Legislator Case Law & Legislation
f605b116-e0dd-4ec8-b914-c90732ced0df AI generated

f605b116-e0dd-4ec8-b914-c90732ced0df · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f605b116-e0dd-4ec8-b914-c90732ced0df
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:              IeÅ¡kovas VSDFV Marijampolės skyrius, prie kurio reorganizacijos metu buvo prijungtas VSDFV VilkaviÅ¡kio skyrius, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , 6 506,6 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00673-09 dėl eismo įvykio pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 str. l d.

Legislator headnote

AI generated

f605b116-e0dd-4ec8-b914-c90732ced0df · Vilniaus apygardos teismas: Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikÅ¡ti negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas taip, kad dėl to bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalÄ , o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytÄ terminÄ nepareiÅ¡kus reikalavimo žalÄ padariusio asmens draudikui, žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamÄ apsaugÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1379-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09174-2012-3)             Procesinio sprendimo kategorija: 38.; 44.5.2.16.;121.14.; 121.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2014 m. kovo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Marijampolės skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo R.

K.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:              IeÅ¡kovas VSDFV Marijampolės skyrius, prie kurio reorganizacijos metu buvo prijungtas VSDFV VilkaviÅ¡kio skyrius, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , 6 506,6 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00673-09 dėl eismo įvykio pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 str. l d.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2009-11-30 apie 23:40 val. VilkaviÅ¡kio r. sav. kelio VilkaviÅ¡kis-Kudirkos Naumiestis-Å akiai 7,850 kilometre R. K., vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, t. y. pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės reljefÄ , kelio bÅ«klę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio, kad apvažiuotų kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta R.

K. vairuojamu automobiliu važiavusių keleivių - R. B., R. B., E. K. ir E. K. – sveikata. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT) R. B. dėl stuburo lūžimo padarinių nuo 2010-04-15 iki 2010-10-14 nustatė 40 procentų darbingumo lygį, o nuo 2010-10-14 iki 2011-04-13 ir nuo 2011-04-11 iki 2011-09-09 - 50 procentų darbingumo lygį. 2010-04-22 R. B. kreipėsi į VSDFV VilkaviÅ¡kio skyrių su praÅ¡ymu skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ (toliau - netekto darbingumo pensija).

VSDFV Vilkaviškio skyriaus 2010-04-26 sprendimu Nr. P11-1493 R. B. nuo 2010-04-15 iki 2010-10-31 buvo paskirta 540,71 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija, 2010-10-15 sprendimu Nr. P11-3496 nuo 2010-11-01 iki 2011-04-30 ir 2011-04-12 sprendimu Nr. P11-1511 nuo 2011-05-01 iki 2011-09-30 - 270,36 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija. Už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30 R. B. iš viso buvo išmokėta 6 506,6 Lt netekto darbingumo pensija, ir tokiu būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau - Fondo biudžetui) buvo padaryta 6 506,6 Lt žala.

Kadangi R. B. dėl neteisėtų R. K., kuris buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančioje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ (draudimo poliso Nr. LT/ABA 6283791), veiksmų, valdant automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30 neteko darbingumo, tai civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė privalo atlyginti Fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro R.

B. iÅ¡mokėta netekto darbingumo pensija, skaičiuota pagal vidutinę mėnesinę algÄ . VSDFV VilkaviÅ¡kio skyrius ne kartÄ su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo (2010-06-17 pretenzija Nr. ŽIR-13, 2010-12-09 pretenzija Nr. ŽIR-24, 2011-09-23 pretenzija Nr. ŽIR-13) kreipėsi į atsakovÄ . Vėliau su 2012-05-04 pretenzija Nr. (9.47) S-4606 dėl žalos atlyginimo į atsakovÄ kreipėsi ir VSDFV Marijampolės skyrius, tačiau žala iki Å¡iol neatlyginta.                           Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, bei yra neįrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas turi teisę praÅ¡yti jo sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o ne atlyginti žalÄ , nes atsakovas ieÅ¡kovui žalos nėra padaręs, todėl jis byloje nėra tinkamas atsakovas. Draudikas, sudarydamas su draudėju draudimo sutartį, ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigoja iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , bet ne prisiimti atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ ir jÄ atlyginti.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų reikalavimo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo įmonė draudimo iÅ¡mokas moka pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ , o ne pagal teisės aktus, reglamentuojančius socialinį draudimÄ . Nagrinėjamu atveju draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama ir mokama, vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 9 p. bei LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintų Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 6.1 p. Negautos pajamos yra pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi bÅ«ti įrodytas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį turi bÅ«ti apskaičiuotos R. B. negautos pajamos, iki įvykio ir po įvykio, taigi neįrodė ieÅ¡kinio pagrįstumo. Be to, skaičiuojamas laikotarpis yra trys kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. IeÅ¡kovas privalo pateikti atsakovo nurodytus teisės aktus bei LAT iÅ¡aiÅ¡kinimus atitinkančius įrodymus dėl negautų pajamų apskaičiavimo.

