėtos žemės savininku, kada ir kokiu teisės pagrindu ir kokiam savininkui nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å¾emę įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre, yra iÅ¡samiai atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tu Nr. lSS-(7.5.)-1812 „Dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡nagrinėjimo“ ir 2014 m. birželio 20 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-(7.5.)-1572 „Dėl skundo nagrinėjimo“, ir pateikė kitÄ informacijÄ . Taigi Å¡iuo atveju akivaizdu, kad skundžiami raÅ¡tai yra informacinio aiÅ¡kinamojo pobÅ«džio dokumentai (pateikti atsakymai į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimus, todėl nelaikytini ABTÄ® nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (2014 m. vasario 5 d.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-41/2014). Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, bylos dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡to Nr. 1SS-2065-(7.5.) ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡to Nr. 1SS-2182-(7.5.) panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas). Dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturinę žalÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Reikalavimas atlyginti žalÄ , kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Žala, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). PareiÅ¡kėja teigia, kad patyrė žalÄ dėl to, jog NŽT įvykdė neteisėtus veiksmus, nes 2017 m. rugpjūčio 8 ir 25 d. raÅ¡tais suteikė melagingÄ informacijÄ , pažeisdama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymÄ .

PareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad atsakovė slepia informacijÄ apie M. M. žemę. Jeigu NŽT suteiktų teisingÄ informacijÄ , bÅ«tų akivaizdu, kad M. M. žemė užgrobta, ir žemė bÅ«tų grÄ Å¾inta, nes užgrobtas turtas negali bÅ«ti negrÄ Å¾intas.Byloje nustatyta, kad praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į M. M. (tėvo) iki visuotinio žemės nacionalizavimo (1940 m. liepos 22 d.) valdytÄ Å¾emę, pagal dabartinį teritorijos administracinį suskirstymÄ esančiÄ (duomenys neskelbtini), tuometei Užliedžių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio 28 d. pateikė J.

V. M., t. y. pareiÅ¡kėjos brolis. Jame nurodė, kad „pageidauja individualiai Å«kininkauti 15 ha žemės plote nuo 1996 m.“ Savo iÅ¡reikÅ¡tos valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do grÄ Å¾inti žemę natÅ«ra J. V. M. iki teisės aktais nustatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., nepakeitė.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės Å«kio įmonių ir organizacijų sÄ raÅ¡o tvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės Å«kio įmonių ir organizacijų sÄ raÅ¡o tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės Å«kiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ Lietuvos veterinarijos akademijai (Å¡iuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) priskirtas 815 ha žemės plotas.

Ä® šį žemės plotÄ patenka visas buvusio žemės savininko M. M. iki nacionalizacijos valdytos 15 ha žemės plotas. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , tokia žemė yra priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei ir piliečiams natÅ«ra negrÄ Å¾inama.AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenustatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad M.

M. žemė neteisėtai buvo skirta naudotis Lietuvos veterinarijos akademijai, nors turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta M. M.. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutarime konstatavo, kad „nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ reguliuojančiuose įstatymuose buvo (ir Å¡iuo metu yra) nuostata, pagal kuriÄ Å¾emė, suteikta mokslo ir mokymo įstaigoms, yra valstybės iÅ¡perkama“. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad Lietuvos veterinarijos akademijai (Å¡iuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) priskirtas 815 ha žemės plotas, į kurį patenka ir buvusio savininko M.

M. iki nacionalizacijos 15 ha valdytos žemės plotas. Minėtos aplinkybės ne kartÄ pareiÅ¡kėjai buvo paaiÅ¡kintos Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tais, atsakant į jos praÅ¡ymus ir skundus. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 52/11965 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei)“ pareiÅ¡kėjos broliui J. V. M. atkurtos nuosavybės teisės į 14,97 ha žemės ir 0,03 ha miÅ¡ko, atlyginant pinigais. Taigi, pretendentui J. V.

M. yra atkurtos nuosavybės teisės į visÄ jam priklausančiÄ buvusio savininko M. M. valdytÄ Å¾emę, t. y. 15 ha, atlyginant pinigais.Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-2325-142/09 pagal pareiÅ¡kėjo J. V. M. skundÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, 2009 m. gruodžio 7 d. sprendime nurodė, kad „Atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjui eigÄ , daroma iÅ¡vada, kad joks teisės aktas nebuvo pažeistas, nes nei vienas tų aktų, kurie apsprendė nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pareiÅ¡kėjui kompensuojant pinigais, nebuvo panaikintas ar nuginčytas, kaip neteisėtas, įstatymuose numatytais terminais.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo aktas nenuginčytas ir galioja, jame nurodyta žemės vertė pinigais, tai yra vienas iÅ¡ kompensavimo bÅ«dų. PareiÅ¡kėjas taip pat nenuginčijo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimų (įsakymų), kuriais pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo tėvui priklausiusi nuosavybės teise žemė patenka į LVA skirtÄ Å¾emės sklypÄ . <...> Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nėra jokio valstybės valdžios institucijos neteisėto akto per visÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjui procesÄ , todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. pareiÅ¡kėjas neturi pagrindo reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo“ ir Å¡iuo sprendimu J.