Be to, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieja ne deliktiniai, o draudimo teisiniai santykiai, todėl turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 str. 7 d. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2012-10-01, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nesuėjęs tik iÅ¡mokoms, sumokėtoms po 2011-10-01, tačiau nagrinėjamu atveju visos iÅ¡mokos buvo sumokėtos iki 2011-10-01. IeÅ¡kovas pateikė Marijampolės VPK 2010-05-14 pažymÄ , tačiau ji nepatvirtina, kad R.

K. yra pripažintas atsakingu dėl eismo įvykio.                          Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-19 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 6 506,6 Lt žalos atlyginimo. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, 2010-06-17 gavęs ieÅ¡kovo kreipimÄ si dėl žalos atlyginimo, atsisakė atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , kol LR Konstitucinis Teismas nepasisakė dėl CK 6.290 str. 3 d. atitikimo LR Konstitucijai, konstatavo, kad ieÅ¡kovas, į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipdamasis 2012-10-01, ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, kadangi LR Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas 2012-04-18.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikÅ¡ti negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas taip, kad dėl to bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalÄ , o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytÄ terminÄ nepareiÅ¡kus reikalavimo žalÄ padariusio asmens draudikui, žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamÄ apsaugÄ .

Teismas, nustatęs, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. B. tapo tik iÅ¡ dalies darbingu, sprendė, kad jis įgijo teisę į netekto darbingumo pensijÄ . IeÅ¡kovo nukentėjusiajam mokama netekto darbingumo pensija iÅ¡ dalies kompensuoja jo negautas pajamas. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad po eismo įvykio R. B. bÅ«tų kur nors įsidarbinęs. Nukentėjusysis eismo įvykio metu gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ , kuri sudarė 674,29 Lt. Socialinio draudimo įstaiga nukentėjusiajam moka mažesnę draudimo iÅ¡mokÄ nei buvo padaryta turtinė žala, nes bendras R.

B. gaunamų draudimo iÅ¡mokų dydis yra mažesnis už iki eismo įvykio gautÄ nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas CK 6.290 str. 3 d. pagrindu įgijo reikalavimo teisę į visÄ iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. į visÄ laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30 R. B. iÅ¡mokėtÄ netekto darbingumo pensijÄ â€“ 6 506,6 Lt.Apeliaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantas pažymėjo, kad TPVCAPDÄ® 16 str. 4 d. nustatytas 4 metų terminas pretenzijai pareikÅ¡ti nėra praleistas, nes netekto darbingumo pensijÄ ir transporto iÅ¡laidų kompensacijÄ ieÅ¡kovas pradėjo mokėti 2010-04-30, o su pretenzija į atsakovÄ kreipėsi 2010-06-17, tačiau ieÅ¡kovas yra praleidęs CK 1.125 str. 7 d. nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui priteisti iÅ¡mokas, iÅ¡mokėtas laikotarpiu 2010-04-15 iki 2011-09-30. Todėl manytina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 9 p., LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintų Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 6.1 p., CK 6.251 str., CPK 270 str. 4 d. 2-4 p., 329 str. 2 d. 4 p. Atsakovas nurodė, kad netekto darbingumo periodinės kompensacijos paskirtis – kompensuoti apdraustajam nuostolius, susijusius su dėl netekto darbingumo sumažėjusiomis pajamomis.

Tačiau Å¡i iÅ¡moka įstatymo leidėjo nėra tiesiogiai siejama su faktiniu asmens pajamų sumažėjimu. Todėl vien netekto darbingumo kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo faktas negali bÅ«ti sutapatinamas su nukentėjusiojo asmens žala negautų pajamų forma ir pats savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį (jo draudikÄ ) iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų apimtyje. Sprendžiant dėl atsakingo asmens pareigos atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ negautų pajamų forma, turi bÅ«ti nustatyta, kad nukentėjusysis asmuo dėl patirto sužalojimo realiai neteko dalies pajamų.

Todėl ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30 R. B. dėl netekto darbingumo realiai neteko pajamų. IeÅ¡kovas pateikė duomenis apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ nuo 2005-07-04 iki 2009-11-30, iÅ¡ kurių matyti, jog nuo 2008-09-30 R. B. niekur nedirbo ir pajamų negavo. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ nuo 2009-12-01 iki 2011-09-30 matyti, kad laikotarpiu 2010-03-03 iki 2010-04-14, t. y. vienam mėnesiui, R.