V. M. skundÄ atmetė. LVAT 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1636/2010 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Taigi, įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos broliui atkuriant nuosavybės teises jokie teisės aktai nebuvo pažeisti ir jokių neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų nėra.PareiÅ¡kėja nėra pretendentė į buvusio savininko M. M. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, nes teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į Å¡io buvusio savininko turėtÄ Å¾emę į valstybės institucijÄ , sprendžiančiÄ nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir LVAT 2012 m. liepos 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-2132/2012 konstatuotos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja nėra iÅ¡reiÅ¡kusi valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jos tėvui priklausantį žemės sklypÄ . Atsižvelgiant į tai, J. V. M. yra vienintelis pretendentas į buvusio savininko M. M. iki nacionalizacijos pagal dabartinį teritorijos administracinį suskirstymÄ esančiÄ Sausinės k., Užliedžių sen., Kauno r. sav., 15 ha valdytÄ Å¾emę.PareiÅ¡kėjos teiginys, kad valstybė neteisėtai valdo ir disponuoja M.

M. žeme, yra nepagrįstas, o Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 52/11965 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei)“, kuriuo J. V. M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. M. iki žemės nacionalizacijos valdytÄ 15 ha žemę (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais, priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų bei yra galiojantis, t. y. nenuginčytas teismine tvarka.LVAT 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-585-261/2015 konstatavo, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 52/11965 gali bÅ«ti įvykdytas tik iÅ¡mokant J.

V. M. sprendime nurodytÄ pinigų sumÄ , bet negali bÅ«ti įvykdytas perduodant sprendime nurodyto dydžio žemės sklypÄ . Administracinėje byloje Nr. I-123-422/2013 nustatyta, kad J. V. M. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 26 d. sprendime Nr. 52/11965 nurodyta kompensacija neiÅ¡mokėta dėl jo paties veiksmų (nuosavybės teises atkuriančiai institucijai nebuvo pateikti asmeninės sÄ skaitos duomenys).PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad valstybės įmonė Registrų centras iÅ¡duoda pažymas, kad M.

M. jokios žemės neturėjo ir neturi, taip nuslėpdama M. M. žemės nuosavybę. LVAT 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-585-261/2015 pažymėjo, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 52/11965 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei)“ yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir nustatytas atlyginimas pinigais už tÄ Å¾emę ir nėra pripažinta teisė pareiÅ¡kėjams į nekilnojamÄ jį daiktÄ , todėl, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnį, sprendimas negali bÅ«ti registruojamas nekilnojamo turto registre.PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti atlyginti 4 875 000 Eur dydžio turtinę žalÄ dėl to, kad jos broliui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į 15 ha žemės sklypÄ , o ne dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba bÅ«tų netinkamai apskaičiavusi atlyginimÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę.LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1219/2013 pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas atlyginti žalÄ nėra pagrįstas, kadangi AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatyti piniginių atlyginimų piliečiams už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pagrindai taikomi piliečiams, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , o pareiÅ¡kėja nėra pripažinta pretendente į nuosavybės teisių į M.

M. valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimÄ , todėl ji negali pretenduoti į piniginį atlyginimÄ už negrÄ Å¾inamÄ nuosavybę. Tad nenustačius, kad pareiÅ¡kėja buvo pretendentė, kuriai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ natÅ«ra, nėra pagrindo teigti, kad ji patyrė 4 875 000 Eur dydžio ar kitokiÄ turtinę žalÄ . Taigi, kadangi nagrinėjamoje situacijoje nėra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir dėl to, pareiÅ¡kėjos teigimu, patirtos jos žalos, darytina iÅ¡vada, kad nėra ir trečiosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Vadinasi, Å¡iuo atveju nėra sÄ lygų, dėl kurių valstybės institucijoms kiltų pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ Å¾alÄ .PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti atlyginti 100 000 Eur neturtinę žalÄ , kadangi dėl valstybės valdžios institucijos melo patyrė nuolatinių iÅ¡gyvenimų, susirgo depresija. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali bÅ«ti teisinga.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga įrodyti, jog patirta tam tikra žala, tenka pareiÅ¡kėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama priteisti neturtinę žalÄ , nurodo tik tai, kad patiria rÅ«pesčių dėl susidariusius situacijos.

Pažymėtina, kad LVAT dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016).Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalÄ (ir turtinę, ir neturtinę) gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Kadangi žalos atlyginimo atveju, visų pirma, bÅ«tina nustatyti veiksmų neteisėtumÄ , o Å¡iuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjos skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Nutraukti administracinės bylos dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡to Nr. 1SS-2065-(7.5.) ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡to Nr. 1SS-2182-(7.5.) panaikinimo.KitÄ pareiÅ¡kėjos A.

O. M. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                 Mefodija Povilaitienė                                        Donatas Vansevičius              Liudmila Zaborovska