B. buvo paskirta 674,29 Lt nedarbo draudimo iÅ¡moka. Duomenų apie kitas nukentėjusiojo gautas pajamas ieÅ¡kovas nėra pateikęs. Todėl darytina iÅ¡vada, kad, paskyrus netekto darbingumo pensijÄ , R. B. gavo daugiau pajamų negu iki eismo įvykio.             IeÅ¡kovas VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pažymėjo, kad į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi su 2010-06-17 pretenzija Nr. ŽIR-13, su 2010-12-09 pretenzija Nr. ŽIR-24 bei su 2011-09-23 pretenzija Nr. ŽIR-13.

Atsakovas, atsakydamas į pretenzijas, nepareiÅ¡kė, kad atsisako jas tenkinti, o tik nurodė, kad reikalavimas nebus tenkinamas iki tam tikro įvykio, t. y. kol LR Konstitucinis Teismas neiÅ¡tirs CK nuostatų atitikties Konstitucijai. Tokie atsakovo veiksmai liudija prievolės pripažinimÄ ir ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia (CK 1.130 str. 2 d.). Kadangi atsakovas po LR Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimo priėmimo žalos Fondo biudžetui neatlygino, tai ieÅ¡kovas, su 2012-10-01 ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , CK 1.125 str. 7 d. numatyto 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad, jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos ar kvalifikacijos kaip ir nukentėjusysis darbuotojo darbo užmokestį. Kai nukentėjusysis neturėjo jokios specialybės ar kvalifikacijos, negautas pajamas sudaro minimali mėnesio alga (MMA). Nukentėjusysis R. B. iki eismo įvykio nedirbo ir negavo pajamų. IeÅ¡kovas Å¡iam asmeniui, dėl 2009-11-30 įvykusio eismo įvykio netekusiam dalies darbingumo, nuo 2010-04-15 iki 2010-10-31 mokėjo 540,71 Lt/mėn. netekto darbingumo pensijÄ , o nuo 2010-11-01 iki 2011-09-30 - 270,36 Lt/mėn. netekto darbingumo pensijÄ . 2010-2011 metais MMA buvo 800 Lt.

Vadinasi, VSDFV Marijampolės skyrius, R. B. iÅ¡mokėdamas nurodytų dydžių netekto darbingumo pensijÄ , atlygino tik dalį jo negautų pajamų. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo nurodytų Taisyklių 9 p. numato negautų pajamų skaičiavimÄ asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams ir t. t. Tačiau Å¡iuo atveju R. B. iki eismo įvykio nedirbo. Duomenų apie jo profesijÄ ar kvalifikacijÄ nėra. Todėl Å¡io asmens negautas pajamas sudaro bent minimali mėnesio alga.                          Trečiasis asmuo R.

K. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2009-11-30 apie 23:40 val. VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės kelio VilkaviÅ¡kis-Kudirkos Naumiestis-Å akiai 7,850 kilometre R.

K., vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta jo keleivių R. B., R. B., E. K. ir E. K. sveikata. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-10-05 teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. pripažintas kaltu, pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarius eismo įvykį ir sutrikdžius jo vairuotu automobiliu Opel Vectra važiavusių keleivių sveikatÄ (b. l. 35-37). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R.

B. iš dalies neteko darbingumo. NDNT 2010-04-15 išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0501273 R. B. laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2010-10-14 buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas (b. l. 7), 2010-10-14 išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0503383 laikotarpiu nuo 2010-10-14 iki 2011-04-13 - 50 procentų netektas darbingumas (b. l. 8), bei VSDFV Vilkaviškio skyriaus Duomenys apie asmens darbingumo lygį pagal NDNT pateiktus duomenis patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2011-04-11 iki 2011-09-09 R. B. netektas darbingumas buvo 50 procentų (b. l. 9).Laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-04-14 R.

B. gavo 674,29 Lt nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 45). 2010-04-22 VSDFV VilkaviÅ¡kio skyriui R. B. pateikė praÅ¡ymÄ dėl socialinio draudimo (netekto darbingumo) pensijos skyrimo (b. l. 10). VSDFV VilkaviÅ¡kio skyrius 2010-04-26 sprendimu Nr. P11-1493 R. B. nuo 2010-04-15 iki 2010-10-31 paskyrė bei mokėjo 540,71 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensijÄ (b. l. 11), 2010-10-15 sprendimu Nr. P11-3496 nuo 2010-11-01 iki 2011-04-30 (b. l.

12) ir 2011-04-12 sprendimu Nr. P11-1511 nuo 2011-05-01 iki 2011-09-30 - 270,36 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensijÄ (b. l. 13). Minėtų sprendimų pagrindu už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30 ieÅ¡kovas R. B. paskyrė ir iÅ¡mokėjo 6 506,6 Lt netekto darbingumo pensijÄ . VSDFV VilkaviÅ¡kio skyrius 2010-06-17 raÅ¡tu Nr. ŽIR-13 kreipėsi į atsakovÄ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 1 369,8 Lt žalos atlyginimo (b. l. 16), 2010-12-09 raÅ¡tu Nr. ŽIR-24 – dėl 3 803 Lt žalos atlyginimo (b. l. 17-18), 2011-09-23 raÅ¡tu Nr. ŽIR-13 – dėl 6 506,6 Lt žalos atlyginimo (b. l. 19-20).

VSDFV Marijampolės skyrius 2012-05-04 raÅ¡tu Nr. (9.47) S-4606 pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 6 506,6 Lt žalos atlyginimo (b. l. 21-22). Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 2010-06-22 raÅ¡tu Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-9793-4247, 2010-12-16 raÅ¡tu Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-9793-7921 ir 2011-10-05 raÅ¡tu Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-9793-5426 ieÅ¡kovÄ informavo, kad reikalavimas nebus tenkinamas, kol LR Konstitucinis Teismas neiÅ¡tirs, ar CK 6.290 str. atitinka LR Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str. (b. l. 23-25).

LR Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu dėl CK 6.290 str. prieÅ¡taravimo LR Konstitucijai nepasisakė, tačiau atsakovas VSDFV patirtos žalos iki Å¡iol neatlygino.Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo bei dėl atlygintinos žalos dydžio.Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad ieÅ¡kovas praleido CK 1.125 str. 7 d. nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui priteisti iÅ¡mokas, iÅ¡mokėtas laikotarpiu 2010-04-15 iki 2011-09-30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo apelianto argumentu.

Sutiktina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo iÅ¡mokas mokantys subjektai iÅ¡ atsakingo draudiko siekia prisiteisti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas (CK 6.290 str. 3 d., TPVCAPDÄ® 19 str. 10 d.), tarp Å¡ių Å¡alių susiklosto ne deliktiniai santykiai, o draudimo teisiniai santykiai (CK 1.125 str. 7 d.), ir socialinio draudimo iÅ¡mokas mokančių subjektų reikalavimai atsakingam draudikui tenkinami įstatymo ir TPVCAPD sutarties pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo pirmÄ kartÄ kreipėsi 2010-06-17 (b. l. 16).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, atsakydamas tiek į minėtÄ , tiek į vėlesnes ieÅ¡kovo pretenzijas, ieÅ¡kovo patirtos žalos atlyginti neatsisakė, o tik nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nebus tenkinamas, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neiÅ¡tirs, ar LR CK 6.290 str. atitinka LR Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str. bei preambulėje įtvirtintÄ teisinės valstybės principÄ , kas prilygintina prievolės pripažinimui. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , tokiais veiksmais ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukė (CK 1.130 str. 2 d.).

Minėtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas 2012-04-18, pakartotinai su pretenzija ieÅ¡kovas į atsakovÄ kreipėsi 2012-05-04, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme buvo gautas 2012-10-03. Taigi konstatuotina, jog ieÅ¡kovas CK 1.125 str. 7 d. nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Be to, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydį, nurodydamas, kad, paskyrus netekto darbingumo pensijÄ , R.

B. gavo daugiau pajamų negu iki eismo įvykio. Teisėjų kolegija šį atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ vertina kritiÅ¡kai. CK 6.290 str. 1 d. įtvirtinta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o pagal Å¡io straipsnio 3 d. draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

TPVCAPDÄ® 19 str. 10 d. numatyta, jog asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatÄ padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-174/2009).Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007, pažymi, kad, jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos ir kvalifikacijos kaip ir nukentėjusysis darbuotojo darbo užmokestį.

Vadovaujantis tokia kasacinio teismo suformuota praktika, darytina iÅ¡vada, jog, kai nukentėjusysis neturėjo jokios specialybės ir kvalifikacijos, negautas pajamas sudaro minimali mėnesio alga (MMA). IeÅ¡kovo duomenimis, nukentėjusysis R. B. iki eismo įvykio nedirbo ir pajamų negavo. Duomenų apie Å¡io asmens profesijÄ ar kvalifikacijÄ byloje nėra. Taigi R. B. negautas pajamas sudaro MMA. Netekto darbingumo pensijos R. B. mokėjimo laikotarpiu (nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30) MMA buvo 800 Lt. Vadinasi, VSDFV Marijampolės skyrius, R.

B. laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2010-10-31 mokėdamas 540,71 Lt/mėn. netekto darbingumo pensijÄ ir nuo 2010-11-01 iki 2011-09-30 - 270,36 Lt/mėn. netekto darbingumo pensijÄ , atlygino tik dalį nukentėjusiojo negautų pajamų, t. y. dėl eismo įvykio patirtų nuostolių.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r ė : Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                Virginijus Kairevičius                                                                 Kolegijos teisėjai                                                                              Danutė Kutrienė                                                    Vilija Mikuckienė     Â